BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. vasario 20 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Subjektas, 100 % priklausantis subjektui, kuris pripažintas dalyvaujančiu branduolinių ginklų platinimo veikloje – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą“
Byloje T‑492/10
Melli Bank plc, įsteigtas Londone (Jungtinė Karalystė), iš pradžių atstovaujamas solisitorių S. Gadhia, S. Ashley, QC D. Anderson ir baristerio R. Blakeley, vėliau solisitorių S. Ashley, S. Jeffrey, A. Irvine, QC D. Wyatt ir baristerio R. Blakeley,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bishop ir R. Liudvinaviciute‑Cordeiro,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos S. Boelaert ir M. Konstantinidis,
įstojusios į bylą šalies,
dėl, pirma, prašymo panaikinti 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, p. 81), 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, p. 1), 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 319, p. 71), 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 319, p. 11), ir 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1), kiek šie aktai susiję su ieškovu, ir, antra, prašymo pripažinti, kad Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktas ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalis netaikomi ieškovui,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude,
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. liepos 3 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovas Melli Bank plc yra Jungtinėje Karalystėje įregistruota ir buveinę turinti akcinė bendrovė, gavusi leidimą ir reguliuojama Financial Services Authority (Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų tarnyba). Jis pradėjo vykdyti bankinę veiklą Jungtinėje Karalystėje 2002 m. sausio 1 d., reorganizavus Bank Melli Iran (toliau – BMI) padalinį Jungtinėje Karalystėje. Patronuojančioji bendrovė BMI, kuriai priklauso visas ieškovo kapitalas, yra Irano valstybės kontroliuojamas Irano bankas.
2 Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant paveikti Irano Islamo Respubliką, kad ji nutrauktų branduolinę veiklą, keliančią branduolinių ginklų platinimo riziką, ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo veiklą (toliau – branduolinių ginklų platinimas).
3 Ir BMI, ir jo dukterinės bendrovės, įskaitant ieškovą, 2008 m. birželio 23 d. Tarybos bendrąja pozicija 2008/479/BUSP, iš dalies keičiančia Bendrąją poziciją 2007/140/BUSP (OL L 163, p. 43), įtraukti į 2007 m. vasario 27 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 61, p. 49) II priedo sąrašą.
4 Todėl BMI ir ieškovas 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimu 2008/475/EB, įgyvendinančiu Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalį (OL L 163, p. 29), įtraukti į 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, p. 1) V priedo sąrašą, dėl ko įšaldytos jų lėšos.
5 Tiek Bendrojoje pozicijoje 2008/479, tiek Sprendime 2008/475 Europos Sąjungos Taryba nurodė šiuos motyvus dėl BMI ir visų jo padalinių ir dukterinių bendrovių:
„Teikė ar bandė teikti finansinę paramą bendrovėms, kurios užsiima prekių, skirtų Irano branduolinei ar raketų programoms, pirkimu (AIO, SHIG, SBIG, AEOI, Novin Energy Company, Mesbah Energy Company, Kalaye Electric Company ir DIO). [BMI] sudaro palankias sąlygas Irano padidintos rizikos veiklai. Jis sudarė palankias sąlygas daugeliui pirkimų, susijusių su padidintos rizikos medžiagų tiekimu Irano branduolinei ir raketų programoms. Jis suteikė įvairių finansinių paslaugų, įskaitant akredityvų ir sąskaitų atidarymą ir tvarkymą, subjektams, susijusiems su Irano branduoline ir raketų pramone. Daugelis pirmiau nurodytų bendrovių yra įtrauktos į [Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos] rezoliucijų 1737 ir 1747 sąrašą.“
6 Ieškovas pareiškė du ieškinius dėl Sprendimo 2008/475 Bendrajame Teisme. Šie ieškiniai atmesti 2009 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Melli Bank prieš Tarybą (T‑246/08 ir T‑332/08, Rink. p. II‑2629).
7 Dėl ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių tolesnio taikymo nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. gegužės ieškovas ir Taryba daug susirašinėjo. Taigi ieškovas 2009 m. liepos 6, 15 ir 24 d., rugpjūčio 20 d. ir spalio 15 d. bei 2010 m. kovo 22 d. Tarybai išsiuntė laiškus, o ši į juos atsakė 2009 m. liepos 23 d., spalio 1 d. ir lapkričio 18 d. bei 2010 m. gegužės 11 d.
8 Pirma, susirašinėjimas buvo susijęs su priežastimis, pateisinančiomis BMI ir ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių nustatymą ir tolesnį taikymą. Šiuo klausimu 2009 m. liepos 23 d. rašte Taryba nurodė, kad ieškovui ribojamosios priemonės taikomos dėl to, kad jis yra BMI dukterinė bendrovė. 2009 m. lapkričio 18 d. rašte iš naujo apsvarsčiusi ji konstatavo, pirma, kad BMI teikė paramą branduolinių ginklų platinimo veiklai, antra, kad ieškovas priklauso BMI, kuris gali daryti jam įtaką, ir, trečia, kad ieškovo pasiūlytos alternatyvios priemonės neleidžia išvengti rizikos, jog BMI išvengs jam taikomų ribojamųjų priemonių dėl ieškovo tarpininkavimo. Ji šios nuomonės laikėsi ir 2010 m. gegužės 11 d. rašte.
9 Antra, ieškovas paprašė suteikti galimybę susipažinti su Tarybos bylos medžiaga. Šiomis aplinkybėmis 2009 m. liepos 23 d. raštu Taryba atsisakė suteikti galimybę susipažinti su pradiniu pasiūlymu nustatyti ribojamąsias priemones BMI ir ieškovui (toliau – pradinis pasiūlymas) dėl to, kad šis dokumentas yra konfidencialus. 2009 m. spalio 1 d. raštu ji pranešė ieškovui papildomus motyvus dėl tariamo BMI dalyvavimo branduolinių ginklų platinimo veikloje. 2009 m. lapkričio 18 d. raštu ji perdavė ieškovui nekonfidencialią pasiūlymo nustatyti ribojamąsias priemones versiją, susijusią su 2009 m. spalio 1 d. rašte nurodytais papildomais motyvais (toliau – papildomas pasiūlymas).
10 Priėmus 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), BMI ir ieškovas įtraukti į šio sprendimo II priedo sąrašą. BMI atžvilgiu nurodyti šie motyvai:
„Teikia ar siekia teikti finansinę paramą bendrovėms, kurios susijusios su ar užsiima prekių tiekimu Irano branduolinei ir raketų programoms (AIO, SHIG, SBIG, AEOI, Novin Energy Company, Mesbah Energy Company, Kalaye Electric Company ir DIO). [BMI] veikia kaip Irano padidintos rizikos veiklos tarpininkas. Jis sudarė palankias sąlygas daugeliui padidintos rizikos medžiagų, skirtų Irano branduolinei ir raketų programoms, pirkimo sandorių. Jis suteikė įvairių finansinių paslaugų, įskaitant akredityvų ir sąskaitų atidarymą bei tvarkymą, subjektams, susijusiems su Irano branduoline ir raketų pramone. Daugelis pirmiau nurodytų bendrovių yra įtrauktos į sąrašą pagal [Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos] rezoliucijas 1737 (2006) ir 1747 (2007). [BMI] toliau atlieka šį vaidmenį, savo veikla remdamas Irano padidintos rizikos veiklą ir sudarydamas jai palankias sąlygas. Naudodamasis savo bankininkystės ryšiais, jis toliau teikia paramą ir finansines paslaugas subjektams, JT ir ES įtrauktiems į su tokia veikla susijusių subjektų sąrašą. Jis taip pat veikia šių subjektų vardu ir jiems vadovaujant; šie subjektai, įskaitant Bank Sepah, dažnai veikia per savo dukterines įmones ir partnerius.“
11 Ieškovas liko įtrauktas į Reglamento Nr. 423/2007 V priedą ir įsigaliojus 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentui (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, p. 25).
12 2010 m. liepos 27 d. raštu Taryba pranešė ieškovui apie jo įtraukimą į Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašą.
13 2010 m. rugpjūčio 17 d. laišku ieškovas paprašė Tarybos iš naujo apsvarstyti sprendimą jį įtraukti į Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašą ir palikti jį įtrauktą į Reglamento Nr. 423/2007 V priedo sąrašą. Šiomis aplinkybėmis jis paprašė perduoti visų Tarybos bylos dokumentų, susijusių su jam taikytinų ribojamųjų priemonių nustatymu, kopijas. Jis taip pat pakartojo savo pasiūlymą dėl garantijų, skirtų tam, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai BMI taikomų ribojamųjų priemonių išvengimo rizikai.
14 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, p. 81), ieškovas paliktas įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašą.
15 Reglamentas Nr. 423/2007 buvo panaikintas 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 281, p. 1); Taryba BMI ir ieškovo pavadinimus įtraukė į pastarojo reglamento VIII priedą. Todėl ieškovo lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti pagal šio reglamento 16 straipsnio 2 dalį.
16 Dėl BMI nurodyti motyvai Sprendime 2010/644 ir Reglamente Nr. 961/2010 yra tokie patys kaip ir Sprendime 2010/413 nurodyti motyvai.
17 2010 m. spalio 28 d. raštu Taryba pranešė ieškovui, kad jo pavadinimas paliktas Sprendimo 2010/413 II priedo sąraše ir kad jis įtrauktas į Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedo sąrašą. Šiuo klausimu ji nurodė, kad ieškovo 2010 m. rugpjūčio 17 d. pateiktos pastabos nepateisina jam taikomų ribojamųjų priemonių panaikinimo ir kad jo byloje nėra naujų su juo susijusių duomenų ar įrodymų.
18 2011 m. liepos 29 d. laišku ieškovas paprašė Tarybos iš naujo apsvarstyti sprendimą palikti jį įtrauktą į Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašą ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedo sąrašą. Jis pakartojo savo pasiūlymą dėl garantijų, skirtų tam, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai BMI taikomų ribojamųjų priemonių išvengimo rizikai, visų pirma kiek tai susiję su jo vadovų skyrimu ir atleidimu, ir pabrėžė šių garantijų veiksmingumą ir įgyvendinamumą.
19 BMI ir ieškovas liko įtraukti į Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašą ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedo sąrašą įsigaliojus ir 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimui 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 319, p. 71), ir 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentui (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 319, p. 11).
20 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Taryba pranešė ieškovui, kad jo pavadinimas paliktas įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašą ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedo sąrašą. Ji konstatavo, kad 2011 m. liepos 29 d. ieškovo pateiktos pastabos nepateisina jam taikomų ribojamųjų priemonių panaikinimo, nes, be kita ko, jo pasiūlytos garantijos dėl jo vadovų skyrimo ir atleidimo yra nepakankamos, kad būtų užtikrintas jo nepriklausomumas nuo BMI.
21 2012 m. sausio 31 d. laiške ieškovas tvirtina manantis, kad iš naujo svarstant, ar toliau taikyti jam taikomas ribojamąsias priemones, padaryta klaidų. Jis, be kita ko, konstatavo, kad, kaip jis mano, Taryba 2011 d. gruodžio 5 d. rašte nenurodė teisės požiūriu pakankamų atsisakymo atsižvelgti į jo pasiūlytas papildomas garantijas motyvų.
22 2012 m. kovo 13 d. Sprendimu Melli Bank prieš Tarybą (C‑380/09 P) Teisingumo Teismas atmetė ieškovo apeliacinį skundą dėl 6 punkte minėto 2009 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Melli Bank prieš Tarybą.
23 Reglamentas Nr. 961/2010 buvo panaikintas 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 88, p. 1); Taryba BMI ir ieškovo pavadinimus įtraukė į pastarojo reglamento IX priedo sąrašą. Dėl BMI, įskaitant visus jo padalinius ir dukterines bendroves, nurodyti motyvai yra tokie patys kaip ir Sprendime 2010/413. Todėl ieškovo lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti pagal šio reglamento 23 straipsnio 2 dalį.
24 2012 m. balandžio 24 d. raštu Taryba pranešė ieškovui, kad jo pavadinimas paliktas įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašą ir kad jis įtrauktas į Reglamento Nr. 267/2012 IX priedo sąrašą. Šiuo atžvilgiu ji nurodė jos anksčiau tiek raštuose ieškovui, tiek Bendrajame Teisme pateiktus argumentus. Be to, ji atkreipė ieškovo dėmesį į Teisingumo Teismo išvadas 22 punkte minėtame 2012 m. kovo 13 d. Sprendime Melli Bank prieš Tarybą.
Procesas ir šalių reikalavimai
25 Ieškovas šią bylą pradėjo ieškiniu; šį ieškinį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. spalio 7 d.
26 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. lapkričio 5 d., ieškovas pakeitė savo reikalavimus priėmus Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010.
27 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. sausio 14 d., Europos Komisija paprašė leisti įstoti į bylą Tarybos pusėje. 2011 m. kovo 8 d. nutartimi Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido jai įstoti į bylą.
28 Dublike, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. kovo 7 d., ieškovas atsisakė ieškinio, kiek juo buvo siekiama Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 panaikinimo.
29 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. sausio 31 d., ieškovas, pirma, pakeitė savo reikalavimus priėmus Sprendimą 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011 ir, antra, paprašė, kad ginčijami aktai prireikus būtų panaikinti neatidedant panaikinimo įsigaliojimo.
30 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. balandžio 27 d., ieškovas pakeitė savo reikalavimus priėmus Reglamentą Nr. 267/2012.
31 Atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones šalims raštu pateikė klausimus, susijusius su 22 punkte minėto 2012 m. kovo 13 d. Sprendimo Melli Bank prieš Tarybą pasekmėmis šiai bylai ir ieškovo ketvirtojo ieškinio pagrindo priimtinumu. Šalys atsakė į Bendrojo Teismo klausimus.
32 Atsakyme į Bendrojo Teismo klausimus, kurį šio teismo kanceliarija gavo 2012 m. birželio 8 d., ieškovas pirmiausia atsisakė pirmajame ieškinio pagrinde, susijusiame su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą paisymo principo ir teisės į teisminę gynybą pažeidimu, pateiktų kaltinimų dalies, vėliau – antrajame ieškinio pagrinde, susijusiame su vertinimo klaida, kalbant apie ieškovo priklausymą BMI ar jo kontrolę ieškovui, pateiktų kaltinimų dalies, ir galiausiai – trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkto, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punkto ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies neteisėtumu.
33 Per 2012 m. liepos 3 d. posėdį išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
34 2012 m. rugsėjo 4 d. Bendrojo Teismo (ketvirtosios kolegijos) nutartimi iš naujo pradėta žodinė proceso dalis, siekiant gauti ieškovo ir kitų šalių pastabas dėl 2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Akhras prieš Tarybą (C‑110/12 P(R), neskelbiama Rinkinyje). Žodinė proceso dalis vėl baigta 2012 m. spalio 4 d.
35 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti, neatidedant panaikinimo įsigaliojimo, Sprendimo 2010/413 II priedo B lentelės 5 punktą, Sprendimo 2010/644 priedo I antraštinės dalies B lentelės 5 punktą, Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedo B lentelės 5 punktą, Sprendimą 2011/783, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011 ir Reglamentą Nr. 267/2012, kiek šie aktai su juo susiję,
– pripažinti, kad Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktas ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalis jam netaikytini,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
36 Taryba ir Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
37 Savo raštuose ieškovas nurodo penkis ieškinio pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą paisymo principo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu. Antrasis pagrindas susijęs su vertinimo klaida, kalbant apie ieškovo priklausymą BMI ar jo atliekamą ieškovo kontrolę. Trečiasis pagrindas – su Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkto, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punkto ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies neproporcingumu, taigi ir neteisėtumu. Ketvirtasis pagrindas susijęs su vertinimo klaida, kalbant apie BMI dalyvavimą branduolinių ginklų platinimo veikloje. Penktasis pagrindas – su proporcingumo principo, ieškovo teisės į nuosavybę ir teisės vykdyti ekonominę veiklą pažeidimu.
38 Kaip matyti iš šio sprendimo 32 punkto, ieškovas vykstant procesui atsisakė trečiojo ieškinio pagrindo ir dalies kaltinimų, nurodytų pirmajame ir antrajame pagrinduose. Kadangi trečiasis pagrindas buvo vienintelis pagrindas, nurodytas siekiant pagrįsti antrąjį kaltinimą, kuriuo siekiama, kad būtų pripažinta, jog Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punktas, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktas ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalis netaikytini, ieškovo dalinis pagrindų atsisakymas reiškia, be to, kad šis reikalavimas neteko dalyko.
39 Taryba ir Komisija ginčija ieškovo pateiktų pagrindų pagrįstumą. Be to, triplike Taryba tvirtina, kad ieškovas neturi teisės remtis pagrindinių savo teisių pažeidimu, nes jis yra Irano valstybės institucija.
40 Pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovo reikalavimų pakeitimo, ketvirtojo pagrindo ir galiausiai Tarybos argumentų dėl ieškovo galimybės remtis pagrindinių savo teisių apsauga priimtinumą.
Dėl priimtinumo
Dėl ieškovo reikalavimų pakeitimo priimtinumo
41 Kaip matyti iš šio sprendimo 14, 15 ir 23 punktų, kai jau buvo pareikštas ieškinys, Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašas pakeistas nauju sąrašu, nustatytu Sprendime 2010/644, o Reglamentas Nr. 423/2007 panaikintas ir pakeistas Reglamentu Nr. 961/2010, kuris pats pakeistas ir panaikintas Reglamentu Nr. 267/2012. Be to, Sprendimo 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1245/2011 konstatuojamosiose dalyse Taryba aiškiai konstatavo, kad iš naujo nuodugniai apsvarstė Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašą ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą ir kad padarė išvadą, jog asmenims, subjektams ir organizacijoms, kurių pavardės ir pavadinimai juose nurodyti, įskaitant ieškovą, ir toliau turi būti taikomos ribojamosios priemonės. Ieškovas pakeitė pradinius reikalavimus taip, kad jo ieškiniu prašoma, be Sprendimo 2010/413, panaikinti Sprendimą 2010/644, Reglamentą Nr. 961/2010, Sprendimą 2011/783, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011 ir Reglamentą Nr. 267/2012 (toliau visi kartu – ginčijami aktai). Taryba ir Komisija nepareiškė prieštaravimų dėl šio pakeitimo.
42 Šiuo klausimu reikia priminti, kad jeigu vykstant procesui sprendimas ar reglamentas, kuris tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu, pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, jis turi būti laikomas nauju faktu, leidžiančiu ieškovui pakeisti savo reikalavimus ir ieškinio pagrindus. Iš tiesų, jeigu būtų reikalaujama, kad ieškovas pareikštų naują ieškinį, tai prieštarautų tinkamam teisingumo vykdymui ir proceso ekonomiškumo reikalavimui. Be to, būtų neteisinga, jeigu atitinkama institucija, atsikirsdama į Europos Sąjungos teisme pateiktame ieškinyje pareikštus kaltinimus dėl teisės akto, galėtų iš dalies pakeisti ginčijamą aktą ar jį pakeisti kitu aktu ir remtis šiuo pakeitimu procese taip, kad kita šalis netektų galimybės taikyti savo pradinių reikalavimų ir ieškinio pagrindų vėlesniam aktui arba dėl jo pateikti papildomų reikalavimų ir ieškinio pagrindų (pagal analogiją žr. 2008 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran prieš Tarybą, T‑256/07, Rink. p. II‑3019, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
43 Ta pati išvada taikytina aktams, kaip antai Sprendimui 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamentui Nr. 1245/2011, kuriais pripažįstama, kad iš naujo apsvarsčius, kaip tai aiškiai nustatyta pačiame sprendime ar reglamente, sprendimas ar reglamentas turi būti ir toliau tiesiogiai ir konkrečiai taikomas tam tikriems asmenims.
44 Todėl šiuo atveju reikia manyti, kad ieškovo prašymas panaikinti Sprendimą 2010/644, Reglamentą Nr. 961/2010, Sprendimą 2011/783, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011 ir Reglamentą Nr. 267/2012, kiek šie aktai su juo susiję (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 42 punkte minėto Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran prieš Tarybą 47 punktą), priimtinas.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su vertinimo klaida, kalbant apie BMI dalyvavimą branduolinių ginklų platinimo veikloje, priimtinumo
45 Ketvirtajame ieškinio pagrinde ieškovas tvirtina, kad ribojamųjų priemonių BMI nustatymas nėra pateisinamas. Šiuo klausimu jis nurodo BMI pareikštus ieškinius Sąjungos teismuose ir paaiškina, kad jeigu BMI ribojamosios priemonės nebetaikomos po šio sprendimo paskelbimo, jam pačiam taikomos priemonės turi būti panaikintos.
46 Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nenurodo jokio konkretaus kaltinimo, ginčydamas BMI taikomų ribojamųjų priemonių teisėtumą. Jis visų pirma pakankamai tiksliai nepareiškia nuomonės dėl papildomų motyvų, susijusių su tariamu BMI dalyvavimu branduolinių ginklų platinimo veikloje, kurie jam pranešti 2009 m. spalio 1 d. Tarybos raštu (žr. šio sprendimo 9 punktą), nes jis net nenurodo, ar ginčija faktų, kuriais kaltinamas BMI, tikrumą arba šių faktų kvalifikavimą kaip paramos branduolinių ginklų platinimo veiklai.
47 Šiomis aplinkybėmis dėl nepakankamai tikslių ieškovo argumentų Bendrasis Teismas negali priimti sprendimo dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo. Todėl šis ieškinio pagrindas turi būti pripažintas nepriimtinu pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą, kaip nurodo Komisija.
Dėl Tarybos argumentų, susijusių su pagrindų dėl tariamo pagrindinių ieškovo teisių pažeidimo priimtinumu, priimtinumo
48 Triplike Taryba tvirtina, kad ieškovas turi būti laikomas Irano valstybės institucija, o tai reiškia, kad jis negali remtis apsauga ir garantijomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis. Todėl ji laikosi nuomonės, kad ieškinio pagrindai, susiję su tariamu šių teisių pažeidimu, turi būti pripažinti nepriimtinais.
49 Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad Taryba neginčija pačios ieškovo teisės prašyti panaikinti ginčijamus aktus. Ji tik neigia, kad jis turi tam tikrų teisių, kuriomis jis remiasi siekdamas šio panaikinimo.
50 Tačiau, antra, klausimas, ar ieškovas turi teisę, nurodytą siekiant pagrįsti panaikinimo pagrindą, susijęs ne su paties šio pagrindo priimtinumu, o su jo pagrįstumu. Todėl Tarybos argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovas yra Irano valstybės institucija, reikia atmesti tiek, kiek jais siekiama patvirtinti, kad ieškinys iš dalies nepriimtinas.
51 Trečia, šis argumentas pirmą kartą pateiktas triplike, Tarybai nenurodant teisinių arba faktinių aplinkybių, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Todėl, kiek tai susiję su bylos esme, jis yra naujas pagrindas, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, o tai reiškia, kad jį reikia pripažinti nepriimtinu.
Dėl esmės
52 Ieškovui iš dalies atsisakius pagrindų ir atsižvelgiant į ketvirtojo ieškinio pagrindo nepriimtinumą, reikia išnagrinėti tik pirmąjį, antrąjį ir penktąjį ieškinio pagrindus.
53 Bendrasis Teismas mano, kad, pirma, antrąjį pagrindą, susijusį su vertinimo klaida, kalbant apie ieškovo priklausymą BMI ar jo atliekamą ieškovo kontrolę, ir penktąjį pagrindą, susijusį su proporcingumo principo, teisės į nuosavybę ir teisės vykdyti ekonominę veiklą pažeidimu, reikia nagrinėti kartu. Antra, reikia nagrinėti pirmąjį pagrindą, susijusį su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą paisymo principo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su vertinimo klaida, kalbant apie ieškovo priklausymą BMI ar jo atliekamą ieškovo kontrolę, ir dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo, teisės į nuosavybę ir teisės vykdyti ekonominę veiklą pažeidimu
54 Atsakyme į Bendrojo Teismo klausimus, kurį šio teismo kanceliarija gavo 2012 m. birželio 8 d. (žr. šio sprendimo 32 punktą), ieškovas nurodė, jog priėmus 22 punkte minėtą 2012 m. kovo 13 d. Sprendimą Melli Bank prieš Tarybą jis nebetvirtina, kad nuosavybės teise nepriklauso BMI, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį, ir kad jis nepriklauso BMI, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punktą. Tačiau jis mano, kad jam taikomų ribojamųjų priemonių nustatymas ir tolesnis taikymas yra neproporcingas jo teisės į nuosavybę ir jo teisės vykdyti ekonominę veiklą apribojimas.
55 Šiuo klausimu iš teismo praktikos matyti, kad jeigu įšaldomos subjekto, pripažinto dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, lėšos, išlieka nemaža rizika, kad jis darys spaudimą jam nuosavybės teise priklausantiems ar jo kontroliuojamiems arba jam priklausantiems subjektams tam, kad apeitų jam taikomų priemonių poveikį. Todėl šių subjektų lėšų įšaldymas, privalomas Tarybai pagal Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punktą, yra reikalingas ir tinkamas siekiant užtikrinti nustatytų priemonių veiksmingumą ir garantuoti, kad šios priemonės nebus apeinamos (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 22 punkte minėto 2012 m. kovo 13 d. Sprendimo Melli Bank prieš Tarybą 39 ir 58 punktus).
56 Pagal teismo praktiką, kai subjektas 100 % priklauso subjektui, kuris laikomas dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta priklausymo sąlyga yra įvykdyta (pagal analogiją žr. 22 punkte minėto 2012 m. kovo 13 d. Sprendimo Melli Bank prieš Tarybą 79 punktą). Ta pati išvada turi būti taikoma sąvokai subjektas, „priklausantis“ subjektui, laikomam dalyvaujančiu branduolinių ginklų platinimo veikloje, nurodytai Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punkte.
57 Tuo remiantis darytina išvada, kad subjektui, kuris 100 % nuosavybės teise priklauso ar 100 % priklauso subjektui, laikomam dalyvaujančiu branduolinių ginklų platinimo veikloje (toliau – priklausomas subjektas), taikomos ribojamosios priemonės nustatomos ne dėl Tarybos vertinimo, kalbant apie riziką, kad jis bus priverstas apeiti jo patronuojančiajam subjektui taikomų ribojamųjų priemonių poveikį, o tiesiogiai įgyvendinant atitinkamas Sprendimo 2010/413, Reglamento Nr. 961/2010 ir Reglamento Nr. 267/2012 nuostatas, kaip jos išaiškintos Sąjungos teismo.
58 Todėl argumentai, kuriais ginčijamas priklausomo subjekto lėšų įšaldymo proporcingumas, nesusiję su bet kokio konkretaus atvejo aplinkybių vertinimo, kaip antai atlikto Tarybos, teisėtumu. Galiausiai jie susiję su bendrųjų nuostatų, pagal kurias Taryba privalo įšaldyti visų priklausomų subjektų lėšas, kaip antai Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkto, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies, teisėtumu.
59 Taigi, jei priklausomas subjektas siekia ginčyti jam taikomų ribojamųjų priemonių proporcingumą, ieškinyje dėl aktų, kuriais nustatytos ar toliau taikomos minėtos priemonės, panaikinimo jis turi remtis tuo, kad šios bendrosios nuostatos netaikytinos dėl neteisėtumu paremto prieštaravimo, kaip tai suprantama pagal SESV 277 straipsnį.
60 Šiuo atveju neginčijama, kad ieškovas 100 % nuosavybės teise priklauso BMI arba kad jis 100 % šiam „priklauso“. Taip pat neginčijama, kad Taryba laikė BMI dalyvaujančiu branduolinių ginklų platinimo veikloje.
61 Taigi negalima manyti, kad ieškovas rėmėsi neteisėtumu paremtu prieštaravimu, pagrįstu argumentais, nurodytais antrajame ir penktajame ieškinio pagrinduose.
62 Iš tiesų, pirma, neteisėtumu paremtas prieštaravimas, pagrįstas šiais argumentais, nebuvo aiškiai suformuluotas nei ieškovo procesiniuose dokumentuose, nei 2012 m. birželio 8 d. atsakyme į Bendrojo Teismo klausimus, nei per posėdį.
63 Antra, ieškovo nurodyti motyvai antrajame ir penktajame ieškinio pagrinduose pagrįsti savitomis aplinkybėmis, nes jie pateikti remiantis konkrečia jo situacija ir jo Tarybai pasiūlytomis specifinėmis priemonėmis. Todėl jie nėra reikšmingi nagrinėjant Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punkte ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punkte numatytų bendrųjų taisyklių teisėtumą.
64 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti antrąjį ir penktąjį ieškinio pagrindus kaip nereikšmingus.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą paisymo principo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
65 Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovas tvirtina, kad Taryba pažeidė pareigą motyvuoti, jo teisę į gynybą ir jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nes, pirma, ji jam nepateikė pakankamos informacijos, kad jis galėtų pateikti tinkamas pastabas dėl jam taikytinų ribojamųjų priemonių nustatymo ir kad jam būtų užtikrintas teisingas procesas, ir, antra, periodiškai apsvarstant jam taikytinas ribojamąsias priemones padarytos kelios klaidos.
66 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentų pagrįstumą. Visų pirma ji tvirtina, kad ieškovas negali teisėtai remtis teisės į gynybą paisymo principu.
67 Pirmiausia reikia priminti, kad pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, numatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir, pirmiausia, kiek tai susiję su šia byla, Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalyje, Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalyje, siekiama, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, antra, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra esminis Sąjungos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypstama tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą, T‑390/08, Rink. p. II‑3967, 80 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
68 Todėl jei pagal imperatyvius reikalavimus, susijusius su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, nedraudžiama perduoti tam tikrų duomenų, Taryba privalo informuoti subjektą, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, apie faktines ir konkrečias priežastis, dėl kurių ji mano, kad jos turi būti nustatytos. Taigi ji turi nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, sudarančias atitinkamų priemonių teisinį pagrindą, ir motyvus, dėl kurių ji jas priėmė (šiuo klausimu žr. 67 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 81 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
69 Be to, motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti. Nurodant motyvus, nereikalaujama nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu nustatytos priemonės reikšmę (žr. 67 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 82 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
70 Antra, pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisės į gynybą, visų pirma teisės būti išklausytam, paisymas bet kokioje procedūroje, kuri buvo pradėta prieš asmenį ir gali pasibaigti jo nenaudai priimtu aktu, yra pagrindinis Sąjungos teisės principas ir turi būti užtikrintas net nesant nagrinėjamą procedūrą reglamentuojančių teisės aktų (67 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 91 punktas).
71 Pagal teisės į gynybą paisymo principą reikalaujama, pirma, kad suinteresuotajam subjektui būtų pranešta apie įrodymus, kuriais pagrįstas jo nenaudai priimtas aktas. Antra, jis turi turėti galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl šių įrodymų (pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą, T‑228/02, Rink. p. II‑4665, 93 punktą).
72 Todėl, kalbant apie pirmąjį aktą, pagal kurį įšaldytos subjekto lėšos, jeigu tai nedraudžiama pagal imperatyvius reikalavimus, susijusius su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, apie įrodymus prieš subjektą turi būti pranešama priimant atitinkamą aktą arba kuo greičiau po jo priėmimo. Atitinkamas subjektas, jei jis prašo, taip pat turi teisę pareikšti nuomonę dėl šių įrodymų priėmus aktą. Tomis pačiomis sąlygomis prieš priimant bet kokį vėlesnį sprendimą įšaldyti lėšas iš esmės turi būti pranešama apie naujus įrodymus ir suteikiama nauja galimybė atitinkamam subjektui pareikšti nuomonę (pagal analogiją žr. 71 punkte minėto Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą 137 punktą).
73 Be to, reikia pažymėti, kad kai perduodama pakankamai tiksli informacija, leidžianti suinteresuotajam subjektui veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Tarybos turimų įrodymų jo atžvilgiu, teisės į gynybą paisymo principas nereiškia, kad atsiranda šios institucijos pareiga savanoriškai leisti susipažinti su jo bylos dokumentais. Tik suinteresuotojo asmens prašymu Taryba turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone (žr. 67 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 97 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
74 Trečia, veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 83, 2010, p. 389) 47 straipsnyje. Teisminės kontrolės veiksmingumas reiškia, kad atitinkama Sąjungos institucija privalo ribojamosios priemonės taikymo motyvus pranešti atitinkamam subjektui, kiek įmanoma, arba šią priemonę priimant, arba bent jau kuo greičiau po to, kai ją priėmė, kad atitinkamas subjektas galėtų pasinaudoti savo teise pareikšti ieškinį per nustatytą terminą. Šios pareigos pranešti tokius motyvus laikymasis iš tiesų būtinas tiek dėl to, kad asmenys, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir visiškai susipažinę su informacija nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į Sąjungos teismą, tiek dėl to, kad šis galėtų visiškai vykdyti atitinkamo akto teisėtumo kontrolę, o tai yra jo pareiga (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink. p. I‑6351, 335–337 punktus ir ten nurodytą teismo praktiką).
75 Atsižvelgdamas į šią teismų praktiką, Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia nagrinėti pradinį Tarybos ir Komisijos argumentą, pagal kurį ieškovas negali remtis teisės į gynybą paisymo principu. Vėliau reikia nagrinėti tariamą pareigos motyvuoti, ieškovo teisės į gynybą ir jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimą, kilusį dėl to, kad jis negavo pakankamos informacijos dėl jam taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo. Galiausiai Bendrasis Teismas nagrinės argumentus, susijusius su trūkumais, tariamai turinčiais įtakos ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių periodiniam svarstymui.
– Dėl ieškovo galimybės remtis teisės į gynybą paisymo principu
76 Taryba ir Komisija ginčija teisės į gynybą paisymo principo taikymą nagrinėjamu atveju. Remdamosi 2010 m. gegužės 19 d. Bendrojo Teismo sprendimu Tay Za prieš Tarybą (T‑181/08, Rink. p. II‑1965, 121–123 punktai), jos tvirtina, kad ieškovui ribojamosios priemonės taikomos ne dėl jo paties veiklos, o dėl priklausymo bendrai asmenų ir subjektų, teikiančių paramą branduolinių ginklų platinimo veiklai, kategorijai. Todėl ribojamųjų priemonių nustatymo procedūra nebuvo pradėta ieškovo atžvilgiu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 70 punkte minėtą teismo praktiką, ir jis negali remtis teise į gynybą arba ja remtis gali tik ribotai.
77 Šiems argumentams negalima pritarti.
78 Iš tiesų, pirma, 76 punkte minėtas Sprendimas Tay Za prieš Tarybą pateikus apeliacinį skundą 2012 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimu Tay Za prieš Tarybą (C‑376/10 P) visiškai panaikintas. Todėl šio sprendimo išvados nebėra Sąjungos teisinės sistemos dalis ir dėl to Taryba ir Komisija negali jomis teisėtai remtis.
79 Antra, Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos nuostatos, kuriomis užtikrinama subjektų, kuriems taikomos pagal šiuos teisės aktus nustatytos ribojamosios priemonės, teisė į gynybą. Ar šios teisės paisoma, tikrina Sąjungos teismas (šiuo klausimu žr. 67 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą 37 punktą).
80 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovas šiuo atveju gali remtis teisės į gynybą paisymo principu, kaip nurodyta šio sprendimo 70–73 punktuose.
– Dėl pareigos motyvuoti, ieškovo teisės į gynybą ir jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo, kylančio dėl to, kad jis negavo pakankamos informacijos dėl jam taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo
81 Atsakyme į Bendrojo Teismo klausimus, kurį šio teismo kanceliarija gavo 2012 m. birželio 8 d. (žr. šio sprendimo 32 ir 54 punktus), ieškovas nurodė, kad priėmus 22 punkte minėtą 2012 m. kovo 13 d. Sprendimą Melli Bank prieš Tarybą jis nebetvirtina, kad Taryba pažeidė pareigą motyvuoti ir jo teisę į gynybą, nes jam, pirma, nepranešė priežasčių, dėl kurių ji manė, kad jis nuosavybės teise priklauso BMI, ir, antra, nepateikė šį teiginį pagrindžiančių duomenų.
82 Tačiau ieškovas tvirtina, kad nors teikė pakartotinius prašymus suteikti informacijos, jis negavo pakankamos informacijos dėl BMI taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo ir, be kita ko, negavo jokio įrodymo, susijusio su tariamu BMI dalyvavimu branduolinių ginklų platinimo veikloje. Šiuo atžvilgiu jis ginčija pradinio pasiūlymo konfidencialumą, kuriuo prieš jį rėmėsi Taryba, ir pažymi, kad 2009 m. spalio 1 d. ir lapkričio 18 d. perduoti duomenys nėra pakankami.
83 Tuo remdamasis ieškovas daro išvadą, kad šių duomenų perdavimas jam neleido pateikti tinkamų pastabų dėl jam ir BMI taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo ir negalėjo jam užtikrinti teisingo proceso.
84 Pirmiausia reikia priminti, kad ieškovui ribojamosios priemonės taikomos nuo 2008 m. birželio 23 d. Nuo šios dienos ir pirmojo iš ginčijamų aktų priėmimo dienos, t. y. 2010 m. liepos 26 d., ieškovas ir Taryba pasikeitė keliais dokumentais, įskaitant, be kita ko, 2009 m. spalio 1 d. ir lapkričio 18 d. Tarybos raštus, kuriais ji ieškovui pranešė papildomus ribojamųjų priemonių nustatymo motyvus ir jam perdavė nekonfidencialią papildomo pasiūlymo versiją. Šie dokumentai patenka prie ginčijamų aktų priėmimo aplinkybių, todėl į juos galima atsižvelgti nagrinėjant šį ieškinio pagrindą.
85 Taip pat reikia pažymėti, kad ieškovui taikomos ribojamosios priemonės turi dvigubą pagrindą, t. y., pirma, pradinį pasiūlymą ir, antra, 2009 m. spalio 1 d. ir lapkričio 18 d. perduotus duomenis.
86 Taigi, kadangi šie du pagrindai yra savarankiški, ieškovo procesinių teisių pažeidimas, kiek tai susiję su pradiniu pasiūlymu, darant prielaidą, kad jis patvirtintas, galėtų pateisinti ginčijamų aktų panaikinimą, tik jeigu, be kita ko, būtų patvirtinta, kad vien 2009 m. spalio 1 d. ir lapkričio 18 d. perduoti duomenys negalėjo pagrįsti ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo.
87 Šiuo klausimu šio sprendimo 45–47 punktuose jau konstatuota, kad ketvirtasis ieškinio pagrindas, kuris susijęs, be kita ko, su 2009 m. spalio 1 d. perduotų motyvų pagrįstumu iš esmės, yra nepriimtinas.
88 Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 82 punkto, pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovas ginčija, kad 2009 m. spalio 1 d. ir lapkričio 18 d. perduota pakankamai duomenų, ir pažymi, be kita ko, kad juose nėra įrodymų, susijusių su tariamu BMI dalyvavimu branduolinių ginklų platinimo veikloje.
89 Taigi, pirma, reikia pažymėti, kad papildomi ribojamųjų priemonių nustatymo motyvai, pranešti 2009 m. spalio 1 d., yra pakankamai aiškūs, kad atitiktų teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus, nurodytus šio sprendimo 67–74 punktuose. Taigi šie duomenys leidžia identifikuoti subjektus, kuriems BMI teikė finansines paslaugas ir kuriems taikomos Sąjungos arba Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nustatytos ribojamosios priemonės, taip pat laikotarpį, kuriuo atitinkamos paslaugos buvo teiktos, ir tam tikrais atvejais konkrečius sandorius, su kuriais jos buvo susijusios.
90 Antra, kalbant apie įrodymų neperdavimą, reikia pažymėti, kad pagal teisės į gynybą paisymo principą Taryba neprivalo perduoti kitų duomenų nei esantys jos byloje. Taigi šiuo atveju Taryba nurodo, o ieškovas dėl to nepateikia prieštaravimų, kad jo byloje nėra papildomų įrodymų dėl 2009 m. spalio 1 d. praneštų motyvų.
91 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo argumentus, susijusius su tariamai 2009 m. spalio 1 d. ir lapkričio 18 d. perduotais nepakankamais duomenimis, reikia atmesti kaip nepagrįstus.
92 Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 85 ir 86 punktuose, taip pat reikia atmesti ieškovo argumentus dėl pradinio pasiūlymo perdavimo nebuvimo kaip nereikšmingus.
– Dėl trūkumų, tariamai turinčių įtakos ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių periodiniam svarstymui
93 Pirma, ieškovas tvirtina, kad Taryba iš tikrųjų iš naujo neapsvarstė jam taikomų ribojamųjų priemonių, nes rėmėsi tik esamais duomenimis, įskaitant duomenis, neperduotus ieškovui. Visų pirma Taryba neišnagrinėjo jo pasiūlytų garantijų, galinčių užkirsti kelią bet kokiai rizikai, kad bus apeitos BMI taikomos ribojamosios priemonės.
94 Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad iš šio sprendimo 85 ir 86 punktų matyti, jog ieškovui taikomos ribojamosios priemonės turi dvigubą pagrindą, t. y., pirma, pradinį pasiūlymą ir, antra, 2009 m. spalio 1 d. ir lapkričio 18 d. perduotus duomenis. Šiomis aplinkybėmis trūkumai, turintys įtakos pradiniame pasiūlyme nurodytų motyvų svarstymui iš naujo, darant prielaidą, kad jie yra patvirtinti, neturi įtakos šiomis datomis perduotais duomenimis pagrįstų motyvų svarstymo iš naujo teisėtumui.
95 Vėliau Taryba tvirtina, o ieškovas dėl to nepateikia prieštaravimų, kad prieš priimant ginčijamus aktus valstybių narių delegacijos buvo gavusios BMI ir ieškovo pateiktas pastabas, o tai reiškia, kad į šias pastabas galėjo būti atsižvelgta. Be to, iš 2009 m. lapkričio 18 d., 2010 m. gegužės 11 d. ir spalio 28 d., 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2012 m. balandžio 24 d. Tarybos raštų matyti, kad ji išnagrinėjo šias pastabas ir į jas atsakė, įskaitant susijusiąsias su ieškovo pasiūlytomis papildomomis garantijomis.
96 Galiausiai, kiek tai susiję su šiomis garantijomis, reikia priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 57 punkte, priklausomam subjektui taikomos ribojamosios priemonės nustatomos ne dėl Tarybos vertinimo, kalbant apie riziką, kad jis bus priverstas apeiti jo patronuojančiajam subjektui taikomų ribojamųjų priemonių poveikį, o tiesiogiai įgyvendinant atitinkamas Sprendimo 2010/413, Reglamento Nr. 961/2010 ir Reglamento Nr. 267/2012 nuostatas, kaip jos išaiškintos Sąjungos teismo. Šiomis aplinkybėmis iš naujo svarstydama ribojamąsias priemones Taryba bet kuriuo atveju neprivalėjo atsižvelgti į ieškovo pasiūlytas papildomas garantijas siekiant sumažinti nagrinėjamų priemonių išvengimo riziką.
97 Antra, ieškovo nuomone, iš diplomatinio susirašinėjimo matyti, kad valstybės narės, visų pirma Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, patyrė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės spaudimą nustatyti Irano subjektams taikytinas ribojamąsias priemones. Jo nuomone, ši aplinkybė kelia abejonę dėl ribojamųjų priemonių ir jų nustatymo procedūros teisėtumo.
98 Tačiau vien pati aplinkybė, kad tam tikros valstybės narės patyrė diplomatinį spaudimą, net darant prielaidą, kad ji patvirtinta, nereiškia, kad šis spaudimas turėjo įtakos ginčijamiems aktams, kuriuos priėmė Taryba, ar juos priimant jos atliktam tyrimui.
99 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti kaip nepagrįstus argumentus, susijusius su trūkumų, tariamai turinčių įtakos ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių periodiniam svarstymui, egzistavimu.
100 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą, taigi ir visą ieškinį, nes dėl šios priežasties prašymas, kuriuo siekiama ginčijamų aktų panaikinimo, neatidedant panaikinimo įsigaliojimo, neturi dalyko.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
101 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Tarybos pateiktus reikalavimus.
102 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą institucijos pačios padengia savo išlaidas. Todėl Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Melli Bank plc padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | Van der Woude |
Paskelbta 2013 m. vasario 20 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Dėl ieškovo reikalavimų pakeitimo priimtinumo
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su vertinimo klaida, kalbant apie BMI dalyvavimą branduolinių ginklų platinimo veikloje, priimtinumo
Dėl Tarybos argumentų, susijusių su pagrindų dėl tariamo pagrindinių ieškovo teisių pažeidimo priimtinumu, priimtinumo
Dėl esmės
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su vertinimo klaida, kalbant apie ieškovo priklausymą BMI ar jo atliekamą ieškovo kontrolę, ir dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo, teisės į nuosavybę ir teisės vykdyti ekonominę veiklą pažeidimu
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti, teisės į gynybą paisymo principo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
– Dėl ieškovo galimybės remtis teisės į gynybą paisymo principu
– Dėl pareigos motyvuoti, ieškovo teisės į gynybą ir jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo, kylančio dėl to, kad jis negavo pakankamos informacijos dėl jam taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo
– Dėl trūkumų, tariamai turinčių įtakos ieškovui taikomų ribojamųjų priemonių periodiniam svarstymui
Dėl bylinėjimosi išlaidų