Byla T‑67/11

Martinair Holland NV

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Europos oro transporto rinka – Susitarimai ir suderinti veiksmai, susiję su įvairiais kainos už krovinių vežimo oro transportu paslaugas elementais (papildomas kuro apmokestinimas, papildomos saugumo rinkliavos, atsisakymas mokėti komisinius už papildomą apmokestinimą) – SESV 101 straipsnis, EEE susitarimo 53 straipsnis ir Bendrijos ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2015 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir skiriama bauda – Iš veiksmingos teisminės gynybos principo kylantys reikalavimai – Sprendimo rezoliucinės dalies aiškumas ir tikslumas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis ir 23 straipsnio 5 dalis)

2.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pažeidimų, už kuriuos skirtos sankcijos, identifikavimas – Asmenų, kuriems skirtas sprendimas, identifikavimas – Rezoliucinės dalies viršenybė prieš motyvus

(SESV 101 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

3.      Karteliai – Draudimas – Tiesioginis poveikis – Privačių asmenų teisė reikalauti atlyginti patirtą žalą – Taikymo tvarka – Pažeidimai, kurie yra Komisijos sprendimo dalykas – Sprendimo privalomumas nacionaliniams teismams – Apimtis – Sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo ir tikslumo svarba

(SESV 101 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis ir 16 straipsnio 1 dalis)

4.      Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės, kurioms gali būti inkriminuotas pažeidimas, susijęs su dalyvavimu pasauliniame kartelyje – Kriterijai – Vienas tikslas ir bendras planas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

5.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir skiriama bauda – Sprendimo prieštaringumas – Pasekmės – Panaikinimas – Sąlygos – Įmonės, kuriai skirtos sankcijos, teisės į gynybą pažeidimas – Galimybės Sąjungos teismui vykdyti kontrolę nebuvimas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

6.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Motyvavimo stokos trūkumo pašalinimas vykstant teismo procesui – Nepriimtinumas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

1.      Motyvuodama savo sprendimą, priimtą siekiant užtikrinti Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymą, Komisija pagal SESV 296 straipsnį turi bent nurodyti faktus ir argumentus, turinčius esminę reikšmę jos sprendimo turiniui, kurie leistų kompetentingam teismui ir suinteresuotosioms šalims susipažinti su sąlygomis, kuriomis ji taikė Sąjungos teisę. Be to, motyvai turi būti logiški, be tarpusavio prieštaravimų, kurie trukdytų gerai suprasti šio akto priėmimo priežastis.

Be to, nepaisant Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 5 dalies nuostatų, kuriose pasakyta, kad sprendimai skirti baudas už konkurencijos teisės pažeidimus nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas, SESV 101 straipsnio 1 dalies, Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsnio ir Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnio pažeidimas susijęs su elgesiu, kuris apskritai laikomas nesąžiningu, kenkiančiu visai visuomenei ir dėl jo neabejotinai nukenčia reputacija, todėl atsakingoms įmonėms galima skirti bauda, siekianti iki 10 % metinės apyvartos, be jokios abejonės, yra griežta. Atsižvelgiant į šių pažeidimų pobūdį, su jais susijusių sankcijų pobūdį ir griežtumo laipsnį, jie priskiriami prie baudžiamosios teisės srities, kaip tai suprantama pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnį. Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas priminė, kad, jeigu „bausmė“ skirta administracinės institucijos sprendimu, suinteresuotasis asmuo dėl tokio jo atžvilgiu priimto sprendimo turi turėti teisę kreiptis į teismą, užtikrinantį EŽTK 6 straipsnyje numatytas garantijas.

Taigi pagal veiksmingos teisminės gynybos principą, t. y. bendrąjį Sąjungos teisės principą, dabar įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, Sąjungos teisėje atitinkančiame EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, reikalaujama, kad Komisijos priimto sprendimo, kuriame konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas, rezoliucinė dalis būtų ypač aiški ir tiksli ir kad įmonės, kurios pripažintos atsakingomis ir kurioms skirtos sankcijos, galėtų suprasti ir ginčyti šios atsakomybės priskyrimą ir skirtas sankcijas, nustatytas toje rezoliucinėje dalyje.

(žr. 27–31 punktus)

2.      Pagal Sąjungos konkurencijos teisę būtent sprendimų rezoliucinėje dalyje Komisija nurodo pažeidimų, už kuriuos skiria sankcijas, pobūdį ir apimtį. Taigi, kiek tai konkrečiai susiję su pažeidimų, už kuriuos skirtos sankcijos, apimtimi ir pobūdžiu, reikšminga būtent rezoliucinė dalis, o ne motyvai. Tik tuo atveju, kai rezoliucinėje dalyje pavartoti žodžiai yra neaiškūs, ją reikia aiškinti remiantis sprendimo motyvuojamąja dalimi. Siekiant nustatyti asmenis, kuriems skirtas sprendimas, kuriame konstatuotas pažeidimas, reikia remtis šio sprendimo rezoliucine dalimi, kai ji nekelia abejonių.

(žr. 32 punktą)

3.      Sąjungos konkurencijos teisėje SESV 101 straipsnio 1 dalis daro tiesioginį poveikį privačių asmenų santykiams ir teisės subjektams suteikia teisių, t. y. reikalaujama, kad asmuo galėtų reikalauti nuostolių, padarytų dėl sutarties ar elgesio, galinčių riboti ar iškraipyti konkurenciją, atlyginimo. Todėl nacionaliniai teismai, kurie neperžengdami savo kompetencijos ribų yra įpareigoti taikyti šią nuostatą, turi ne tik užtikrinti visišką jos veikimą, bet ir apsaugoti šias teises. Taigi, kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą, jei tarp tokios žalos ir SESV 101 straipsniu draudžiamo kartelinio susitarimo ar veiksmų yra priežastinis ryšys.

Remiantis Reglamento Nr. 1/2003 16 straipsnio 1 dalimi, nacionalinių teismų priimami sprendimai dėl susitarimų, sprendimų ar veiksmų pagal SESV 101 straipsnį, kurie jau yra Komisijos sprendimo dalykas, negali prieštarauti šiam sprendimui, taip pat ir kiek tai susiję su nagrinėjamų veiksmų apimtimi laiko ar geografiniu atžvilgiu arba asmenų, dėl kurių atliktas tyrimas, atsakomybe. Vadinasi, nacionaliniai teismai yra saistomi Komisijos priimto sprendimo, jeigu jis nepanaikintas ar nepripažintas negaliojančiu, todėl reikalaujama, kad jo rezoliucinė dalis būtų vienareikšmė.

Konkrečiai kalbant, nacionaliniai teismai turi galėti iš aiškios sprendimo, kuriame konstatuotas konkurencijos taisyklių pažeidimo egzistavimas, rezoliucinės dalies suprasti šio pažeidimo apimtį ir nustatyti už pažeidimą atsakingus asmenis, kad galėtų padaryti reikiamas išvadas dėl asmenų, kuriems tas pažeidimas padarė žalos, pateiktų prašymų atlyginti dėl to pažeidimo atsiradusią žalą.

Neatmestina galimybė, kad už Komisijos konstatuotą konkurencijos taisyklių pažeidimą atsakingu pripažintas asmuo gali turėti pareigą atlyginti žalą, padarytą kitų už tą patį pažeidimą atsakingais pripažintų asmenų klientams. Šiuo atžvilgiu sprendimo, kuriame konstatuotas konkurencijos taisyklių pažeidimas, rezoliucinės dalies formuluotė yra lemiama, siekiant nustatyti atitinkamų asmenų tarpusavio teises ir pareigas. Nacionalinis teismas, jeigu tai numatyta pagal nacionalinę teisę, gali nuspręsti ir taip, kad visi už Komisijos konstatuotą konkurencijos taisyklių pažeidimą atsakingais pripažinti asmenys turi solidarią pareigą atlyginti padarytą žalą. Tokiu atveju sprendimo, kuriame konstatuotas konkurencijos taisyklių pažeidimas, rezoliucinės dalies formuluotė dėl joje nurodytų asmenų taip pat gali būti lemiama.

(žr. 33–39 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 55, 60 punktus)

5.      Konkurencijos srityje, kai Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir skiriama bauda, motyvuojamojoje dalyje aprašytas vienas tęstinis pažeidimas, kurį darant dalyvavo visos kaltinamos įmonės, o to sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurią sudaro keli straipsniai, konstatuota arba kad padaryti keli atskiri pavieniai tęstiniai pažeidimai, arba kad padarytas vienas tęstinis pažeidimas, už kurį atsakomybė kyla tik toms įmonėms, kurios tiesiogiai dalyvavo atliekant neteisėtus veiksmus, nurodytus kiekviename iš tų straipsnių, kyla sprendimo motyvų ir jo rezoliucinės dalies tarpusavio prieštaravimas.

Vien to, kad egzistuoja toks prieštaravimas, nepakanka, kad būtų nuspręsta, jog šis sprendimas netinkamai motyvuotas, jeigu, pirma, iš viso sprendimo suinteresuotieji asmenys gali identifikuoti šį nenuoseklumą ir juo remtis, antra, rezoliucinės dalies formuluotė yra pakankamai aiški ir tiksli, leidžianti jiems suprasti tikslią sprendimo apimtį, ir, trečia, surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamų įmonių dalyvavimą darant rezoliucinėje dalyje nurodytus pažeidimus, yra aiškiai identifikuoti ir išnagrinėti motyvuojamojoje dalyje.

Kita vertus, jei vidiniai sprendimo prieštaravimai gali pažeisti įmonių, kurioms skirtos sankcijos, teisę į gynybą ir trukdo Sąjungos teismui atlikti kontrolę, sprendimas turi motyvavimo trūkumą, pateisinantį jo panaikinimą. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai sprendimas neleidžia, pirma, įvertinti motyvuose išdėstytų įrodymų pakankamumo ir, antra, suprasti logikos, kuria vadovaudamasi Komisija sprendimo adresatus pripažino atsakingais.

(žr. 58, 74–76, 78, 84 punktus)

6.      Kalbant apie Komisijos sprendimą, kuriuo konstatuojamas Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimas ir skiriama bauda, pažymėtina, kad iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešta kartu su jam nepalankiu aktu, o motyvų nebuvimo trūkumo negalima ištaisyti tuo, kad suinteresuotasis asmuo apie akto motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme.

Jei tai nepadaryta, kyla pavojus, kad pareiga motyvuoti individualų sprendimą neatitiks savo tikslo – suinteresuotajam asmeniui suteikti pakankamai informacijos, kuri jam leistų žinoti, ar sprendimas yra pagrįstas arba galbūt turi trūkumų, dėl kurių jo galiojimas gali būti ginčijamas, o Sąjungos teismui suteikti galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę.

(žr. 80, 81 punktus)