Language of document : ECLI:EU:T:2013:80

Byla T‑492/10

Melli Bank plc

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Subjektas, 100 % priklausantis subjektui, kuris pripažintas dalyvaujančiu branduolinių ginklų platinimo veikloje – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą“

Santrauka – 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Procesas – Sprendimas ar reglamentas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas ginčijamas aktas – Naujas faktas – Pradinių reikalavimų ir ieškinio pagrindų išplėtimas

2.      Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, Tarybos pripažintų dalyvaujančiais branduolinių ginklų platinimo veikloje, lėšų įšaldymas – Pareiga taikyti šią priemonę ir subjektams, priklausantiems tokiam subjektui ar jo kontroliuojamiems – Priklausančio ar kontroliuojamo subjekto statusas – Atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų įgyvendinimas – Tarybos diskrecijos nebuvimas

(Tarybos reglamentų Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktas ir Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punktas; Tarybos sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktas)

3.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Minimalūs reikalavimai

(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamentų Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalis ir Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalis; Tarybos sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalis)

4.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pateikti kaltę patvirtinančius įrodymus – Apimtis

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalys)

5.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Teisė susipažinti su dokumentais – Teisė, kuria galima pasinaudoti tik pateikus dėl to prašymą Tarybai

(Tarybos reglamentai Nr. 423/2007, Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012; Tarybos sprendimas 2010/413)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 42 punktą)

2.      Jeigu įšaldomos subjekto, pripažinto dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, lėšos, išlieka nemaža rizika, kad jis darys spaudimą jam nuosavybės teise priklausantiems ar jo kontroliuojamiems arba jam priklausantiems subjektams tam, kad išvengtų jam taikomų priemonių poveikio. Todėl kalbant apie ribojamąsias priemones Iranui, kaip antai šių subjektų lėšų įšaldymą, privalomą Tarybai pagal Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punktą, jis yra reikalingas ir tinkamas siekiant užtikrinti nustatytų priemonių veiksmingumą ir garantuoti, kad šios priemonės nebus apeinamos. Be to, kai subjektas 100 % nuosavybės teise priklauso subjektui, kuris laikomas dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta priklausymo sąlyga yra tenkinama. Ta pati išvada turi būti taikoma sąvokai subjektas, „priklausantis“ subjektui, laikomam dalyvaujančiu branduolinių ginklų platinimo veikloje, nurodytai Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punkte. Tuo remiantis darytina išvada, kad subjektui, kuris 100 % nuosavybės teise priklauso ar 100 % priklauso subjektui, laikomam dalyvaujančiu branduolinių ginklų platinimo veikloje, taikomos ribojamosios priemonės nustatomos ne dėl Tarybos vertinimo, kalbant apie riziką, kad jis bus priverstas apeiti jo patronuojančiajam subjektui taikomų ribojamųjų priemonių poveikį, o tiesiogiai įgyvendinant atitinkamas Sprendimo 2010/413, Reglamento Nr. 961/2010 ir Reglamento Nr. 267/2012 nuostatas, kaip jos išaiškintos Sąjungos teismo.

(žr. 55–57, 96 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 67–69 punktus)

4.      Pagal teisės į gynybą paisymo principą reikalaujama, pirma, kad suinteresuotajam subjektui būtų pranešti įrodymai, kuriais pagrįstas jo nenaudai priimtas aktas. Antra, jam turi būti suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl šių įrodymų.

Todėl, kalbant apie pirmąjį aktą, pagal kurį įšaldytos subjekto lėšos, jeigu tai nedraudžiama pagal imperatyvius reikalavimus, susijusius su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, apie kaltę patvirtinančius įrodymus turi būti pranešama priimant atitinkamą aktą arba kuo greičiau po jo priėmimo. Atitinkamo subjekto prašymu jis taip pat turi teisę pareikšti nuomonę dėl šių įrodymų priėmus aktą. Tomis pačiomis sąlygomis prieš priimant bet kokį vėlesnį sprendimą įšaldyti lėšas iš esmės turi būti pranešami nauji įrodymai ir suteikiama nauja galimybė atitinkamam subjektui pareikšti nuomonę.

Be to, kalbant apie veiksmingos teisminės gynybos principą, teisminės kontrolės veiksmingumas reiškia, kad atitinkama Sąjungos institucija privalo ribojamosios priemonės taikymo motyvus pranešti atitinkamam subjektui, kiek įmanoma, arba šią priemonę nustatydama, arba bent jau kuo greičiau po to, kai ją nustatė, kad atitinkamas subjektas galėtų pasinaudoti savo teise pareikšti ieškinį per nustatytą terminą. Šios pareigos pranešti tokius motyvus laikymasis iš tiesų būtinas tiek dėl to, kad asmenys, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir visiškai susipažinę su informacija nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į Sąjungos teismą, tiek dėl to, kad šis teismas galėtų visiškai vykdyti jam tenkančią pareigą atlikti atitinkamo akto teisėtumo kontrolę.

(žr. 71, 72, 74 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 73 punktą)