Byla T‑119/23
Insider LLC
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą
2024 m. balandžio 17 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „in Insajderi“ paraiška – Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas INSAJDERI ir ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „in Insajderi Gazetë online“ – Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 3 dalis – Apeliacinės tarybos atliktino nagrinėjimo apimtis – Deleguotojo reglamento (ES) 2018/625 27 straipsnio 2 dalis – Įrodymų nepateikimas – Vertimas – Deleguotojo reglamento 2018/625 7 straipsnis – Teisė būti išklausytam – Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis – Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalis – Apeliacinės tarybos galimybė priimti jai pirmą kartą pateiktus įrodymus – Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 4 dalis – Reglamento 2017/1001 95 straipsnio 2 dalis“
1. Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacinei tarybai paduota apeliacija dėl Tarnybos padalinio pirmojoje instancijoje priimto sprendimo – Šių dviejų instancijų funkcinis tęstinumas – Apeliacinės tarybos atliekamas apeliacijos nagrinėjimas – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2017/1001 71 straipsnio 1 dalis)
(žr. 16 punktą)
2. Europos Sąjungos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Tarnybos sprendimai – Teisės į gynybą paisymas – Principo apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalis)
(žr. 27–33 ir 46 punktus)
3. Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija, pateikta dėl Tarnybos protestų skyriaus sprendimo – Apeliacinės tarybos vertinimas – Apimtis – Faktų ir įrodymų, skirtų protestui pagrįsti, nepateikimas per šiam tikslui nustatytą terminą – Atsižvelgimas – Apeliacinės tarybos diskrecija
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2017/1001 95 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento 2018/625 8 straipsnio 1 dalis ir 27 straipsnio 4 dalis)
(žr. 38–40 ir 45 punktus)
Santrauka
Savo sprendimu Bendrasis Teismas panaikino Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apeliacinės tarybos sprendimą(1), remdamasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies a punktu ir motyvuodamas tuo, kad ieškovė nebuvo išklausyta dėl jai nepalankių Apeliacinės tarybos savo iniciatyva iškeltų klausimų.
Florim Alaj pateikė EUIPO paraišką įregistruoti vaizdinį žymenį „in Insajderi“ su aktualijomis susijusios informacijos, naujienų ir komentarų teikimo internetu paslaugoms(2). Ieškovė Insider LLC pareiškė protestą dėl prašomos registracijos(3), remdamasi dviem Kosove įregistruotais ankstesniais prekių ženklais. Protestų skyrius patenkino protestą.
Vis dėlto Apeliacinė taryba panaikino Protestų skyriaus sprendimą ir atmetė protestą, motyvuodama tuo, kad ieškovė neįrodė, jog ankstesni prekių ženklai, kuriais ji rėmėsi, egzistuoja ir priklauso jai. Ji, be kita ko, nurodė, kad nepateikti ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų originalai, ir nusprendė, kad patvirtinti jų vertimai, kuriuos ieškovė pateikė kaip įrodymą, yra neoficialūs vertimai, kuriuose originalus tekstas nebuvo matomas, todėl buvo neįmanoma patikrinti, ar pažymėjimų originaluose buvo nurodyta esminė informacija.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirmiausia Bendrasis Teismas priminė, kad Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje konkrečiai įgyvendinamas bendrasis teisės į gynybą apsaugos principas, įtvirtintas Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte. Iš tiesų visuose Sąjungos teisės aktuose turi būti gerbiamos Chartijoje pripažintos pagrindinės teisės, nes ši pagarba yra jų teisėtumo, kurį pagal išsamią teisių gynimo priemonių sistemą turi kontroliuoti Sąjungos teismas, sąlyga. Konkrečiau kalbant apie teisę būti išklausytam per bet kokią procedūrą, pažymėtina, kad ji kiekvienam asmeniui užtikrina galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą prieš priimant sprendimą, kuris gali neigiamai paveikti jo interesus. Ši teisė taikoma visoms faktinėms ar teisinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis priimamas sprendimas, bet ne galutiniam sprendimui, kurį ketina priimti administracinė institucija. Taigi EUIPO turi pareigą suteikti jos instancijose vykstančios procedūros šalims galimybę pareikšti savo nuomonę dėl visų elementų, kuriais grindžiami šių instancijų sprendimai.
Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad tai, jog Apeliacinė taryba savo iniciatyva nurodė ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų originalų versijų nebuvimą ir išreiškė abejonių dėl jų vertimų autentiškumo, neišklausiusi ieškovės šiuo klausimu, yra procedūros pažeidimas. Tačiau teisės į gynybą pažeidimas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei neatsižvelgimas į suinteresuotosios šalies poziciją turėjo konkretų poveikį jos galimybei gintis. Vis dėlto iš ieškovės negalima reikalauti įrodyti, kad ginčijamo sprendimo turinys būtų kitoks, jeigu nebūtų padarytas pažeidimas; ieškovė turi tik įrodyti, kad tokios prielaidos negalima visiškai atmesti, nes, nesant procedūrinio pažeidimo, ji būtų galėjusi geriau pasirūpinti savo gynyba.
Remdamasis šiais argumentais Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima visiškai atmesti galimybės, jog, nesant procedūrinio pažeidimo, procedūros baigtis būtų buvusi kitokia. Iš tiesų, jei Apeliacinė taryba būtų suteikusi ieškovei galimybę veiksmingai pareikšti nuomonę dėl ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų originalų nebuvimo, ši būtų galėjusi juos pateikti, kad Apeliacinė taryba galėtų juos išnagrinėti ir įsitikinti vertimo autentiškumu. Vadinasi, Apeliacinės tarybos sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte garantuotą teisę būti išklausytam.