PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2009 m. birželio 22 d.

Byla T‑371/08 P

Bart Nijs

prieš

Europos Bendrijų Audito Rūmus

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Sprendimas paskirti apelianto viršininką – Vidaus konkursas – Personalo komiteto rinkimai – Sprendimas nepaaukštinti apelianto pareigų per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. birželio 26 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) nutarties byloje Nijs prieš Audito Rūmus (F‑5/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000), kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Bart Nijs padengia savo ir Europos Bendrijų Audito Rūmų šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Ieškinių priimtinumas – Vertinimas atsižvelgiant į ieškinio pareiškimo momentu galiojančias nuostatas

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 111 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

2.      Procesas – Ieškinys Tarnautojų teisme – Galimybė antrą kartą pasikeisti procesiniais dokumentais – Tarnautojų teismo diskrecija

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalis)

1.      Nors Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią  Tarnautojų teismas gali nutartimi atmesti ieškinį, jeigu jis akivaizdžiai atmestinas, yra procesinė nuostata, kuri dėl to nuo įsigaliojimo taikoma visiems šiame teisme nagrinėjamiems ginčams, taip nėra nuostatų, kuriomis remdamasis Tarnautojų teismas gali, taikydamas šį straipsnį, laikyti ieškinį akivaizdžiai nepriimtinu ir kurios gali būti tik ieškinio pareiškimo dieną galiojančios nuostatos, atveju.

Taikydamas kartu Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 111 straipsnį ir Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnį, kurių norminis turinys yra visiškai identiškas, bylai, kurioje ieškinys buvo pareikštas prieš pastarojo reglamento įsigaliojimą, Tarnautojų teismas tik naudojasi šia galimybe. Kadangi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento tekstas buvo paskelbtas gerokai anksčiau, nei buvo pareikštas ieškinys, ieškovas negalėtų teisėtai remtis tuo, kad pareikšdamas ieškinį negalėjo žinoti nuostatų, kuriomis remiantis jo ieškinys buvo atmestas.

Be kita ko, procedūros reglamentai buvo paskelbti Oficialiajame leidinyje, todėl laikoma, kad visi apie juos žino.

(žr. 20 ir 28 punktus)

Nuoroda: 1989 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Binder, 161/88, Rink. p. 2415, 19 punktas.

2.      Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalies aiškiai matyti, kad Tarnautojų teismas neprivalo kviesti šalių antrą kartą pasikeisti procesiniais dokumentais. Sprendimas kviesti šalis pasikeisti procesiniais dokumentais priskirtinas minėto teismo diskrecijai, kurią jis įgyvendina, kai jam pačiam reikia informacijos. Todėl dėl minėtos nuostatos formuluotės ieškinį pareiškusi šalis negali teisėtai tikėtis galimybės antrą kartą pateikti procesinį dokumentą.

(žr. 27 punktą)