BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. liepos 5 d.(*)

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas MACCOFFEE – Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „McDONALD’S“ – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punktas ir 8 straipsnio 5 dalis – Prekių ženklų šeima – Nesąžiningas naudojimasis ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu – Registracijos pripažinimas negaliojančia“

Byloje T‑518/13

Future Enterprises Pte Ltd, įsteigta Singapūre (Singapūras), iš pradžių atstovaujama solisitorių B. Hitchens, J. Olsen, R. Sharma, M. Henshall ir baristerio R. Tritton, vėliau – solisitorių B. Hitchens, J. Olsen, R. Tritton ir E. Hughes‑Jones,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą L. Rampini,

atsakovę,

kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,

McDonald’s International Property Co. Ltd, įsteigta Vilmingtone, Delavere (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokato C. Eckhartt,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2013 m. birželio 13 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1178/2012‑1), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp McDonald’s International Property Co. ir Future Enterprises,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai I. Pelikánová (pranešėja) ir E. Buttigieg,

posėdžio sekretorė A. Lamote, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. rugsėjo 23 d.,

susipažinęs su EUIPO ir įstojusios į bylą šalies atsakymais į ieškinį, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. sausio 22 d.,

susipažinęs su dubliku, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. liepos 1 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies tripliku, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. lapkričio 24 d.,

įvykus 2016 m. vasario 2 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2008 m. spalio 13 d. ieškovė Future Enterprises Pte Ltd pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) [kuris pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)] pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką.

2        Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo MACCOFFEE.

3        Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 29, 30 ir 32 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį aprašymą:

–        29 klasė: „Mėsa, žuvys, paukštiena ir laukinių paukščių bei žvėrių mėsa; mėsos ekstraktai; konservuoti, šaldyti, džiovinti, virti ir kepti vaisiai ir daržovės; drebučiai, uogienės, kompotai; kiaušiniai, pienas ir pieno produktai; maistiniai aliejai ir riebalai; pieno produktai; grietinėlė [pieno produktas]; plakta grietinėlė; preparatai, skirti gėrimams balinti (iš pieno); pieniški pudingai; jogurtai; paruošti užkandžiai; vaisiniai užkandžiai; iš bulvių pagaminti užkandžiai; bulvių traškučiai (užkandžiai); gėrimai, pagaminti iš pieno arba su juo; pieno kokteiliai“,

–        30 klasė: „Kava, arbata, kakava, cukrus, ryžiai, tapijoka, sago kruopos, kavos pakaitalai; miltai ir kiti grūdų produktai, duona, balta duona, konditerija ir saldumynai, valgomieji ledai; medus, melasos sirupas; mielės, kepimo milteliai; druska, garstyčios; actas, padažai (prieskoniai); prieskoniai; ledas šaldymui; sausainiai; pusryčių javų dribsniai; ledų konditerijos gaminiai; sūrūs trapučiai; šaldyti jogurtai; ledai; druska apibarstyti riestainiukai; konditerijoje naudojami pabarstukai; konditerijos gaminiai; saldumynai; saldainių batonėliai; šaltmėtiniai saldainiai; šokoladas; šokoladiniai saldainiai; tortai; keksiukai; kukurūzų spragėsiai; javainiai užkandžiai; paruošti pikantiški patiekalai (užkandžiai); kukurūzų traškučiai; tortilijos; miltiniai konditerijos gaminiai; duona; įdarytos bandelės; papločių vyniotiniai su įdaru (sumuštiniai); skrudinti sumuštiniai; desertai, pudingai; tirpi kava; tirpios kavos mišiniai; kavos pupelės; malta kava; šalta kava; kava su pienu; kakavos gėrimai su pienu, šokoladiniai gėrimai, kava ir iš kavos pagaminti gėrimai, kakava ir kakavos gėrimai; arbatžolių gėrimai; arbata, t. y. ženšenio arbata, juodoji arbata, juodoji kiniškoji arbata, miežių ar miežių lapų arbata; vaisinė arbata; žolelių arbatos (ne medicinos reikmėms); šalta arbata“,

–        32 klasė: „Alus; mineralinis ir gazuotas vanduo bei kiti nealkoholiniai gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo preparatai; vaisiniai gaivinantieji arbatos ar kavos skonio gėrimai (nepriskirti prie kitų klasių); nealkoholiniai arbatos ar kavos skonio gėrimai (nepriskirti prie kitų klasių)“.

4        Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2009 m. sausio 12 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 1/2009, o 2010 m. sausio 29 d. žodinis žymuo MACCOFFEE įregistruotas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas numeriu 7307382 visoms šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.

5        2010 m. rugpjūčio 13 d. įstojusi į bylą šalis McDonald’s International Property Co. Ltd pateikė prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia visoms prekėms, kurioms buvo įregistruotas prekių ženklas.

6        Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia buvo grindžiamas šiais ankstesniais prekių ženklais:

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „McDONALD’S“, kurio registracijos paraiška pateikta 1996 m. balandžio 1 d. ir kuris įregistruotas 1999 m. liepos 16 d. numeriu 62497 prie 29, 30, 32 ir 42 klasių priskirtoms prekėms ir paslaugoms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „McFISH“, kurio registracijos paraiška pateikta 2006 m. balandžio 18 d. ir kuris įregistruotas 2007 m. liepos 20 d. numeriu 5056429 prie 29 ir 30 klasių priskirtoms prekėms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „McTOAST“, kurio registracijos paraiška pateikta 2005 m. spalio 24 d. ir kuris įregistruotas 2007 m. balandžio 20 d. numeriu 4699054 prie 29, 30 ir 43 klasių priskirtoms prekėms ir paslaugoms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „McMUFFIN“, kurio registracijos paraiška pateikta 2005 m. liepos 27 d. ir kuris įregistruotas 2006 m. rugpjūčio 7 d. numeriu 4562419 prie 29, 30 ir 43 klasių priskirtoms prekėms ir paslaugoms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „McRIB“, kurio registracijos paraiška pateikta 1999 m. lapkričio 19 d. ir kuris įregistruotas 2001 m. birželio 11 d. numeriu 1391663 prie 29 ir 30 klasių priskirtoms prekėms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „McFLURRY“, kurio registracijos paraiška pateikta 1998 m. birželio 30 d. ir kuris įregistruotas 1999 m. rugsėjo 8 d. numeriu 864694 prie 29 klasės priskirtoms prekėms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „CHICKEN McNUGGETS“, kurio registracijos paraiška pateikta 1996 m. balandžio 1 d. ir kuris įregistruotas 1998 m. rugpjūčio 4 d. numeriu 16196 prie 29 klasės priskirtoms prekėms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „McCHICKEN“, kurio registracijos paraiška pateikta 1996 m. balandžio 1 d. ir kuris įregistruotas 1998 m. vasario 2 d. numeriu 16188 prie 30 klasės priskirtoms prekėms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „EGG McMUFFIN“, kurio registracijos paraiška pateikta 1996 m. balandžio 1 d. ir kuris įregistruotas 1997 m. gruodžio 19 d. numeriu 15966 prie 30 klasės priskirtoms prekėms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „McFEAST“, kurio registracijos paraiška pateikta 1996 m. balandžio 1 d. ir kuris įregistruotas 1999 m. spalio 27 d. numeriu 15941 prie 30 klasės priskirtoms prekėms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu BIG MAC, kurio registracijos paraiška pateikta 1996 m. balandžio 1 d. ir kuris įregistruotas 1998 m. gruodžio 22 d. numeriu 62638 prie 29, 30 ir 42 klasių priskirtoms prekėms ir paslaugoms,

–        žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu PITAMAC, kurio registracijos paraiška pateikta 2005 m. vasario 1 d. ir kuris įregistruotas 2006 m. balandžio 11 d. numeriu 4264818 prie 29, 30 ir 42 klasių priskirtoms prekėms ir paslaugoms, ir

–        Vokietijoje registruotu plačiai žinomu prekių ženklu „McDonald’s“ prie 29, 30, 32 ir 43 klasių priskirtoms prekėms ir paslaugoms.

7        Įstojusi į bylą šalis rėmėsi pagrindais, nurodytais Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, 2 dalies c punktu ir 5 dalimi.

8        Ieškovės, kuriai priklauso ginčijamas prekių ženklas, prašymu pagal Reglamento Nr. 207/2009 57 straipsnio 2 ir 3 dalis įstojusios į bylą šalies buvo paprašyta pateikti įrodymų apie ankstesnių prekių ženklų, kuriais ji grindė savo prašymą, naudojimą iš tikrųjų.

9        2012 m. balandžio 27 d. sprendimu pagal Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su to paties reglamento 8 straipsnio 5 dalimi, Anuliavimo skyrius pripažino, kad negalioja visa ginčijamo prekių ženklo registracija; tokią išvadą jis padarė remdamasis tik ankstesniu žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu „McDONALD’S“, įregistruotu numeriu 62497, ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl ilgo laikotarpio, per kurį prekių ženklas „McDONALD’S“ turėjo gerą vardą, ir dėl to, kad atitinkama visuomenė šį prekių ženklą sieja su ginčijamu prekių ženklu, yra rimtas pavojus, kad naudojant ginčijamą prekių ženklą bus nesąžiningai pasinaudota prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu.

10      2012 m. birželio 26 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

11      2013 m. birželio 13 d. (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO pirmoji apeliacinė taryba atmetė visą ieškovės apeliaciją, iš esmės remdamasi Anuliavimo skyriaus argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo tenkinamos visos Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos. Šiuo klausimu ji konstatavo, kad prekių ženklas „McDONALD’S“ turėjo labai gerą vardą greitojo maitinimo paslaugoms. Remdamasi svarbiais veiksniais, leidžiančiais įvertinti, ar atitinkama visuomenė, būtent Europos Sąjungos plačioji visuomenė, kuri naudojasi ir įstojusios į bylą šalies teikiamomis greitojo maitinimo paslaugomis, gali sieti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, ji nurodė, pirma, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra panašūs, antra, kad labai geras prekių ženklo „McDONALD’S“ vardas apėmė ir priešdėlio „mc“, ir valgiaraščio sudėtinės dalies ar maisto produkto pavadinimo derinį, trečia, kad įstojusiai į bylą šaliai priklauso prekių ženklų šeima, kurioje priešdėlis „mc“ vartojamas kartu su valgiaraščio sudėtinės dalies ar maisto produkto pavadinimu (toliau – prekių ženklų „Mc“ šeima), ketvirta, kad ginčijamas prekių ženklas pakartoja bendrą prekių ženklų „Mc“ struktūrą, ir, penkta, kad prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės ir paslaugos buvo tam tikra prasme panašios dėl tarp jų egzistuojančių tarpusavio ryšių. Įvertinusi visus šiuos veiksnius ji padarė išvadą, kad atitinkama visuomenė galėjo manyti, jog prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra susiję, ir didžioji jos dalis net galėjo ginčijamą prekių ženklą sieti su prekių ženklų „Mc“ šeima. Jos teigimu, nustačius tokį ryšį atitinkama visuomenė prekių ženklo „McDONALD’S“ įvaizdį ar jam būdingus elementus galėjo perketi ginčijamu prekių ženklu žymimoms prekėms, taigi, labai tikėtina, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu. Galiausiai ji konstatavo, kad ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas neturint tam tinkamos priežasties.

 Šalių reikalavimai

12      Ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

13      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Pirminės pastabos dėl teisinio pagrindo ir bylos dalyko

14      Pagal Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punktą EUIPO padavus prašymą Europos Sąjungos prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, be kita ko, kai egzistuoja ankstesnis prekių ženklas, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 8 straipsnio 2 dalį, t. y. prekių ženklas, kurio registracijos paraiška paduota anksčiau nei Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraiška, ir kai tenkinamos to paties reglamento 8 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos. Iš pastarosios dalies matyti, kad panaikinti Europos Sąjungos prekių ženklo registraciją galima net tuo atveju, kai toks prekių ženklas buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, nepanašioms į prekes ar paslaugas, kurioms įregistruotas ankstesnis prekių ženklas.

15      Tam, kad ankstesniam prekių ženklui pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį būtų suteikta tokia išplėsta apsauga, turi būti tenkinamos kelios sąlygos. Pirma, ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška turi būti pateikta prieš pateikiant prekių ženklo, kurio registraciją prašoma panaikinti, paraišką, ir toks prekių ženklas turi būti įregistruotas. Antra, ankstesnis Europos Sąjungos prekių ženklas ir prekių ženklas, kurio registraciją prašoma panaikinti, turi būti tapatūs arba panašūs. Trečia, ankstesnis Europos Sąjungos prekių ženklas turi turėti gerą vardą Sąjungoje. Ketvirta, dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, kurio registraciją prašoma panaikinti, naudojimo be tinkamos priežasties turi kilti pavojus, kad gali būti nesąžiningai pasinaudota ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba pakenkta šio prekių ženklo skiriamajam požymiui ar geram vardui. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl tuo atveju, kai netenkinama bent viena iš jų, Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis netaikoma (žr. 2012 m. liepos 6 d. Sprendimo Jackson International / VRDT – Royal Shakespeare (ROYAL SHAKESPEARE), T‑60/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:348, 18 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

16      Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija nei to, kad prekių ženklo „McDONALD’S“ paraiška buvo pateikta prieš paduodant ginčijamo prekių ženklo paraišką, būtent – 1996 m. balandžio 1 d., ir šis prekių ženklas įregistruotas 1999 m. liepos 16 d. (žr. šio sprendimo 6 punktą), nei to, kad prekių ženklas „McDONALD’S“ turi labai gerą vardą Sąjungoje greitojo maitinimo paslaugų atžvilgiu, taigi, nekyla klausimas dėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo pirmosios ir trečiosios sąlygų, nurodytų šio sprendimo 15 punkte.

17      Tačiau ieškovė ginčija tam tikrą Apeliacinės tarybos vertinimą, kuriuo remdamasi ginčijamame sprendime konstatavo, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, tam tikra prasme panašūs. Jos nuomone, dėl tokio panašumo, prekių ženklų „Mc“ šeimos egzistavimo, priešdėliui „mc“ būdingo įgyto skiriamojo požymio, labai gero prekių ženklo „McDONALD’S“ vardo, apimančio ir priešdėlį „mc“, naudojamą kartu su valgiaraščio sudėtinės dalies arba maisto produkto pavadinimu, ir dėl tam tikro prekių ir paslaugų, kurios žymimos prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, panašumo atitinkama visuomenė gali manyti, kad priekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra panašūs. Todėl labai tikėtina, kad dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu. Taigi, bylos dalykas apimtų tik klausimą, ar ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba teisingai pritarė Anuliavimo skyriaus vertinimui, pagal kurį nustatyta, kad nagrinėjamu atveju tenkinamos Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo antroji ir ketvirtoji sąlygos, nurodytos šio sprendimo 15 punkte.

 Dėl prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, tam tikro panašumo laipsnio

18      Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai priėjo prie išvados, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, vertinant visapusiškai, yra tam tikra prasme panašūs. Ji teigia, kad pagal teismo praktiką nagrinėjamu atveju pirmenybę reikia teikti vizualiam panašumui, nes maisto produktai ir gėrimai pasirenkami visų pirma įvertinus vizualiai. Jos teigimu, prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai labai skiriasi, taigi, Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad elementai „mac“ ir „mc“ vizualiai panašūs. Ji taip pat tvirtina, kad fonetiškai prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, labai skiriasi. Priešdėliai „mac“ ir „mc“ tariami nevienodai. Anglų k. dėl vartojamų dviejų „c“ raidžių ginčijamą prekių ženklą reikėtų tarti „mac coffi“, o prekių „McDONALD’S“ tariamas „me don alds“ ir, kaip matyti iš Anglijos teismų praktikos, kuri nurodyta šios bylos medžiagoje, būtų akcentuojamas antrasis skiemuo „don“, o tai reiškia, kad elementas „mc“ fonetiškai yra antrinis minėto prekių ženklo elementas. Dėl konceptualaus panašumo ieškovė teigia, kad prekių ženklas „McDONALD’S“ yra suprantamas kaip pavardė, o ginčijamas prekių ženklas, nors jame yra elementas „mac“, kuris taip pat plačiai paplitęs airių (škotų ir airių) kilmės pavardėse esantis priešdėlis, apskritai nėra suvokiamas kaip pavardė, nes šis elementas siejamas su žodžiu „coffee“, kuris suvokiamas kaip žymintis kavą, t. y. šiltą aromatinį gėrimą. Tokiomis aplinkybėmis ginčijamo prekių ženklo elementas „mac“ greičiausiai suvokiamas kaip nuoroda į Amerikoje vartojamą žargoną draugiškai kreipiantis į užsienietį, kaip antai žodžių junginyje „Hey Mac, you want a coffee?“ („Sveikas, bičiuli, nori kavos?“). Ieškovės nuomone, kadangi prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, nepanašūs, Apeliacinė taryba turėjo atmesti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia. Ji taip pat nurodo, kad net darant prielaidą, jog šie prekių ženklai šiek tiek panašūs, remiantis EUIPO praktika negalima daryti išvados, kad atitinkama visuomenė juos sieja.

19      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis atmeta ieškovės argumentus ir prašo nepritarti jos nurodytiems kaltinimams, nes ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nepadarė jokios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad, vertinami visapusiškai, prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, buvo tam tikra prasme panašūs.

20      Šiuo klausimu reikia priminti, jog tam, kad būtų taikoma Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje numatyta apsauga, nebūtina konstatuoti, kad nagrinėjami prekių ženklai yra tokie panašūs, kad suinteresuotoji visuomenė gali juos supainioti. Pakanka, kad dėl egzistuojančio prekių ženklų panašumo atitinkama visuomenė juos sietų (pagal analogiją žr. 2007 m. gegužės 16 d. Sprendimo La Perla / VRDT – Worldgem Brands (NIMEI LA PERLA MODERN CLASSIC), T‑137/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:142, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Rubinstein / VRDT – Allergan (BOTOLIST), T‑345/08 ir T‑357/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:529, 65 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

21      Tokio panašumo laipsnio, kaip ir panašumo laipsnio pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, buvimą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus nagrinėjamai bylai svarbius veiksnius. Taigi, visapusis vertinimas, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu nagrinėjamų prekių ženklų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukeliamu įspūdžiu, atsižvelgiant, be kita ko, į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (pagal analogiją žr. 2007 m. gegužės 16 d. Sprendimo NIMEI LA PERLA MODERN CLASSIC, T‑137/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:142, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

22      Šioje byloje neginčijama, kad prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, neįmanoma supainioti. Klausimas keliamas tik dėl to, ar remiantis ginčijamame sprendime nurodytu Apeliacinės tarybos vertinimu galima konstatuoti, kad tenkinama Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje numatyta sąlyga dėl nagrinėjamų prekių ženklų minimalaus panašumo laipsnio.

23      Visų pirma, kiek tai susiję su prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, vizualiu panašumu, reikia pažymėti, kad šie prekių ženklai yra žodiniai.

24      Kaip teisingai nurodė ieškovė, prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai labai skiriasi: prekių ženklą „McDONALD’S“ sudaro devynios raidės ir tipografinis ženklas, o ginčijamą prekių ženklą – devynios raidės, tačiau sutampa tik keturios jų raidės, būtent „m“, „c“, „o“ ir „a“, iš kurių trys išdėstytos skirtingai. Iš tiesų abu šie prekių ženklai prasideda raide „m“, raidės „c“ ir „o“ prekių ženkle „McDONALD’S“ yra antroje ir ketvirtoje vietoje, o ginčijamame prekių ženkle – trečioje ir penktoje vietoje. Be to, raidės „m“ ir „c“ yra prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, pradžioje, būtent elementuose „mac“ ir „mc“. Taip pat pažymėtina, kad negalima teigti, jog prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, nepanašūs dėl to, kad juose vartojamos mažosios ir didžiosios raidės, nes ši aplinkybė neturi reikšmės: dėl žodinio prekių ženklo registracijos suteikta apsauga apima žodį, nurodytą registracijos paraiškoje, o ne konkrečius grafikos ar stiliaus aspektus, kurie galėtų būti būdingi tokiam prekių ženklui (žr. 2015 m. balandžio 29 d. Sprendimo Chair Entertainment Group / VRDT – Libelle (SHADOW COMPLEX), T‑717/13, nepaskelbtas Rink, EU:T:2015:242, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Vis dėlto šių teiginių nepakanka išvadai, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra vizualiai, kad ir nedaug, panašūs, padaryti.

25      Taigi, ieškovė teisingai tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 38 punkte Apeliacinės tarybos padaryta išvada, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra vizualiai, nors ir nedaug, panašūs, yra klaidinga.

26      Kiek tai susiję su prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, fonetiniu panašumu, reikia pritarti ginčijamo sprendimo 39 punkte nurodytam Apeliacinės tarybos vertinimui, kad abiejų šių prekių ženklų pradžia, būtent elementai „mac“ ir „mc“, tariama „mak“ arba „mac“, t. y. raidė „a“ tariama kaip „schwa“ arba kaip prislopintas balsis, kurį bent jau atitinkamos visuomenės dalis taria kaip anglų k. žodyje „ago“. Iš tiesų dėl kai kurios šios bylos medžiagoje pateiktos informacijos gali kilti abejonių dėl tokio Apeliacinės tarybos vertinimo pagrįstumo, nes akivaizdu, kad vertinant buvo remiamasi šios visuomenės dalimi, būtent anglakalbiais. Iš 2001 m. lapkričio 27 d. High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Chancery skyrius, Jungtinė Karalystė), sprendimo byloje Frank Yu Kwan Yuen / McDonald’s, kurį nurodė ieškovė, 44 punkto antro sakinio matyti, kad „pirmasis žodžio „McCHINA“ skiemuo <…> tariamas kiek kitaip nei „MAC“. Taigi, atrodo, kad visa atitinkama iš anglakalbių sudaryta visuomenė ar jos dalis prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, pradžią gali tarti šiek tiek skirtingai. Vis dėlto tokia klaida, jeigu buvo padaryta, neturėtų reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes, kaip teisingai nurodė EUIPO, šios visuomenės dalis, priešdėlius „mc“ ir „mac“ suprantanti kaip airių pavardėse vartojamus priešdėlius, juos taria vienodai. Paprastai šie priešdėliai tariami vienodai, t. y. „mac“ (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 5 d. Sprendimo Comercial Losan / VRDT – McDonald’s International Property (Mc. Baby), T‑466/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:346, 37 ir 41 punktus; 2015 m. kovo 26 d. Sprendimo Emsibeth / VRDT – Peek & Cloppenburg (Nael), T‑596/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:193, 48 ir 50 punktus.

27      Be to, net pripažinus, kad, kaip teigia ieškovė, atitinkama visuomenė ar jos dalis ginčijamo prekių ženklo pradžioje esantį balsį „a“ taria ilgai, o prekių ženklo „McDONALD’S“ pradžioje – prislopintai, vis dėlto prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, pradžia tariama labai panašiai. Žinoma, šių prekių ženklų pabaiga, būtent elementai „donald’s“ ir „coffee“, fonetiškai skiriasi, ir šiuo aspektu neturi reikšmės tai, kad viena juose vartojama raidė – raidė „o“ tariama taip pat. Vis dėlto šie skirtumai neleidžia paneigti, kad šie prekių ženklai, vertinami visapusiškai, fonetiškai tam tikra prasme panašūs, kaip matyti iš to, kad jų pradžią, būtent elementus „mac“ ir „mc“, atitinkama visuomenė taria taip pat ar bent jau labai panašiai.

28      Taigi ginčijamo sprendimo 41 punkte Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, fonetiškai tam tikra prasme buvo panašūs.

29      Dėl konceptualaus prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo reikia priminti, kad pagal teismo praktiką prekių ženklai laikomi labai artimais tuo atveju, kai išreiškia tą pačią idėją (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 16 d. Sprendimo Merant / VRDT – Focus Magazin verlag (FOCUS), T‑491/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:141, 57 punktą ir 2008 m. gruodžio 11 d., Sprendimo Tomorrow Focus / VRDT – Information Builders (Tomorrow Focus), T‑90/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:567, 35 punktą).

30      Nagrinėjamu atveju, visų pirma pritariant tam, ką Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 42 ir 66 punktuose, reikia nurodyti, kad prekių ženkluose, dėl kurių kilo ginčas, esančius elementus „mc“ ir „mac“ atitinkama visuomenė sieja su ta pačia idėja, t. y. su airių pavardėse vartojamu priešdėliu, kurį atitinkamos visuomenės dalimi esantys anglakalbiai net aiškina kaip reiškiantį „X asmens sūnus“ ir kuris, likusios atitinkamos visuomenės dalies požiūriu, neturi jokios ypatingos reikšmės (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 5 d. Sprendimo Mc. Baby, T‑466/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:346, 41punktą ir 2015 m. kovo 26 d. Sprendimo Nael, T‑596/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:193, 41 punktą). Kaip teisingai nurodo EUIPO, priešdėlių vartoseną airių pavardėse išmananti atitinkamos visuomenės dalis žino, kad jie gali būti rašomi ir „mc“, ir „mac“. Be to, Apeliacinė taryba, bent jau kiek tai susiję su anglakalbe atitinkamos visuomenės dalimi, teisingai nusprendė, kad ginčijamo prekių ženklo pabaiga, būtent elementas „coffee“, suprantamas kaip nuoroda į aromatinį gėrimą, kuris paprastai patiekiamas karštas ir gaminamas iš kavamedžio sėklų. Atitinkamos visuomenės dalis, kuriai žinomi airių pavardėse vartojami priešdėliai ir kuri supranta, ką reiškia anglų k. žodis „coffee“, gali nustatyti, kad ginčijamame prekių ženkle yra susieti šie du elementai, juo labiau kad, kaip teisingai nurodo EUIPO, toks priešdėlio „mac“ ar „mc“ susiejimas su bendrinės kalbos žodžiu nėra neįprastas (2012 m. liepos 5 d. Sprendimas Mc. Baby, T‑466/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:346). Termino, kuriuo daroma nuoroda į airių pavardę, ir kito termino, kuriuo nurodomas gėrimo pavadinimas, susiejimą ginčijamame prekių ženkle atitinkama visuomenė greičiausiai supranta kaip nuorodą į škotų ar airių kilmės asmens pagamintą gėrimą, kaip nuorodą į įprastą žodžių junginį, kur terminas „mac“ vartojamas draugiškam kreipiniui į užsienietį.

31      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, tam tikra prasme panašūs vizualiai, nes bent jau dalis atitinkamos visuomenės abu juos suvokia kaip nuorodą į airių kilmės pavardę. Todėl ginčijamo sprendimo 42 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, egzistuoja tam tikro lygio vizualus panašumas.

32      Galiausiai dėl tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, egzistuojančio bendro panašumo, kurio pakanka, kad atitinkama visuomenė juos susietų, nors ir nepainiotų, primintina, kad toks panašumas turi būti nustatytas atsižvelgus į tarp šių prekių ženklų egzistuojantį vizualų, fonetinį ir konceptualų panašumą ir prireikus į santykinės svarbos, kurią reikia priskirti šiems skirtingiems elementams, vertinimą, taip pat į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją ir jų pardavimo sąlygas (šiuo klausimu pagal analogiją, kiek tai susiję su galimybės supainioti buvimu, žr. 1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, EU:C:1999:323, 27 punktą).

33      Nagrinėjamu atveju prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi vizualiai, tačiau fonetiškai ir konceptualiai jie tam tikra prasme panašūs, ir šis panašumas matyti iš jų pradžios, būtent elementų „mac“ ir „mc“. Šio fonetinio ir konceptualaus prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo negalima visiškai nepaisyti remiantis ieškovės nurodytu motyvu, kad atitinkamu prekių ženklu žymimų prekių pardavimas visų pirma buvo grindžiamas vizualiai atliekamu pasirinkimu. Žinoma, teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai prekių ženklu žymimos prekės yra kasdienio vartojimo, paprastai laisvai parduodamos parduotuvėse, jas įsigydama atitinkama visuomenė prekių ženklą paprastai įvertina vizualiai; taigi, visapusiškai vertinant prekių ženklo panašumą į kitą prekių ženklą, dėl kurio kilo ginčas, vizualus aspektas yra svarbesnis (šiuo klausimu pagal analogiją, kiek tai susiję su galimybės supainioti buvimo vertinimu, žr. 2007 m. gegužės 23 d. Sprendimo Henkel / VRDT – SERCA (COR), T‑342/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:152, 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cabrera Sánchez / VRDT – Industrias Cárnicas Valle (el charcutero artesano), T‑242/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:391, 80 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Vis dėlto, net jeigu fonetinis panašumas ne toks reikšmingas (2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo el charcutero artesano, T‑242/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:391, 81 punktas), kai atitinkamas prekes įsigyjantis vartotojas prekių ženklo pavadinimo paprastai netaria, toks prekių ženklas nepraranda reikšmės ar net visą ją išlaiko, nes neatmestina, kad tam tikrais atvejais prieš įsigyjant prekių jų ir atitinkamo prekių ženklo pavadinimas bus ištartas (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 23 d. Sprendimo COR, T‑342/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:152, 53 punktą ir 2011 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo NEC Display Solutions Europe / VRDT – C More Entertainment (see more), T‑501/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:527, 53 punktą) ar kad bus pateikta tokių prekių žodinė reklama per radiją arba tokią reklamą pateiks kiti vartotojai (2011 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo see more, T‑501/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:527, 53 punktas). Be to, jeigu tokiu atveju konceptualaus panašumo reikšmė sumažėja dėl to, kad parduotuvėse, kur prekės pasirenkamos laisvai, vartotojas, pasirinkdamas pirktinas prekes, praleidžia mažai laiko ir dažnai neskaito visos ant atskirų prekių pateiktos informacijos, bet teikia pirmenybę ant prekės esančių etikečių ar prekės pakuotės daromam bendram vizualiam įspūdžiui (2008 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Ebro Puleva / VRDT – Berenguel (BRILLO’S), T‑275/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:545, 24 punktas), vis dėlto ji išlieka, ypač tuo atveju, kai prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra žodiniai.

34      Atsižvelgus į fonetinį ir konceptualų aspektus galima daryti išvadą, kad net jeigu vizualiai prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi ir tie skirtumai fonetiniai ar konceptualūs dėl to, kad turi kitokią pabaigą, jie tam tikra prasme yra bendrai panašūs dėl to, kad jų pradžia, atitinkamai elementai „mc“ ir „mac“, panašūs konceptualiai ir fonetiškai.

35      Taigi, net jeigu Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai panašūs nedaug (žr. šio sprendimo 25 punktą), ginčijamo sprendimo 48 punkte ji padarė teisingą išvadą, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, vertinami visapusiškai, tam tikra prasme panašūs. Todėl klaida, padaryta vertinant prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, negali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo.

36      Atitinkamai reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime pateiktas Apeliacinės tarybos vertinimas, pagal kurį nagrinėjamu atveju tenkinama Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo antroji sąlyga, nurodyta šio sprendimo 15 punkte, yra pagrįstas, todėl reikia atmesti visus su šiuo vertinimu susijusius kaltinimus.

 Dėl atitinkamos visuomenės daromos prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, sąsajos

37      Pirmiausia svarbu priminti, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimai konstatuojami remiantis suinteresuotosios visuomenės daromu nagrinėjamų prekių ženklų sugretinimu, net jeigu ji šių prekių ženklų nepainioja (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 6 d. Sprendimo ROYAL SHAKESPEARE, T‑60/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:348, 19 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Tokio ryšio nustatymas turi būti vertinamas visapusiškai, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius (žr. 2012 m. liepos 6 d. Sprendimo ROYAL SHAKESPEARE, T‑60/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:348, 20 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Tarp tokių veiksnių yra nagrinėjamų prekių ženklų panašumo laipsnis, šiais prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų pobūdis, įskaitant šių prekių ar paslaugų artimumo ar skirtingumo laipsnį, atitinkama visuomenė, ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumas, ankstesniam prekių ženklui būdingo ar dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio laipsnis ir galimybės supainioti buvimas (žr. 2012 m. liepos 6 d. Sprendimo ROYAL SHAKESPEARE, T‑60/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:348, 21 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

38      Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija, be kita ko, ginčijamame sprendime Apeliacinės tarybos nurodytą vertinimą, pagal kurį, viena vertus, prekių ženklų „Mc“ šeimos egzistavimas yra svarbus veiksnys vertinant, ar atitinkama visuomenė sieja prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, ir, kita vertus, tarp nagrinėjamų prekių ir paslaugų yra tam tikras panašumo laipsnis dėl tarp jų egzistuojančių tiesioginių sąsajų.

 Dėl prekių ženklų „Mc“ šeimos egzistavimo kaip svarbaus veiksnio vertinant, ar atitinkama visuomenė sieja prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas

39      Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai priėjo prie išvados, kad dėl ginčijamame prekių ženkle esančio elemento „mac“ atitinkama visuomenė tokį prekių ženklą gali sieti su prekių ženklų „Mc“ šeima, grindžiama prekių ženklu „McDONALD’S“. Šiuo klausimu ji mano, kad teismo praktiką dėl prekių ženklų šeimos reikia aiškinti siaurai, nes ja nukrypstama nuo bendrojo principo, pagal kurį kiekvieną prekių ženklą reikia vertinti visapusiškai. Jos teigimu, informacijos, kurią įstojusi į bylą šalis pateikė prie bylos EUIPO medžiagos, būtent įstojusiai į bylą šaliai priklausančių greitojo maitinimo įstaigų valgiaraščio, 1991 ir 1992 m. vykdytų tyrimų rezultatų ir valstybių narių teismų sprendimų, nepakako padaryti išvadą, kad priešdėlį „mc“ atitinkama visuomenė sieja su maisto produktais ir gėrimais. Išskyrus vieną dokumentą, kuriame minimas prekių ženklas „McDONALD’S“, visa pateikta informacija yra 2010 m., taigi, vėlesnė už 2008 m. spalio 13 d., t. y. ginčijamo prekių ženklo registracijos paraiškos dieną. Be to, dalis 1991 m. vykdytų nepriklausomų tyrimų parodė tik tai, kad apklausti asmenys priešdėlį „mc“ sieja su prekių ženklu „McDONALD’S“, o iš kitos 1992 m. vykdytų šių tyrimų dalies, kurios rezultatai galėjo būti iškreipti dėl pateikto tendencingai suformuluoto klausimo, galima daryti tik tokią išvadą, kad dauguma apklaustų asmenų žinojo, kad priešdėlis „mc“, susietas su kitais žodžiais, buvo vartojamas greitojo maitinimo ar laisvai prieinamų prekių pirkimo paslaugoms. Ieškovės teigimu, Apeliacinė taryba neturėjo pagrindo manyti, kad nepriklausomų tyrimų rezultatai išliko aktualūs praėjus daugiau kaip šešiolikai metų ir kad jų svarba net sustiprėjo. Galiausiai Apeliacinės tarybos nagrinėti valstybių narių nacionalinių teismų sprendimai neturi įrodomosios galios, nes nesaisto EUIPO ir atspindi specifines situacijas. Ieškovė pažymi, kad iš teismo praktikos ir gairių dėl EUIPO vykstančių procedūrų C dalies 2 skirsnio 7 skyriaus 2 punkto (ketvirtas puslapis) netiesiogiai išplaukia, kad nagrinėjamu atveju netaikytina prekių ženklų šeimos koncepcija, nes ginčijamo prekių ženklo elementas „mac“ nesutampa su elementu „mc“, kuris yra bendras prekių ženklų šeimai „Mc“. Ginčijamo prekių ženklo elementas „coffee“, kuriuo daroma nuoroda į gėrimo pavadinimą, šį prekių ženklą atskiria nuo įstojusiai į bylą šaliai priklausančių ankstesnių prekių ženklų, kuriuose priešdėlis „mc“ vartojamas su valgiaraščio sudėtinės dalies ar maisto produkto pavadinimu, paprastai nurodomu mažosiomis raidėmis. Ieškovė remiasi tuo, kad įstojusi į bylą šalis Sąjungoje neprekiauja gėrimais, žymimais prekių ženklu, kuriame yra priešdėlis „mc“. Jos teigimu, tarp ginčijamo prekių ženklo ir įstojusios į bylą šalies ankstesnių prekių ženklų egzistuojantys skirtumai pakankamai dideli, todėl atitinkama visuomenė juos įžvelgia.

40      Papildomai ieškovė tvirtina, kad prekių ženklo „McDONALD’S“ struktūra skiriasi nuo įstojusios į bylą šalies ankstesnių prekių ženklų struktūros, kur priešdėlis „mc“ vartojamas su valgiaraščio sudėtinės dalies ar maisto produkto pavadinimu, taigi, prekių ženklas „McDONALD’S“ nepriklauso prekių ženklų „Mc“ šeimai. Elemento „mc“ ir a fortiori elemento „mac“ vartojimas negali būti kritikuojamas, nes tai yra plačiai paplitęs airių pavardėse esantis priešdėlis, įvairiai vartojamas nekeliant dėl to prieštaravimų.

41      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis atmeta ieškovės argumentus ir teigia, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad prekių ženklų „Mc“ šeimos egzistavimas yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar atitinkama visuomenė sieja prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

42      Kaip nurodyta šio sprendimo 37 punkte, aplinkybė, ar atitinkama visuomenė sieja nagrinėjamus prekių ženklus, turi būti vertinama visapusiškai, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius (žr. 2012 m. liepos 6 d. Sprendimo ROYAL SHAKESPEARE, T‑60/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:348, 20 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Šiuo aspektu svarbus veiksnys yra ankstesnių prekių ženklų šeimos buvimas (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo IG Communications / VRDT – Citigroup et Citibank (CITIGATE), T‑301/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:473, 106 punktą). Tuo atveju, kai prašymas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia grindžiamas kelių ankstesnių prekių ženklų, kurie turi bendrų savybių, leidžiančių juos priskirti prie tos pačios šeimos, buvimu, suinteresuotoji visuomenė gali prekių ženklą, kurio registraciją prašoma panaikinti, ir ankstesnius prekių ženklus sieti dėl to, kad pirmasis prekių ženklas turi savybių, dėl kurių jį galima susieti su iš antrųjų prekių ženklų sudaryta šeima (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Il Ponte Finanziaria / VRDT, C‑234/06 P, EU:C:2007:514, 62 ir 63 punktus).

43      Keli prekių ženklai gali būti laikomi priklausančiais tai pačiai „šeimai“, jeigu juose, be kita ko, vaizduojamas visas tas pats skiriamasis elementas su pridėtais grafiniu ar žodiniu elementais, kuriais jie atskiriami vieni nuo kitų, arba jeigu juose pakartojami tas pats priešdėlis ar priesaga, kurie yra pagrindinio prekių ženklo dalis (2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Il Ponte Finanziaria / VRDT – Marine Enterprise Projects (BAINBRIDGE), T‑194/03, EU:T:2006:65, 123 punktas). Ankstesnių prekių ženklų savininkas neturi pateikti įrodymų, kad suinteresuotoji visuomenė juos supranta kaip sudarančius šeimą (2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo UniCredit / VRDT, T‑303/06 RENV ir T‑337/06 RENV, EU:T:2014:988, 65–67 punktai).

44      Tačiau iš suinteresuotosios visuomenės negalima tikėtis, kad, nesant pakankamo skaičiaus naudojamų šeimą galinčių sudaryti prekių ženklų, tokia visuomenė nustatys bendras minėtos šeimos savybes ir ją susies su kitu prekių ženklu, kuriame yra į tokias savybes panašių elementų. Taigi, tam, kad atitinkama visuomenė prekių ženklą, kurio registraciją prašoma panaikinti, susietų su ankstesnių prekių ženklų „šeima“, jai priklausantys prekių ženklai turi būti rinkoje (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Il Ponte Finanziaria / VRDT, C‑234/06 P, EU:C:2007:514, 64 punktą ir 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo BAINBRIDGE, T‑194/03, EU:T:2006:65, 126 punktą).

45      Taigi, būtent ankstesnių prekių ženklų savininkas, prašantis pripažinti vėlesnio Europos Sąjungos prekių ženklo registraciją negaliojančia, turi įrodyti, kad iš tiesų buvo naudojamas toks minėtų ankstesnių prekių ženklų skaičius, kad jo pakako sudaryti prekių ženklų „šeimą“, ir patvirtinti, kad ji egzistavo, siekiant įvertinti, ar suinteresuotoji visuomenė prekių ženklą, kurį prašoma panaikinti, sieja su minėtą „šeimą“ sudarančiais ankstesniais prekių ženklais (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Il Ponte Finanziaria / VRDT, C‑234/06 P, EU:C:2007:514, 65 ir 66 punktus; 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo BAINBRIDGE, T‑194/03, EU:T:2006:65, 126 punktą), ar sieja tik prekių ženklą, kurį prašoma panaikinti, ir ankstesnį prekių ženklą, kuris priklauso tokiai „šeimai“.

46      Atsižvelgiant į šio sprendimo 42–45 punktuose nurodytą teismo praktiką reikia įvertinti, pirma, ar įstojusi į bylą šalis įrodė, kad iš tikrųjų naudojamas pakankamas jai priklausančių ankstesnių prekių ženklų skaičius, kad pagal jų bendras savybes tokius prekių ženklus galima būtų laikyti prekių ženklų „šeima“, ir, antra, ar ginčijamame prekių ženkle yra elementų, kurie panašūs į tokiai „šeimai“ bendras savybes.

–       Dėl iš tikrųjų naudojamo pakankamo ankstesnių prekių ženklų skaičiaus prekių ženklų „šeimai“ sudaryti

47      Ginčijamo sprendimo 57 ir 86 punktuose Apeliacinė taryba patvirtino Anuliavimo skyriaus išvadas, kad įstojusi į bylą šalis pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog prekių ženklas „McDONALD’S“ iš tikrųjų buvo naudojamas greitojo maitinimo paslaugoms. Šiuo klausimu ji visų pirma rėmėsi įstojusios į bylą šalies pateiktais įrodymais, iš kurių matyti, kad pagal konsultacinės įmonės atliktą bendrą prekių ženklų tyrimą minėtas prekių ženklas pasauliniu lygiu yra šeštoje vietoje ir kad iš šiuo prekių ženklu žymimų paslaugų pardavimo gauta maždaug 32 000 mln. EUR pajamų; šiuos įrodymus patvirtino ir pareiškimai, prie kurių pridėtos prekių etiketės, valgiaraščiai ir reklamai skirta medžiaga.

48      Be to, ginčijamo sprendimo 58–60 punktuose Apeliacinė taryba nurodė, kad įstojusi į bylą šalis pateikė pakankamai įrodymų, kad galima būtų konstatuoti, jog prekių ženklai, kuriuose priešdėlis „mc“ vartojamas su kitu žodžiu, kaip antai „McFISH“, „McTOAST“, „McMUFFIN“, „McRIB“, „McFLURRY“, „CHICKEN McNUGGETS“, „McCHICKEN“, „EGG McMUFFIN“ ir „McFEAST“, iš tikrųjų buvo naudojami rinkoje greitojo maitinimo paslaugoms ir greitojo maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų valgiaraštyje nurodytoms prekėms žymėti Sąjungos teritorijos dalyje. Šiuo atžvilgiu ji rėmėsi, be kita ko, 1991 ir 1992 m. vykdytais nepriklausomais tyrimais ir nacionalinių teismų sprendimais, kuriuos nurodė įstojusi į bylą šalis.

49      Nagrinėjamu atveju ieškovė tik teigia, kad įstojusios į bylą šalies pateikti įrodymai nepatvirtina, kad priešdėlio „mc“ naudojimo (kuris iš tikrųjų egzistavo) su kitu žodžiu Sąjungos teritorijoje pakanka tam, kad svarbiais laikotarpiais šį priešdėlį atitinkama visuomenė sietų su maisto produktais ir gėrimais. Taigi, ieškovė ginčija ne aplinkybę, kad ankstesni prekių ženklai buvo iš tikrųjų naudojami, bet tai, kad tokio naudojimo pakako, kad priešdėlis „mc“, vartojamas kartu su kitu žodžiu, taptų maisto produktų ir gėrimų skiriamuoju požymiu.

50      Pirmiausia reikia pabrėžti, kad ginčijamo sprendimo 59 punkte Apeliacinė taryba tik konstatavo, kad priešdėlio „mc“ vartojimo kartu su kitu žodžiu bent jau Sąjungos teritorijos dalyje pakako, kad svarbiais laikotarpiais atitinkama visuomenė šį priešdėlį sietų su greitojo maitinimo paslaugomis ir greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytomis prekėmis.

51      Taigi nagrinėjamu atveju reikia patikrinti, ar įstojusi į bylą šalis įrodė, kad šio sprendimo 47 ir 48 punktuose minėtos prekės buvo iš tikrųjų naudojamos taip, kad priešdėlis „mc“, vartojamas su kitu žodžiu, greitojo maitinimo paslaugoms ir greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytoms prekėms suteikė skiriamąjį požymį bent jau Sąjungos teritorijos dalyje.

52      Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad konkrečiu atveju nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia visapusiškai įvertinti pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į visus konkrečiu atveju svarbius veiksnius. Vertinama turi būti atsižvelgiant į faktų ir aplinkybių visumą, tinkamą nustatyti prekių ženklo komercinio naudojimo realumui, ypač jo naudojimą, kuris tam tikrame ekonomikos sektoriuje laikomas pagrįstu siekiant išlaikyti ar sukurti rinkos dalį tokiu prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą (pagal analogiją žr. 2012 m. vasario 29 d. Sprendimo Certmedica International ir Lehning entreprise / VRDT – Lehning entreprise ir Certmedica International (L112), T‑77/10 ir T‑78/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:95, 40 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

53      Norint įrodyti, kad prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, negalima remtis tikimybėmis ar daryti prielaidų; turi būti remiamasi konkrečiais ir objektyviais įrodymais (pagal analogiją žr. 2009 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Cohausz / VRDT – Izquierdo Faces (acopat), T‑409/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:354, 36 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

54      Vis dėlto iš 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglament[ui] Nr. 40/94 (OL L 303, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 22 taisyklės 4 dalies, pagal to paties reglamento 40 taisyklės 6 dalį mutatis mutandis taikomos per prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia procedūras, matyti, kad įrodymai dėl naudojimo iš esmės apribojami patvirtinančių dokumentų ir daiktų, pavyzdžiui, pakuočių, etikečių, kainoraščių, katalogų, sąskaitų faktūrų, fotografijų, laikraščių skelbimų ir Reglamento Nr. 207/2009 78 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytų raštiškų pareiškimų, padarytų prisiekus ar iškilmingai patvirtinus, pateikimu.

55      Be to, iš Reglamento Nr. 207/2009 57 straipsnio 2 dalies, siejamos su to paties reglamento 42 straipsnio 2 dalimi, matyti, kad laikotarpiai, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar prekių ženklas „McDONALD’S“ iš tikrųjų naudojamas ir a fortiori tikrai naudojami juo remiantis sukurti ankstesni prekių ženklai, kurie, kaip teigia įstojusi į bylą šalis, gali sudaryti prekių ženklų „šeimą“, yra: pirma, laikotarpis nuo 2004 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 11 d. ir, antra, laikotarpis nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. (toliau – svarbūs laikotarpiai). Žinoma, galima atsižvelgti į aplinkybes, susidariusias po ar net prieš šiuose taikytinuose teisės aktuose nustatytus laikotarpius, tačiau tokia galimybė egzistuoja, tik jeigu pateikiama dokumentų, patvirtinančių atitinkamų prekių ženklų naudojimą per šiuos laikotarpius (pagal analogiją žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo El Corte Inglés / VRDT – Pucci International (PUCCI), T‑39/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:502, 26 punktą). Taigi, ginčijamo sprendimo 86 punkte Apeliacinė taryba teisingai rėmėsi Anuliavimo skyriaus sprendimo 24 punkte pateiktomis išvadomis, pagal kurias būtent taip apibrėžiami svarbūs laikotarpiai.

56      Nagrinėjamu atveju įstojusios į bylą šalies pateikti įrodymai nurodyti Anuliavimo skyriaus sprendimo 29 ir 30 punktuose.

57      Kaip ginčijamo sprendimo 57 ir 86 punktuose teisingai tvirtina Apeliacinė taryba, dėl svarbių laikotarpių pateikti įrodymai teisiškai tinkamai patvirtina, kad bent jau Sąjungos teritorijos dalyje prekių ženklas „McDONALD’S“ buvo iš tikrųjų naudojamas greitojo maitinimo paslaugoms. Iš tiesų šie įrodymai patvirtina, kad per svarbius laikotarpius prekių ženklas „McDONALD’S“ išliko vienas iš dešimties pasauliniu lygiu svarbiausių prekių ženklų ir kad reikšmingoje Sąjungos teritorijos dalyje jis buvo plačiai naudojamas greitojo maitinimo paslaugoms ir greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytiems produktams žymėti.

58      Be to, kaip teisingai ginčijamo sprendimo 58 punkte konstatavo Apeliacinė taryba ir kaip, beje, matyti iš įstojusios į bylą šalies pateiktų įrodymų, įstojusi į bylą šalis per svarbius laikotarpius jau turėjo įregistruotus prekių ženklus arba įregistravo didelį jų skaičių, kuriuose priešdėlis „mc“ vartojamas su kitu žodžiu, kaip antai prekių ženklus „McFISH“, „McTOAST“, „McMUFFIN“, „McRIB“, „McFLURRY“, „CHICKEN McNUGGETS“, „McCHICKEN“, „EGG McMUFFIN“ ir „McFEAST“ greitojo maitinimo paslaugoms ir greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytoms prekėms. Be to, prekių ženklus „McMUFFIN“, „McRIB“, „McFLURRY“, „CHICKEN McNUGGETS“, „McCHICKEN“ ir „EGG McMUFFIN“ ji naudojo Vokietijoje, o prekių ženklus „McFLURRY“, „CHICKEN McNUGGETS“, „McCHICKEN“ ir „EGG McMUFFIN“ – Jungtinėje Karalystėje greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytoms prekėms žymėti ir reklamai. Net jeigu, kaip nurodo ieškovė, įstojusi į bylą šalis nepateikė informacijos apie kiekvienos iš nagrinėjamų prekių apyvartą, prie su EUIPO vykusia procedūra susijusios medžiagos ji pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad 2004 ir 2009 m., t. y. svarbiais laikotarpiais, jai priklausė atitinkamai 1 262, vėliau – 1 361 įstaiga Vokietijoje ir 1 250, vėliau – 1 193 įstaigos Jungtinėje Karalystėje. Be to, iš 2009 m. Vokietijai skirtos įstojusios į bylą šalies parengtos metinės ataskaitos, kuri buvo pateikta vykstant procedūrai EUIPO ir kuri yra šios bylos medžiagoje, matyti, kad jai priklausančių Vokietijoje esančių įstaigų apyvarta 2008 ir 2009 m. buvo didelė. Atsižvelgiant į išvadą, prie kurios prieita 2011 m. vasario 17 d. Sprendime J & F Participações / VRDT – Plusfood Wrexham (Friboi) (T‑324/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:47, 27 ir 31 punktai), visapusiškai įvertinus šią informaciją galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju įstojusi į bylą šalis per svarbius laikotarpius iš tikrųjų naudojo prekių ženklus „McMUFFIN“, „McRIB“, „McFLURRY“, „CHICKEN McNUGGETS“, „McCHICKEN“ ir „EGG McMUFFIN“ Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taigi, reikšmingoje Sąjungos teritorijos dalyje.

59      Be to, kaip ginčijamo sprendimo 59 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, per svarbius laikotarpius teismai Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje konstatavo, kad priešdėlis „mc“, vartojamas kartu su kitu žodžiu, įgijo savitą skiriamąjį požymį greitojo maitinimo paslaugoms ir greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytiems produktams. Nors EUIPO nesaisto nacionalinių institucijų priimti sprendimai ir nors, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos prekių ženklų teisės taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos, EUIPO sprendimų negalima ginčyti remiantis vien ankstesniuose nacionaliniuose sprendimuose pateiktu vertinimu, vis dėlto EUIPO, vertindama bylos faktines aplinkybes, gali į atsižvelgti į tokius sprendimus kaip į tam tikrą informaciją (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 21 d. Sprendimo Concept / VRDT (ECA), T‑127/02, EU:T:2004:110, 70 ir 71 punktus; 2008 m. liepos 9 d. Sprendimo Reber / VRDT – Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli (Mozart), T‑304/06, EU:T:2008:268, 45 punktą ir 2012 m. spalio 25 d. Sprendimo riha / VRDT – Lidl Stiftung (VITAL&FIT), T‑552/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:576, 66 punktą). Taigi, priešingai, nei tvirtina ieškovė, norėdama įvertinti bylos faktines aplinkybes Apeliacinė taryba gali atsižvelgti į ginčijamame sprendime nacionalinių teismų padarytas išvadas per svarbius laikotarpius kaip į tam tikrą informaciją, iš kurios matyti, kad į jų jurisdikciją patenkančioje teritorijoje priešdėlis „mc“ kartu su kitu žodžiu buvo naudojamas taip, kad leido jam įgyti atskirą skiriamąjį požymį greitojo maitinimo paslaugoms ir greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytiems produktams.

60      Kaip ginčijamo sprendimo 59 punkte teisingai pažymėjo Apeliacinė taryba, tokias nacionalinių teismų išvadas patvirtino ir 1991 bei 1992 m. atlikti nepriklausomi tyrimai, iš kurių matyti, kad priešdėlį „mc“ atitinkama visuomenė labai dažnai siejo su žymeniu „McDONALD’S“ ir kad šis priešdėlis, vartojamas su kitu žodžiu, dažnai buvo siejamas su tai pačiai grupei priklausančiomis greitojo maitinimo įstaigomis. Šią informaciją, kuri paaiškėjo dar prieš svarbius laikotarpius, Apeliacinė taryba galėjo naudoti remdamasi šio sprendimo 55 punkte nurodyta teismo praktika. Dėl vykdant nepriklausomus tyrimus pateiktų klausimų reikia pabrėžti, kad priešingai, nei teigia ieškovė, jų formuluotė leido objektyviai patikrinti, kokiu lygiu atitinkama visuomenė, būtent Vokietijos vartotojas, kuris naudojasi greitojo maitinimo paslaugomis, priešdėlį „mc“ siejo su, viena vertus, žymeniu „McDONALD’S“ ir, kita vertus, su tai pačiai grupei priklausančiomis greitojo maitinimo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad šie rezultatai susiję su konkrečiu laikotarpiu, iš tiesų reikia konstatuoti, kad jais remiantis prekių ženklo „McDONALD’S“ naudojimo negalima sieti su ankstesniais prekių ženklais „McMUFFIN“, „McRIB“, „McFLURRY“, „CHICKEN McNUGGETS“, „McCHICKEN“ ir „EGG McMUFFIN“, kurių naudojimas iš tikrųjų konstatuotas šio sprendimo 58 punkte. Be to, visi jie buvo įregistruoti po laikotarpio, kurį apėmė nepriklausomi tyrimai. Vis dėlto šiais rezultatais patvirtinama, kad šių prekių ženklų naudojimo momentu priešdėlis „mc“, vartojamas su kitu žodžiu, jau buvo įgijęs savitą skiriamąjį požymį greitojo maitinimo paslaugoms. Kaip teisingai nurodė EUIPO, nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis nėra pagrindo tvirtinti, kad vykdant nepriklausomus tyrimus padarytos išvados vėliau buvo paneigtos, nes, kaip ginčijamo sprendimo 86 punkte nurodė Apeliacinė taryba, įstojusios į bylą šalies pateikta informacija patvirtina, kad per svarbius laikotarpius ji toliau teikė paraiškas įregistruoti prekių ženklus su priešdėliu „mc“, vartojamu su kitu žodžiu, ir kad prekių ženklas „McDONALD’S“ išliko vienas iš pasauliniu lygiu svarbiausių prekių ženklų. Tai įrodo, kad įstojusi į bylą šalis toliau darė investicijas, kad išlaikytų šio prekių ženklo gerą vardą greitojo maitinimo paslaugoms.

61      Taigi, įstojusios į bylą šalies pateikti įrodymai patvirtina, kad ji pakankamai naudojo prekių ženklus „McDONALD’S“, „McMUFFIN“, „McRIB“, „McFLURRY“, „CHICKEN McNUGGETS“, „McCHICKEN“ ir „EGG McMUFFIN“, kad per svarbius laikotarpius priešdėlis „mc“, vartojamas su valgiaraščio sudėtinės dalies ar maisto produkto pavadinimu, išlaikytų savitą skiriamąjį požymį, kurį anksčiau įgijo greitojo maitinimo paslaugoms ir greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytoms prekėms bent jau Sąjungos teritorijos dalyje.

62      Taigi, ginčijamo sprendimo 60 punkte Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, kad įstojusi į bylą šalis pateikė pakankamai informacijos apie tai, jog šio sprendimo 58 punkte nurodyti ankstesni prekių ženklai buvo iš tikrųjų naudojami per svarbius laikotarpius.

63      Be to, ginčijamo sprendimo 67–69, 73 ir 74 punktuose Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad iš esmės įstojusios į bylą šalies pateikti įrodymai teisiškai pakankamai patvirtina, kad per svarbius laikotarpius priešdėlis „mc“, vartojamas su valgiaraščio sudėtinės dalies ar maisto produkto pavadinimu, įgijo savitą skiriamąjį požymį greitojo maitinimo paslaugoms ir greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytoms prekėms bent jau Sąjungos teritorijos dalyje, todėl pagal šio sprendimo 43 punkte nurodytą teismo praktiką toks priešdėlis gali charakterizuoti prekių ženklų šeimos buvimą.

64      Galiausiai reikia pažymėti, kad visi remiantis prekių ženklu „McDONALD’S“ sukurti prekių ženklai „McMUFFIN“, „McRIB“, „McFLURRY“, „CHICKEN McNUGGETS“, „McCHICKEN“ ir „EGG McMUFFIN“ atitinka sąlygas tam, kad sudarytų prekių ženklų „šeimą“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 43 punkte nurodytą teismo praktiką, nes jų skaičius yra pakankamas ir juose pakartojamas visas tas pats skiriamasis elementas „mc“ ir pridedamas žodinis elementas, kuris juos atskiria vienus nuo kitų; šiems prekių ženklams būdingas to paties priešdėlio „mc“, paimto iš prekių ženklo „McDONALD’S“, pakartojimas. Tai, kad šiame prekių ženkle antrasis elementas yra nuoroda į pavardę, o šeimą sudarančiuose prekių ženkluose jis reiškia nuorodą į greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytų prekių pavadinimą, neturi reikšmės, priešingai, nei teigia ieškovė. Kaip ginčijamo sprendimo 81 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, prekių ženklas „McDONALD’S“, kuris žinomas kaip žymintis greitojo maitinimo paslaugas, yra pirminis šeimos prekių ženklas; su šia šeima susiję remiantis tokiu prekių ženklu sukurti prekių ženklai turi bendrą elementą, būtent priešdėlį „mc“, o skiriasi jų gale esantis prie tos pačios rūšies priskiriamas elementas, kuriuo daroma nuoroda į vieną iš maisto produktų, nurodytų įstojusiai į bylą šaliai priklausančių greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 61 punkte.

65      Taigi ginčijamo sprendimo 58 ir 60 punktuose Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad ankstesni prekių ženklai sudaro „prekių ženklų šeimą“ ir buvo naudojami kaip „prekių ženklų šeima“.

–       Dėl ginčijamo prekių ženklo elementų, kuriais remiantis jį galima sieti su prekių ženklų „Mc“ šeima

66      Ginčijamo sprendimo 63 ir 64 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas turi savybių, dėl kurių gali būti siejamas su prekių ženklų „Mc“ šeima, nes, pirma, ginčijamo prekių ženklo pradžioje vartojamas priešdėlis „mac“, kuris greičiausiai suvokiamas kaip esantis beveik tapatus prekių ženklų „Mc“ šeimai bendram priešdėliui, antra, nagrinėjamo prekių ženklo struktūra labai panaši į prekių ženklų „Mc“ šeimai bendrą struktūrą ir, trečia, ginčijamame prekių ženkle ir prekių ženklų „Mc“ šeimoje priešdėliai „mc“ ir „mac“ yra toje pačioje pozicijoje ir jų semantinis turinys sutampa.

67      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas turi savybių, dėl kurių gali būti siejamas su prekių ženklų „Mc“ šeima dėl šio sprendimo 30 ir 64 punktuose nurodytų priežasčių.

68      Ieškovės argumentai, kuriais ginčijama, kad egzistuoja savybės, dėl kurių ginčijamą prekių ženklą galima sieti su prekių ženklų „Mc“ šeima, neįtikina.

69      Dėl argumento, kad ginčijamo prekių ženklo pradžioje esantis elementas „mac“ paprasčiausiai panašus į prekių ženklų „Mc“ šeimai bendrą priešdėlį „mc“, o EUIPO gairių C dalies 2 skirsnio 7 skyriaus 2 punkte „Protestas“ (4 puslapis) numatyta, kad ginčijamam prekių ženklui ir prekių ženklų šeimai bendras elementas turi būti „tapatus arba labai panašus“, užtenka pabrėžti, kad bent jau dalis atitinkamos visuomenės, kuriai žinomi airių pavardėse vartojami priešdėliai, šio prekių ženklo pradžios elementą „mac“ tapatina arba prilygina prekių ženklų „Mc“ šeimai bendram pradžios elementui „mc“.

70      Be to, kiek tai susiję su argumentais, grindžiamais vizualiu prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu, pažymėtina, kad tokie argumentai nereikšmingi, nes ginčijamas prekių ženklas gali būti siejamas su prekių ženklų „Mc“ šeima dėl konceptualaus arba bent jau fonetinio ginčijamo prekių ženklo ir minėtos prekių ženklų šeimos pradžios elementų ir jų struktūros tapatumo (žr. šio sprendimo 69 punktą). Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad atsižvelgiant į tai, kaip iš tikrųjų naudojami, ginčijamas prekių ženklas ir ankstesni šiai prekių ženklų šeimai priklausantys prekių ženklai gali skirtis dėl vartojamų mažųjų ar didžiųjų raidžių, neturi reikšmės, kaip tai numatyta šio sprendimo 24 punkte nurodytoje teismo praktikoje.

71      Taip pat pažymėtina, kad net jeigu argumentas dėl skirtingos ginčijamo prekių ženklo ir ankstesnių prekių ženklų „Mc“ šeimai priklausančių prekių ženklų struktūros tam tikra prasme svarbus, jis negali paneigti Apeliacinės tarybos vertinimo pagrįstumo. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 92 punkte Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, kad prekės, kurioms įregistruotas ginčijamas prekių ženklas ir kurios apima ir maisto produktus (įskaitant ledus, keksiukus, įdarytas bandeles ir skrudintus sumuštinius), ir gėrimus, tiesiogiai susijusios su paslaugomis, kurių atžvilgiu buvo žinomas prekių ženklas „McDONALD’S“, t. y. su greitojo maitinimo paslaugomis, kurias teikiant klientai gaudavo maisto produktus ir gėrimus (žr. šio sprendimo 76 ir paskesnius punktus). Be to, dėl ieškovės teiginio, kad ginčijamą prekių ženklą ji naudoja tik prekiaudama gėrimais, reikia pažymėti, kad pagal teismo praktiką turi būti atsižvelgiama ne į tas prekes, kurioms nagrinėjamas prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas rinkoje, bet į tas, kurioms žymėti jis buvo įregistruotas (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Gillette / VRDT – Wilkinson Sword (RIGHT GUARD XTREME sport), T‑286/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2005:126, 33 punktą).

72      Galiausiai dėl argumento, kad ginčijamas prekių ženklas nepakartoja prekių ženklo „McDONALD’S“ struktūros, reikia pažymėti, kad jis nereikšmingas. Svarbu tai, kad ginčijamas prekių ženklas pakartoja bendras savybes, su kuriomis siejami prekių ženklų „Mc“ šeimai priklausantys ankstesni prekių ženklai ir dėl kurių jis skiriasi nuo prekių ženklo „McDONALD’S“ – šios prekių ženklų šeimos pirminio prekių ženklo.

73      Galiausiai reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 42 punkte nurodytą teismo praktiką, ginčijamo sprendimo 99 ir 100 punktuose Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai nuspręsti, kad prekių ženklų „Mc“ šeimos egzistavimas nagrinėjamu atveju buvo veiksnys, į kurį reikėjo atsižvelgti siekiant nustatyti, ar atitinkama visuomenė siejo prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

 Dėl tam tikro nagrinėjamų prekių ir paslaugų panašumo laipsnio

74      Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai konstatavo, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos tam tikra prasme panašios dėl tarp jų egzistuojančių tiesioginių ryšių. Jos teigimu, prekių ženklo „McDONALD’S“ atveju nagrinėjamos paslaugos yra greitojo maitinimo paslaugos, kurių atžvilgiu šis prekių ženklas turi gerą vardą, o ginčijamo prekių ženklo atveju nagrinėjamos prekės yra tos prekės, kurioms jis įregistruotas, t. y. kai kurie maisto produktai ir gėrimai, visų pirma kava, kavos pakaitalai, tirpios kavos mišiniai, kavos pupelės ir malta kava, priskiriami prie 30 klasės (toliau – kavos produktai) ir parduodami pažymėti minėtu prekių ženklu. Ji tvirtina, kad pagal praktiką, suformuotą EUIPO sprendimuose, greitojo maitinimo paslaugos, viena pusė, ir maisto produktai ir gėrimai, kita pusė, nepanašūs. Aplinkybė, kad nagrinėjamų paslaugų ir prekių vartotojai sutampa, neturi reikšmės vertinant, ar tokios paslaugos ir prekės yra panašios, nes plačioji Sąjungos visuomenė gali įsigyti bet kokios rūšies paslaugų ir prekių, kurios gali būti ir labai panašios, ir labai skirtis. Pagrindiniai kavos produktai visiškai nepanašūs į greitojo maitinimo paslaugas, nes jais prekiaujama prekybos centruose ir bakalėjose, o ne greitojo maitinimo įstaigose, ir net jeigu jais būtų prekiaujama tokiose įstaigose, vartotojai nemanytų, kad jie ten gaminami. Aplinkybė, kad maitinimo įstaigos naudoja grynus maisto produktus ir tiekia juos vartoti, nereiškia, kad maitinimo paslaugos panašios į maisto produktus, kaip tai matyti ir iš teismo praktikos ir iš klostantis faktinėmis aplinkybėms galiojusios EUIPO gairių redakcijos C.2 dalies 2.B skyriaus 5.3.3 skirsnio. Ieškovės teigimu, teismo praktika, kurią nurodė EUIPO, nereikšminga, nes susijusi su maisto pusgaminiais. Ieškovė mano, kad remdamasi informacija, kurią įstojusi į bylą šalis nurodė su procedūra EUIPO susijusioje medžiagoje, ginčijamo sprendimo 101 punkte Apeliacinė taryba negalėjo teigti, kad maisto produktais, kaip antai kečupu, buvo prekiaujama Vokietijos ir Italijos prekybos centruose, pažymėjus šiuos produktus prekių ženklu „McDONALD’S“.

75      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis prieštarauja ieškovės argumentams ir tvirtina, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai konstatavo, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos tam tikra prasme panašios.

76      Pirmiausia reikia priminti, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja gali būti grindžiamas prašymas dėl panaikinimo ir tuo atveju, kai ankstesniu Europos Sąjungos prekių ženklu žymimos prekės ir paslaugos, taip pat prekės ir paslaugos, kurioms įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklas, yra tapačios arba panašios, ir tuo atveju, kai tokio tapatumo ar panašumo nėra (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo Sigla / VRDT – Elleni Holding (VIPS), T‑215/03, EU:T:2007:93, 33 punktą).

77      Pagal teismo praktiką atitinkamų prekių ar paslaugų artimumo ar skirtumo laipsnis tokiomis aplinkybėmis tėra veiksnys, svarbus įvertinti, ar suinteresuotoji visuomenė sieja nagrinėjamus prekių ženklus (žr. 2012 m. liepos 6 d. Sprendimo ROYAL SHAKESPEARE, T‑60/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:348, 21 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

78      Siekiant įvertinti atitinkamų prekių ir paslaugų panašumą reikia atsižvelgti į visus ryšį tarp šių paslaugų ir prekių apibūdinančius veiksnius, tarp kurių visų pirma yra jų rūšis, paskirtis, naudojimas ir konkuruojantis ar papildomas pobūdis (1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Canon, C‑39/97, EU:C:1998:442, 23 punktas).

79      Kaip nurodyta šio sprendimo 71 punkte, nagrinėjamu atveju reikia palyginti prekes ir paslaugas: viena vertus, paslaugas, kurių atžvilgiu žinomas prekių ženklas „McDONALD’S“, būtent greitojo maitinimo paslaugas, kurias teikiant klientai gauna maisto produktus ir gėrimus, ir, kita vertus, prekes, kurioms įregistruotas ginčijamas prekių ženklas ir kurios apima tam tikrus maisto produktus ir gėrimus. Dėl šio sprendimo 71 punkte nurodytų priežasčių ieškovė negali pagrįstai teigti, kad, kiek tai susiję su ginčijamu prekių ženklu, toks palyginimas turi apimti gėrimus, nes praktiškai ji naudoja tokį prekių ženklą ypač prekiaudama gėrimais.

80      Iš tiesų neginčijama, kad, viena vertus, maisto produktų ir gėrimų ir, kita vertus, maitinimo paslaugų rūšis, paskirtis ir naudojimas nėra tokie patys (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Comptoir d’Épicure / VRDT – A-Rosa Akademie (da rosa), T‑405/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1072, 96 punktą). Vis dėlto iš teismo praktikos matyti, kad maisto produktai plačiąja prasme, įskaitant gėrimus, ir maitinimo paslaugos, nepaisant skirtumų, tam tikra prasme panašūs, nes, pirma, nagrinėjami maisto produktai vartojami ir siūlomi teikiant maitinimo paslaugas, taigi, prekės ir paslaugos vienos kitas papildo, antra, maitinimo paslaugos gali būti siūlomos vietose, kur parduodami nagrinėjami maisto produktai, ir, trečia, nagrinėjamus maisto produktus gali gaminti tos pačios ar ekonomiškai susijusios įmonės, kurios prekiauja supakuotais maisto produktais, ar restoranai, kurie parduoda patiekalus, skirtus išsinešti (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo da rosa, T‑405/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1072, 97 ir 98 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką ir 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Yoo Holdings / VRDT – Eckes-Granini Group (YOO), T‑562/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:363, 25–28 punktus).

81      Aplinkybė, kad ieškovės minimos EUIPO gairės šiuo atžvilgiu nevisiškai atspindi šio sprendimo 80 punkte minimą teismo praktiką, neturi reikšmės, nes jos nėra teisės aktai, į kuriuos privaloma atsižvelgti aiškinant Sąjungos teisės nuostatas (2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Leno Merken, C‑149/11, EU:C:2012:816, 48 punktas).

82      Nagrinėjamu atveju visų pirma reikia pažymėti, kad ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės plačiąja prasme gali būti naudojamos ir siūlomos, kai įstojusi į bylą šalis teikia greitojo maitinimo paslaugas. Beje, kai kurie ginčijamu prekių ženklu žymimi maisto produktai, kaip antai ledai, keksiukai, įdarytos bandelės ir skrudinti sumuštiniai, yra ne paprastos sudėtinės dalys, kurios būtų greitojo maitinimo įstaigose patiekiamų patiekalų pagrindas, bet sutampa su pačiais tokių įstaigų valgiaraštyje siūlomais produktais. Kaip ginčijamo sprendimo 95 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, nagrinėjami maisto produktai ir maitinimo paslaugos skirti tiems patiems vartotojams. Taigi, tokios prekės ir paslaugos papildo vienos kitas.

83      Be to, kiek tai susiję su ginčijamu prekių ženklu žymimais maisto produktais, kurie atitinka pačius greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje naudojamus ar siūlomus produktus, reikia pabrėžti, kad jie gali būti vartojami vietoje, pačiose įstaigose, kur įstojusi į bylą šalis siūlo greitojo maitinimo paslaugas.

84      Galiausiai, kaip pabrėžia įstojusi į bylą šalis, greitojo maitinimo paslaugos, kaip antai paslaugos, kurias ji siūlo, gali būti teikiamos ir išsinešti skirtų produktų pardavimo forma. Tokiu atveju vartotojas siekia nustatyti ant išsinešti skirtų produktų pakuotės nurodyto prekių ženklo ir tokių produktų komercinės kilmės ryšį.

85      Remiantis šio sprendimo 82–84 punktuose nurodytomis pastabomis, reikia konstatuoti, kad vertinimas, Apeliacinės tarybos pateiktas ginčijamo sprendimo 92, 95, 96 ir 101 punktuose, pagal kurį nagrinėjamos paslaugos ir prekės tam tikra prasme panašios dėl tarp jų egzistuojančių tiesioginių ryšių, yra pagrįstas.

86      Kadangi šių motyvų pakanka ginčijamam sprendimui pateisinti, nereikia nagrinėti ieškovės argumentų dėl papildomo motyvo, kuris nurodytas ginčijamo sprendimo 102 punkto antrame sakinyje ir grindžiamas tuo, kad kai kurios įstojusios į bylą šalies prekės (kečupas) parduodamos Vokietijos ir Italijos prekybos centruose. Taigi, ginčijamo sprendimo 102 punkte Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad atitinkama visuomenė galėjo sieti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

 Dėl pavojaus, kad dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai bus naudojamasi prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu

87      Pirmiausia primintina, kad tai, jog suinteresuotoji visuomenė sietų nagrinėjamus prekių ženklus, yra būtina sąlyga, tačiau vien jos nepakanka, kad būtų nuspręsta, jog egzistuoja viena iš žalos rūšių, nuo kurių Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis užtikrina apsaugą gerą vardą turintiems prekių ženklams (žr. 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Nute Partecipazioni ir La Perla / VRDT – Worldgem Brands (NIMEI LA PERLA MODERN CLASSIC), T‑59/08, EU:T:2010:500, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

88      Tam, kad galėtų naudotis Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje numatyta apsauga, ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi pateikti įrodymų, kad dėl prekių ženklo, kurį prašoma panaikinti, naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai naudojamasi ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems kenkiama (pagal analogiją žr. 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo NIMEI LA PERLA MODERN CLASSIC, T‑59/08, EU:T:2010:500, 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

89      Vienos iš trijų tokios žalos rūšių pakanka, kad galima būtų taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį (pagal analogiją žr. 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo NIMEI LA PERLA MODERN CLASSIC, T‑59/08, EU:T:2010:500, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), pažymint, kad ginčijamame sprendime ir Anuliavimo skyrius, ir Apeliacinė taryba konstatavo tik žalą, padarytą dėl nesąžiningo naudojimosi prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu.

90      Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai konstatavo, kad ieškovė galėjo nesąžiningai naudotis prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu, nes be tinkamos priežasties naudojosi ginčijamu prekių ženklu. Ji nurodo, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas klaidinga išvada, kad prekių ženkle „McDONALD’S“ esantis priešdėlis „mc“, naudojamas kartu su valgiaraščio sudėtinės dalies arba maisto produkto pavadinimu, yra įgijęs gerą vardą. Tokiomis aplinkybėmis klaidinga teigti, kad ginčijamą prekių ženklą, kuriame priešdėlis „mac“ vartojamas su terminu „coffe“, atitinkama visuomenė supras kaip pakartojantį prekių ženklo „McDONALD’S“ struktūrą. Ieškovės teigimu, ginčijamo sprendimo 99 punkte Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ginčijamu prekių ženklu žymėjo tik kavą ir kavos pakuotes, neabejotina, kad ji siekė visiškai pakartoti prekių ženklų „Mc“ šeimos bendrą struktūrą. Šiuo klausimu ji nurodo, kad šioje byloje EUIPO ir įstojusi į bylą šalis taip pat neteigia, kad ieškovė ginčijamą prekių ženklą pasirinko turėdama nesąžiningų ketinimų. Be to, įstojusi į bylą šalis nepareiškė jai jokio ieškinio dėl teisių pažeidimo. Ieškovė tvirtina, kad iš į bylos medžiagą EUIPO įtrauktų jos pateiktų parodymų matyti, kad ginčijamas prekių ženklas pasirinktas sąžiningai ir kad jo naudojimas parduodant kavą paaiškinamas tuo, kad elementu „coffee“ daroma nuoroda į šį produktą.

91      Galiausiai ieškovė Apeliacinę taryba kaltina tuo, kad ši neatsižvelgė į faktinę padėtį rinkoje, nes tuo atveju, kai atitinkami prekių ženklai iš tikrųjų joje naudojami, ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi įrodyti, kad prekių ženklo, kurio registraciją prašoma panaikinti, savininkas iš tiesų nesąžiningai naudojasi minėto ankstesnio prekių ženklo geru vardu. Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad Bulgarijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje bent jau nuo 1994 m. prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, koegzistavo be jokių sunkumų, net kai, kaip antai Vokietijoje, ginčijamas prekių ženklas buvo intensyviai naudojamas. Ieškovės teigimu, reikia daryti prielaidą, kad visoje Sąjungoje padėtis rinkoje yra tokia pati. Tačiau aplinkybė, kad ankstesnių prekių ženklų savininkas būtų pareiškęs ieškinius prekių ženklo, kurio registraciją prašoma panaikinti, savininkui, nėra veiksnys, kuriuo remiantis galima būtų daryti išvadą, kad suinteresuotoji visuomenė šiuos prekių ženklus painioja, sieja arba perkelia jų įvaizdį. Ieškovė tvirtina, kad ginčijamo prekių ženklo, kuriuo žymimi kavos produktai, intensyvus, tęstinis, sąžiningas ir sunkumų nekeliantis naudojimas greta prekių ženklo „McDONALD’S“, kuris žinomas kaip skirtas greitojo maitinimo paslaugoms, yra tinkama priežastis naudoti ginčijamą prekių ženklą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.

92      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis atmeta ieškovės argumentus ir tvirtina, kad Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai ginčijamame sprendime priėjo prie išvados, kad dėl to, jog ieškovė be tinkamos priežasties naudojo ginčijamą prekių ženklą, buvo nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu.

93      Šiuo klausimu primintina, kad žalos, kurią sudaro nesąžiningas naudojimasis ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu, egzistavimas tiek, kiek tai, kas uždrausta, yra nauda, kurią vėlesnio prekių ženklo savininkas gauna iš ankstesnio prekių ženklo, turi būti vertinamas atsižvelgiant į vidutinį pakankamai informuotą ir protingai pastabų bei nuovokų prekių ar paslaugų, kurioms registruotas vėlesnis prekių ženklas, vartotoją (pagal analogiją žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 35 ir 36 punktus).

94      „[N]esąžining[as] [naudojimasis] ankstesnio [Europos Sąjungos] prekių ženklo <...> geru vardu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, nereiškia, kad yra galimybė supainioti ar kad kyla pavojus, jog šio prekių ženklo geram vardui ar, kalbant apskritai, šio prekių ženklo savininkui bus daroma žala (pagal analogiją žr. 2009 m. birželio 18 d. Sprendimo L’Oréal ir kt., C‑487/07, EU:C:2009:378, 50 punktą). Tokį naudojimąsi lemia tai, kad trečiasis asmuo naudoja į ankstesnį Europos Sąjungos prekių ženklą panašų prekių ženklą ir bando pasinaudoti gerą vardą turinčio prekių ženklo sėkme tam, kad gautų naudos iš pastarojo patrauklumo, reputacijos ir prestižo, taip pat siekia be jokios finansinės kompensacijos naudotis Europos Sąjungos prekių ženklo savininko komercinio pobūdžio pastangomis šio prekių ženklo įvaizdžiui sukurti ir išlaikyti (šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 18 d. Sprendimo L’Oréal ir kt., C‑487/07, EU:C:2009:378, 50 punktą ir 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo NIMEI LA PERLA MODERN CLASSIC, T‑59/08, EU:T:2010:500, 44 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

95      Siekiant nustatyti, ar naudojant prekių ženklą, kurio registraciją prašoma panaikinti, nesąžiningai naudojamasi ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo geru vardu, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus svarbius konkretaus atvejo veiksnius, prie kurių priskiriami ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo gero vardo stiprumas ir skiriamojo požymio laipsnis, nagrinėjamų prekių ženklų panašumo laipsnis ir atitinkamų prekių ar paslaugų rūšis ir artimumo laipsnis. Kalbant apie ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo gero vardo stiprumą ir skiriamojo požymio laipsnį, pažymėtina, kad juo ryškesnis šio prekių ženklo skiriamasis požymis ir geresnis jo vardas, juo lengviau bus galima pripažinti žalos buvimą. Be to, juo greičiau ir labiau prekių ženklas, kurio registraciją prašoma panaikinti, primena ankstesnį Europos Sąjungos prekių ženklą, tuo didesnė tikimybė, kad dėl žymens naudojimo dabar arba ateityje bus nesąžiningai pasinaudota ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo geru vardu (žr. 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo NIMEI LA PERLA MODERN CLASSIC, T‑59/08, EU:T:2010:500, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

96      Ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas neturi įrodyti, kad egzistuoja konkreti ir reali žala jo prekių ženklui, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį. Iš tikrųjų, jeigu galima numatyti, kad tokia žala atsiras dėl to, kad prekių ženklo, kurio registraciją prašoma panaikinti, savininkas naudosis savo prekių ženklu, ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas negali būti įpareigotas laukti realaus jos atsiradimo, kad galėtų uždrausti prekių ženklo naudojimą. Vis dėlto ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi įrodyti, kad yra veiksnių, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja rimta galimybė, kad tokia žala atsiras ateityje (žr. 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo NIMEI LA PERLA MODERN CLASSIC, T‑59/08, EU:T:2010:500, 33, 54 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

97      Jeigu ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo savininkui pavyksta įrodyti, kad egzistuoja konkreti ir reali žala jo prekių ženklui, arba, to neįrodžius, kad egzistuoja rimta galimybė, jog tokia žala atsiras ateityje, prekių ženklo, kurio registraciją prašoma panaikinti, savininkas turi įrodyti, jog prekių ženklas naudojamas pagrįstai (žr. 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo NIMEI LA PERLA MODERN CLASSIC, T‑59/08, EU:T:2010:500, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

98      Būtent atsižvelgiant į šio sprendimo 93–97 punktuose nustatytas taisykles reikia nagrinėti šalių argumentus, skirtus paneigti Apeliacinės tarybos motyvams, leidusiems jai ginčijamame sprendime pritarti Anuliavimo skyriaus vertinimui, pagal kurį dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu.

99      Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 90 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad atitinkamą visuomenę sudarė ginčijamu prekių ženklu žymimomis prekėmis suinteresuota visuomenė, t. y. vidutiniškai pastabi plačioji Sąjungos visuomenė. Be to, ginčijamo sprendimo 108 punkte ji padarė išvadą, kad pateikta pakankamai įrodymų, jog dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu. Kaip matyti iš to paties sprendimo 102–108 punktų, Apeliacinė taryba nusprendė, jog labai tikėtina, kad ginčijamas prekių ženklas naudojasi prekių ženklo „McDONALD’S“ sėkme tam, kad gautų naudos iš pastarojo patrauklumo, reputacijos ir prestižo, taip pat be jokios finansinės kompensacijos naudojosi įstojusios į bylą šalies komercinio pobūdžio pastangomis prekių ženklo „McDONALD’S“ įvaizdžiui sukurti ir išlaikyti. Jos teigimu, remiantis visais nagrinėjamu atveju aktualiais veiksniais galima daryti išvadą, kad atitinkama visuomenė ar didžioji jos dalis gali sieti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, nes matydama ginčijamu prekių ženklu pažymėtas prekes, tiesiogiai susijusias su įstojusios į bylą šalies prekėmis, ji gali pastebėti, kad šiame prekių ženkle vartojamas praktiškai toks pats priešdėlis, koks yra prekių ženkle „McDONALD’S“, ir jo struktūra sutampa su prekių ženklo „McDONALD’S“ struktūra, ir ginčijamą prekių ženklą sieti su prekių ženklų „Mc“ šeima, kurios pirminis prekių ženklas yra „McDONALD’S“.

100    Taigi, Apeliacinė taryba nusprendė, kad dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo juo žymimoms prekėms galėjo būti perkeltas prekių ženklo „McDONALD’S“ įvaizdis ar jo savybės. Kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 99–101 punktuose, Apeliacinės tarybos vertinimui buvo svarbūs tokie veiksniai: pirma, prekių ženklo „McDONALD’S“ stiprus geras vardas, antra, greitojo maitinimo paslaugų ir greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje nurodytų prekių atžvilgiu įgytas savitas skiriamasis požymis dėl priešdėlio „mc“, vartojamo kartu su valgiaraščio sudėtinės dalies ar maisto produkto pavadinimu, trečia, aplinkybė, kad ginčijamas prekių ženklas pakartoja prekių ženklų „Mc“ šeimos struktūrą, ir, ketvirta, aplinkybė, kad nagrinėjamos paslaugos ir prekės tam tikra prasme panašios dėl tarp jų egzistuojančių tiesioginių ryšių.

101    Kaip teisingai pažymi EUIPO, ieškovė neginčija Apeliacinės tarybos atlikto atitinkamos visuomenės vertinimo. Apskritai kalbant, tokia sąvoka nėra klaidinga ir turi būti patvirtinta. Iš tiesų ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės skirtos vidutiniškai pastabiai plačiajai Sąjungos visuomenei. Be to, prekių ženklas „McDONALD’S“ buvo įregistruotas 1999 m. liepos 16 d., su pirmenybės teise nuo 1996 m. balandžio 1 d., ir Sąjungoje turėjo stiprų gerą vardą greitojo maitinimo paslaugoms, ir ieškovė to neginčija (žr. šio sprendimo 16 punktą).

102    Dėl ieškovės argumento, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba negalėjo konstatuoti priešdėlio „mc“, vartojamo kartu su valgiaraščio sudėtinės dalies ar maisto produkto pavadinimu, žinomumo greitojo maitinimo paslaugoms ir greitojo maitinimo įstaigų valgiaraštyje siūlomoms prekėms fakto, reikia pažymėti, kad šis argumentas paneigtas šio sprendimo 63 punkte. Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai nuspręsti, kad prekių ženklo „McDONALD’S“ stiprus geras vardas apėmė prekių ženklų „Mc“ šeimai būdingus elementus, ir ji, priešingai, nei teigia ieškovė, neturėjo aiškintis, ar kiekvienas prekių ženklas, kuris yra šios šeimos dalis, turi gerą vardą.

103    Dėl ieškovės argumento, kad ginčijamame prekių ženkle ji nesiekė pakartoti prekių ženklų „Mc“ šeimai bendros struktūros, šio sprendimo 67 punkte nurodyta, kad ginčijamo sprendimo 61 ir 69 punktuose Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas pakartojo prekių ženklų „Mc“ šeimos struktūrą. Nors iš tiesų dėl šio sprendimo 79 punkte nurodytų priežasčių ginčijamo sprendimo 79 punkte Apeliacinė taryba negalėjo remtis argumentu, kad faktiškai ieškovė prekiavo tik ginčijamu prekių ženklu pažymėta kava, ir daryti išvados, kad ginčijamu prekių ženklu buvo siekiama pakartoti prekių ženklų „Mc“ struktūrą, vis dėlto tokia klaida neturi poveikio ginčijamo sprendimo teisėtumui. Tokie motyvai ginčijame sprendime nurodyti kaip papildomi ir nekeičia jo 61 punkte padarytos išvados, kad ginčijamas prekių ženklas pakartoja prekių ženklų „Mc“ šeimai bendrą struktūrą. Taigi, ginčijamo sprendimo 99 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prekių ženklų „Mc“ šeimos egzistavimas yra lemiamas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant nepagrįstos naudos egzistavimo faktą.

104    Dėl ieškovės argumento, grindžiamo tiesioginio ryšio tarp nagrinėjamų prekių ir paslaugų nebuvimu, reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 83 punkte, ginčijamo sprendimo 92, 95, 96 ir 101 punktuose Apeliacinė taryba priėjo prie teisingos išvados, kad nagrinėjamos paslaugos ir prekės tam tikra prasme panašios dėl tarp jų egzistuojančių tiesioginių ryšių.

105    Remiantis šio sprendimo 95 nurodyta teismo praktika ir atsižvelgiant į šio sprendimo 73 punkte padarytas išvadas dėl su prekių ženklų „Mc“ šeimos egzistavimu susijusio veiksnio svarbos reikia konstatuoti, kad siekiant visapusiškai įvertinti, ar naudojantis ginčijamu prekių ženklu nesąžiningai gaunama naudos dėl prekių ženklo „McDONALD’S“ gero vardo, buvo svarbūs visi veiksniai, į kuriuos atsižvelgė Apeliacinė taryba.

106    Kaip nurodyta šio sprendimo 99 punkte, visapusiškai vertindama visus šiuos veiksnius Apeliacinė taryba konstatavo didelę tikimybę, kad ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas prisidengiant prekių ženklo „McDONALD’S“ sėkme, atitinkamai visuomenei galimai perkeliant jo įvaizdį ar savybes ginčijamu prekių ženklu žymimos prekėms.

107    Dėl ieškovės argumento, grindžiamo tuo, kad pateikdama vertinimą Apeliacinė taryba neatsižvelgė į faktinę padėtį rinkoje, reikia pažymėti, kad pagal šio sprendimo 96 punkte nurodytą teismo praktiką Apeliacinė taryba turi tik patikrinti, ar ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas pateikė įrodymų, kuriais remdamasi ji prima facie gali daryti išvadą, kad ateityje tikrai gali būti gauta nepagrįstos naudos. Tokia išvada gali būti padaryta remiantis tikimybių analize pagrįsta logine dedukcija ir atsižvelgiant į įprastą praktiką atitinkamame prekybos sektoriuje ir į visas kitas nagrinėjamo atvejo aplinkybes (2012 m. gegužės 10 d. Sprendimo Rubinstein ir L’Oréal / VRDT, C‑100/11 P, EU:C:2012:285, 95 punktas).

108    Kaip matyti iš šio sprendimo 99 punkto, būtent visapusiškai įvertinusi nagrinėjamam atvejui svarbius veiksnius Apeliacinė taryba konstatavo, kad yra didelis pavojus, jog atitinkama visuomenė ginčijamą prekių ženklą gali sieti su prekių ženklų „Mc“ šeima, taip pat sieti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, todėl egzistuoja didelis pavojus, kad naudojant ginčijamą prekių ženklą nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu.

109    Kiek tai susiję su ieškovės kaltinimu, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į aplinkybę, jog prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, be jokių sunkumų bent jau nuo 1994 m. koegzistavo Bulgarijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje, pažymėtina, kad jos argumentus reikia atmesti. Prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, negali būti laikomi kaip koegzistuojantys ar koegzistavę be jokių sunkumų, nes įstojusi į bylą šalis pateikė prašymą panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją, kuriame rėmėsi prekių ženklu „McDONALD’S“. Be to, toks prašymas pateiktas praėjus mažiau nei septyniems mėnesiams nuo ginčijamo prekių ženklo registracijos, taigi nagrinėjamu atveju negalima remtis jokiais apribojimais dėl neprieštaravimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 54 straipsnio 1 dalį. Kiek šį kaltinimą ieškovė grindžia tuo, kad praktiškai prekių ženklas „McDONALD’S“ be jokių sunkumų koegzistuoja ne su ginčijamu prekių ženklu, bet (bent jau nuo 1994 m.) su kai kuriais jai priklausančiais nacionaliniais prekių ženklais, kurie tapatūs ginčijamam prekių ženklui ir įregistruoti Bulgarijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje, reikia pažymėti, kad, kaip teisingai nurodo įstojusi į bylą šalis, net darant prielaidą, jog šie prekių ženklai be jokių sunkumų koegzistavo nuo šių valstybių narių įstojimo į Sąjungą dienos, tai neįrodo aplinkybės, kad toks koegzistavimas buvo visapusis ir apėmė visus ginčijamam prekių ženklui tapačius nacionalinius prekių ženklus, kuriuos ieškovė įregistravo Sąjungoje. Nagrinėjamu atveju nacionaliniai sprendimai, kuriuos įstojusi į bylą šalis pridėjo prie procedūros EUIPO medžiagos, kaip tik patvirtina, kad prekių ženklas „McDONALD’S“ ir ginčijamam prekių ženklui tapatūs ieškovei priklausantys nacionaliniai prekių ženklai Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje nekoegzistavo be sunkumų: dėl ieškovei priklausančių nacionalinių prekių ženklų kilo daug ginčų, kuriuos sprendė nurodytų valstybių narių teismai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Aceites del Sur-Coosur / Koipe, C‑498/07 P, EU:C:2009:503, 83 punktą ir 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Castellblanch / VRDT – Champagne Roederer (CRISTAL CASTELLBLANCH), T‑29/04, EU:T:2005:438, 74 punktą).

110    Bet kuriuo atveju, kaip teisingai nurodo įstojusi į bylą šalis, išvada, kad nėra didelio pavojaus, jog nurodytose valstybėse narėse atitinkama visuomenė ieškovei priklausančius ginčijamam prekių ženklui tapačius kai kuriuos kitus nacionalinius prekių ženklus galėtų sieti su prekių ženklų „Mc“ šeima, taip pat tokius nacionalinius prekių ženklus sieti su prekių ženklu „McDONALD’S“, negali būti grindžiama vien aplinkybe, kad įstojusi į bylą šalis neprieštaravo dėl tokių nacionalinių prekių ženklų registracijos ir neprašė jos panaikinti (šiuo klausimu pagal analogiją, kiek tai susiję su galimybės supainioti egzistavimu, žr. 2005 m. gegužės 11 d. Sprendimo Grupo Sada / VRDT – Sadia (GRUPO SADA), T‑31/03, EU:T:2005:169, 85 ir 86 punktus), net jeigu šie prekių ženklai, kaip teigia ieškovė, nagrinėjamu atveju buvo plačiai naudojami Lenkijoje.

111    Ginčijimo nebuvimą galėjo lemti daug priežasčių, kurios nebūtinai sietinos su tuo, kaip konkrečiose valstybėse narėse atitinkama visuomenė objektyviai suvokia nagrinėjamus prekių ženklus. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų bet kuriuo atveju atmesti prielaidą, kad Bulgarijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Bendrijos ar Lenkijos plačioji visuomenė ginčijamam prekių ženklui tapačius ieškovės nacionalinius prekių ženklus galėtų sieti su prekių ženklų „Mc“ šeima, taip pat tokius nacionalinius prekių ženklus sietų su prekių ženklu „McDONALD’S“ (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2012 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo CITIGATE, T‑301/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:473, 128 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

112    Dar reikia išnagrinėti ieškovės kaltinimą, pateiktą Apeliacinei tarybai iš esmės dėl to, kad ginčijamo sprendimo 114–116 punktuose ši nekonstatavo, jog ieškovė turėjo tinkamą priežastį naudoti ginčijamą prekių ženklą.

113    Iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies matyti, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo savininkas gali būti įpareigotas esant „tinkamai priežasčiai“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, leisti trečiajam asmeniui naudoti į tokį prekių ženklą panašų žymenį prekei, tapačiai prekei, kuriai žymėti įregistruotas toks prekių ženklas, jeigu patvirtinta, kad žymuo buvo naudojamas prieš pateikiant gerą vardą turinčio prekių ženklo paraišką ir sąžiningai naudojamas tapačiai prekei (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. vasario 6 d. Sprendimo Leidseplein Beheer et de Vries, C‑65/12, EU:C:2014:49, 60 punktą).

114    Kiek tai susiję su tuo, kad žymuo, kuriuo formuluodama šį kaltinimą remiasi ieškovė, sutampa su ginčijamu prekių ženklu, nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad šio sprendimo 113 punkte nurodyta teismo praktika netaikoma, ir taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, kaip teisingai nurodo įstojusi į bylą šalis, ginčijamas prekių ženklas nebuvo naudojamas prieš prekių ženklą „McDONALD’S“: pastarasis prekių ženklas buvo įregistruotas prieš ginčijamą prekių ženklą. Antra, kaip nurodyta šio sprendimo 109 punkte, negalima konstatuoti, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, koegzistavo be jokių sunkumų: įstojusi į bylą šalis kaip tik siekė apsaugoti su prekių ženklu „McDONALD’S“ susijusias savo teises, kai pateikė prašymą panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją per nustatytus terminus.

115    Kiek tai susiję su tuo, kad žymenys, kuriais formuluodama šį kaltinimą remiasi ieškovė, sutampa su ginčijamam prekių ženklui tapačiais nacionaliniais ženklais, kuriuos ji įregistravo Belgijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje ir kurie egzistuoja bent jau nuo 1994 m., reikia patikslinti, kad net darant prielaidą, jog tokie prekių ženklai atitinkamose nacionalinėse rinkose be jokių sunkumų koegzistavo su prekių ženklu „McDONALD’S“, tai, kaip nurodyta šio sprendimo 109 punkte, nereiškia, kad įstojusi į bylą šalis leidžia ar privalo leisti ginčijamą prekių ženklą naudoti visoje Sąjungos rinkoje.

116    Taigi, ginčijamo sprendimo 114–116 punktuose Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad ieškovė neturėjo tinkamos priežasties, kuria galėtų grįsti ginčijamo prekių ženklo naudojimą.

117    Kadangi nepritarta nė vienam iš pagrindų, kuriais rėmėsi ieškovė, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

118    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

119    Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Future Enterprises Pte Ltd bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen Pelikánová Buttigieg

Paskelbta 2016 m. liepos 5 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Šalių reikalavimai

Dėl teisės

Pirminės pastabos dėl teisinio pagrindo ir bylos dalyko

Dėl prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, tam tikro panašumo laipsnio

Dėl atitinkamos visuomenės daromos prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, sąsajos

Dėl prekių ženklų „Mc“ šeimos egzistavimo kaip svarbaus veiksnio vertinant, ar atitinkama visuomenė sieja prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas

– Dėl iš tikrųjų naudojamo pakankamo ankstesnių prekių ženklų skaičiaus prekių ženklų „šeimai“ sudaryti

– Dėl ginčijamo prekių ženklo elementų, kuriais remiantis jį galima sieti su prekių ženklų „Mc“ šeima

Dėl tam tikro nagrinėjamų prekių ir paslaugų panašumo laipsnio

Dėl pavojaus, kad dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai bus naudojamasi prekių ženklo „McDONALD’S“ geru vardu

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: anglų.