BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 16 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambarių įrangos rinkos – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų didinimo derinimas ir keitimasis svarbia komercine informacija – Neteisėtų veiksmų inkriminavimas – Baudos – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Pažeidimo sunkumas – Koeficientai – Lengvinančios aplinkybės – Baudos dydžio sumažinimas – Didelė papildomoji vertė“
Byloje T‑408/10
Roca Sanitario, SA, įsteigta Barselonoje (Ispanija), atstovaujama advokatų J. Folguera Crespo ir M. Merola,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą F. Castillo de la Torre, A. Antoniadis ir F. Castilla Contreras, vėliau M. Castillo de la Torre, A. Antoniadis ir F. Jimeno Fernández,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimą C (2010) 4185 galutinis dėl SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/39092 – Vonios kambarių įranga) ir papildomai – prašymo sumažinti šiuo sprendimu ieškovei skirtos baudos dydį
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai K. Jürimäe (pranešėja) ir M. van der Woude,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. kovo 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
Procesas ir šalių reikalavimai
29 2010 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
30 Išklausęs teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 dalyje numatytas proceso organizavimo priemones raštu pateikė šalims klausimus; į juos buvo atsakyta per nustatytą terminą.
31 Per 2013 m. kovo 6 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo raštu ir žodžiu pateiktus klausimus.
32 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– iš dalies panaikinti ginčijamo sprendimo 1, 2 ir 4 straipsnius tiek, kiek jie su ja susiję,
– nepatenkinus šio prašymo, sumažinti jai skirtą baudą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
33 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
(Praleista)
2. Dėl papildomo reikalavimo sumažinti ieškovei skirtos baudos dydį
(Praleista)
Dėl antrojo argumento, susijusio su bet kokiu sumažinimu, kuris tam tikromis aplinkybėmis būtų taikomas ieškovės dukterinei bendrovei
189 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo taip pat ir jai taikyti bet kokį baudos dydžio sumažinimą, kuris tam tikromis aplinkybėmis būtų taikomas vienai iš jos dukterinių bendrovių išnagrinėjus atitinkamus ieškinius, pareikštus bylose Laufen Austria prieš Komisiją (T‑411/10) ir Roca prieš Komisiją (T‑412/10). Iš tiesų, jei, kaip Komisija teigia ginčijamame sprendime, atsakomybė kyla tik dėl to, kad ji ir jos dukterinės įmonės Roca France ir Laufen Austrija sudaro vieną įmonę, jai turėtų būti taikomas bet koks solidariai skirtos baudos dydžio sumažinimas, kuris tam tikromis aplinkybėmis būtų pritaikytas minėtai dukterinei bendrovei išnagrinėjus jos pareikštą ieškinį.
190 Komisija formaliai nesiremia šio argumento nepriimtinumu ir iš esmės teigia, kad ieškovė negali vien remtis savo dukterinių bendrovių Roca France ir Laufen Austrija pateiktais argumentais, siekdama pasinaudoti bet kokiu baudos dydžio sumažinimu, kuris tam tikromis aplinkybėmis būtų pritaikytas šioms bendrovėms.
191 Atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktus klausimus dėl 2013 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Tomkins (C‑286/11 P) įtakos vertinant šį argumentą Komisija pridūrė, kad pagal minėtą sprendimą tik tuo atveju, kai patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė savo atitinkamuose ieškiniuose remiasi panašiais pagrindais, dukterinei bendrovei pritaikytą baudos dydžio sumažinimą Bendrasis Teismas gali taikyti ir patronuojančiai bendrovei. Tačiau iš šio sprendimo nematyti, kad dukterinei bendrovei, išnagrinėjus jos pateiktą ieškinį, pritaikytas baudos dydžio sumažinimas automatiškai turi būti taikomas ir patronuojančiai bendrovei.
192 Atsižvelgus į šalių argumentus pirmiausia reikia išnagrinėti, ar priimtinas antrasis ieškovės argumentas, pateiktas grindžiant jos reikalavimą sumažinti baudos dydį, paskui – ar minėtas argumentas yra pagrįstas.
Dėl antrojo argumento priimtinumo
193 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka.
194 Pagal teismų praktiką šis nurodymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovė galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio. Tas pats galioja ir bet kokiam reikalavimui, kuris turi būti lydimas pagrindų ir argumentų, kurie tiek atsakovei, tiek teismui leistų įvertinti jo pagrįstumą (1994 m. liepos 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dunlop Slazenger prieš Komisiją, T‑43/92, Rink. p. II‑441, 183 punktas). Todėl, kad ieškinys būtų priimtinas, pačiame jo tekste turi būti nurodytos pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis jis yra grindžiamas, arba bent jų santrauka išdėstyta nuosekliai ir suprantamai. Šiuo atžvilgiu, nors ieškinio tekstas specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti esminių teisinės argumentacijos aplinkybių nebuvimo, kurios pagal pirma primintas nuostatas turi būti nurodytos pačiame ieškinyje (žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Microsoft prieš Komisiją, T‑201/04, Rink. p. II‑3601, 94 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
195 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad antruoju argumentu, pateiktu grindžiant reikalavimą sumažinti baudos dydį, ieškovė, priešingai, nei teigia Komisija, ne tik daro nuorodą į savo dukterinių bendrovių Roca France ir Laufen Austrija nagrinėjant jų atitinkamus ieškinius pateiktus rašytinius dokumentus. Atvirkščiai, ieškovė aiškiai patvirtina minėtą argumentą ir nurodo: kadangi ji atsakinga už minėtų dukterinių bendrovių padarytus antikonkurencinius veiksmus tik dėl to, kad yra patronuojanti bendrovė, jai solidariai skirta bauda yra paprasčiausias šios solidarios atsakomybės atspindys. Kartu su šiuo teiginiu ieškovė pateikė savo argumentus, pagal kuriuos mano galinti kaip patronuojanti bendrovė pasinaudoti baudos dydžio sumažinimu, kuris tam tikromis aplinkybėmis būtų pritaikytas jos dukterinėms bendrovėms, ir neturi įrodyti, kaip ir pastarosios, kad apskaičiuodama šios baudos dydį Komisija padarė klaidą.
196 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti Komisijos argumentą, kad antrasis ieškovės argumentas, pateiktas grindžiant reikalavimą sumažinti baudos dydį, nepriimtinas.
Dėl antrojo argumento pagrįstumo
197 Pirmiausia reikia pastebėti, kad šios dienos sprendime, skelbiamame byloje Laufen Austria prieš Komisiją (T‑411/10), Bendrasis Teismas atmetė Laufen Austrija prašymą sumažinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 4 dalies a ir c punktuose skirtos baudos dydį.
198 Taigi antrąjį ieškovės argumentą, pateiktą grindžiant reikalavimą sumažinti baudos dydį, reikia atmesti kaip nereikšmingą tiek, kiek juo siekiama pasinaudoti baudos sumažinimu, kuris tam tikromis aplinkybėmis būtų pritaikytas Laufen Austrija.
199 Paskui reikia pažymėti, kad šios dienos sprendimu, skelbiamu byloje Roca prieš Komisiją (T‑412/10), Bendrasis Teismas sumažino Roca France ir ieškovei ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 4 dalies b punktu solidariai skirtos baudos dydį, motyvuodamas tuo, kad vertindama duomenis, kuriuos Roca France pateikė nagrinėjant jos prašymą sumažinti baudos dydį pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, Komisija padarė klaidą. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas sumažino baudą 6 % ir nustatė, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 4 dalies b punktu Roca France solidariai su ieškove skirtos baudos dydis yra 6 298 000 EUR.
200 Todėl atsižvelgiant į šalių argumentus, pavyzdžiui, išdėstytus šio sprendimo 189−191 punktuose, reikia patikrinti, ar ieškovė, kaip pati teigia, turi teisę į tokį patį baudos dydžio sumažinimą tik dėl to, kad yra patronuojanti bendrovė, pripažinta solidariai atsakinga už šio sprendimo 199 punkte nurodytos baudos sumokėjimą.
201 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal teismų praktiką, jei patronuojanti bendrovė faktiškai nedalyvavo kartelyje ir jos atsakomybė grindžiama tik dukterinės bendrovės dalyvavimu šiame kartelyje, patronuojančios bendrovės atsakomybė vertintina tik kaip išvestinė, papildoma ir priklausanti nuo dukterinės bendrovės atsakomybės (šiuo klausimu žr. 191 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Tomkins 39 punktą), todėl negali būti didesnė nei pastarosios atsakomybė (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Tomkins prieš Komisiją, T‑382/06, Rink. p. II‑1157, 38 punktą, apeliacine tvarka patvirtintą 191 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Tomkins 39 punkte).
202 Šiuo atveju reikia priminti, kad ieškovė faktiškai nedalyvavo darant konstatuotą pažeidimą. Iš tikrųjų ji pripažinta atsakinta už Roca France veiksmus tik kaip patronuojanti bendrovė, kuriai priklauso visas dukterinės bendrovės įstatinis kapitalas.
203 Šiomis aplinkybėmis, kadangi ieškovės atsakomybė vertintina tik kaip išvestinė, papildoma ir priklausanti nuo dukterinės bendrovės atsakomybės ir dėl šios priežasties remiantis šio sprendimo 201 punkte minėta teismų praktika negali būti didesnė nei šios atsakomybė, reikia pritarti jos reikalavimui ir patenkinti prašymą taikyti Roca France pritaikytą baudos dydžio sumažinimą.
204 Šiai išvadai neturi įtakos per posėdį pateikti Komisijos argumentai.
205 Pirma, remdamasi 1999 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu Komisija prieš AssiDomän Kraft Products ir kt. (C‑310/97 P, Rink. p. I‑5363) ir 2011 m. kovo 29 d. Sprendimu ArcelorMittal Luxembourg prieš Komisiją ir Komisija prieš ArcelorMittal Luxembourg ir kt. (C‑201/09 P ir C‑216/09 P, Rink. p. I‑2239, 142 punktas) Komisija nurodo, kad ieškovei nepateikus jokio argumento dėl jai solidariai skirtos baudos ginčijamas sprendimas tiek, kiek juo jai skiriama bauda, įgyja jos atžvilgiu res judicata galią, neatsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus ieškovės dukterinių bendrovių ieškinius vienai iš jų tam tikromis aplinkybėmis baudos dydis būtų sumažintas.
206 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad šio sprendimo 205 punkte minėtuose sprendimuose Teisingumo Teismas yra nusprendęs: jei tokio sprendimo adresatas nusprendžia pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, Sąjungos teismas sprendžia tik dėl su juo susijusių sprendimo dalių. Atvirkščiai, tos sprendimo dalys, kurios yra susijusios su kitais sprendimo adresatais ir kurių jie neginčija, nėra Sąjungos teismo sprendžiamo ginčo dalykas (205 punkte minėtų sprendimų Komisija prieš AssiDomän Kraft Products ir kt. 53 punktas ir ArcelorMittal Luxembourg prieš Komisiją ir Komisija prieš ArcelorMittal Luxembourg ir kt. 142 punktas).
207 Tačiau, viena vertus, reikia pažymėti, kad ši teismo praktika šiuo atveju nėra svarbi. Ji susijusi su sprendimo panaikinimo iš dalies pasekmėmis. Todėl remiantis ja negalima paneigti išvados, kad kai patronuojančios bendrovės atsakomybė kyla tik dėl to, kad atsakinga jos dukterinė bendrovė, pirmosios atsakomybė negali būti didesnė nei antrosios (šiuo klausimu žr. 191 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Tomkins 46–50 punktus). Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, nagrinėdamas patronuojančios bendrovės ieškinį, ir, jeigu jo to prašė, gali šiai patronuojančiai bendrovei taikyti bet kokį baudos dydžio sumažinimą, kuris tam tikromis aplinkybėmis būtų pritaikytas dukterinei bendrovei išnagrinėjus šios pareikštą ieškinį.
208 Kita vertus, kadangi Komisijos argumentą reikia suprasti taip, kad juo siekiama įrodyti, jog pritaręs antrajam ieškovės argumentui, kuriuo grindžiamas jos reikalavimas sumažinti baudos dydį, Bendrasis Teismas būtų priėmęs sprendimą ultra petita, reikia priminti, kaip tai konstatuota šio sprendimo 195 punkte, jog nagrinėjant antrą papildomai pateiktą reikalavimą, kuriuo prašoma sumažinti skirtos baudos dydį, ieškovė pateikė minėtą argumentą pagrindžiančių motyvų. Todėl būtent atsižvelgdamas į šiuos motyvus, o ne remdamasis savo iniciatyva pateiktais pagrindais, Bendrasis Teismas šiuo atveju sumažino ieškovei skirtos baudos dydį.
209 Antra, atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą Komisija iš esmės nurodė, kad taikant dukterinei bendrovei, išnagrinėjus jos ieškinį, pritaikytą baudos dydžio sumažinimą ir patronuojančiai bendrovei, kaip matyti iš 191 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Tomkins 56 punkto, nustatyta sąlyga, kad patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė savo atitinkamuose ieškiniuose turi remtis panašiais pagrindais. Tačiau šiuo atveju ieškovė nesirėmė Komisijos klaida, padaryta apskaičiuojant ieškovei solidariai su jos dukterinėmis bendrovėmis skirtos baudos dydį.
210 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 191 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Tomkins 56 punkte Teisingumo Teismas patvirtino: kadangi Tomkins plc savo ieškinyje nesirėmė atgrasymo tikslais taikomo dauginimo koeficiento taikymo klaida, Bendrasis Teismas, nors ir sumažino baudos dydį išnagrinėjęs Pegler Ltd., Tomkins dukterinės bendrovės pareikštą ieškinį, kai konstatavo tokią klaidą (2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Pegler prieš Komisiją, T‑386/06, Rink. p. II‑1267, 134 ir 144 punktai), vis dėlto teisingai nepritaikė tokio baudos dydžio sumažinimo patronuojančiai bendrovei, kai išnagrinėjo šios ieškinį.
211 Tačiau nagrinėjamu atveju, nors tiesa, kad ieškovė nesiremia jokia Komisijos klaida, padaryta apskaičiuojant jai solidariai su Roca France skirtos baudos dydį, vis dėlto reikia pažymėti, jog, priešingai nei 191 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Tomkins 56 punkte nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė formaliai rėmėsi argumentu, kuriuo prašė Bendrojo Teismo taikyti jai bet kokį baudos dydžio sumažinimą, kuris tam tikromis aplinkybėmis būtų pritaikytas vienai iš dukterinių bendrovių. Todėl 191 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Tomkins 56 punkte pateiktų argumentų negalima taikyti šioje byloje.
212 Šiomis aplinkybėmis reikia pritarti antrajam ieškovės argumentui, pateiktam grindžiant reikalavimą sumažinti baudos dydį, tiek, kiek ieškovė prašo taikyti jai Roca France pritaikytą baudos dydžio sumažinimą.
213 Vadinasi, reikia sumažinti ieškovei ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 4 dalies b punktu solidariai su Roca France skirtos baudos dydį 6 %, t. y. 402 000 EUR. Todėl Bendrasis Teismas nustato, kad baudos dydis yra 6 298 000 EUR.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Roca Sanitario, SA 2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimo C (2010) 4185 galutinis dėl SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/39092 – Vonios kambarių įranga) 2 straipsnio 4 dalies b punktu solidariai su Roca France skirtos baudos dydis yra 6 298 000 EUR.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Europos Komisija padengia savo ir vieną trečdalį Roca Sanitario patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4. Roca Sanitario padengia du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų.
Pelikánová | Jürimäe | Van der Woude |
Paskelbta 2013 m. rugsėjo 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.