EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 12 d.

Byla F‑90/11

BS

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Buvęs pareigūnas – Socialinė apsauga – Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis – Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklės – Skalė, pridėta prie Draudimo taisyklių – Fizinę ir psichinės negalios procentas – Skalės aiškinimas – Medicinos komitetas – Įgaliojimai – Kolegialumo principas“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo buvęs Europos Komisijos pareigūnas BS prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą; juo paskyrimų tarnyba užbaigė procedūrą, pradėtą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 73 straipsnį ir nustatė, kad jis neturi fizinės ir psichinės negalios.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Medicininis tyrimas – Medicinos komiteto nario atsisakymas pasirašyti ataskaitą – Formos trūkumas – Nebuvimas – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių22 straipsnio 3 dalis)

2.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Medicininis tyrimas – Medicinos komiteto kompetencija – Teisinis vertinimas – Netaikymas – Fizinės ir psichinės negalios vertinimo skalės aiškinimas – Leistinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių22 straipsnio 3 dalis ir C priedas)

3.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Medicininė išvada – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių22 straipsnio 3 dalis)

4.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Medicininis tyrimas – Medicinos komiteto pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių22 straipsnio 3 dalis)

5.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Medicininis tyrimas – Medicinos komiteto pareiga atsakyti į paskyrimų tarnybos įgaliojime nurodytus klausimus – Apimtis – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių22 straipsnio dalis)

6.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Invalidumas – Sąvoka – Pakankamai sunkūs sužeidimai – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių A priedo 73 straipsnis)

1.      Medicinos komiteto ataskaita nelaikytina turinčia formos trūkumų vien dėl to, kad vienas iš jo narių atsisakė ją pasirašyti. Tačiau tam, kad būtų užtikrintas medicinos komiteto darbų kolegialumo principas, turi būti nustatyta, kad narys, atsisakęs pasirašyti ataskaitą, turėjo galimybę išdėstyti savo nuomonę kitiems dviem nariams.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo AE prieš Komisiją, F‑79/09, 56 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Pagal Nuostatų 73 straipsnyje numatytų Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 22 straipsnio 3 dalį medicinos komiteto kompetencijai priskiriami tik visiškai medicininiai bylos aspektai ir, jei byla gali sukelti teisinį ginčą, jis turi pareikšti, kad neturi kompetencijos nagrinėti klausimo.

Kad įvertintų apdraustųjų psichinės ir fizinės negalios procentą, medicinos komitetas taiko minėtų taisyklių A priede pateiktą Europinę fizinės ir psichinės negalios vertinimo medicinos tikslais skalę bei C priedą. Taikydamas minėtas nuostatas, medicinos komitetas neišvengiamai susieja savo paties medicininius konstatavimus su skalėje ir C priede apibrėžtomis teisinėmis kategorijomis, o tai reiškia, kad ji prieš tai turėjo nustatyti šias kategorijas ir jas apibrėžti. Taigi nuo medicinos komiteto veiklos neatsiejamas jo paties medicininių konstatavimų kvalifikavimas pagal jo taikomos skalės ir C priedo nuostatas. Vaidinasi jo kompetencijos negalima paneigti, nes šie veiksmai neginčijamai priskirtini prie medicininių bylos aspektų.

Be kita ko, būtent paskyrimų tarnyba galutinai patvirtina arba nepatvirtina medicinos komiteto pateiktą skalės ir C priedo aiškinimą, kad galėtų kvalifikuoti medicinos komiteto medicininius konstatavimus, ir taip išvengia teisinio nesaugumo rizikos, susijusios su galimais minėto aiškinimo pasikeitimais, atsižvelgiant į skirtingą medicinos komitetų sudėtį.

(žr. 62, 64, 65 ir 69 punktus)

3.      Teisminė medicininių išvadų kontrolė neturėtų apimti medicininių įvertinimų siaurąja prasme, kurie turi būti laikomi galutiniais, jei priimti be pažeidimų. Tačiau Sąjungos teismas turi jurisdikciją nagrinėti, ar medicininėje išvadoje nurodyti motyvai, leidžiantys įvertinti argumentus, kuriais grindžiamos joje pateikiamos išvados, ir ar joje nustatytas suprantamas joje pateiktų medicininių konstatavimų ir padarytų išvadų ryšys.

(žr. 72 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. birželio 27 d. Sprendimo Plug prieš Komisiją, T‑47/97, 117 punktas.

4.      Medicinos komiteto užduotis yra pateikti nuomonę jam pateiktais medicininio pobūdžio klausimais. Atsižvelgiant į šia užduotį, jam tenkanti pareiga motyvuoti reiškia, kad jis turi tik paaiškinti veiksmus, dėl kurių remdamasis turima informacija priėmė tokias galutines medicinines išvadas. Ši pareiga motyvuoti nereiškia, kad jis turi paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis manė esantis kompetentingas.

(žr. 77 punktą)

5.      Medicinos komitetui neturėtų būti priekaištaujama dėl to, kad jis detaliai neatsakė į kiekvieną jam suteiktame įgaliojime nurodytą klausimą, jeigu, be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad pateikdamas medicininius vertinimus jis pateikė paskyrimų tarnybai visą informaciją, būtiną sprendimui priimti. Iš tikrųjų, nors Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad institucija suteikia medicinos komitetui įgaliojimus, šiose nuostatose aiškiai nenumatyta, kad medicinos komitetas privalo atsakyti į kiekvieną minėtame įgaliojime nurodytą klausimą.

Šiuo atžvilgiu draudimo taisyklėmis medicinos komitetui yra patikėta užduotis pateikti paskyrimų tarnybai visus medicininius vertinimus, būtinus sprendimui, kuriuo nustatomas fizinės ir psichinės negalios procentas, priimti. Be to, vykdydamas draudimo taisyklėmis jam patikėtą užduotį, medicinos komitetas turi medicinos klausimus nagrinėti objektyviai ir nešališkai, o tai reiškia, kad jo diskrecija neturi būti ribojama. Žinoma, gavusi medicinos komiteto, kuriam įgaliojimus ji buvo suteikusi, ataskaitą, paskyrimų tarnyba gali, suteikdama papildomų įgaliojimų, patikslinti savo klausimus arba pateikti naujų, kad gautų visus pageidaujamus vertinimus, ir tokiu atveju medicinos komitetas turi aiškiai ir tiksliai atsakyti į minėtos tarnybos pateiktus klausimus. Tačiau net jeigu įgaliojimuose nėra konkretaus klausimo, medicinos komitetas turi teisę pateikti paskyrimų tarnybai papildomų medicininių konstatavimų, naudingų jos sprendimui.

(žr. 80–85 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1988 m. sausio 19 d. Sprendimo Biedermann prieš Audito Rūmus, 2/87, 19 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 9 d. Sprendimo S prieš Teisingumo Teismą, T‑4/96, 41, 42 ir 44 punktai.

6.      Invalidu, kaip tai suprantama pagal Nuostatų 73 straipsnį, laikomas asmuo, kuris dėl nelaimingo atsitikimo arba profesinės ligos visiškai arba iš dalies nebegali įprastai aktyviai gyventi. Taigi su Nuostatų 73 straipsnio tikslu, kuriuo konkrečiai siekiama apdrausti nuo tokios invalidumo rizikos, būtų nesuderinamas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių A priede pateiktos Europinės fizinės ir psichinės negalios vertinimo medicinos tikslais skalės 73 straipsnio aiškinimas, pagal kurį visi odos sužalojimai, nesvarbu, koks jų sunkumo lygis, gali lemti mažiausiai 5 % fizinę ir psichinę negalią. Todėl atsižvelgti galima tik pakankamai sunkius sužalojimus.

(žr. 91 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1979 m. spalio 2 d. Sprendimo B. prieš Komisiją, 152/77, 10 punktas.