Byla T‑493/10
(ištraukų skelbimas)
Persia International Bank plc
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Vertinimo klaida“
Santrauka – 2013 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pateikti kaltę patvirtinančių įrodymų – Apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimai 2010/413/PESC ir 2010/644/PESC; Tarybos reglamentai Nr. 668/2010 ir Nr. 961/2010)
2. Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga taikyti šią priemonę ir subjektams, priklausantiems ar kontroliuojamiems tokio subjekto – Priklausančio ar kontroliuojamo subjekto statusas – Paprastas akcijų turėjimas – Neįtraukimas
(Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 20 straipsnio 1 dalies b punktas; Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punktas, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punktas)
1. Pagal teisės į gynybą užtikrinimo principą reikalaujama, kad suinteresuotajam subjektui būtų pranešta apie įrodymus, kuriais pagrįstas jo nenaudai priimtas aktas. Be to, jam turi būti suteikta galimybė naudingai pareikšti savo nuomonę dėl šių įrodymų.
Iš tiesų, kai Taryba ketina remtis valstybių narių pateiktais duomenimis, kad nustatytų subjektui taikytinas ribojamąsias priemones siekdama užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui, prieš nustatydama šias priemones ji privalo užtikrinti, jog aptariami duomenys galėtų būti perduoti atitinkamam subjektui laiku, kad jis galėtų veiksmingai pareikšti savo nuomonę. Tačiau pavėluotas dokumento, kuriuo Taryba rėmėsi nustatydama ar palikdama galioti subjektui taikomas ribojamąsias priemones, perdavimas laikomas teisės į gynybą pažeidimu, pateisinančiu anksčiau priimtų aktų panaikinimą, tik patvirtinus, kad atitinkamos ribojamosios priemonės negalėjo būti pagrįstai nustatytos ar paliktos galioti, jeigu pavėluotai perduotas dokumentas turi būti atmestas kaip kaltę patvirtinantis įrodymas.
Kalbant apie įrodymų perdavimą, reikia pažymėti, kad pagal teisės į gynybą užtikrinimo principą Taryba neprivalo perduoti kitų duomenų nei esantys jos turimoje bylos medžiagoje.
(žr. 50–56, 84–87 punktus)
2. Jeigu įšaldomos subjekto, pripažinto dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, lėšos, išlieka nemaža rizika, kad jis darys spaudimą jam nuosavybės teise priklausantiems ar jo kontroliuojamiems arba jam priklausantiems subjektams tam, kad išvengtų jam taikomų priemonių poveikio. Todėl šių subjektų lėšų įšaldymas, privalomas Tarybai pagal Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalies d punktą, Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140, 20 straipsnio 1 dalies b punktą, Reglamento Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, 16 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010, 23 straipsnio 2 dalies a punktą, yra reikalingas ir tinkamas siekiant užtikrinti nustatytų priemonių veiksmingumą ir garantuoti, kad šios priemonės nebus apeinamos. Be to, remiantis Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punktu, kai subjektas nuosavybės teise priklauso subjektui, kuris laikomas dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta priklausymo sąlyga yra įvykdyta.
Tačiau vien tai, kad subjektui, laikomam dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, priklauso 60 % kito subjekto kapitalo, neleidžia teigti, kad priklausymo nuosavybės teise ar priklausymo sąlyga, numatyta Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies d punkte, Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies a punkte, yra įvykdyta. Todėl vien 60 % subjekto kapitalo priklausymas atitinkamam subjektui, laikomam dalyvaujančiu platinant branduolinius ginklus, nepagrindžia pirmajam subjektui taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo ir tolesnio taikymo.
(žr. 103, 104, 118, 119 punktus)