Byla T‑107/02

GE Betz Inc.

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Ankstesnis vaizdinis prekių ženklas – Paraiška dėl žodinio Bendrijos prekių ženklo BIOMATE – Įrodymų protesto procedūros kalba nepateikimas – Teisėti lūkesčiai – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 16, 17 ir 18 taisyklės“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra – Kreipimasis į Bendrijos teismą – Tarnybos procesinis vaidmuo – Tarnybos kaip atsakovės teisė palaikyti ieškovo reikalavimus – Apeliacinių tarybų ir jų narių funkcinis nepriklausomumas

(Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 133 straipsnio 2 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių paaiškinimai ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo registracijos pažymėjimo vertimo nepateikimas – Tarnybos pareiga informuoti protestą pareiškusią šalį – Nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 42–43 straipsniai, Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 18 taisyklės 2 dalis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių paaiškinimai ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo registracijos pažymėjimo vertimo nepateikimas – Protestų skyriaus teisė atmesti protestą kaip nepagrįstą

(Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 17 taisyklės 2 dalis ir 20 taisyklės 3 dalis)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių paaiškinimai ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Protestą pareiškusios šalies Tarnybai adresuotas pranešimas, į kurį nebuvo atsakyta – Pranešimas, negalintis būti protestą pareiškusios šalies teisėtų lūkesčių pagrindu

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 42–43 straipsniai)

1.      Bendrijos prekių ženklų srityje nagrinėjant ieškinį dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos sprendimo, niekas netrukdo Tarnybai, vykdant jai patikėtą prekių ženklų teisės administravimo užduotį, palaikyti ieškovės reikalavimus arba nuspręsti pasikliauti Pirmosios instancijos teismo nuomone, pateikiant visus, jos manymu, tinkamus argumentus, skirtus paaiškinti jos poziciją Pirmosios instancijos teismui.

Nors apeliacinės tarybos yra sudedamoji Tarnybos dalis ir tarp apeliacinės tarybos, eksperto ir (arba) kompetentingo skyriaus yra funkcinis tęstinumas, apeliacinės tarybos ir jų nariai, vykdydami savo užduotis, yra funkciškai nepriklausomi, todėl Tarnyba negali jiems duoti nurodymų.

Tokiomis aplinkybėmis būtina pripažinti, kad nors Tarnyba neturi teisės pareikšti ieškinio dėl apeliacinės tarybos sprendimo, ji vis dėlto neprivalo sistemingai ginti bet kurio apeliacinės tarybos priimtą ginčijamo sprendimo arba būtinai reikalauti atmesti bet kurio dėl tokio sprendimo pareikšto ieškinio.

Nors tiesa, kad pagal Darbo reglamento 133 straipsnio 2 dalį Tarnyba laikytina atsakove Pirmosios instancijos teisme, šis statusas nekeičia iš Reglamento Nr. 40/94 struktūros kylančių pasekmių apeliacinių tarybų atžvilgiu. Be to, jis leidžia spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ginčijamo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo atveju, neatsižvelgiant į poziciją, kurios laikėsi Tarnyba Pirmosios instancijos teisme.

(žr. 32–36 punktus)

2.      Protesto procedūroje, pradėtoje dėl prekių ženklo registravimo pagal Reglamento Nr. 40/94 42 ir kitus straipsnius, teisiniai reikalavimai, susiję su įrodymais bei jų vertimu į protesto procedūros kalbą, yra protesto esminės sąlygos. Dėl šios priežasties Protestų skyrius neturi pranešti protestą pareiškusiai šaliai apie trūkumą, atsiradusį dėl ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų vertimo nepateikimo, nes šio vertimo nepateikimas neprieštarauja jokiai Reglamento Nr. 40/94 arba Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti pirmąjį reglamentą, nuostatai, patenkančiai į pastarojo reglamento 18 taisyklės 2 dalį, pagal kurią Tarnyba praneša protestą pareiškusiai šaliai apie protesto pranešimo trūkumus ir siūlo juos ištaisyti, nurodydama, kad neištaisius protestas bus atmestas kaip nepriimtinas.

(žr. 70 punktą)

3.      Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 17 taisyklės 2 dalis, pagal kurią įrodymai protestui paremti turi būti pateikti protesto procedūros kalba arba kartu su vertimu į šią kalbą, yra pagrįsta būtinumu užtikrinti rungimosi principą bei inter partes procedūros šalių procedūrinių priemonių lygybę. Nors tiesa, kad protestą pareiškusi šalis neprivalo pateikti viso ankstesnių prekių ženklų registracijos pažymėjimų teksto vertimo, tai nereiškia, kad pats Protestų skyrius, nagrinėdamas protestą iš esmės, turi pareigą atsižvelgti į registracijos pažymėjimus, pateiktus kita nei protesto procedūros kalba. Nesant registracijos pažymėjimų vertimo į procedūros kalbą, Protestų skyrius gali teisėtai atmesti protestą kaip nepagrįstą, jeigu jis pagal Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 3 dalį negali priimti sprendimo dėl protesto, remdamasis jau turimais įrodymais.

(žr. 72 punktą)

4.      Protesto procedūroje, pradėtoje dėl prekių ženklo registravimo pagal Reglamento Nr. 40/94 42 ir kitus straipsnius, pačios protestą pareiškusios šalies pranešimo, kuriame Tarnybos prašoma pranešti apie būtinumą pateikti papildomą informaciją ir į kurį nebuvo atsakyta, negalima prilyginti Bendrijos administracijos – šiuo atveju Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) – elgesiui, kuris galėtų sukelti protestą pareiškusiai šaliai pagrįstus lūkesčius. Iš tikrųjų šalies teisėti lūkesčiai negali kilti iš jos vienašalio elgesio. Be to, tokia prielaida įpareigotų Protestų skyrių teikti protestą pareiškusiai šaliai pagalbą, o tai yra nesuderinama su šia tvarka.

(žr. 87 punktą)