BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. birželio 5 d.(*)
„Muitų sąjunga – Koncentruoto laktoglobulino importas iš Naujosios Zelandijos – Importo muitų išieškojimas išleidus prekes – Prašymas atsisakyti išieškoti importo muitus – Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir 236 straipsnis“
Byloje T‑65/11
Recombined Dairy System A/S, įsteigta Horsense (Danija), atstovaujama advokatų T. Kristjánsson ir T. Gønge,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A.‑M. Caeiros, L. Keppenne ir B.‑R. Killmann, padedamų advokato P. Dyrberg,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimą C(2010) 7692 galutinis, kuriuo pripažįstama, kad tam tikrų importo muitų įtraukimas į apskaitą išleidus prekes buvo pagrįstas ir kad atsisakyti išieškoti šiuos muitus nepagrįsta (byla REC 03/08),
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir J. Schwarcz,
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. gruodžio 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Recombined Dairy System A/S importavo į Europos Sąjungą koncentruoto laktoglobulino (toliau – KLG) iš Naujosios Zelandijos. Yra įvairių KLG formų, kurias apibūdina jame esantis išrūgų baltymų kiekis.
2 1993 ir 1994 m. ieškovė pateikė Danijos muitinės institucijoms prašymų, kuriais siekė gauti privalomąją tarifinę informaciją (toliau – PTI) dėl dešimties KLG, tarp kurių buvo KLG 312, 392 ir 472. PTI dėl šių trijų produktų ieškovei buvo išduota remiantis gauta informacija, neatlikus produktų analizės. Ieškovės pateiktoje ir PTI pakartotoje informacijoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad nuo sausųjų medžiagų skaičiuojamas išrūgų baltymų kiekis yra didesnis nei 80 %, o sudėtis – 75 % beta laktoglobulino ir imunoglobulino ir 25 % kitų išrūgų baltymų. Šie KLG buvo klasifikuoti iš dalies pakeisto 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priede esančios Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – nomenklatūra) 3504 tarifinėje pozicijoje. 3504 tarifinė pozicija skirta, be kita ko, „koncentruotiems pieno baltymams“. Šių trijų produktų PTI galiojo nuo 1994 m. balandžio 13 d. iki 2000 m. balandžio 12 d.
3 1995 m. ieškovė Danijos muitinės institucijoms pateikė prašymą išduoti PTI dėl KLG 450. Šios institucijos informavo ieškovę, kad naujos PTI nereikia, nes KLG 450 didžiąją dalimi buvo identiškas KLG 472, dėl kurio PTI jau išduota. Ieškovė atsiėmė prašymą. Todėl ji negavo PTI dėl KLG 450.
4 Dėl kitų produktų rūšių, būtent KLG 131 ir 8471, ieškovė nepateikė prašymo išduoti PTI.
5 Atlikus vieno mėginio tyrimą paaiškėjo, kad išrūgų baltymų kiekis yra mažesnis, nei iš pradžių deklaruota (būtent mažesnis nei 80 % išrūgų baltymų kiekis), todėl Danijos muitinės institucijos ištyrė visą ieškovės importuotą KLG. Remdamosi šiais tyrimais, jos 2000 m. lapkričio 27 d. nusprendė KLG 131, 312, 392, 450 ir 8471 klasifikuoti nomenklatūros 0404 tarifinėje pozicijoje ir įtraukti importo muitus už šiuos produktus į apskaitą išleidus prekes. Minėta tarifinė pozicija skirta, be kita ko, „išrūgoms, koncentruotoms“. Tame sprendime jos taip pat nurodė, kad jeigu ieškovės iš pradžių deklaruotas išrūgų baltymų kiekis būtų buvęs teisingas (t. y. išrūgų baltymų kiekis didesnis nei 80 %), jos nagrinėjamus produktus būtų klasifikavusios nomenklatūros 3502 tarifinėje pozicijoje. Ši tarifinė pozicija skirta, be kita ko, „dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratams, kurių sudėtyje išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80 % sausojo produkto masės“. Taigi jos neleido klasifikuoti atitinkamų produktų nomenklatūros 3504 tarifinėje pozicijoje.
6 Kadangi ieškovė užginčijo tarifinį klasifikavimą ir taikytą tyrimo metodą, Danijos muitinės institucijos pakeitė savo metodą ir galiausiai padarė išvadą, kad ieškovės iš pradžių deklaruotas KLG baltymų kiekis yra teisingas (t. y. nuo sausųjų medžiagų skaičiuojamas išrūgų baltymų kiekis didesnis nei 80 %). Jos nusprendė peržiūrėti atliktą tarifinį klasifikavimą ir pakeitė savo sprendimą priskirdamos KLG 131, 312, 392, 450 ir 8471 nomenklatūros 3502 tarifinei pozicijai. Šis tarifinio klasifikavimo pakeitimas neturėjo įtakos jų sprendimui įtraukti importo muitus už šiuos produktus į apskaitą išleidus prekes.
7 2005 m. birželio 15 d. ieškovė Danijos muitinės institucijoms pateikė prašymą atsisakyti išieškoti importo muitus remiantis, pirma, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307, toliau – Muitinės kodeksas), 220 straipsnio 2 dalies b punktu, siejamu su 236 straipsniu, ir, antra, 239 straipsniu. Jos prašymas buvo susijęs su KLG, kuriam PTI niekuomet nebuvo išduota arba anksčiau išduotos PTI galiojimo laikotarpis importo momentu buvo pasibaigęs, importu laikotarpiu nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 2 d. Šį prašymą Danijos muitinės institucijos atmetė 2005 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu.
8 2005 m. rugsėjo 25 d. ieškovė dėl to sprendimo pareiškė ieškinį Landsskatteretten (Danijos nacionalinis mokesčių bylų teismas).
9 2007 m. rugsėjo 13 d. Landsskatteretten įpareigojo Danijos muitinės institucijas pateikti ieškovės prašymą Europos Bendrijų Komisijai, kad ši priimtų sprendimą. Landsskatteretten, be kita ko, nusprendė, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, negali būti atmesta galimybė, jog įvykdytos Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto arba 239 straipsnio sąlygos.
10 2008 m. spalio 6 d. Danijos institucijos kreipėsi į Komisiją su prašymu remiantis Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktu nuspręsti, ar pagrįsta neįtraukti tam tikrų importo muitų į apskaitą išleidus prekes, be to, ar remiantis Muitinės kodekso 239 straipsniu pagrįsta atsisakyti išieškoti šiuos muitus.
11 2010 m. lapkričio 12 d. Sprendimu C(2010) 7692 galutinis, kuriame konstatuota, kad buvo pagrįsta neįtraukti tam tikrų importo muitų į apskaitą išleidus prekes ir kad nepagrįsta atsisakyti išieškoti šiuos muitus (byla REC 03/08) (toliau – ginčijamas sprendimas), Komisija, pirma, nusprendė, kad remiantis Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktu buvo pagrįsta neįtraukti importo muitų į apskaitą išleidus prekes, kiek tai susiję su iki 2000 m. balandžio 13 d. importuotu KLG 450. Dėl kitų produktų, būtent KLG 131, 312, 392 ir 8471, taip pat KLG 450, importuoto nuo 2000 m. balandžio 13 d., Komisija nusprendė, kad buvo pagrįsta įtraukti importo muitus į apskaitą išleidus prekes. Antra, remdamasi Muitinės kodekso 239 straipsniu ji nusprendė, kad buvo pagrįsta atsisakyti išieškoti importo muitus, kiek tai susiję su KLG 312 ir 392 importu, taip pat KLG 450 importu nuo 2000 m. balandžio 13 d. Tačiau ji nusprendė, kad buvo nepagrįsta atsisakyti išieškoti importo muitus už importuotą KLG 131 ir 8471. Šiuo atžvilgiu ji nurodė, kad nebuvo jokios ypatingos situacijos, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 239 straipsnį, nes ieškovė niekuomet neprašė išduoti šiems produktams PTI.
Procesas ir šalių reikalavimai
12 2011 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
13 Atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
14 Per 2012 m. gruodžio 6 d. posėdį išklausytos šalys ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
15 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 ir 4 dalis,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
16 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
17 Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip ieškovė patvirtino per posėdį, šiuo ieškiniu siekiama, kad būtų panaikintos ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 ir 4 dalys, kiek jos susijusios su KLG 131 ir 8471 importu.
18 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus. Pirmasis – pagrindinis – susijęs su Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto ir 236 straipsnio pažeidimu. Antrasis – subsidiarus – ieškinio pagrindas susijęs su Muitinės kodekso 239 straipsnio pažeidimu.
19 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovės nurodytą pirmąjį ieškinio pagrindą.
20 Ieškovė iš esmės teigia, kad nagrinėjamas KLG klasifikavimas nomenklatūros 3504 tarifinėje pozicijoje yra Danijos muitinės institucijoms priskirtina klaida, neatsižvelgiant į tai, ar aptariamam KLG buvo taikoma PTI.
21 Komisija ginčija ieškovės argumentus. Ji, be kita ko, nurodo, kad tarifinis skirtingo KLG vertinimas skiriasi. Ji taip pat teigia, kad dėl šioje byloje nagrinėjamų produktų nebuvo išduota jokia PTI. Be to, KLG 131 ir 8471 importo apimtys buvo nedidelės. Galiausiai nebuvo pateikta jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad prekės apibūdinimas muitinės deklaracijose atitinka nomenklatūroje nurodytas specifikacijas.
22 Pirmiausia primintina, kad Muitinės kodekso 220 ir 239 straipsniuose numatytomis procedūromis siekiama to paties tikslo, t. y. užtikrinti, kad importo arba eksporto muitai būtų mokami išleidus prekes tik tuo atveju, kai toks mokėjimas yra pagrįstas ir atitinka pagrindinį principą, kaip antai teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Be to, importo arba eksporto muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti, kurį galima taikyti tik esant tam tikroms sąlygoms ir konkrečiai numatytais atvejais, yra įprastos importo ir eksporto procedūros išimtis, todėl nuostatos, numatančios tokį grąžinimą ar atsisakymą išieškoti, aiškintinos siaurai (žr. 2009 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo nutarties Agrar‑Invest‑Tatschl prieš Komisiją, C‑552/08 P, Rink. p. I‑9265, 52 ir 53 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
23 Kalbant apie Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą, reikia priminti, kad pagal šią nuostatą kompetentingos institucijos neatlieka paskesnio importo muitų įtraukimo į apskaitą, jei įvykdomos trys kumuliacinės sąlygos. Pirmiausia muitai turi būti nesurinkti dėl pačių kompetentingų institucijų klaidos, antra, jų padarytos klaidos neįmanoma nustatyti sąžiningai veikiančiam asmeniui, kuris turi sumokėti muitą, ir, trečia, pastarasis turi laikytis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su jo muitinės deklaracijos pateikimu. Jeigu šios sąlygos yra įvykdytos, asmuo, turintis mokėti muitą, turi teisę į tai, kad išieškojimas išleidus prekes nebūtų atliekamas (žr. 2007 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Agrover, C‑173/06, Rink. p. I‑8783, 30 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
24 Kalbant apie pirmąją šių sąlygų, svarbu priminti, kad Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto tikslas yra apsaugoti asmens, turinčio mokėti muitą, teisėtus lūkesčius, susijusius su informacijos, kuria paremtas sprendimas išieškoti muitus ar jų neišieškoti, pagrįstumu. Asmens, turinčio mokėti muitus, teisėtiems lūkesčiams šiame straipsnyje numatyta apsauga taikoma tik tada, jei kompetentingos institucijos „pačios“ sukuria pagrindą šiems lūkesčiams. Tik dėl kompetentingų institucijų aktyvių veiksmų atsiradusios klaidos suteikia teisę į muitų neišieškojimą išleidus prekes (žr. 23 punkte minėto Sprendimo Agrover 31 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
25 Ši sąlyga iš esmės negali būti laikoma įvykdyta, jeigu kompetentingos institucijos suklaidinamos netikslių eksportuotojo pareiškimų, kurių teisingumo jos neprivalo tikrinti arba vertinti. Tokiu atveju rizika, kylanti dėl komercinio dokumento, kuris, kaip paaiškėja vėliau patikrinus, yra neteisingas, tenka būtent asmeniui, turinčiam sumokėti muitą (žr. 2002 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ilumitrónica, C‑251/00, Rink. p. I‑10433, 43 ir 44 punktus ir nurodytą teismo praktiką). Tačiau, remiantis teismo praktika, gali būti laikoma, kad kompetentingos institucijos padarė klaidą, kai nepareiškė jokio prieštaravimo dėl ūkio subjekto muitinės deklaracijose nurodyto prekių tarifinio klasifikavimo ir tose deklaracijose buvo visi faktiniai duomenys, reikalingi taikyti nagrinėjamas teisės normas, todėl vėlesnis patikrinimas, kurį gali atlikti kompetentingos institucijos, negalėtų atskleisti naujų aplinkybių. Taip yra visų pirma tuomet, kai visos ūkio subjekto pateiktos muitinės deklaracijos buvo išsamios tiek, kad jose greta deklaruotos tarifinės pozicijos buvo nurodytas, be kita ko, prekių apibūdinimas pagal nomenklatūros specifikacijas, ir kai atitinkamos rūšies prekės importuotos kelis kartus ir tai vyko palyginti ilgą laikotarpį, o tarifinė pozicija nebuvo ginčyta (žr. 1993 m. balandžio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hewlett Packard France, C‑250/91, Rink. p. I‑1819, 19 ir 20 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
26 Nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamame sprendime dėl KLG 131 ir 8471 importo nusprendė, kad Danijos muitinės institucijos nepadarė jokios klaidos, nes šių produktų PTI ieškovei nebuvo išduota (ginčijamo sprendimo 31 konstatuojamoji dalis). Be to, Komisija nusprendė, kad ieškovė veikė sąžiningai ir laikėsi visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu (ginčijamo sprendimo 39 konstatuojamoji dalis).
27 Pirma, iš karto reikia atmesti Komisijos ginčijamame sprendime pateiktus ir Bendrajame Teisme pakartotus argumentus, kuriais iš esmės teigiama, jog tai, kad nebuvo išduota PTI, neleidžia konstatuoti muitinės institucijų klaidos. Iš tiesų tai, kad ieškovė neprašė išduoti atitinkamų produktų PTI, nereiškia, kad muitinės institucijos nepadarė klaidos. Bet koks kitas aiškinimas lemtų tai, kad Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktas netektų prasmės. Be to, teismų praktikoje buvo pripažinta, kad muitinės institucijos gali būti padariusios klaidą tais atvejais, kai ieškovė neturėjo arba neprašė išduoti PTI (1987 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Foto‑Frost, 314/85, Rink. p. 4199).
28 Antra, pažymėtina, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, išduodamos PTI Danijos muitinės institucijos padarė tarifinio klasifikavimo klaidą (ginčijamo sprendimo 24 ir 33 konstatuojamosios dalys).
29 Trečia, ginčijamo sprendimo 45 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad nuo 1999 m. lapkričio, t. y. prieš pasibaigiant nagrinėjamo KLG 131 ir 8471 importo laikotarpiui, kuris tęsėsi nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 2 d., Danijos muitinės institucijos žinojo, kad produktų, kuriems buvo taikoma PTI, tarifinė pozicija buvo klaidinga, tačiau tos PTI neatšaukė. Iš ginčijamo sprendimo taip pat matyti, kad Danijos muitinės institucijų atlikta analizė susijusi ne tik su produktais, kuriems buvo taikoma PTI, bet ir su KLG 131, kuriam PTI nebuvo taikoma (ginčijamo sprendimo 9 ir 10 konstatuojamosios dalys). Taigi nuo 1999 m. lapkričio Danijos muitinės institucijos žinojo, kad vieno iš dviejų šioje byloje nagrinėjamų produktų tarifinė pozicija yra klaidinga. Tačiau jos delsė iki 2000 m. lapkričio 27 d., kai pradėjo muitų išieškojimo procedūrą (ginčijamo sprendimo 13 konstatuojamoji dalis). Jos taip pat neatšaukė tuo metu galiojusios PTI, kurios galiojimo laikas baigėsi 2000 m. balandžio 12 d., nors turėjo galimybę tai padaryti. Be to, pažymėtina, kad nuo 1999 m. lapkričio iki 2000 m. lapkričio pagal nomenklatūros 3504 tarifinę poziciją ieškovė importavo apie 240 t KLG 131, įforminusi 13 importo operacijų, ir 40 t KLG 8471, įforminusi 2 importo operacijas, nors Danijos muitinės institucijos žinojo, kad KLG plačiąja prasme, visų pirma KLG 131, tarifinis klasifikavimas yra klaidingas. Galiausiai, kalbant konkrečiai apie KLG 131, pažymėtina, kad, priešingai, nei Komisija nurodo savo rašytiniuose dokumentuose, per nagrinėjamą importo laikotarpį ieškovė importavo didelį šio produkto kiekį, nes kalbama apie kelis šimtus tonų ir 45 importo operacijas. Reikia pridurti, kad, kaip buvo patvirtinta per posėdį, šalys sutaria dėl to, jog nagrinėjami produktai, kiek jie sudaryti iš išrūgų baltymų, negalėjo būti klasifikuojami nomenklatūros 3504 tarifinėje pozicijoje, nors taip muitinės institucijos nurodė PTI. Be to, Danijos muitinės institucijos tai pripažino, nes savo 2000 m. lapkričio 27 d. sprendime įtraukti importo muitus į apskaitą išleidus prekes nurodė, kad „klasifikavimas taikant prekių kodą 3504 atmestinas, nes tai yra ne pieno baltymai, o išrūgų baltymai“. Tai reiškia, kad atsižvelgusios į nagrinėjamų produktų aprašymą importo deklaracijose, kuriose konkrečiai nurodytas išrūgų baltymas, būtent „laktoglobulinas“, muitinės institucijos turėjo galimybę nustatyti tarifinio klasifikavimo klaidą.
30 Ketvirta, pažymėtina, kad nei Danijos muitinės institucijos, nei Komisija ginčijamame sprendime nesuabejojo ieškovės pateiktų muitinės deklaracijų išsamumu. Komisija ginčijamame sprendime būtent nurodė: „iš prašymo matyti, kad suinteresuotasis asmuo laikytinas veikęs sąžiningai ir laikęsis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu“ (ginčijamo sprendimo 39 konstatuojamoji dalis). Taigi Komisijos rašytiniuose dokumentuose esantis teiginys, kad „prekių aprašymas deklaracijoje buvo neišsamus“, ginčijamame sprendime nepagrindžiamas. Per posėdį Komisija taip pat negalėjo nurodyti teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima manyti, kad ieškovės pateiktos muitinės deklaracijos buvo neišsamios. Be to, kalbant apie Komisijos teiginį, kad ieškovė nepateikė jokios su KLG 131 ir 8471 susijusios techninės dokumentacijos, leidžiančios nustatyti jo tarifinį klasifikavimą, primintina, kad KLG 131 buvo tarp produktų, kurių techninę analizę 1999 m. atliko muitinės institucijos (ginčijamo sprendimo 9 konstatuojamoji dalis). Be to, akivaizdu, kad Danijos muitinės institucijos, atlikusios patikrinimą, KLG 131 ir 8471 klasifikavo toje pačioje tarifinėje pozicijoje kaip ir kitą KLG, įskaitant KLG, kuriam buvo išduota PTI. Galiausiai primintina, kad šalys sutaria dėl to, jog nagrinėjami produktai negalėjo būti klasifikuoti nomenklatūros 3504 tarifinėje pozicijoje, nes jie sudaryti iš išrūgų baltymų. Todėl manytina, kad prekių aprašymas ieškovės pateiktose importo deklaracijose, būtent „laktoglobulinas“, t. y. išrūgų baltymas, buvo pakankamai tikslus, kad muitinės institucijos galėtų bent jau nustatyti, jog nagrinėjami produktai neturi būti klasifikuojami minėtoje tarifinėje pozicijoje.
31 Penkta, per pokalbį telefonu su ieškove 1995 m. lapkričio 2 d. Danijos muitinės institucijos nurodė, kad nebūtina prašyti išduoti PTI produktui (nagrinėjamu atveju – KLG 450), kuris, remiantis ieškovės pateiktu prašymu, buvo „didžiąja dalimi identiškas“ produktui, kuriam išduota PTI (nagrinėjamu atveju – KLG 472). Šis pokalbis telefonu buvo patvirtintas laiške, kurį 1995 m. lapkričio 3 d. ieškovė nusiuntė Danijos muitinės institucijoms, o šio laiško turinys vėliau nepaneigtas – tai pažymi Komisija ginčijamo sprendimo 35 konstatuojamojoje dalyje. Pačios muitinės institucijos, pakartodamos tame laiške ieškovės joms pateiktus argumentus, užsimena apie to pokalbio telefonu egzistavimą ir turinį Komisijai adresuotame prašyme. Be to, tokia faktinė situacija lėmė Komisijos toje pačioje ginčijamo sprendimo konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad Danijos muitinės institucijos padarė klaidą, susijusią su KLG 450 importu iki 2000 m. balandžio 13 d.
32 Dėl šioje byloje nagrinėjamų produktų Komisija ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamojoje dalyje pažymi, kad, remiantis Danijos muitinės institucijų pateiktu prašymu, importo muitų neįtraukimas į apskaitą ir atsisakymas juos išieškoti buvo pagrįstas, nes „tarifinio klasifikavimo požiūriu produktai, kuriems PTI neišduota, yra identiški produktams, kuriems PTI išduota“. Ginčijamame sprendime Komisija nesuabejojo šia išvada dėl fakto.
33 Be to, pažymėtina, jog nesvarbu, kokią tarifinę poziciją Danijos muitinės institucijos pasirinko nurodyti sprendime dėl muitų išieškojimo, visas nagrinėjamas KLG visuomet buvo klasifikuojamas toje pačioje tarifinėje pozicijoje. Tai reiškia, kad Danijos muitinės institucijoms prekės KLG 131 ir 8471 tarifinio klasifikavimo požiūriu buvo kitam importuotam KLG identiškas produktas, įskaitant tą, kuriam išduota PTI. Tokį vertinimą patvirtina ir Danijos muitinės institucijų Komisijai pateiktas prašymas, kuriame nurodyta, kad „visuose mėginiuose bendras baltymų kiekis sudarė bent jau 80 % sausojo produkto masės“ arba kad nagrinėjamus produktus „sudarė keli koncentruoti išrūgų baltymai, kuriuose yra daugiau nei 80 % išrūgų baltymų, skaičiuojant pagal masę“. Šį konstatuotą faktą 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendime pakartojo ir Landsskatteretten. Atsižvelgiant į šalių rašytiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, nagrinėjamų produktų tarifinio klasifikavimo tikslais produktai skirstomi tik į produktus, kuriuose išrūgų baltymų kiekis yra didesnis nei 80 %, ir produktus, kuriuose išrūgų baltymų kiekis yra mažesnis nei 80 %. Tai reiškia, kad, remiantis Danijos muitinės institucijų pateiktais paaiškinimais, nagrinėjami produktai prekių tarifinio klasifikavimo požiūriu faktiškai yra identiški – tai Komisija pripažino per teismo posėdį. Konkrečiai tariant, Komisija per teismo posėdį negalėjo nurodyti nagrinėjamų rūšių KLG reikšmingų atskyrimo kriterijų, kurie leistų manyti, kad šių rūšių KLG nėra viena prekės rūšis, kaip tai suprantama pagal muitinės teisės aktus (2010 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Schenker, C‑199/09, Rink. p. I‑12311, 24 punktas). Be to, Komisija niekada neginčijo Danijos muitinės institucijų teiginio dėl nagrinėjamų produktų identiškumo tarifinio klasifikavimo požiūriu ir nepateikė prašymų pateikti papildomos informacijos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, remiantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), 871 straipsnio 5 dalimi, nustačius, jog valstybės narės pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų įmanoma priimti sprendimą dėl atitinkamo atvejo remiantis visais tyrimais, Komisija gali šios ar bet kurios kitos valstybės narės prašyti pateikti papildomos informacijos. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė galėjo manyti, jog KLG 131 ir 8471, net jeigu PTI jiems nebuvo taikytina, turi būti klasifikuoti toje pačioje tarifinėje pozicijoje kaip ir produktai, kuriems išduota PTI.
34 Atsižvelgiant į visa tai manytina, kad klasifikuodamos KLG 131 ir 8471 Danijos muitinės institucijos padarė klaidą, kaip ji suprantama pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą. Taigi ginčijamas sprendimas šiuo atžvilgiu yra neteisėtas tiek, kiek grindžiamas tokios klaidos nebuvimu.
35 Todėl nesant reikalo nagrinėti ieškinio antrojo pagrindo, kurį ieškovė nurodė kaip subsidiarų, reikia pritarti pirmajam ieškinio pagrindui ir dėl to panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 ir 4 dalis tiek, kiek jos susijusios su KLG 131 ir 8471 importu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti ieškovės išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimą C(2010) 7692 galutinis, kuriuo pripažįstama, kad tam tikrų importo muitų įtraukimas į apskaitą išleidus prekes buvo pagrįstas ir kad atsisakyti išieškoti šiuos muitus buvo nepagrįsta (byla REC 03/08), 1 straipsnio 2 ir 4 dalis tiek, kiek jos susijusios su koncentruoto laktoglobulino 131 ir 8471 importu.
2. Europos Komisija padengia savo ir Recombined Dairy System A/S patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Forwood | Dehousse | Schwarcz |
Paskelbta 2013 m. birželio 5 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.