BENDROJO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. gruodžio 6 d.(*)

„EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Atitikties patvirtinimo procedūra – Aktyvus ūkininkas – Daugiamečiai žolynai – Kontrolinė imtis – Nepagrįstos išmokos – Pavėluotas paraiškos pateikimas – Finansinė drausmė – Pareiga motyvuoti – Teisėti lūkesčiai – Proporcingumas“

Byloje T‑48/22

Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, J. Vláčil, O. Serdula ir J. Očková,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą J. Aquilina, A. Becker, K. Walkerová ir J. Hradil,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininko pareigas einantis M. Jaeger (pranešėjas), teisėjai P. Nihoul ir S. Verschuur,

posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2023 m. gegužės 24 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu Čekijos Respublika prašo iš dalies panaikinti 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/2020 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 413, 2021, p. 10, toliau – ginčijamas sprendimas) tiek, kiek jis taikomas 2015–2017 m. jos patirtomis 43 470 836,30 euro išlaidoms (toliau – ginčijama finansinė korekcija).

I.      Ginčo aplinkybės

A.      Tyrimas AA/2017/010/CZ

2        Europos Komisija pradėjo tyrimą AA/2017/010/CZ prieš Čekijos Respubliką, siekdama patikrinti, ar jos atliekama pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP ūkininkams išmokėtos pagalbos kontrolė buvo įvykdyta laikantis 2015–2017 m. Europos Sąjungos teisės aktų (toliau – tyrimas), remiantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549), 52 straipsniu ir per tyrimą galiojusios redakcijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014, p. 59), 34 straipsniu.

3        Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 22 d. vykdydama tyrimą Komisija atliko auditą vietoje, Čekijos Respublikoje.

4        2017 m. lapkričio 30 d. raštu (toliau – raštas dėl išvadų) Komisija Čekijos valdžios institucijoms pranešė apie patikrinimo rezultatus, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 2 dalyje. Tame rašte Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad Čekijos Respublikos taikoma kontrolės sistema, skirta tikrinti, kaip ūkininkams skiriama pagalba už plotą pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP, neatitinka Sąjungos teisės aktų. Be to, ji paprašė Čekijos valdžios institucijų pateikti išsamų pritaikytų korekcinių priemonių aprašymą.

5        2018 m. kovo 29 d. raštu Čekijos Respublika pateikė Komisijai pastabas dėl rašto dėl išvadų.

6        2018 m. birželio 4 d. raštu Komisija pakvietė Čekijos Respubliką į dvišalį susitikimą pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 2 dalį.

7        2018 m. rugsėjo 11 d. Komisija pateikė Čekijos Respublikai to dvišalio susitikimo protokolą ir paprašė jos pateikti papildomos informacijos, kiek tai susiję, be kita ko, su daugiamečių žolynų klasifikacija.

8        2018 m. spalio 1 d. raštu Čekijos Respublika pateikė Komisijai pastabas dėl dvišalio susitikimo protokolo. Tame rašte ji Komisijai pateikė, be kita ko, informaciją apie pagalbos ir mokėjimo paraiškų teikimo tvarką pagal 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL L 181, 2014, p. 48), 13 straipsnį.

9        2018 m. gruodžio 11 d. raštu Čekijos Respublika pateikė Komisijai papildomos informacijos apie, be kita ko, kelis atmestus prašymus gauti mokėjimus pagal aktyvaus ūkininko schemą remiantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608), 9 straipsnio 2 dalimi.

10      2019 m. gegužės 6 d. raštu Komisija pranešė Čekijos Respublikai apie padarytą pažeidimą, susijusį su pagalbos schemai „žalinimas“ (toliau – žalinimo schema) taikoma minimalia turimų atlikti tikrinimų norma pagal 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014, p. 69), 35 straipsnį, ir paprašė pateikti papildomos informacijos. Tą informaciją Čekijos valdžios institucijos pateikė 2019 m. liepos 4 d. raštu.

11      2019 m. gruodžio 20 d. raštu Komisija išsiuntė Čekijos valdžios institucijoms preliminarias tyrimo išvadas (toliau – preliminarios išvados) pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą. Tame rašte Komisija patvirtino rašte dėl išvadų jau išreikštą poziciją dėl Čekijos Respublikos taikomos kontrolės sistemos, skirtos tikrinti, kaip 2015–2017 m. ūkininkams buvo išmokėta pagalba už plotus pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP, neatitikties. Be to, ji informavo Čekijos Respubliką apie jos teisę pradėti taikinimo procedūrą pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 40 straipsnio 1 dalį.

12      Konkrečiau kalbant, dėl Čekijos Respublikos taikomos kontrolės sistemos neatitikties Komisija, be kita ko, nurodė trūkumus, susijusius su penkiomis pagrindinėmis kontrolėmis.

13      Pirma, Komisija nusprendė, kad nustatydamos pagalbą prašančio subjekto aktyvaus ūkininko statusą Čekijos valdžios institucijos pažeidė Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalį (toliau – pažeidimas, susijęs su aktyvaus ūkininko statusu).

14      Šiuo klausimu Komisija teigia, kad Čekijos valdžios institucijos:

–        naudojo tik vieną kriterijų, kad įrodytų, jog buvo tenkinamos dvi iš trijų sąlygų, numatytų Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje; taigi Komisija nusprendė, kad Čekijos Respublika nepagrįstai apribojo galimybę įgyti aktyvaus ūkininko statusą asmenims, patenkantiems į Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje pateiktą sąrašą asmenų, kurie, jei neįrodyta priešingai, negali gauti pagalbos pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), nes jie nelaikomi aktyviais ūkininkais, t. y. fiziniais ar juridiniais asmenimis ir fizinių ar juridinių asmenų grupėmis, kurie eksploatuoja oro uostus, teikia geležinkelio paslaugas, bendrovėmis, kurios eksploatuoja vandens valymo įrenginius, teikia nekilnojamojo turto paslaugas, eksploatuoja nuolatines sporto ir pramogų aikšteles (toliau – išimčių sąrašas),

–        tikrindamos, ar tenkinamos Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos įgyti aktyvaus ūkininko statusą, neatsižvelgė į bendroves, susijusias su pagalbos prašančiu subjektu.

15      Antra, Komisija nurodė Čekijos valdžios institucijų taikomos kontrolės sistemos trūkumus, kiek tai susiję su daugiamečių žolynų identifikavimu, pažeidžiant Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies h punktą (toliau – pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus).

16      Trečia, Komisija nurodė, kad Čekijos valdžios institucijos pažeidė Sąjungos teisės nuostatas dėl pagalbos gavėjų, kuriuos ji turi patikrinti, imties nustatymo (toliau – pažeidimas nustatant kontrolinę imtį). Pažeidimą nustatant kontrolinę imtį sudaro dvi dalys:

–        dėl pirmosios dalies (toliau – pažeidimas nustatant kontrolinę imtį atliekant standartinius tikrinimus) Komisija nusprendė, kad Čekijos valdžios institucijos į vienkartinės išmokos už plotus sistemai (toliau – VIPS) pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 30 straipsnio a punktą taikomų standartinių tikrinimų (toliau – standartiniai tikrinimai) minimalios normos skaičiavimą klaidingai įtraukė patikras vykdant stebėseną, kurios turi būti atliekamos tais atvejais, kai pagalbos gavėjas per praėjusius metus gavo sumažintą administracinę nuobaudą, kaip tai suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014, iš dalies pakeisto 2016 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1394, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 33a straipsnį (toliau – patikros vykdant stebėseną),

–        dėl antrosios dalies (toliau – pažeidimas nustatant su žalinimu susijusią kontrolinę imtį) Komisija teigė, kad buvo pažeistas Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 35 straipsnis, nes Čekijos valdžios institucijos 2016 m. ir 2017 m. nepadidino pagalbos pagal žalinimo schemą gavėjų, kurie turi būti tikrinami vietoje ankstesniais metais nustačius VIPS pažeidimų, procentinės dalies.

17      Ketvirta, Komisija nurodė, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnis ir Įgyvendinimo reglamento 809/2014 7 straipsnis, kuriuose numatyta, kad pripažinus, jog sklypas neatitinka pagalbos skyrimo sąlygų, nepagrįstai atlikti mokėjimai už tą plotą turi būti susigrąžinti ir turi būti pritaikytos administracinės sankcijos. Tačiau, pasak Komisijos, Čekijos valdžios institucijų taikoma sistema reikalavimų neatitinkantiems sklypams identifikuoti kasmet atnaujinant žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą (toliau – ŽŪPSIS) nesuteikė galimybių patikrinti, ar vienais metais pagalbos skyrimo reikalavimų neatitinkantis plotas taip pat neatitiko tų sąlygų ankstesniais metais ir ar turėjo būti pradėta nepagrįstų išmokų susigrąžinimo procedūra. Taigi, pasak Komisijos, 2017 m. konstatavusios, kad egzistuoja reikalavimų neatitinkantis sklypas, Čekijos valdžios institucijos turėjo patikrinti, ar tas pats plotas reikalavimus atitiko 2015 m. ir 2016 m. (toliau – su nepagrįstų išmokų susigrąžinimu susijęs pažeidimas).

18      Penkta, Komisija nurodė, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 640/2014 13 straipsnio 1 dalis (toliau – su pavėluotu paraiškos pateikimu susijęs pažeidimas). Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad jeigu pagalbos arba mokėjimų paraiškos buvo pateiktos internetu per Reglamento Nr. 640/2014 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą be elektroninio parašo, o vėliau kompetentingoje įstaigoje jas asmeniškai pasirašė pareiškėjas per penkias paskesnes dienas, Čekijos valdžios institucijos privalėjo pagalbą, kurią pareiškėjas turėjo teisę gauti, sumažinti 1 % už kiekvieną darbo dieną, kaip nustatyta to reglamento 13 straipsnio 1 dalyje (toliau – sumažinimas 1 %). Iš tiesų, pasak Komisijos, tų paraiškų pateikimo data buvo ta diena, kai jas asmeniškai pasirašė pareiškėjas, o ne jų pateikimo internetu diena, ir ta data buvo vėlesnė už Reglamento Nr. 640/2014 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos datą. Taigi, Komisijos teigimu, tai buvo pavėluotai pateiktos paraiškos, todėl turėjo būti taikomas sumažinimas 1 %.

19      2020 m. vasario 4 d. Čekijos valdžios institucijos paprašė taikyti taikinimo procedūrą pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 40 straipsnio 1 dalį.

20      2020 m. spalio 5 d. taikinimo institucija pateikė ataskaitą, joje nusprendė, kad susitaikymas neįmanomas.

21      2020 m. lapkričio 13 d. Čekijos Respublika Komisijai atsiuntė papildomos informacijos.

22      2021 m. kovo 26 d. raštu Komisija pateikė Čekijos valdžios institucijoms galutines tyrimo išvadas (toliau – galutinės išvados) pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 4 dalį.

23      Visų pirma galutinėse išvadose Komisija patvirtino poziciją, kad Čekijos Respublika pažeidė penkias pagrindines kontroles.

24      Paskui galutinėse išvadose Komisija nusprendė taikyti 2 % fiksuotą korekciją asignavimams, kuriuos ji grąžino Čekijos Respublikai pagal 2015–2017 m. finansinės drausmės mechanizmą.

25      Komisija priminė, kad asignavimai, kurie iš pradžių buvo atskaityti iš ūkininkams skirtų mokėjimų, buvo grąžinti Čekijos valdžios institucijoms pagal toliau nurodytus įgyvendinimo reglamentus (toliau – reglamentai dėl kompensavimo):

–        2016 m. lapkričio 23 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/2073 dėl asignavimų, perkeltų iš 2016 finansinių metų, kompensavimo remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnio 5 dalimi (OL L 320, 2016, p. 25),

–        2017 m. lapkričio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/2197 dėl asignavimų, perkeltų iš 2017 finansinių metų, kompensavimo remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnio 5 dalimi (OL L 312, 2017, p. 86),

–        2018 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1848 dėl asignavimų, perkeltų iš 2018 finansinių metų, kompensavimo remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnio 5 dalimi (OL L 300, 2018, p. 4).

26      Kadangi asignvimų, kuriuos Komisija grąžino pagal kompensavimo reglamentus, dydis turėjo atitikti iš pradžių iš ūkininkams skirtų tiesioginių mokėjimų atskaitytų sumų kompensavimą, ši institucija galutinėse išvadose nusprendė tiems asignavimams taikyti 2 % fiksuotą korekciją, laikydamasi per tyrimą VIPS ir žalinimo schemai, taip pat jauniesiems ūkininkams skirtai schemai (toliau – JŪS) ir savanoriškos susietosios paramos sistemai taikytų koregavimų (toliau – SSP sistema). Taigi ši fiksuota korekcija sudarė 654 697,95 euro.

27      Galiausiai galutinėse išvadose dėl visų Čekijos Respublikai prikišamų pažeidimų Komisija pasiūlė Sąjungos lėšomis nefinansuoti 44 098 570,70 euro dydžio sumos dėl pritaikytos finansinės korekcijos pagal 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (OL L 255, 2014, p. 18), 12 straipsnio 6–8 dalis.

28      2021 m. spalio 21 d. raštu Komisija pateikė Čekijos Respublikai suvestinę ataskaitą (toliau – suvestinė ataskaita), joje priminė atskirus tyrimo etapus, per atitikties patvirtinimo procedūrą Čekijos Respublikos suformuluotų pastabų apimtį ir galutinių išvadų motyvus.

29      2021 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą dėl Čekijos Respublikai taikomos 44 098 570,70 euro dydžio finansinės korekcijos.

B.      Stebėsenos tyrimas AA/2020/012/CZ

30      Prieš baigdama tyrimą Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsniu ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsniu, pradėjo stebėsenos tyrimą dėl Čekijos Respublikos, kad išsamiau išnagrinėtų tam tikrus klausimus, kurie jau buvo nagrinėti per tyrimą (AA/2020/012/CZ, toliau – stebėsenos tyrimas). Stebėsenos tyrimas buvo skirtas, be kita ko, pažeidimui identifikuojant daugiamečius žolynus.

31      Nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. vykdydama stebėsenos tyrimą Komisija atliko auditą vietoje, Čekijos Respublikoje.

32      2020 m. spalio 23 d. raštu Komisija Čekijos valdžios institucijoms pranešė apie patikrinimo rezultatus, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 2 dalyje. Tame rašte ji, be kita ko, pažymėjo, kad stebėsenos tyrimas atskleidė daugiamečių žolynų klasifikacijos trūkumus, todėl buvo pažeistas Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies h punktas. Jos teigimu, tai yra tie patys trūkumai, kurie buvo nustatyti preliminariose tyrimo išvadose. Be to, Komisija paragino Čekijos valdžios institucijas pateikti papildomos informacijos.

33      2021 m. liepos 1 d. Komisija ir Čekijos valdžios institucijos susitiko per tolesnės veiklos dvišalį susitikimą.

34      2021 m. liepos 30 d. raštu Čekijos valdžios institucijos pateikė Komisijai papildomos informacijos apie daugiamečių žolynų klasifikaciją, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies h punktą (toliau – 2021 m. liepos 30 d. raštas).

35      2021 m. rugpjūčio 24 d. Komisija pateikė Čekijos Respublikai tolesnės veiklos dvišalio susitikimo protokolą. Tame dokumente Komisija:

–        nurodė, kad gavusi Čekijos valdžios institucijų per tolesnės veiklos dvišalį susitikimą ir 2021 m. liepos 30 d. rašte pateiktą informaciją ji nusprendė, jog klausimas dėl pažeidimo identifikuojant daugiamečius žolynus egzistavimo laikotarpiu, dėl kurio vyko stebėsenos tyrimas, yra baigtas,

–        apgailestavo, kad pateiktos informacijos, kuri taip pat galėjo būti reikšminga per tyrimą, Čekijos valdžios institucijos neperdavė per atitikties patvirtinimo procedūrą, kuriai pasibaigus priimtas ginčijamas sprendimas.

II.    Šalių reikalavimai

36      Čekijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:

–        iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su Komisijos nustatyta ginčijama finansine korekcija dėl pažeidimų, siejamų su aktyvaus ūkininko statusu, daugiamečių žolynų identifikavimu, kontrolinės imties nustatymu, nepagrįstų išmokų susigrąžinimu ir pavėluotu paraiškos pateikimu, taip pat laikantis finansinės drausimės mechanizmo,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

37      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl esmės

38      Ieškiniui pagrįsti Čekijos Respublika pateikia šešis pagrindus, iš kurių pirmajame ginčijamas pažeidimas, susijęs su aktyvaus ūkininko statusu, antrajame – pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus, trečiajame – pažeidimas nustatant kontrolinę imtį, ketvirtajame – su nepagrįstų išmokų susigrąžinimu susijęs pažeidimas, penktajame – pažeidimas dėl pavėluoto paraiškos pateikimo ir šeštajame – finansinės drausmės mechanizmas.

A.      Dėl pirmojo pagrindo, kuriame ginčijamas pažeidimas, susijęs su aktyvaus ūkininko statusu

39      Pirmasis pagrindas, kuriame ginčijamas pažeidimas, susijęs su aktyvaus ūkininko statusu, skirstomas į dvi dalis.

1.      Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos Komisijos nustatytos ginčijamos finansinės korekcijos neteisėtumu, nors Čekijos Respublika nepažeidė Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies

40      Dėstydama pirmojo pagrindo pirmą dalį Čekijos Respublika pateikia du prieštaravimus.

a)      Dėl pirmojo prieštaravimo, kuriuo neigiamas Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos pažeidimas dėl to, kad naudotasi tik vienu kriterijumi siekiant įrodyti, jog tenkinamos dvi iš trijų toje nuostatoje nurodytų sąlygų

41      Dėstydama pirmąjį prieštaravimą Čekijos Respublika teigia, kad nepažeidė Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos. Jos sprendimas taikyti tik vieną kriterijų siekiant įrodyti, kad laikytasi tiek Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos b punkte nustatytos sąlygos, kad pareiškėjo žemės ūkio veikla nėra nereikšminga (toliau – b punkto sąlyga), tiek to paties reglamento 9 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos c punkte nustatytos sąlygos, kad pareiškėjo pagrindinė veikla arba įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas (toliau – c punkto sąlyga), nėra neteisėtas.

42      Komisija ginčija šį prieštaravimą.

43      Pirmiausia reikia pripažinti, kad Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta paprastoji prezumpcija, kad fiziniai ar juridiniai asmenys ir fizinių ar juridinių asmenų grupės, kurie vykdo išimčių sąraše nurodytą veiklą, nelaikomi aktyviais ūkininkais ir neatitinka reikalavimų naudotis EŽŪGF ir EŽŪFKP tiesioginėmis išmokomis (toliau – paprastoji prezumpcija). Tačiau, remiantis Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, tie patys fiziniai ar juridiniai asmenys ir fizinių ar juridinių asmenų grupės gali paneigti paprastąją prezumpciją, jei pateikia valstybių narių nustatytos formos patikrinamų įrodymų, kad tenkinama viena iš trijų toliau nurodytų sąlygų:

–        tai, kad metinė jų gautų tiesioginių išmokų suma sudaro bent 5 % visų pajamų, kurių jie gavo iš ne žemės ūkio veiklos naujausiais fiskaliniais metais, apie kuriuos turima tokių duomenų,

–        tai, kad jų vykdoma žemės ūkio veikla nėra nereikšminga,

–        tai, kad jų pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas.

44      Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nustatytų sąlygų taikymo kriterijai nurodyti 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL L 181, 2014, p. 1), 13 straipsnyje. Šioje nuostatoje numatyta, kad:

–        kiek tai susiję su b punkto sąlyga, pareiškėjo ūkinė veikla nėra nereikšminga, jei visos pajamos iš žemės ūkio veiklos, kurias pareiškėjas gavo naujausiais fiskaliniais metais, apie kuriuos turima tokių įrodymų, sudarė bent trečdalį visų gautų pajamų naujausiais finansiniais metais, apie kuriuos turima tokių įrodymų; vis dėlto valstybės narės gali nustatyti kitus kriterijus, kuriais remdamasis pareiškėjas gali pateikti įrodymų, kad jo žemės ūkio veikla nėra nereikšminga,

–        kiek tai susiję su c punkto sąlyga, žemės ūkio veikla laikoma pagrindine veikla arba juridinio asmens veiklos tikslu, jeigu ta veikla įtraukta kaip tokia į oficialų verslo registrą ar į bet kokį kitą lygiavertį valstybės narės oficialų įrodomąjį dokumentą; fizinio asmens atveju reikalaujama pateikti lygiavertį įrodomąjį dokumentą; jei tokio registro nėra, valstybės narės naudoja lygiaverčius įrodomuosius dokumentus; vis dėlto valstybės narės gali nustatyti kitus kriterijus, kuriais remiantis žemės ūkio veikla turi būti laikoma pagrindine veikla arba fizinio ar juridinio asmens veiklos tikslu.

45      Būtent tokiomis aplinkybėmis reikia išanalizuoti visus keturis Čekijos Respublikos pateiktus argumentus.

1)      Dėl pirmojo argumento, kad Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 13 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir 3 dalies trečia pastraipa valstybėms narėms suteikia teisę nustatyti tame reglamente numatytiems kriterijams alternatyvius kriterijus ir nenumatoma jokio tų kriterijų pasirinkimo ribojimo

46      Pirmuoju argumentu Čekijos Respublika pažymi, kad b punkto ir c punkto sąlygų aiškinimo kriterijai nustatyti Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

47      Šiuo klausimu Čekijos Respublika teigia, kad Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 13 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir 3 dalies trečioje pastraipoje nustatyti du skirtingi kriterijai, taikomi vertinant, ar tenkinamos b ir c punktų sąlygos. Jos teigimu, toje nuostatoje numatyta, jog siekiant įrodyti, kad tenkinama b punkto sąlyga, reikia įrodyti, kad bent trečdalis pagalbos prašančio subjekto pajamų yra pajamos iš žemės ūkio veiklos (toliau – su pajamomis iš žemės ūkio veiklos susijęs kriterijus) ir kad siekiant įrodyti, jog tenkinama c punkto sąlyga, turi būti įrodyta, kad pagalbos prašančio subjekto vykdoma žemės ūkio veikla įtraukta į oficialų verslo registrą ar bet kokį kitą lygiavertį oficialų įrodomąjį dokumentą. Vis dėlto Čekijos Respublika pažymi, kad, nukrypstant nuo tų kriterijų, pagal Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 13 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir 3 dalies trečią pastraipą valstybėms narėms suteikiama teisė nustatyti alternatyvius kriterijus, kuriais remiantis galima pateikti įrodymą, kad pagalbos prašantis subjektas atitinka b ir c punktų sąlygas.

48      Be to, pasak Čekijos Respublikos, Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 13 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir 3 dalies trečioje pastraipoje nenumatyta jokio valstybėms narėms taikomo ribojimo pasirenkant, kokius alternatyvius kriterijus priimti, kad būtų įrodyta, jog tenkinamos b ir c punkto sąlygos, ir nedraudžiama toms valstybėms taikyti to paties kriterijaus siekiant įrodyti, kad laikomasi tų dviejų sąlygų, nes toms valstybėms šiuo klausimu suteikta plati diskrecija.

49      Taigi Čekijos Respublika teigia, kad šiuo atveju turėjo laisvę taikyti su pajamomis iš žemės ūkio veiklos susijusį kriterijų, kad įrodytų, jog b ir c punktų sąlygos buvo tenkinamos. Iš tiesų tai yra reikšmingas kriterijus siekiant įrodyti ne tik tai, kad pareiškėjo žemės ūkio veikla nėra nereikšminga (b punkto sąlyga), bet ir tai, kad žemės ūkio veikla buvo pagrindinė veikla arba priskiriama prie pareiškėjo veiklos tikslų (c punkto sąlyga).

50      Reikia pripažinti, kad nors negalima paneigti, jog Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 13 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir 3 dalies trečia pastraipa valstybėms narėms suteikia teisę nustatyti tame reglamente numatytiems kriterijams alternatyvius kriterijus ir nenumato jokio tų kriterijų pasirinkimo ribojimo, vis dėlto valstybės narės privalo taikyti šiuos alternatyvius kriterijus, kad įvertintų, ar laikomasi Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nustatytų trijų sąlygų.

51      Taigi dėl to, jog valstybės narės pasirenka kitus kriterijus, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 13 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir 3 dalies trečią pastraipą, viena iš trijų Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nustatytų sąlygų neturėtų netekti dalyko ir taip apriboti pagalbos gavėjų turimas galimybes paneigti paprastąją prezumpciją.

52      Nagrinėjamu atveju Čekijos Respublika, taikydama su pajamomis iš žemės ūkio veiklos susijusį kriterijų ir siekdama įrodyti, kad laikomasi tiek b punkto sąlygos, tiek c punkto sąlygos, iki dviejų apribojo sąlygas, pagalbos gavėjams leidžiančias paneigti paprastąją prezumpciją. Taigi tokiu sprendimu pažeidžiama Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, kurioje aiškiai nustatyta, kad pagalbos gavėjas turi tris skirtingas galimybes paprastajai prezumpcijai paneigti.

53      Taigi pirmąjį argumentą reikia atmesti.

2)      Dėl antrojo argumento, kad Čekijos Respublikoje nebuvo registro ar lygiaverčio oficialaus įrodomojo dokumento, leidžiančio įrodyti, kad pagalbos prašančio subjekto pagrindinė veikla ar veiklos tikslas yra žemės ūkio veikla

54      Dėstydama antrąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad sprendimas taikyti su pajamomis iš žemės ūkio veiklos susijusį kriterijų siekiant įrodyti, kad laikomasi tiek b, tiek c punktų sąlygų, buvo reikalingas dėl to, kad jos nacionalinėje teisėje nėra registro ar lygiaverčio oficialaus įrodomojo dokumento, leidžiančio įrodyti, kad pagalbos prašančio subjekto pagrindinė veikla ar veiklos tikslas yra žemės ūkio veikla, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos c punkte ir Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 13 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

55      Reikia pažymėti, kad nors Čekijos Respublikos nacionalinėje teisėje nebuvo registro ar lygiaverčio oficialaus įrodomojo dokumento, kuriais būtų galima įrodyti, kad laikomasi c punkto sąlygos, ta valstybė narė, remdamasi Deleguotojo reglamento Nr. 639/2014 13 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa, galėjo numatyti alternatyvų kriterijų, siekdama įrodyti, kad laikomasi c punkto sąlygos.

56      Tuo remiantis darytina išvada, kad šiuo atveju Čekijos Respublika galėjo pasirinkti kitą kriterijų, skirtą įrodyti, kad laikomasi c punkto sąlygos, nesant reikalo naudotis su pajamomis iš žemės ūkio veiklos susijusiu kriterijumi, kurį jau taikė, siekdama įrodyti, kad laikomasi b punkto sąlygos.

57      Taigi antrąjį argumentą reikia atmesti.

3)      Dėl trečiojo argumento, kad Komisija buvo patvirtinusi galimybę taikyti su pajamomis iš žemės ūkio veiklos susijusį kriterijų siekiant įrodyti tai, kad laikomasi tiek b, tiek c punktuose nustatytų sąlygų

58      Dėstydama trečiąjį argumentą Čekijos Respublika pažymi, kad galimybę taikyti su pajamomis iš žemės ūkio veiklos susijusį kriterijų siekiant įrodyti tai, kad laikomasi tiek b, tiek c punktuose nustatytų sąlygų, Komisija buvo patvirtinusi per 2015 m. spalio 27 d. valstybėms narėms surengtą prezentaciją apie aktyvaus ūkininko statuso vertinimą (toliau – prezentacija valstybėms narėms).

59      Reikia pažymėti, kad net jeigu prezentacija valstybėms narėms galėtų būti Komisijai privaloma, kai ji turi pateikti Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos aiškinimą, ši institucija toje prezentacijoje nurodė, kad su pajamomis iš žemės ūkio veiklos susijusį kriterijų galima taikyti kaip alternatyvų kriterijų siekiant įrodyti, kad laikomasi c punkto sąlygos, tik tuo atveju, jei valstybė narė jo taip pat nenaudoja, norėdama įrodyti, kad laikomasi b punkto sąlygos.

60      Taigi trečiąjį argumentą reikia atmesti.

4)      Dėl ketvirtojo argumento, kad Reglamento Nr. 1307/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu 2017/2393, 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog valstybės narės gali nuspręsti, kad siekiant įrodyti, jog pagalbos prašantis subjektas turi aktyvaus ūkininko statusą, gali būti remiamasi tik viena ar dviem iš sąlygų, nustatytų Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje

61      Dėstydama ketvirtąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad Reglamento Nr. 1307/2013 su pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos EŽŪFKP lėšomis, Nr. 1306/2013, Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos (OL L 350, 2017, p. 15), 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog valstybės narės gali nuspręsti, kad siekiant įrodyti, jog pagalbos prašantis subjektas turi aktyvaus ūkininko statusą, būtų nurodyta tik viena ar dvi iš sąlygų, nustatytų Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

62      Reikia pripažinti, kad šiuo metu po Reglamento 2017/2393 įsigaliojimo galiojančios redakcijos Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti, jog asmenys ar asmenų grupės, siekdami įrodyti, kad yra aktyvūs ūkininkai, gali remtis tik viena ar dviem iš trijų sąlygų, nurodytų Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečioje sąlygoje.

63      Vis dėlto ta galimybė yra apibrėžta laiko atžvilgiu, nes valstybės narės ja gali remtis tik nuo 2018 m., ir jai taikoma sąlyga, kad suinteresuotoji valstybė narė ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. turi pranešti Komisijai apie tokį sprendimą, jeigu jis taikomas nuo 2018 m. arba nuo vėlesnių metų, ne vėliau kaip metų, einančių prieš tokio sprendimo taikymo metus, rugpjūčio 1 d.

64      Nagrinėjamu atveju tyrimas, pasibaigęs ginčijamo sprendimo priėmimu, apima 2015–2017 m. Pagal naująją Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 7 dalį valstybėms narėms suteikta galimybe taikyti tik vieną arba dvi iš to reglamento 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nustatytų sąlygų buvo galima naudotis tik nuo 2018 m., t. y. vėliau, nei šioje byloje susiklostė faktinės aplinkybės, todėl ji turi būti laikoma neturinčia reikšmės sprendžiant šią bylą.

65      Taigi reikia atmesti ketvirtąjį argumentą ir dėl tos priežasties – visą pirmąjį prieštaravimą.

b)      Dėl antrojo prieštaravimo, kuriuo neigiamas Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies pažeidimas dėl to, kad tikrinant, ar pagalbos prašantis subjektas turėjo aktyvaus ūkininko statusą, nebuvo atsižvelgta į susijusias bendroves

66      Dėstydama antrąjį prieštaravimą Čekijos Respublika tvirtina, kad ji nepažeidė Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies dėl to, kad tikrinant, ar pagalbos prašantis subjektas turėjo aktyvaus ūkininko statusą, nebuvo atsižvelgta į susijusias bendroves.

67      Šiuo klausimu Čekijos Respublika teigia, kad Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalyje vartojamas žodžių junginys „fizinių ar juridinių asmenų grupės“ reiškia tik fizinių ar juridinių asmenų grupes ir neapima susijusių bendrovių. Jos teigimu, tai reiškia, kad tikrinant, ar laikomasi toje nuostatoje išdėstytų sąlygų, kurias įvykdęs pagalbos prašantis subjektas gali įgyti aktyvaus ūkininko statusą, reikia atsižvelgti tik į grupę kaip visumą.

68      Komisija ginčija šį prieštaravimą.

69      Pirmiausia reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „fizinių ar juridinių asmenų grupės“, kurios reikšmė priminta šio sprendimo 43 punkte, neapibrėžta nei Reglamente Nr. 1307/2013, nei Deleguotajame reglamente Nr. 639/2014, nors pastarajame nustatyti Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio įgyvendinimo kriterijai.

70      Dėl susijusių bendrovių reikia pažymėti, kad nei Reglamente Nr. 1307/2013, nei Deleguotajame reglamente Nr. 639/2014, nei 2014 m. balandžio 15 d. Komisijos rekomendaciniame dokumente DSCG/2014/29, kuriame nustatyti Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio aiškinimo kriterijai, nėra jokios nuorodos į šią sąvoką ir juo labiau jokios šios sąvokos apibrėžties.

71      Vis dėlto prezentacijoje valstybėms narėms Komisija nurodė, kad Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad išimčių sąraše nurodytą veiklą fiziniai arba juridiniai asmenys arba jų grupės gali vykdyti tiesiogiai arba per susijusią bendrovę.

72      Be to, 2016 m. sausio 29 d. Vokietijos žemės ūkio ir maisto ministerijai atsiųstame rašte, kuris vėliau buvo pateiktas kitoms valstybėms narėms, Komisija teigė, kad, kalbant apie Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalį, sąvoką „susijusi bendrovė“ reikia suprasti kaip reiškiančią bet kokį subjektą, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais per visišką akcijų arba jų daugumos paketo valdymą yra susijęs su pagalbos prašančiu subjektu.

73      Būtent tokiomis aplinkybėmis reikia išanalizuoti visus keturis Čekijos Respublikos argumentus, pateiktus jos antrajam prieštaravimui pagrįsti.

1)      Dėl pirmojo argumento, kad susijusių bendrovių įtraukimas į Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies taikymo sritį prieštarauja šios nuostatos formuluotei

74      Dėstydama pirmąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies formuluotėje nenustatyta, kad valstybei narei tikrinant, kaip laikomasi aktyvaus ūkininko statuso suteikimo sąlygų, reikia atsižvelgti į su pagalbos prašančiu subjektu susijusias bendroves. Tuo remiantis, pasak Čekijos Respublikos, darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ja siekiama, kad joks tiesioginis mokėjimas nebūtų skirtas fiziniams ar juridiniams asmenims arba fizinių ar juridinių asmenų grupėms, kurie patys vykdo vieną iš išimčių sąraše nurodytų veiklos rūšių.

75      Komisija ginčija šį argumentą.

76      Pirma, galima pažymėti, kad sąvokos „susijusios bendrovės“ Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies tekste nėra.

77      Antra, reikia pasakyti, kad grupė pagal savo pobūdį reiškia visumą vienų su kitais toje pačioje organizacijoje susijusių subjektų. Taigi terminas „grupė“ (pranc. k. – groupement) turi būti aiškinamas kaip artimas terminui „grupė“ (pranc. k. – groupe) ir kaip reiškiantis bet kokią vienų su kitais vienoje daugiau ar mažiau struktūrizuotoje organizacijoje susijusių fizinių ar juridinių asmenų visumą. Tai reiškia, kad fizinių ar juridinių asmenų grupė apima susijusias bendroves.

78      Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad, remiantis Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalimi, pagalbos prašantis subjektas, t. y. fizinių ar juridinių asmenų grupė, gali vykdyti išimčių sąraše nurodytą veiklą tiek tiesiogiai, tiek per tai pačiai grupei priklausančią bendrovę. Taip pat reikia pažymėti, kad jeigu pagalbos prašantis subjektas yra ne grupė, o grupei priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, jis gali vykdyti išimčių sąraše nurodytą veiklą tiesiogiai arba per tai pačiai grupei priklausančią bendrovę.

79      Tad pirmąjį argumentą reikia atmesti.

2)      Dėl antrojo argumento, kad susijusių bendrovių įtraukimas į Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies taikymo sritį prieštarauja Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkte pateiktai „ūkininko“ apibrėžčiai

80      Dėstydama antrąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad sąvoka „aktyvus ūkininkas“, kaip ji suprantama remiantis Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinama atsižvelgiant į to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą. Tačiau tiek sąvoka „aktyvus ūkininkas“, tiek sąvoka „ūkininkas“ reiškia pačius pareiškėjus, o ne susijusias bendroves.

81      Komisija ginčija šį argumentą.

82      Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkte ūkininkas apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, neatsižvelgiant į tokios grupės ar jos narių juridinį statusą, suteikiamą pagal nacionalinę teisę, kurių valda yra teritorinėje Sutarčių taikymo srityje, kaip apibrėžta ESS 52 straipsnyje, aiškinamame atsižvelgiant į SESV 349 ir 355 straipsnius.

83      Egzistuojantis ryšys tarp sąvokos „aktyvus ūkininkas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalį, ir sąvokos „ūkininkas“, kaip ji suprantama pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą, patvirtintas jurisprudencijoje, kurioje nurodyta, kad siekdamas pasinaudoti aktyvaus ūkininko statusu asmuo turi iš anksto įvykdyti Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkte dėl sąvokos „ūkininkas“ nustatytus reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Avio Lucos, C‑176/20, EU:C:2022:274, 54 punktą).

84      Vis dėlto tarp sąvokų „ūkininkas“ ir „aktyvus ūkininkas“ egzistuojantis ryšys negali paneigti šio sprendimo 78 punkte pateiktos išvados, kad, remiantis Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalimi, pagalbos prašantis subjektas gali vykdyti išimčių sąraše nurodytą veiklą tiek tiesiogiai, tiek per tai pačiai grupei priklausančią bendrovę.

85      Iš tiesų, priešingai, nei teigia Čekijos Respublika, remiantis Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies a punkto formuluote negalima teigti, jog tam, kad būtų kvalifikuojamas kaip ūkininkas, fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė veiklą turi vykdyti tiesiogiai.

86      Taigi antrąjį argumentą reikia atmesti.

3)      Dėl trečiojo argumento, kad susijusių bendrovių įtraukimas į Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies taikymo sritį prieštarauja šios nuostatos tikslui

87      Dėstydama trečiąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad susijusių bendrovių įtraukimas į Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies taikymo sritį prieštarauja šios nuostatos tikslui tiesiogines išmokas pagal BŽŪP skirti tik ūkininkams, kurie patys vykdo žemės ūkio veiklą, kuri nėra nereikšminga.

88      Komisija ginčija šį argumentą.

89      Reikia pažymėti, kad su sąvoka „aktyvus ūkininkas“ susijęs teisės aktų tikslas apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 10 konstatuojamojoje dalyje, kurioje, be kita ko, pasakyta:

„Remiantis patirtimi, įgyta taikant įvairias paramos ūkininkams sistemas, kai kuriais atvejais parama buvo skirta fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių verslo tikslas – ne žemės ūkio veikla arba tokia veikla sudarė tik nedidelę jų verslo dalį. Siekdamos užtikrinti, kad parama būtų teikiama tikslingiau, valstybės narės neturėtų tiesioginių išmokų skirti tam tikriems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys gali įrodyti, kad jų žemės ūkio veikla nėra nedidelės apimties.“

90      Tuo remiantis darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia Čekijos Respublika, Reglamento Nr. 1307/2013 10 konstatuojamojoje dalyje nereikalaujama, kad į išimčių sąrašą įtrauktą veiklą pareiškėjas vykdytų tiesiogiai, neatsižvelgiant, ar tai fizinis, juridinis asmuo ar fizinių arba juridinių asmenų grupė.

91      Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies tikslą vengti Sąjungos biudžetui kenkiančio sukčiavimo rizikos ir išmokas pagal BŽŪP skirti tik ūkininkams, kurie tikrai vykdo žemės ūkio veiklą, ji turi būti aiškinama kaip taikoma neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, t. y. fizinis ar juridinis asmuo arba atitinkama grupė, tiesiogiai arba per susijusias bendroves vykdo vieną iš išimčių sąraše nurodytų veiklos rūšių.

92      Jeigu nebūtų atsižvelgiama į susijusias bendroves, pareiškėjai iš tiesų galėtų veiklą paskirstyti tarp kelių susijusių juridinių subjektų, kad apeitų šioje nuostatoje nustatytas ribas, siekdami aktyvaus ūkininko statuso. Valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomi patikrinimai apsiribotų tik pareiškėjo tiesiogiai vykdoma žemės ūkio veikla, o per susijusias bendroves vykdoma veikla nebūtų tikrinama.

93      Šiuo klausimu dublike Čekijos Respublika teigia, kad pavojus, jog pagalbos rašantis subjektas tyčia išskaidys savo veiklą į kelis juridinius subjektus, kad apeitų Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies taikymą, numatytas Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnyje.

94      Vis dėlto, pirma, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnio nepakanka, kad būtų išvengta Sąjungos biudžetui kenkiančio sukčiavimo pavojaus dėl pareiškėjo veiklos išskaidymo siekiant įgyti aktyvaus ūkininko statusą. Toje nuostatoje numatyta:

„Nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.“

95      Antra, remiantis suformuota jurisprudencija, siekiant įrodyti, kad sąlygos buvo sukurtos dirbtinai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnį, būtina, viena vertus, objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir, kita vertus, subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos iš Sąjungos teisės aktų, dirbtinai sukuriant jos gavimo sąlygas (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 21 d. Sprendimo Eichsfelder Schlachtbetrieb, C‑515/03, EU:C:2005:491, 39 punktą ir 2023 m. vasario 7 d. Sprendimo Confédération paysanne ir kt. (Mutagenèse aléatoire in vitro), C‑688/21, EU:C:2023:75, 33 punktą).

96      Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnio plačią taikymo sritį ir šio sprendimo 95 punkte nurodytoje jurisprudencijoje nustatytus apribojimus dėl įrodymų, galimas dalykas, kad piktnaudžiavimas apeinant taisyklių dėl aktyvaus ūkininko statuso taikymą nepatenka į Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnio taikymo sritį, bet vis dėlto laikomas Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

97      Taigi negalima teigti, jog tik tos nuostatos pakanka, kad būtų išvengta pavojaus, kad pagalbos prašantis subjektas suskaidys savo veiklą į kelis juridinius subjektus, siekdamas išvengti patikrinimo, ar jis turi aktyvaus ūkininko statusą pagal Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalį.

98      Taigi trečiąjį argumentą reikia atmesti.

4)      Dėl ketvirtojo argumento, kad susijusių bendrovių įtraukimas į Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies taikymo sritį prieštarauja teisinio saugumo principui

99      Dėstydama ketvirtąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad, remiantis teisinio saugumo principu, Komisija gali valstybei narei taikyti finansinę korekciją tik tuo atveju, jeigu pažeidimas, dėl kurio ši institucija jai priekaištauja, aiškiai ir tiksliai padarytas dėl taikomo teisinio pagrindo. Tačiau šiuo atveju susijusios bendrovės į Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies taikymo sritį aiškiai ir tiksliai įtrauktos ne dėl taikomo teisinio pagrindo.

100    Komisija ginčija šį argumentą.

101    Remiantis suformuota jurisprudencija, bet koks valstybėms narėms nustatytas įpareigojimas, galintis sukelti joms finansinių pasekmių, turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad jos galėtų suprasti jo apimtį ir jį įvykdyti. Iš tiesų pagal teisinio saugumo principą, kuris yra vienas bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų poveikį galima būtų numatyti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Čekijos Respublika / Komisija, C‑4/17 P, EU:C:2018:678, 58 punktą; 2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Avicarvil Farms, C‑443/21, EU:C:2022:899, 46 punktą ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Čekijos Respublika / Komisija, T‑509/18, EU:T:2019:876, 40 punktą).

102    Šioje byloje aiškiai ir tiksliai, kaip tai suprantama pagal tą jurisprudenciją, galima teigti, kad fizinių ar juridinių asmenų grupė arba grupei priklausantis fizinis ar juridinis asmuo gali vykdyti išimčių sąraše nurodytą veiklą tiek tiesiogiai, tiek per tai pačiai grupei priklausančią bendrovę.

103    Tokiomis aplinkybėmis ketvirtąjį argumentą reikia atmesti.

104    Taigi antrąjį prieštaravimą reikia atmesti, o dėl tos priežasties – ir visą pirmojo pagrindo pirmą dalį.

2.      Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, grindžiamos Komisijos padarytu Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu, nes ginčijamos finansinės korekcijos dėl įtariamo pažeidimo, susijusio su aktyvaus ūkininko statusu, dydis nėra tolygus neatitikties, dėl kurios prieštaraujama, dydžiui

105    Dėstydama pirmojo pagrindo antrą dalį Čekijos Respublika teigia, kad Komisija nesilaikė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo, nes finansinės korekcijos dėl įtariamo pažeidimo, susijusio su aktyvaus ūkininko statusu, dydis nėra tolygus neatitikties, dėl kurios prieštaraujama, dydžiui.

106    Iš pradžių reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalyje numatytos trijų rūšių korekcijos: „apskaičiuota“ korekcija, „ekstrapoliuota“ korekcija ir „fiksuota“ korekcija. Be to, joje nustatyta tų korekcijų hierarchija. Apskaičiuota korekcija taikoma, kai gali būti nustatytos tikslios nepagrįstai išleistos sumos. Jei taip nėra, gali būti taikoma ekstrapoliuota arba fiksuota korekcija, tačiau fiksuota korekcija taikoma tik tais atvejais, kai dėl atvejo ypatumų ar dėl to, kad valstybė narė Komisijai nepateikė reikiamos informacijos, dedant proporcingas pastangas neįmanoma tiksliai nustatyti Sąjungai padarytos finansinės žalos.

107    Beje, remiantis Deleguotojo reglamento Nr. 907/2014 12 straipsnio 6 dalimi galima teigti, kad tik tuo atveju, kai netenkinamos sąlygos taikyti apskaičiuotą arba ekstrapoliuotą korekciją, arba jeigu atvejis yra toks ypatingas, kad nefinansuojamų sumų dydžio negalima aiškiai nustatyti, Komisija gali taikyti fiksuotą korekciją, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į pačios atliktą finansinės žalos rizikos Sąjungai vertinimą. Taikydama fiksuotą korekciją Komisija, dėdama proporcingas pastangas, taip pat privalo atsižvelgti į konstatuotos neatitikties rūšį ir, be kita ko, nustatyti, ar tai yra pagrindinės, ar antrinės kontrolės nepakankamumas.

108    Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal proporcingumo principą, kaip bendrąjį Sąjungos teisės principą, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų aktais nebūtų viršijama tai, kas yra tinkama ir reikalinga norimam tikslui pasiekti (žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Vengrija / Komisija, T‑505/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:56, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai varžančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamų tikslų atžvilgiu (žr. 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑675/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:123, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109    Šioje byloje Komisija Čekijos Respublikai nustatė vieną fiksuotą korekciją už abi pažeidimo, susijusio su aktyvaus ūkininko statusu, dedamąsias, ginčijamas pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, t. y. už Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos pažeidimą dėl to, kad taikytas tik vienas kriterijus siekiant įrodyti, jog laikomasi dviejų iš trijų toje nuostatoje nustatytų sąlygų, ir už Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies pažeidimą dėl to, kad tikrinant, ar pagalbos prašantis subjektas turi aktyvaus ūkininko statusą, nebuvo atsižvelgta į susijusias įmones. Komisijos nustatytos fiksuotos korekcijos dydis iš tiesų yra 5 % nuo 10 % Čekijos Respublikos atliktų mokėjimų pažeidžiant nuostatas dėl aktyvaus ūkininko statuso.

110    Būtent tokiomis aplinkybėmis reikia išanalizuoti abu pirmojo pagrindo antroje dalyje Čekijos Respublikos suformuluotus prieštaravimus.

a)      Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad nebuvo padaryta finansinės žalos, kuria būtų galima pagrįsti Komisijos nustatytą ginčijamą finansinę korekciją dėl įtariamo pažeidimo, susijusio su aktyvaus ūkininko statusu

111    Pirmajame kaltinime Čekijos Respublika teigia, kad įtariamu pažeidimu, susijusiu su aktyvaus ūkininko statusu, Sąjungai nebuvo padaryta jokios finansinės žalos, kuria būtų galima pagrįsti Komisijos nustatytą ginčijamą finansinę korekciją.

112    Šiuo klausimu Čekijos Respublika pažymi, kad, kaip buvo nurodyta 2018 m. gruodžio 11 d. rašte ir 2015 m. spalio 9 d. Čekijos žemės ūkio ministerijos rašte, atmetus paraiškas suteikti aktyvaus ūkininko statusą pagal Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalį, aktyviems ūkininkams skirtų sumų Čekijos valdžios institucijos nepanaudojo kitų ūkininkų naudai pagal įvairias pagalbos schemas. Taigi Čekijos Respublika teigia, kad dėl atmestų paraiškų suteikti aktyvaus ūkininko statusą išmokos kitiems ūkininkams nepadidėjo ir kad dėl tų paraiškų atmetimo nebuvo padaryta jokios finansinės žalos.

113    Be to, Čekijos Respublika teigia, kad nė vienas iš pareiškėjų, kuriems Čekijos valdžios institucijos nesuteikė aktyvaus ūkininko statuso taikydamos su pajamomis iš žemės ūkio susijusį kriterijų, kad įrodytų, jog tenkinama c punkto sąlyga, nebūtų galėjęs įgyti tokio statuso ir gauti su juo susijusių išmokų iš EŽŪGF ir EŽŪFKP, jei būtų buvęs taikytas kitas kriterijus. Taigi, pasak Čekijos Respublikos, dėl šių paraiškų gauti pagalbą Sąjungos biudžetui negali būti padaryta jokios finansinės žalos.

114    Komisija ginčija šį prieštaravimą.

115    Iš pradžių reikia pažymėti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, kai Komisija ginčija nacionalinių valdžios institucijų atliktų patikrinimų rezultatus ir siekia įrodyti, kad padarytas BŽŪP taisyklių pažeidimas, ji privalo pateikti jai kilusios didelės ir pagrįstos abejonės dėl nacionalinių valdžios institucijų atliktų patikrinimų ar jų pateiktų skaičių įrodymą. Komisija neprivalo išsamiai įrodyti, kad tie patikrinimai buvo nepakankami arba kad tie duomenys neteisingi. Šis Komisijai nustatyto reikalavimo pateikti įrodymų palengvinimas paaiškinamas tuo, kad būtent valstybė narė yra geresnėje padėtyje surinkti ir patikrinti duomenis, reikalingus žemės ūkio fondų sąskaitoms patvirtinti (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑295/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:880, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑506/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:282, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

116    Taigi, remiantis jurisprudencija, jeigu Komisija išreiškia didelę ir pagrįstą abejonę, valstybė narė turi pateikti kuo tikslesnę ir išsamesnę informaciją apie patikrinimų ar skaičių tikrumą ir, jei reikia, apie Komisijos teiginių netikslumą (žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑255/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:838, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

117    Tuo remiantis darytina išvada, kad suinteresuotoji valstybė narė negali paneigti Komisijos konstatavimų, nepagrįsdama savo pačios teiginių patikimos ir veiksmingos patikrinimų sistemos buvimo įrodymais. Jeigu jai nepavyksta įrodyti, kad Komisijos konstatavimai yra neteisingi, jie laikomi įrodymais, galinčiais sukelti didelių abejonių dėl taikomos priežiūros ir kontrolės priemonių visumos tinkamumo ir veiksmingumo (žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑295/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:880, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑506/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:282, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

118    Nagrinėjamu atveju per atitikties patvirtinimo procedūrą, pasibaigusią priimtu ginčijamu sprendimu, Komisija nusprendė, kad paraiškų suteikti aktyvaus ūkininko statusą atmetimas galėjo kelti pavojų, kad padidės Čekijos Respublikos mokamos išmokos kitiems ūkininkams pagal įvairias pagalbos schemas. Šiuo klausimu Komisija teigia, kad kiekvienais metais valstybei narei galimų skirti tiesioginių išmokų dydis negali viršyti pagal Reglamento Nr. 1307/2013 6 straipsnį nustatytos viršutinės ribos. Taigi, pasak Komisijos, atmetus paraiškas suteikti aktyvaus ūkininko statusą galėjo kilti pavojus, kad sumas, skirtas išmokoms pagal aktyvaus ūkininko statusą reglamentuojančias nuostatas, Čekijos Respublika, laikydamasi nustatytos viršutinės ribos, panaudos ūkininkams finansuoti pagal kitas pagalbos schemas skirdama didesnes sumas. Pagal kitas pagalbos schemas skiriamų išmokų padidėjimas Komisijai reikštų pavojų Sąjungos biudžetui, nes jis nepagrįstas toms pagalbos schemoms būdingais duomenimis, tačiau būtų tik paraiškų suteikti aktyvaus ūkininko statusą atmetimo pasekmė.

119    Tokiomis aplinkybėmis, remiantis šio sprendimo 115 ir 117 punktuose nurodyta jurisprudencija, siekdama paneigti Komisijos išreikštą didelę ir pagrįstą abejonę Čekijos Respublika turėjo pateikti kuo tikslesnį ir išsamesnį įrodymą, kad paraiškų suteikti aktyvaus ūkininko statusą pagal Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalį atmetimas nepadarys finansinės žalos Sąjungos biudžetui.

120    Šiuo atveju taip nenutiko.

121    Pirma, iš tiesų 2018 m. gruodžio 11 d. rašte Čekijos Respublika pateikė duomenis apie devynis pareiškėjus, kuriems nebuvo suteiktas aktyvaus ūkininko statusas pagal Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalį, ir pažymėjo, kad tai nepadarė finansinės žalos Sąjungos biudžetui, nes kitiems ūkininkams mokamos išmokos nepadidėjo. Tačiau ji nepateikė jokio įrodymo tiems teiginiams pagrįsti.

122    Antra, ieškinyje Čekijos Respublika daro nuorodą į 2015 m. spalio 27 d. jos Žemės ūkio ministerijos tiesioginių išmokų departamento raštą, skirtą Nacionalinio žemės ūkio intervencijų fondo tiesioginių išmokų ir pagalbos aplinkai departamento vadovybei, kuriame nurodyta, kad Čekijos žemės ūkio ministras patvirtino vienkartinių išmokų už plotą dydžius, išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką ir išmokas jauniesiems ūkininkams. Neginčijama, kad per atitikties patvirtinimo procedūrą tas raštas Komisijai nebuvo pateiktas ir dėl to į jį nebuvo galima atsižvelgti priimant ginčijamą finansinę korekciją. Net jeigu tas raštas Komisijai būtų buvęs nusiųstas per atitikties patvirtinimo procedūrą, reikia pažymėti, kad jis nėra įrodymas, jog 2015–2017 m. paraiškų suteikti aktyvaus ūkininko statusą pagal Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalį atmetimas nepadarė finansinės žalos Sąjungai. Tame rašte iš tiesų tik nustatyti 2015 m. taikomi tam tikrų išmokų žemės ūkiui dydžiai.

123    Trečia, Čekijos Respublika nepateikė jokio įrodymo pagrįsti teiginiui, kad nė vienas iš pareiškėjų, kuriems Čekijos valdžios institucijos nesuteikė aktyvaus ūkininko statuso, remdamosi su pajamomis iš žemės ūkio susijusiu kriterijumi, kad įrodytų, jog tenkinama c punkto sąlyga, nebūtų galėjęs įgyti tokio statuso ir gauti su juo susijusių išmokų iš EŽŪGF ir EŽŪFKP, jei būtų buvęs taikytas kitas kriterijus.

124    Taigi pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

b)      Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo tuo, jog dėl įtariamo pažeidimo, susijusio su aktyvaus ūkininko statusu, padarytos ginčijamos finansinės korekcijos dydis buvo nustatytas netiksliai

125    Dėstydama antrąjį prieštaravimą Čekijos Respublika teigia, kad jeigu su aktyvaus ūkininko statusu susijęs pažeidimas padarė finansinės žalos Sąjungai, tą žalą Komisija turėjo tiksliai apskaičiuoti ir dėl jos neturėjo būti taikoma fiksuota korekcija.

126    Komisija ginčija šį prieštaravimą.

127    Iš pradžių reikia priminti, kad Komisija gali taikyti fiksuotą korekciją, kai dedant proporcingas pastangas neįmanoma tiksliau nustatyti Sąjungai padarytos finansinės žalos būtent todėl, kad valstybė narė jai nepateikė reikiamos informacijos pagal Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį.

128    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2018 m. gruodžio 11 d. rašte nurodytas bendras pareiškėjų, kuriems nebuvo suteiktas aktyvaus ūkininko statusas, skaičius, tačiau nenurodyta žala, kurią toks nesuteikimas galėjo padaryti EŽŪGF ir EŽŪFKP.

129    Be to, nei 2018 m. gruodžio 11 d. rašte, nei paskesniuose Čekijos valdžios institucijų per atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijai atsiųstuose dokumentuose nenurodyta, kokia finansinė žala gali būti padaryta dėl to, kad per patikrinimą, ar pagalbos prašantis subjektas turi aktyvaus ūkininko statusą, nebuvo atsižvelgta į susijusias bendroves.

130    Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konstatuotos neatitikties dėl netinkamos pagrindinės kontrolės svarbą, pobūdį ir į tai, kad dedant proporcingas pastangas nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti Sąjungai padarytos finansinės žalos dėl to, kad buvo atmestos su aktyvaus ūkininko statusu susijusios paraiškos dėl pagalbos, negalima teigti, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį ir proporcingumo principą, už pažeidimą, susijusį su aktyvaus ūkininko statusu, Čekijos Respublikai nustatydama fiksuotą korekciją, kurios dydis yra 5 % nuo 10 % išmokėtų išmokų pažeidžiant Sąjungos teisės nuostatas.

131    Vadinasi, reikia atmesti antrąjį prieštaravimą, o dėl tos priežasties – visą pirmojo pagrindo antrą dalį.

132    Taigi pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

B.      Dėl antrojo pagrindo, kuriame ginčijamas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus

133    Antrasis pagrindas, kuriame ginčijamas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus, skirstomas į dvi dalis.

1.      Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies, siejamos su Komisijos nustatytos ginčijamos finansinės korekcijos dėl pažeidimo identifikuojant daugiamečius žolynus neteisėtumu dėl to, kad per tyrimą neatsižvelgta į stebėsenos tyrimo, kuriuo paneigtas tokio pažeidimo egzistavimas, rezultatus

134    Dėstydama antrojo pagrindo pirmą dalį Čekijos Respublika pateikia tris prieštaravimus.

a)      Dėl pirmojo prieštaravimo Komisijai pažeidus Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalį, Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 1 ir 6 dalis ir gero administravimo principą

135    Dėstydama pirmąjį prieštaravimą Čekijos Respublika teigia, kad per tyrimą neatsižvelgusi į stebėsenos tyrimo rezultatus, kuriuose paneigtas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus, Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalį, Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 1 ir 6 dalis ir gero administravimo principą.

136    Iš pradžių reikia priminti, kad tyrimas ir stebėsenos tyrimas vyko tuo pat metu. Tyrimas pradėtas 2017 m. rugsėjo 18 d. (t. y. pradėjus pirmąjį auditą vietoje) ir, 2021 m. spalio 21 d. išsiuntus suvestinę ataskaitą, baigtas 2021 m. lapkričio 17 d. priimtu ginčijamu sprendimu. Stebėsenos tyrimas pradėtas 2020 m. rugpjūčio 31 d. (t. y. pradėjus stebėsenos auditą) ir baigtas, kiek tai susiję su pažeidimu identifikuojant daugiamečius žolynus, 2021 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo priimtas tolesnės veiklos dvišalio susitikimo protokolas, leidęs pateikti galutinį atsakymą į klausimą dėl to pažeidimo egzistavimo.

137    Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad suvestinė ataskaita ir ginčijamas sprendimas buvo priimti po to, kai per stebėsenos tyrimą į klausimą dėl pažeidimo identifikuojant daugiamečius žolynus buvo atsakyta, reikia išnagrinėti, ar Komisija per tyrimą turėjo spręsti klausimą dėl pažeidimo identifikuojant daugiamečius žolynus egzistavimo, atsižvelgdama į per stebėsenos tyrimą paaiškėjusius duomenis.

138    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalimi, nustačiusi, jog valstybė narė išlaidų patyrė nesilaikydama Sąjungos teisės, Komisija priima įgyvendinimo aktus ir juose nustato sumas, kurioms Sąjungos finansavimas neskiriamas.

139    Taip pat reikia pažymėti, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta, kad Komisijos sprendimas Sąjungos lėšomis nefinansuoti valstybės narės išlaidų, patirtų pažeidžiant taikytinas taisykles, turi būti priimtas laikantis atitikties patvirtinimo procedūros.

140    Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, viena iš Sąjungos teisės sistemos suteiktų garantijų per administracines procedūras yra, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintas gero administravimo principas. Remiantis ta nuostata, teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką. Ši teisė atitinka Sąjungos teisės bendrąjį principą (2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo N., C‑604/12, EU:C:2014:302, 49 punktas ir 2016 m. birželio 1 d. Sprendimo Wolf Oil / EUIPO – SCT Lubricants (CHEMPIOIL), T‑34/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:330, 69 ir 70 punktai).

141    Šiuo klausimu reikia pripažinti, kad gero administravimo principas nereikalauja, kad Sąjungos institucijos be galo tęstų administracines procedūras, tačiau yra išreikštas nuostatomis, kuriose nustatyti tų procedūrų eigos terminai ir terminai, per kuriuos vykstant toms procedūroms valstybės narės turi nusiųsti informaciją Sąjungos institucijoms. Šių terminų nustatymas leidžia suderinti reikalavimą garantuoti, kad administracinės procedūros įvyktų per protingą terminą, su teise į gynybą, taip pat užtikrinti, kad Sąjungos institucijos reikšmingą informaciją iš valstybių narių gautų laiku ir galėtų kruopščiai ir nešališkai atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes.

142    Dėl atitikties patvirtinimo procedūros reikia pažymėti, kad gero administravimo principas įtvirtintas Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 1 ir 6 dalyse, kuriose nustatyta, kad Komisija privalo laikytis pareigos rūpestingai atsižvelgti į valstybių narių pateiktą informaciją, jeigu šios laikosi tose nuostatose numatytų terminų tai informacijai pateikti.

143    Būtent tokiomis aplinkybėmis reikia išanalizuoti visus tris Čekijos Respublikos argumentus, pateiktus jos pirmajam prieštaravimui pagrįsti.

1)      Dėl pirmojo argumento, susijusio su Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalies ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 1 ir 6 dalių taikymo sritimi

144    Dėstydama pirmąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyti terminai, per kuriuos valstybė narė Komisijai turi pateikti su vykstančia atitikties patvirtinimo procedūra susijusią informaciją, netaikomi, jeigu Komisija turi vertinti, ar padarytas Sąjungos teisės pažeidimas; jie taikomi tik tuomet, kai Komisija turi nustatyti taikytinos finansinės korekcijos dydį. Tai, pasak Čekijos Respublikos, reiškia, kad jeigu Komisija turi nustatyti finansinės korekcijos dydį, ji gali remtis tuo, jog valstybė narė informaciją pateikė pavėluotai, tačiau tuo remtis negali, jei turi nuspręsti, ar yra duomenų, kad buvo pažeista Sąjungos teisė.

145    Komisija ginčija šį argumentą.

146    Reikia pažymėti, kad remiantis Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalimi ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 1 ir 6 dalimis darytina išvada, jog Sąjungos lėšomis nefinansuotinų sumų dydžio nustatymas yra neatsiejamai susijęs su Komisijos konstatavimu, jog buvo padarytas Sąjungos teisės pažeidimas. Iš tiesų Komisija negali nustatyti finansinės korekcijos, jeigu prieš tai nesurinkti įrodymai, jog padarytas Sąjungos teisės pažeidimas, o tai yra būtina nustatant, jei reikia, finansinės korekcijos dydį.

147    Vadinasi, Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyti terminai, per kuriuos valstybės narės turi atsiųsti informaciją, negali būti aiškinami kaip taikomi tik tuo atveju, kai Komisija turi nustatyti Sąjungos nefinansuojamų sumų dydžius, ir netaikomi tais atvejais, kai Komisija turi įvertinti, ar padarytas Sąjungos teisės pažeidimas, nes pažeidimo vertinimas ir finansinės korekcijos nustatymas yra neatskiriamai susiję.

148    Taigi pirmąjį argumentą reikia atmesti.

2)      Dėl antrojo argumento, kad per stebėsenos tyrimą Čekijos valdžios institucijų pateikta informacija yra nauja

149    Dėstydama antrąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad per stebėsenos tyrimą jos Komisijai pateikta informacija apie pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus nebuvo nauja ir jau buvo pateikta per tyrimą. Dėl tos priežasties Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalyje numatytas ribojimas laiko atžvilgiu, kurio laikydamosi valstybės narės negali Komisijai teikti informacijos po to, kai ši institucija jau yra išsiuntusi preliminarias išvadas (išskyrus toje nuostatoje numatytus atvejus), šioje byloje neturėtų būti taikomas.

150    Komisija ginčija šį argumentą.

151    Pirma, reikia priminti, kad rašte dėl išvadų, kuris buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 30 d., Komisija nurodė Čekijos valdžios institucijų taikomos kontrolės sistemos trūkumus, kiek tai susiję su daugiamečių žolynų identifikavimu pažeidžiant Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies h punktą.

152    Antra, 2018 m. rugsėjo 11 d. dvišalio susitikimo protokole Komisija paprašė Čekijos valdžios institucijų papildomos informacijos apie pūdymui paliktos žemės klasifikavimą ir pakartojo turinti abejonių dėl kontrolės sistemos atitikties taisyklei, pagal kurią daugiamečiai žolynai yra žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, taip pat, kai taip nusprendžia valstybės narės, kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo ariama.

153    Trečia, preliminariose išvadose Komisija, be kita ko, nurodė:

–        iki 2015 m. Čekijos valdžios institucijos neturėjo informacijos apie žemių panaudojimą praeityje, todėl negalėjo kontroliuoti, kaip įgyvendinama šio sprendimo 152 punkte aptarta taisyklė,

–        nuo 2015 m. priežastis, dėl kurios Čekijos valdžios institucijos naudojo tris skirtingus kodus, kai reikėjo daryti nuorodą į nenaudojamą žemę, kuri, suėjus penkerių metų terminui, turėjo tapti daugiamečiais žolynais, t. y. G kodą – žolynams, esantiems ariamoje nenaudojamoje žemėje, R kodą – ariamai nenaudojamai žemei, kuri nebuvo laikoma žolynais, ir U kodą – pūdymui palikti žemei, yra neaiški; kelių kodų naudojimas, Komisijos teigimu, kelia pavojų, kad žemė bus neteisingai deklaruota kaip daugiamečiai žolynai.

154    Ketvirta, klausimas, ar buvo padarytas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus, nebuvo įtrauktas į Čekijos valdžios institucijų pateiktą taikinimo prašymą.

155    Penkta, jokia informacija apie pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus nebuvo pateikta kartu su Čekijos valdžios institucijų Komisijai pateikta papildoma informacija po to, kai buvo gauta taikinimo institucijos ataskaita.

156    Šešta, reikia pažymėti, kad galutinėse išvadose ir suvestinėje ataskaitoje pakartodama šio sprendimo 153 punkte nurodytus argumentus Komisija patvirtino, kad buvo padarytas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus ir, priimdama ginčijamą sprendimą, už tą pažeidimą Čekijos Respublikai nustatė 14 923 784,40 euro finansinę korekciją.

157    Septinta, reikia priminti, kad, kaip nurodyta tolesnės veiklos dvišalio susitikimo protokole, būtent per tą susitikimą ir 2021 m. liepos 30 d. rašte Čekijos valdžios institucijos pirmą kartą Komisijai pateikė aiškių bei pagrįstų paaiškinimų, pavyzdžių ir informacijos apie ariamoje žemėje ir pūdymui paliktoje žemėje esančių žolynų klasifikacijos sistemą.

158    Tolesnės veiklos dvišalio susitikimo protokole taip pat nustatyta, kad remdamasi būtent ta informacija Komisija nusprendė uždaryti per stebėsenos tyrimą nagrinėtą klausimą dėl to, ar padarytas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus, ir išreiškė apgailestavimą, kad tos informacijos, kuri būtų turėjusi reikšmės ir per tyrimą, Čekijos valdžios institucijos nepateikė per atitikties patvirtinimo procedūrą, kuriai pasibaigus priimtas ginčijamas sprendimas.

159    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis šio sprendimo 115–117 punktuose nurodyta jurisprudencija, per atitikties patvirtinimo procedūrą valstybė narė privalo pateikti kuo tikslesnių ir išsamesnių įrodymų apie savo patikrinimų ar skaičių tikrumą ir prireikus apie Komisijos teiginių netikslumą. Taigi, jeigu suinteresuotajai valstybei narei nepavyksta per Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnyje ir Įgyvendinimo Reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnyje nustatytus terminus įrodyti, kad Komisijos konstatavimai yra netikslūs, jie gali sukelti didelių abejonių dėl tinkamos ir veiksmingos priežiūros ir kontrolės priemonių visumos taikymo.

160    Nagrinėjamu atveju Čekijos Respublika nepateikė kuo tikslesnių ir išsamesnių įrodymų apie patikrinimų tikrumą, kiek tai susiję su daugiamečių žolynų identifikavimu, ir jai nepavyko įrodyti, kad Komisijos konstatavimai yra netikslūs. Iš tiesų būtent tik per stebėsenos tyrimą Čekijos Respublika pirmą kartą pateikė išsamių paaiškinimų ir papildomų įrodymų, kurie leido Komisijai įsitikinti, kad pažeidimo identifikuojant daugiamečius žolynus nebuvo padaryta.

161    Tokiomis aplinkybėmis antrąjį argumentą reikia atmesti.

3)      Dėl trečiojo argumento dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų

162    Dėstydama trečiąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad per tyrimą Komisija privalėjo atsižvelgti į informaciją apie pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus, kurią Čekijos valdžios institucijos pateikė per stebėsenos tyrimą. Iš tiesų tai yra informacija, tenkinanti abi Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas, kuriomis remdamosi valstybės narės gali Komisijai pateikti informaciją po to, kai ši jau yra išsiuntusi preliminarias išvadas.

163    Komisija ginčija šį argumentą.

164    Reikia priminti, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad į informaciją, kurią valstybė narė pateikia po to, kai Komisijai jai pranešė apie preliminarias tyrimo išvadas, gali būti atsižvelgta tik:

a)      siekiant išvengti didelio Sąjungos biudžetui padarytos finansinės žalos pervertinimo ir

b)      jei tinkamai pagrindžiama, kad informaciją perduoti vėluojama dėl išorės veiksnių, ir jei dėl to vėlavimo Komisijai nekyla kliūčių laiku priimti sprendimą pagal Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnį.

165    Šiuo klausimu reikia pripažinti, kad nors Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalies redakcija prancūzų kalba yra dviprasmiška, kiek tai susiję su toje nuostatoje nustatytų sąlygų kumuliatyvumu arba alternatyvumu, remiantis kitų šios nuostatos kalbinių versijų analize darytina išvada, kad tos sąlygos yra kumuliacinės. Pavyzdžiui, Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalies redakcijoje portugalų kalba nurodyta, kad valstybė narė gali išsiųsti informaciją Komisijai po to, kai ši jai pranešė apie preliminarias tyrimo išvadas, jeigu tenkinamos abi toje nuostatoje numatytos sąlygos. Beje, šių sąlygų kumuliatyvumą šalys patvirtino per posėdį.

166    Šioje byloje, kaip nurodyta šio sprendimo 157 straipsnyje, informaciją apie pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus Čekijos valdžios institucijos Komisijai pateikė per tolesnės veiklos dvišalį susitikimą ir 2021 m. liepos 30 d. rašte, t. y. po to, kai 2019 m. gruodžio 20 d. Komisija pateikė preliminarias tyrimo išvadas.

167    Taigi tam, kad būtų galima atsižvelgti į pavėluotai pateiktą informaciją, reikia įvertinti, ar nagrinėjamu atveju abi Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalyje numatytos sąlygos buvo įvykdytos.

168    Dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalies a punkte nustatytos pirmosios sąlygos reikia pripažinti, kad per 2021 m. liepos 30 d. tolesnės veiklos dvišalį susitikimą Čekijos valdžios institucijų pateikta informacija apie pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus buvo reikalinga siekiant išvengti didelio Sąjungos biudžetui padarytos finansinės žalos pervertinimo. Iš tiesų reikėjo išvengti finansinės korekcijos nustatymo už pažeidimą, kuris per stebėsenos tyrimą buvo pripažintas nepadarytu. Tai, kad per tyrimą Komisija neatsižvelgė į šią informaciją, iš tikrųjų lėmė Sąjungai padarytos 14 923 784,40 euro finansinės žalos pervertinimą; šis dydis yra toks pat kaip Čekijos Respublikai nustatyta finansinės korekcija už pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus.

169    Taigi Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalies a punkte nustatyta sąlyga nagrinėjamu atveju yra tenkinama.

170    Dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalies b punkte nustatytos antrosios sąlygos reikia pažymėti, kad informacijos apie pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus siuntimas per tolesnės veiklos dvišalį susitikimą ir 2021 m. liepos 30 d. nebuvo pagrįstas išorės veiksniais. Ta informacija jau buvo pateikta per tyrimą, tačiau aiškiai ir pagrįstai nebuvo perduota Komisijai. Darytina išvada, kad Čekijos Respublika privalėjo ir galėjo šią informaciją nusiųsti Komisijai, laikydamasi Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalyje nustatytų terminų.

171    Dėl tos priežasties Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalies b punkte nustatyta sąlyga nagrinėjamu atveju netenkinama.

172    Taigi reikia atmesti trečiąjį argumentą, o dėl tos priežasties – visą pirmąjį prieštaravimą.

b)      Dėl antrojo prieštaravimo dėl Komisijos padaryto teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo

173    Dėstydama antrąjį prieštaravimą Čekijos Respublika teigia, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes per stebėsenos tyrimą priimtas sprendimas išspręsti klausimą, ar padarytas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus, jai sukėlė teisėtą lūkestį, kad už tą pažeidimą nebus nustatyta finansinės korekcijos net atlikus tyrimą.

174    Pasak Čekijos Respublikos, šis lūkestis juo labiau yra teisėtas dėl to, kad nagrinėdama kitą Čekijos valdžios institucijų taikytos kontrolės sistemos siekiant patikrinti, kaip teikiama su žemės ūkio plotų deklaravimu susijusi pagalba iš EŽŪGF ir EŽŪFKP, trūkumą galutinėse tyrimo išvadose Komisija atsižvelgė į stebėsenos tyrimo rezultatus ir nusprendė nebenagrinėti atitinkamo klausimo.

175    Komisija ginčija šį prieštaravimą.

176    Remiantis suformuota jurisprudencija, teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų. Teisę remtis šiuo principu turi kiekvienas teisės subjektas, kuriam Sąjungos institucija sukėlė pagrįstų vilčių. Garantijomis, galinčiomis sukelti tokių vilčių, laikoma tiksli, nesąlygiška, nuosekli ir tam teisę turinčių patikimų šaltinių, nesvarbu kokia forma, pateikta informacija. Vis dėlto niekas negali teigti, kad buvo pažeistas šis principas, jei nėra aiškių administracijos pateiktų garantijų (šiuo klausimu žr. 2023 m. sausio 18 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, T‑33/21, EU:T:2023:5, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

177    Pirma, reikia priminti, kad būtent per tolesnės veiklos dvišalį susitikimą Komisija pranešė Čekijos Respublikai apie sprendimą per stebėsenos tyrimą nebenagrinėti klausimo dėl to, ar padarytas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus.

178    Tolesnės veiklos dvišalio susitikimo protokole neišreikšta galutinė Komisijos pozicija dėl Sąjungos teisės pažeidimo egzistavimo, o tai yra tik preliminarus atitikties patvirtinimo procedūros etapas, per kurį galima atsižvelgti į per dvišalį susitikimą vykusius šalių pokalbius (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Komisija, C‑346/00, EU:C:2003:474, 69 ir 70 punktus). Galutinė Komisijos pozicija dėl to, ar buvo padarytas Sąjungos teisės pažeidimas, iš tiesų pateikta tik galutinėse tyrimo išvadose, kurios valstybei narei išsiųstos remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 4 dalimi, ir suvestinėje ataskaitoje, kur pateiktas išsamus motyvų, dėl kurių Sąjungos lėšomis nefinansuojamos tam tikros išlaidos, paaiškinimas.

179    Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina: kadangi tolesnės veiklos dvišalio susitikimo protokole nepateikta galutinė Komisijos pozicija dėl to, ar padarytas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus, tas protokolas negalėjo Čekijos Respublikai sukelti pagrįstų ir teisėtų vilčių dėl tos pozicijos ir dėl finansinės korekcijos už tą pažeidimą netaikymo per tyrimą.

180    Antra, net jeigu tolesnės veiklos dvišalio susitikimo protokolas galėtų būti laikomas dokumentu, kuriame Komisija priima galutinę poziciją dėl to, ar padarytas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus, reikia pažymėti, kad sprendimas per stebėsenos tyrimą nebenagrinėti klausimo dėl to, ar padarytas pažeidimas identifikuojant daugiamečius žolynus, nesuteikia, kaip tai reikalaujama šio sprendimo 176 punkte nurodytoje jurisprudencijoje, tikslios, besąlygiškos ir nuoseklios informacijos, galinčios Čekijos Respublikai sukelti teisėtų lūkesčių, kad už tą pažeidimą per tyrimą nebus taikoma finansinė korekcija.

181    Tiesa, tolesnės veiklos dvišalio susitikimo protokole Komisija nurodė apgailestaujanti, kad Čekijos valdžios institucijos per tyrimą neatsiuntė per stebėsenos tyrimą pateiktos informacijos apie pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus. Pasak Komisijos, ta informacija taip pat būtų galėjusi turėti reikšmės tyrimui.

182    Vis dėlto tolesnės veiklos dvišalio susitikimo protokole Komisija nieko nepasakė apie atsižvelgimą į naują informaciją per tyrimą ir neišreiškė pozicijos nei apie galimą pažeidimą, nei apie finansinės korekcijos taikymą už pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus.

183    Tuo remiantis darytina išvada, kad Komisija nepažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principo per tyrimą, kai neatsižvelgė į stebėsenos tyrimo rezultatus, susijusius su pažeidimu identifikuojant daugiamečius žolynus.

184    Šios išvados negalima paneigti Čekijos Respublikos argumentu, kad, kiek tai susiję su Komisijos nustatytais trūkumais Čekijos valdžios institucijoms deklaruojant žemės ūkio plotus, galutinėse tyrimo išvadose ji atsižvelgė į stebėsenos tyrimo rezultatus ir nusprendė nebenagrinėti atitinkamo punkto.

185    Iš tiesų šis argumentas neturi reikšmės. Remiantis galutinėmis tyrimo išvadomis galima teigti, kad per stebėsenos auditą, kurį Komisija Čekijos Respublikoje vykdė nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 4 d., Čekijos valdžios institucijos pateikė Komisijai naujos informacijos apie žemės ūkio plotų deklaravimą. Į tą informaciją, kuri buvo pateikta prieš 2021 m. kovo 26 d. priimant galutines tyrimo išvadas, Komisija atsižvelgė per tyrimą ir ja remiantis buvo galima galutinėse išvadose pareikšti, kad atitinkamas punktas nebus nagrinėjamas.

186    Tuo remiantis teigtina, kad, skirtingai nei informacija apie pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus, kurią Čekijos valdžios institucijos pateikė po to, kai Komisija išsiuntė galutines išvadas, informacija apie žemės ūkio plotų deklaravimą buvo pateikta prieš tą išsiuntimą.

187    Taigi atsižvelgiant į skirtumą, susijusį su tos informacijos išsiuntimo laikotarpiu, punkto apie pažeidimą deklaruojant žemės ūkio plotus nenagrinėjimas Čekijos Respublikai negalėjo sukelti jokių teisėtų lūkesčių, kad nebus taikoma finansinė korekcija už pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus.

188    Taigi antrąjį prieštaravimą reikia atmesti.

c)      Dėl trečiojo prieštaravimo dėl Komisijos padaryto SESV 296 straipsnio antros pastraipos pažeidimo

189    Dėstydama trečiąjį prieštaravimą Čekijos Respublika teigia, kad Komisija pažeidė SESV 296 straipsnio antrą pastraipą, nes ginčijamo sprendimo motyvuose ir suvestinėje ataskaitoje nekalbėjo apie dėl tolesnės veiklos dvišalio susitikimo protokole suformuluotus konstatavimus, lėmusius punkto dėl pažeidimo identifikuojant daugiamečius žolynus nenagrinėjimą. Taigi, pasak Čekijos Respublikos, remiantis ginčijamo sprendimo ir suvestinės ataskaitos motyvais negalima suprasti, dėl kokių priežasčių Komisija per tyrimą neatsižvelgė į stebėsenos tyrimo rezultatus, susijusius su pažeidimu identifikuojant daugiamečius žolynus.

190    Komisija ginčija šį prieštaravimą.

191    Remiantis suformuota jurisprudencija, SESV 296 straipsnyje nustatyta pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo klausimo dėl motyvų pagrįstumo, nes nuo jo priklauso, ar ginčijamas aktas yra teisėtas iš esmės. Šiomis aplinkybėmis motyvavimas turi atitikti aptariamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 146 ir 147 punktai; 2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑46/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:396, 47 punktas ir 2023 m. sausio 18 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, T‑33/21, EU:T:2023:5, 36 punktas).

192    Vis dėlto negalima reikalauti, kad motyvuojant būtų atskirai nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės. Iš tiesų klausimas, ar sprendimo motyvavimas atitinka šio sprendimo 191 punkte primintus reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą ir visas nagrinėjamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2023 m. sausio 18 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, T‑33/21, EU:T:2023:5, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

193    Tuo remiantis darytina išvada, kad, kaip nustatyta jurisprudencijoje, per atitikties patvirtinimo procedūrą pareiga motyvuoti laikoma įvykdyta, jeigu valstybė adresatė aktyviai dalyvavo to sprendimo rengimo procese ir žino priežastis, dėl kurių Komisija neketino finansuoti ginčijamų sumų iš aptariamų fondų (šiuo klausimu žr. 2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, T‑145/15, EU:T:2017:86, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

194    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad atmetusi pakankamai tikslų kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų vertinimą Komisija privalo bendraudama su suinteresuotąja valstybe nare ir suvestinėje ataskaitoje išdėstyti įrodymus, pagrindžiančius jai kilusią didelę ir pagrįstą abejonę dėl nacionalinių valdžios institucijų pateiktų skaičių ar jų atliktos kontrolės rezultatų, taigi tie įrodymai turi būti pateikti per atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos parengtuose aktuose ir jai pasibaigus priimto sprendimo motyvuose (šiuo klausimu žr. 2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, T‑145/15, EU:T:2017:86, 47 punktą ir 2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑46/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:396, 49 punktą).

195    Šioje byloje neginčijama, kad Čekijos valdžios institucijos aktyviai dalyvavo ginčijamo sprendimo rengimo procese ir kad joms buvo žinomos tą sprendimą pagrindžiančios priežastys. Tas sprendimas buvo priimtas pasibaigus rungimosi principu grindžiamai procedūrai, per kurią Komisija ir Čekijos valdžios institucijos kelis kartus turėjo galimybę pasikeisti nuomonėmis apie pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus.

196    Be to, reikia pripažinti, kad Čekijos valdžios institucijos per tyrimą nepateikė jokio pakankamai tikslaus įrodymo apie pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus.

197    Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 153 ir 156 punktuose, preliminariose ir galutinėse išvadose, taip pat suvestinėje ataskaitoje Komisija aiškiai motyvavo finansinės korekcijos už pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus nustatymą.

198    Tokiomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, kad Komisija nesilaikė pareigos motyvuoti, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 193 punkte nurodytą jurisprudenciją ir SESV 296 straipsnio antrą pastraipą.

199    Taigi trečiąjį prieštaravimą reikia atmesti, o dėl tos priežasties – visą antrojo pagrindo pirmą dalį.

2.      Dėl antrojo pagrindo antros dalies, grindžiamos Komisijos nustatytos ginčijamos finansinės korekcijos neteisėtumu, nors Čekijos Respublikoje taikyta daugiamečių žolynų identifikavimo sistema neprieštaravo Sąjungos teisei

200    Dėstydama antrojo pagrindo antrą dalį Čekijos Respublika teigia, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalį, nes jai nustatė ginčijamą finansinę korekciją už pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus, nors jos taikyta daugiamečių žolynų identifikavimo sistema neprieštaravo Sąjungos teisei.

201    Komisija ginčija šią dalį.

202    Reikia priminti, jog buvo nuspręsta, kad per atitikties patvirtinimo procedūrą, kuriais pasibaigus priimtas ginčijamas sprendimas:

–        Čekijos Respublika nepateikė kuo tikslesnių ir išsamesnių įrodymų apie patikrinimų turinį, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 115 punkte nurodytą jurisprudenciją, kiek tai susiję su daugiamečių žolynų identifikavimu, ir jai nepavyko įrodyti, kad Komisijos konstatavimai yra netikslūs; iš tiesų tik per stebėsenos tyrimą ir 2021 m. liepos 30 d. rašte Čekijos Respublika pirmą kartą pateikė aiškių paaiškinimų ir papildomų įrodymų, kuriais remdamasi Komisija galėjo įsitikinti, kad nepadaryta pažeidimo identifikuojant daugiamečius žolynus (žr. šio sprendimo 160 punktą),

–        kadangi Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis galima atsižvelgti į valstybės narės pavėluotai pateiktą informaciją Komisijai jau išsiuntus preliminarias išvadas, šioje byloje nebuvo kumuliatyviai tenkinamos, Komisija neprivalėjo per tyrimą atsižvelgti į stebėsenos tyrimo rezultatus dėl pažeidimo identifikuojant daugiamečius žolynus nebuvimo (žr. šio sprendimo 171 punktą).

203    Tokiomis aplinkybėmis į informaciją ir paaiškinimus, kuriuos Čekijos Respublika pateikė ieškinyje dėl pažeidimo identifikuojant daugiamečius žolynus ir kurie nebuvo pateikti Komisijai per atitikties patvirtinimo procedūrą, atsižvelgti negalima, nes jie buvo išsiųsti pažeidžiant Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnyje nustatytus terminus.

204    Taigi reikia atmesti antrojo pagrindo antrą dalį ir dėl tos priežasties – visą antrąjį pagrindą.

C.      Dėl trečiojo pagrindo, kuriame ginčijamas pažeidimas nustatant kontrolinę imtį

205    Trečiąjį pagrindą, kuriame ginčijamas pažeidimas nustatant kontrolinę imtį, sudaro keturios dalys.

206    Vis dėlto atsakydamos į proceso organizavimo priemonę ir į per posėdį Bendrojo Teismo pateiktą klausimą šalys tiesiogiai nurodė, kad trečiojo pagrindo trečia ir ketvirta dalys, atitinkamai pateiktos dėl Komisijos padaryto Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 2 dalies pažeidimo dėl to, kad rašte dėl išvadų nebuvo nurodytas pažeidimas nustatant su žalinimu susijusią kontrolinę imtį, ir dėl Komisijos padaryto Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 35 straipsnio pažeidimo dėl to, kad buvo atsižvelgta į VIPS pagal žalinimo schemą pažeidimus, turi būti laikomos nereikšmingomis, jei Bendrasis Teismas atmestų antrąjį pagrindą dėl pažeidimo identifikuojant daugiamečius žolynus.

207    Iš tiesų Čekijos Respublikai Komisijos nustatyta finansinė korekcija už pažeidimą nustatant su žalinimu susijusią kontrolinę imtį, apie kurią kalbama trečiojo pagrindo trečioje ir ketvirtoje dalyse, buvo įtraukta į finansinę korekciją už pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus, ir Komisija į ją neatsižvelgė, nustatydama ginčijamos finansinės korekcijos dydį.

208    Kadangi antrasis pagrindas buvo atmestas, reikia pripažinti, kad trečiojo pagrindo trečia ir ketvirta dalys yra nereikšmingos. Jų nagrinėjimas iš tikrųjų neturi reikšmės vertinant ginčijamos finansinės korekcijos nustatymo pagrįstumą.

209    Taigi reikia nagrinėti tik trečiojo pagrindo pirmą ir antrą dalis.

1.      Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos Komisijos nustatytos ginčijamos finansinės korekcijos už pažeidimą nustatant kontrolinę imtį atliekant standartinius tikrinimus neteisėtumu, nors Čekijos Respublika nepažeidė Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu 2016/1394, 30 straipsnio a punkto ir 33a straipsnio

210    Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje Čekijos Respublika teigia, kad Komisija nesilaikė Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu 2016/1394, 30 straipsnio a punkto ir 33a straipsnio, nes, kiek tai susiję su VIPS, nusprendė, kad pagalbos gavėjai, kuriems taikoma patikra vykdant stebėseną vietoje dėl to, kad per praėjusius metus jiems buvo skirta sumažinta administracinė nuobauda pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu 2016/1394, 33a straipsnį (toliau – gavėjai, kuriems skirta sumažinta administracinė nuobauda), turi būti atskirti nuo gavėjų, kuriems turi būti taikomas standartinis patikrinimas pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 30 straipsnio a punktą (toliau – gavėjai, kuriems taikomas standartinis patikrinimas).

211    Šiuo klausimu Čekijos Respublika tvirtina, kad nepažeidė Sąjungos teisės, kai 2017 m. iš 87 gavėjų, kuriems 2016 m. buvo skirta sumažinta nuobauda, 75 buvo įtraukti į 5 % gavėjų, kuriems taikomas standartinis patikrinimas, imtį, o 12 gavėjų buvo taikoma patikra vykdant stebėseną vietoje.

212    Komisija ginčija trečiojo pagrindo pirmą dalį.

213    Reikia priminti, kad, remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 30 straipsnio a punktu, kasmet pagal su plotais susijusios pagalbos, išskyrus išmoką už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, schemas atliekamų patikrų vietoje kontrolinė imtis apima bent 5 % visų gavėjų, teikiančių paraišką pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą.

214    Taip pat reikia priminti, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu 2016/1394, 33a straipsnio „Papildomo tikrinimo norma, taikoma <…> Reglamento <…> Nr. 640/2014 19a straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos gavėjų tolesnėms patikroms vietoje“ 1 dalyje nustatyta:

„Paramos gavėjai, kuriems pagal <…> Reglamento <…> Nr. 640/2014 19a straipsnio 2 dalį buvo taikoma sumažinta administracinė nuobauda, susijusi su tam tikra su plotu susijusia pagalbos sistema arba paramos priemone, po to, kai per patikrą vietoje buvo nustatyta, kad deklaruotas per didelis plotas, kitais paraiškų teikimo metais tikrinami per tolesnę patikrą vietoje, susijusią su ta konkrečia pagalbos sistema arba paramos priemone.“

215    Remiantis, be kita ko, šių nuostatų analize darytina išvada, kad standartiniai patikrinimai savo dalyku ir tikslu skiriasi nuo patikrų vykdant stebėseną vietoje.

216    Kiek tai susiję su jų dalyku, standartiniai patikrinimai taikomi 5 % visų gavėjų, teikiančių paraišką pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą, o patikros vykdant stebėseną vietoje taikomos tik gavėjams, kuriems buvo skirta sumažinta administracinė nuobauda už tai, kad praėjusiais metais deklaravo per didelius plotus, atitinkančius pagalbos skyrimo reikalavimus.

217    Kiek tai susiję su jų tikslu, standartinių patikrinimų tikslas yra nustatyti minimalų gavėjų, kuriems taikoma kontrolė, skaičių, kad būtų užtikrintas veiksmingas Komisijos patikrinimas, kaip laikomasi įvairių pagalbos schemų ir paramos priemonių nuostatų, o patikrų vykdant stebėseną vietoje tikslas, kaip nustatyta 2016 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1394, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Reglamento Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės (OL L 225, 2016, p. 50), 1 konstatuojamojoje dalyje, yra patikrinti, ar, pritaikius sumažintą administracinę nuobaudą už pirmą kartą deklaruotus per didelius plotus, pagalbos gavėjai padarė naują pažeidimą, dėl kurio reikėtų taikyti visos apimties administracinę nuobaudą.

218    Patikrų vykdant stebėseną vietoje ypatumą patvirtina Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu 2016/1394, 33a straipsnio pavadinimas, kuriame jos aiškiai įvardijamos kaip „papildomas tikrinimas“, o tai leidžia suprasti, kad jos skiriasi nuo standartinių patikrinimų, nes atliekant tas patikras pagalbos gavėjai tikrinami papildomai, jeigu tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.

219    Taigi reikia pripažinti, kad Komisija nepažeidė Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu 2016/1394, 30 straipsnio a punkto ir 33a straipsnio dėl to, kad nusprendė, jog gavėjai, kuriems praeitais metais buvo taikyta sumažinta administracinė nuobauda, turi būti skiriami nuo gavėjų, kuriems taikomas standartinis patikrinimas.

220    Šios išvados negali paneigti Čekijos Respublikos nurodyti trys argumentai.

221    Dėstydama pirmąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad gavėjų, kuriems pritaikyta sumažinta administracinė nuobauda, neįtraukimas į gavėjų, kuriems taikomas standartinis patikrinimas, imtį gali sukelti absurdiškas pasekmes, nes gavėjams, kuriems paeitais metais buvo taikyta sumažinta administracinė nuobauda už tai, kad jie deklaravo per didelius plotus, bus taikomas ne standartinis patikrinimas, o tik patikros vykdant stebėseną vietoje. Taigi, pasak Čekijos Respublikos, tie ūkininkai atsidurs palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais ūkininkais.

222    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad patikros vykdant stebėseną vietoje turi būti suvokiamos ne kaip alternatyvūs patikrinimai, o kaip standartinius patikrinimus papildančios patikros, taikomos tada, kai reikia sustiprinti gavėjų, praėjusiais metais gavusių sumažintą administracinę nuobaudą, kontrolės sistemą. Taigi iš tikrųjų jiems turi būti taikomas ne tik standartinis patikrinimas, bet ir patikra taikant stebėseną vietoje, siekiant įsitikinti, kad jie nepadarė naujo Sąjungos teisės pažeidimo, už kurį jiems būtų skirta visa administracinė nuobauda. Tuo remiantis darytina išvada, kad gavėjai, kuriems buvo skirta sumažinta administracinė nuobauda, nėra palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais gavėjais.

223    Tad pirmąjį argumentą reikia atmesti.

224    Dėstydama antrąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad gavėjų, kuriems pritaikyta sumažinta administracinė nuobauda, neįtraukimas į gavėjų, kuriems taikomas standartinis patikrinimas, imtį prieštarauja Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 30 straipsnio a punktui, kuriame nustatyta, kad standartiniai patikrinimai sudaro 5 % visų paraišką teikiančių gavėjų. Pasak Čekijos Respublikos, jeigu gavėjai, kuriems pritaikyta sumažinta administracinė nuobauda, nebūtų įtraukti į gavėjų, kuriems taikomas standartinis patikrinimas, imtį, ta imtis būtų nebe 5 % visų gavėjų, o tik 5 % jų dalies.

225    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad patikros taikant stebėseną vietoje yra papildomi tikrinimai, kurie, kaip Komisijos turimos priemonės, skirtos patikrinti, ar Sąjungos žemės ūkio fondų skirta pagalba neprieštarauja Sąjungos teisei, papildo standartinius patikrinimus. Taigi standartinių patikrinimų ir patikrų vykdant stebėseną vietoje tikslas ir taikymo sritis yra skirtingi ir nacionalinės valdžios institucijos neturėtų jų painioti.

226    Taigi nustatydama gavėjų, kuriems taikomas standartinis patikrinimas ir patikra vykdant stebėseną vietoje, imtį valstybė narė iš tikrųjų negali neatsižvelgti į šių kontrolės rūšių skirtumus. Būtent todėl šioje byloje Komisija teisingai nusprendė, kad Čekijos Respublika pažeidė Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu 2016/1394, 30 straipsnio a punktą ir 33a straipsnį dėl to, kad iš 87 gavėjų, kuriems 2016 m. buvo skirta sumažinta administracinė nuobauda, 75 buvo įtraukti į gavėjų, kuriems taikomas standartinis patikrinimas, imtį, o 12 gavėjų buvo taikoma patikra vykdant stebėseną vietoje.

227    Iš tiesų tokiu atveju gavėjų, kuriems taikomas standartinis patikrinimas, imties didžiąją dalį sudarė gavėjai, kuriems buvo skirta sumažinta administracinė nuobauda, palyginti su visais kitais gavėjais, kurie turėjo būti tikrinami, ir tik dvylikai gavėjų, kuriems buvo skirta sumažinta administracinė nuobauda, buvo taikoma patikra vykdant stebėseną vietoje.

228    Tuo remiantis darytina išvada, kad nustatydama gavėjų, kuriems turi būti taikomas standartinis patikrinimas, ir gavėjų, kuriems turi būti taikoma patikra vykdant stebėseną vietoje, imtį Čekijos Respublika turėjo atsižvelgti į šių kontrolės rūšių skirtumus ir įsitikinti, viena vertus, kad visiems gavėjams, o ne tik didžiajai daliai tų, kuriems buvo skirta sumažinta administracinė nuobauda, būtų taikomas standartinis patikrinimas, ir, kita vertus, kad visiems gavėjams, kuriems buvo skirta sumažinta administracinė nuobauda, būtų taikoma patikra vykdant stebėseną vietoje.

229    Taigi antrąjį argumentą reikia atmesti.

230    Dėstydama trečiąjį argumentą Čekijos Respublika tvirtina, kad gavėjų, kuriems pritaikyta sumažinta administracinė nuobauda, neįtraukimas į gavėjų, kuriems taikomas standartinis patikrinimas, imtį prieštarauja Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 34 straipsnio 1 daliai, kuria remiantis į kontrolinę imtį leidžiama neįtraukti tik gavėjų, kurių paraiška neatitinka teikimo reikalavimų.

231    Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 34 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Į kontrolinę tiriamąją visumą neįtraukiamos paraiškos arba paraiškų teikėjai, kurie, kaip nustatoma paraiškos teikimo metu arba atlikus administracines patikras ar patikras vietoje, neatitinka paraiškos teikimo arba pagalbos (ir) arba paramos skyrimo reikalavimų.“

232    Šiuo klausimu reikia pripažinti, kad paraiškų arba paraiškų teikėjų, kurie neatitinka paraiškos teikimo reikalavimų, kaip tai suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 34 straipsnio 1 dalį, neįtraukimas į kontrolinę imtį neturi reikšmės šioje byloje, nes joje siekiama apibrėžti standartinių patikrinimų ir patikrų vykdant stebėseną vietoje, kurie iš esmės reiškia, kad į kontrolinę imtį įtraukti paraiškų teikėjai laikomi atitinkančiais reikalavimus ir dėl to jiems gali būti taikomas standartinis patikrinimas arba patikra vykdant stebėseną vietoje.

233    Taigi trečiąjį argumentą reikia atmesti, o dėl tos priežasties – visą trečiojo pagrindo pirmą dalį.

2.      Dėl trečiojo pagrindo antros dalies dėl Komisijos padaryto Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimo, nes ginčijamos finansinės korekcijos dėl pažeidimo nustatant kontrolinę imtį atliekant standartinius tikrinimus dydis nėra tolygus neatitikties, dėl kurios prieštaraujama, dydžiui

234    Dėstydama trečiojo pagrindo antrą dalį Čekijos Respublika teigia, kad Komisija nesilaikė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo, nes ginčijamos 18 833,24 euro finansinės korekcijos dėl pažeidimo nustatant kontrolinę imtį atliekant standartinius tikrinimus dydis nėra tolygus neatitikties, dėl kurios prieštaraujama, dydžiui.

235    Konkrečiau kalbant, Čekijos Respublika teigia, kad šį dydį Komisija nustatė remdamasi:

–        kiek tai susiję su 2017 m. – skaičiavimu, kokia žala padaryta Sąjungos biudžetui dėl pažeidimo nustatant kontrolinę imtį atliekant standartinius tikrinimus, kurios dydis yra 6 277,75 euro,

–        kiek tai susiję su 2015 m. ir 2016 m. – prielaida, kad ta pati žala, kuri apskaičiuota už 2017 m., buvo padaryta 2015 m. ir 2016 m., nors, Čekijos Respublikos teigimu, tai yra nepatvirtinta prielaida, kuri nepagrįsta jokiais faktiniais ir teisiniais įrodymais.

236    Komisija ginčija trečiojo pagrindo antrą dalį.

237    Iš pradžių reikia priminti, kad, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalyje, sumas, kurioms neturi būti skirtas Sąjungos finansavimas, Komisija vertina atsižvelgdama, be kita ko, į konstatuotos neatitikties apimtį, pažeidimo pobūdį, taip pat į Sąjungai padarytą finansinę žalą.

238    Be to, remiantis šio sprendimo 108 punkte nurodyta jurisprudencija, pagal proporcingumo principą, kaip Sąjungos teisės bendrąjį principą, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų aktais nebūtų viršijama tai, kas yra tinkama ir reikalinga norimam tikslui pasiekti. Taigi, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai varžančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams.

239    Taip pat reikia priminti, kad, remiantis šio sprendimo 115 punkte nurodyta jurisprudencija, kai Komisija ginčija nacionalinių valdžios institucijų atliktų patikrinimų rezultatus ir siekia įrodyti, kad padarytas BŽŪP taisyklių pažeidimas, ji privalo pateikti jai kilusios didelės ir pagrįstos abejonės dėl nacionalinių valdžios institucijų atliktų patikrinimų ar jų pateiktų skaičių įrodymą. Taigi, remiantis šio sprendimo 116 punkte nurodyta jurisprudencija, jei Komisija išreiškia didelę ir pagrįstą abejonę, valstybė narė privalo pateikti kuo tikslesnių ir išsamesnių įrodymų apie savo patikrinimų ar skaičių tikrumą ir prireikus apie Komisijos teiginių netikslumą.

240    Nagrinėjamu atveju Komisija nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad jai kilusi abejonė dėl galimybės, jog 2017 m. Sąjungai padaryta 6 277,75 euro finansinė žala taip pat buvo padaryta 2015 m. ir 2016 m., yra didelė ir pagrįsta, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją.

241    Pirma, preliminariose, galutinėse išvadose ir suvestinėje ataskaitoje Komisija tik nurodė, kad ginčijamos finansinės korekcijos už pažeidimą nustatant kontrolinę imtį atliekant standartinius tikrinimus dydis, kuris yra 18 833,24 euro, taip pat apima riziką atgaline data nesusigrąžinti neteisėtų išmokų už 2015 m. ir 2016 m.

242    Vis dėlto ji nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suprasti, kodėl 2017 m. padaryta žala galėjo būti padaryta taip pat 2015 ir 2016 m., ir dėl to turėtų kilti pareiga susigrąžinti atgaline data.

243    Antra, kad pagrįstų savo poziciją, preliminariose išvadose Komisija padarė nuorodą į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 3 straipsnį, kuriuo, jos nuomone, galima pateisinti ūkininkams nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą atgaline data.

244    Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatyta, kad, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, patraukimo atsakomybėn už nepagrįstas išmokas senaties terminas yra ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas finansinę žalą Sąjungai sukėlęs pažeidimas, o atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.

245    Remiantis jurisprudencija, priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti bendrą šiai sričiai taikomą senaties termino taisyklę, kuria siekė, viena vertus, apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir, kita vertus, atsisakyti galimybės susigrąžinti iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautas sumas, nuo ginčijamoms išmokoms reikšmingo pažeidimo padarymo praėjus ketveriems metams. Tuo remiantis darytina išvada, kad nuo Reglamento Nr. 2988/95 įsigaliojimo dienos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos iš esmės gali per ketverius metus susigrąžinti bet kokią iš Sąjungos biudžeto gautą naudą, išskyrus tam tikrus sektorius, kuriuose Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė taikyti trumpesnį terminą (2009 m. sausio 29 d. Sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, EU:C:2009:38, 27 punktas ir 2012 m. kovo 29 d. Sprendimo Pfeifer & Langen, C‑564/10, EU:C:2012:190, 37 punktas).

246    Taigi nuoroda į šią nuostatą šioje byloje reikšmės neturi, nes ja remiantis negalima suprasti priežasties, dėl kurios 2017 m. Sąjungos biudžetui padaryta žala taip pat buvo padaryta 2015 m. ir 2016 m.

247    Trečia, kad pagrįstų savo teiginius, Komisija pirmą kartą atsiliepime į ieškinį remiasi Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsniu ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 7 straipsniu, kuriais, jos teigimu, galima pagrįsti nepagrįstų išmokų susigrąžinimą atgaline data.

248    Remiantis suformuota jurisprudencija, Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 2 dalies pagrindu siunčiamame pranešime Komisija privalo pakankamai tiksliai nurodyti atliekamo tyrimo tikslą ir per tą tyrimą konstatuotus trūkumus (žr. 2022 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Slovakija / Komisija, T‑40/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:515, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

249    Be to, vykstant procesui Komisija negali papildyti ginčijamo sprendimo motyvų (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 24 d. Sprendimo Duales System Deutschland / Komisija, T‑289/01, EU:T:2007:155, 132 punktą ir 2021 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Oltchim / Komisija, T‑565/19, EU:T:2021:904, 275 punktą).

250    Tuo remiantis darytina išvada, kad jeigu rašte dėl išvadų ir paskesniuose dokumentuose, kuriuos perdavė Čekijos Respublikai per atitikties patvirtinimo procedūrą, pasibaigusią priimtu ginčijamu sprendimu, Komisija nedarė nuorodos nei į Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnį, nei į Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnį, ji negali remtis tomis nuostatomis, kad pagrįstų teiginius, jog 2015 m. ir 2016 m. Sąjungos biudžetui buvo padaryta tokio paties dydžio finansinė žala, kokia padaryta 2017 m.

251    Bet kuriuo atveju, net jeigu Komisija galėtų pagrįsti savo teiginius remdamasi Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsniu ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 7 straipsniu, tos nuostatos neįrodytų, kad jos išreikšta abejonė dėl 2015 m. ir 2016 m. padarytos tokios pat finansinės žalos Sąjungos biudžetui, kokia padaryta 2017 m., yra didelė ir pagrįsta, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 115 punkte nurodytą jurisprudenciją.

252    Iš tiesų Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnyje nustatyta procedūra, kurios reikia laikytis, ir terminai, taikomi susigrąžinant nepagrįstas išmokas, tačiau nėra jokių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti Komisijos teiginį, kad 2017 m. padarytas pažeidimas nustatant kontrolinę imtį atliekant standartinius tikrinimus taip pat buvo neišvengiamai padarytas 2015 m. ir 2016 m.

253    Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad Komisija neįrodė, kad jos išreikšta abejonė dėl to, kad 2015 m. ir 2016 m. buvo padaryta tokia pati finansinė žala, kokia buvo padaryta 2017 m., yra didelė ir pagrįsta, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 115 punkte nurodytą jurisprudenciją.

254    Dėl tos priežasties reikia pritarti trečiojo pagrindo antrai daliai ir dėl tos priežasties panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs Komisijos Čekijos Respublikai nustatyta ginčijama 18 833,24 euro dydžio finansine korekcija už pažeidimą nustatant kontrolinę imtį vykdant standartinius tikrinimus.

D.      Dėl ketvirtojo pagrindo, kuriame ginčijamas su nepagrįstų išmokų susigrąžinimu susijęs pažeidimas

255    Ketvirtąjį pagrindą, kuriame ginčijamas su nepagrįstų išmokų susigrąžinimu susijęs pažeidimas, sudaro dvi dalys.

256    Ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje Čekijos Respublika teigia, kad Komisija nesilaikė Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnio ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnio, nes per tyrimą nusprendė, kad Čekijos valdžios institucijos turėjo taikyti ŽŪPSIS ir patikrinti, ar žemės ūkio plotas atitinka reikalavimus ne tik tais metais, kuriais taikoma nepagrįstų išmokų susigrąžinimo procedūra, bet ir ankstesniais metais.

257    Šiuo klausimu Čekijos Respublika teigia, kad Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnyje nustatyta procedūra, kurios reikia laikytis susigrąžinant ūkininkams nepagrįstai išmokėtas sumas už plotus, neatitinkančius pagalbos skyrimui taikomų reikalavimų. Pasak Čekijos Respublikos, tos nuostatos netaikomos kitam klausimui, ar ir kaip valstybės narės privalo aptikti, ar vienais metais pagalbos skyrimui taikomų reikalavimų neatitinkantis plotas tų reikalavimų neatitiko ir ankstesniais metais.

258    Pasak Čekijos Respublikos, tuo remiantis darytina išvada, kad pagal Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnį per metinį ŽŪPSIS atnaujinimą ji privalėjo išbraukti pagalbos skyrimui taikomų reikalavimų neatitinkančius plotus, kuriems tuo metu buvo taikoma susigrąžinimo procedūra, tačiau neprivalėjo tikrinti, ar tie plotai taip pat neatitiko reikalavimų ir ankstesniais metais ir ar tais metais galbūt išmokėta pagalba turėjo būti susigrąžinta.

259    Komisija ginčija šią dalį.

260    Iš pradžių reikia pažymėti, kad dėl su nepagrįstų išmokų susigrąžinimu susijusio pažeidimo Komisija Čekijos Respublikai nustatė:

–        už VIPS – 17 855 884,41 euro finansinę korekciją,

–        už žalinimo schemą – 7 832 400 eurų finansinę korekciją,

–        už JŪS – 2 % nuo 100 % išlaidų, patirtų pažeidžiant Sąjungos teisės nuostatas, fiksuoto dydžio korekciją.

261    Vis dėlto už žalinimo schemą ir JŪS skirtos finansinės korekcijos buvo įtrauktos į finansinę korekciją už pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus, apie kurią kalbėta nagrinėjant antrąjį pagrindą.

262    Taigi, kaip patvirtino šalys atsakymuose į proceso organizavimo priemonę ir į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą, kadangi antrasis pagrindas yra atmestas, ketvirtąjį pagrindą reikia pripažinti nereikšmingu, kiek tai susiję su finansinių korekcijų nustatymu už žalinimo schemą ir JŪS. Iš tiesų, kadangi korekcijos už žalinimo schemą ir JŪS buvo įtrauktos į korekciją už pažeidimą identifikuojant daugiamečius žolynus, jų nagrinėjimas neturi reikšmės vertinant, ar ginčijama finansinė korekcija nustatyta pagrįstai.

263    Dėl nustatytos korekcijos už VIPS iš pradžių reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnyje iš esmės numatyta, kad jeigu konstatuojama, jog gavėjas nesilaiko pagalbos skyrimo sąlygų, suinteresuotoji valstybė narė pagalbos nemoka arba atšaukia ją visą arba jos dalį, o išmokėtos sumos, įskaitant už jas priskaičiuotas palūkanas, turi būti susigrąžintos. Toje pačioje nuostatoje pasakyta, kad valstybės narės skiria administracines nuobaudas, jei taip numatyta žemės ūkio sektorių teisės aktuose. Be to, Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnyje iš esmės nustatyta, kad jeigu gavėjas išmoką gauna nepagrįstai, jis privalo ją grąžinti, jei reikia, su palūkanomis.

264    Tuo remiantis darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 7 straipsnyje valstybėms narėms nenustatyta pareigos atgaline data tikrinti, ar vienais metais pagalbos skyrimui taikomų reikalavimų neatitinkantis plotas tų reikalavimų neatitiko ir ankstesniais metais.

265    Paskui reikia priminti, kad tariama valstybių narių pareiga atgaline data patikrinti, ar plotas atitinka reikalavimus, nenustatyta Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje. Kaip nurodyta šio sprendimo 244 punkte, iš tiesų toje nuostatoje tik nurodyta, jog patraukimo atsakomybėn už nepagrįstas išmokas senaties terminas yra ketveri metai, nebent mažesnis trejų metų senaties terminas numatytas atskirų sektorių taisyklėse.

266    Galiausiai reikia pažymėti, kad iš tiesų 2022 m. rugsėjo 7 d. Sprendime Slovakija / Komisija (T‑40/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:515, 54 ir 55 punktai) Bendrasis Teismas nurodė, kad remiantis informacija, pateikta rašte dėl išvadų, kurį Komisija išsiuntė laikydamasi Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 2 dalies, į galimos rizikos EŽŪGF vertinimą už 2015 ir 2016 paraiškų teikimo metus Slovakija turėjo įtraukti per ankstesnius trejus paraiškų teikimo metus nepagrįstai išmokėtos pagalbos nesusigrąžinimo finansinį poveikį. Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog apskaičiuojant EŽŪGF patirtą riziką 2015 ir 2016 paraiškų teikimo metais turėjo būti atsižvelgta į finansinį poveikį, kurį lėmė per ankstesnius trejus paraiškų teikimo metus nepagrįstai skirtų išmokų susigrąžinimo procedūros nebuvimas, buvo nulemta Slovakijos kontrolės sistemos ypatumų, į kuriuos tos valstybės narės valdžios institucijos negalėjo neatsižvelgti. Taigi remiantis tuo sprendimu negalima teigti, kad valstybei narei nustatyta pareiga atgaline data tikrinti, ar vienais metais pagalbos skyrimui taikomų reikalavimų neatitinkantis plotas tų reikalavimų neatitiko ir ankstesniais metais.

267    Tuo remiantis darytina išvada, kad ketvirtojo pagrindo pirmai daliai reikia pritarti.

268    Taigi, nesant reikalo nagrinėti ketvirtojo pagrindo antros dalies, ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek jis susijęs su finansine korekcija, taikoma Čekijos Respublikos patirtoms išlaidoms pagal VIPS dėl įtariamo su nepagrįstų 17 855 884,41 euro dydžio išmokų susigrąžinimu susijusio pažeidimo.

E.      Dėl penktojo pagrindo, kuriame ginčijamas pažeidimas dėl pavėluoto paraiškos pateikimo

269    Dėstydama penktąjį pagrindą Čekijos Respublika teigia, kad Komisija neteisėtai nustatė ginčijamą finansinę korekciją už pažeidimą dėl pavėluoto paraiškos pateikimo, padarytą dėl to, kad pagalbos arba mokėjimų paraiškoms, pateiktoms internetu per Reglamento Nr. 640/2014 13 straipsnyje nustatytą terminą be elektroninio parašo, o vėliau kompetentingoje įstaigoje per penkias paskesnes dienas papildytoms pareiškėjo parašu ranka, nebuvo pritaikytas 1 % sumažinimas.

270    Grįsdama šį pagrindą Čekijos Respublika pateikia keturis argumentus.

271    Pirma, Čekijos Respublika teigia, kad jokioje Sąjungos teisės nuostatoje nedraudžiama numatyti galimybės internetu pateiktą paraišką vėliau papildyti asmeniškai pareiškėjo parašu ranka. Šiuo klausimu Čekijos Respublika pažymi, kad Reglamento Nr. 640/2014 13 straipsnyje nustatyta tvarka, kurios reikia laikytis, jeigu pagalbos arba mokėjimo paraiška pateikiama pavėluotai, tačiau nenurodyta, kad internetu pateiktos ir vėliau asmeniškai pareiškėjui atvykus ir jo parašu ranka papildytos paraiškos laikomos pateiktomis pavėluotai. Be to, ji teigia, kad Reglamento Nr. 1306/2013 72 straipsnyje pareiškėjo parašas nenurodytas kaip privalomas paraiškos elementas.

272    Antra, Čekijos Respublika teigia, kad pagal jos nacionalinę teisę internetu pateiktą paraišką pareiškėjas privalo asmeniškai atvykti pasirašyti, kad jos pateikimas būtų patvirtintas, tačiau tai nėra paraiškos priimtinumo sąlyga. Parašas ranka iš tikrųjų sudaro sąlygas įsitikinti, kad paraišką teikiantis subjektas tikrai yra tas, kurio vardu paraiška pateikta (Čekijos administracinio kodekso 37 straipsnio 4 dalis (Zákon č. 500/2004 Sb., správní řád)).

273    Trečia, Čekijos Respublika pažymi, kad pagal jos nacionalinę teisę vienintelis dalykas, kuriuo pareiškėjas gali papildyti internetu pateiktą paraišką, yra jo parašas ranka, kuris turi būti padėtas kompetentingoje įstaigoje per penkias dienas nuo paraiškos pateikimo internetu. Nei tarp paraiškos pateikimo internetu ir jos pasirašymo pareiškėjui atvykus asmeniškai, nei tuo momentu, kai ją pasirašo asmeniškai atvykęs pareiškėjas, ta paraiška negali būti niekaip papildyta ar pakeista.

274    Ketvirta, Čekijos Respublika teigia, kad iš anksto internetu pateiktos paraiškos patvirtinimas asmeniškai atvykus pareiškėjui yra Sąjungos teisėje plačiai taikomas mechanizmas, numatytas, be kita ko, Teisingumo Teismo procedūros reglamento 57 straipsnio 7 dalyje.

275    Komisija ginčija šiuos argumentus.

276    Dėl pirmojo ir antrojo Čekijos Respublikos pateiktų argumentų, kuriuos būtina aptarti kartu, reikia pažymėti, kad valstybės narės neprivalo nacionalinėje teisėje nustatyti taisyklių, kuriose būtų patvirtinta pagalbos ir mokėjimo paraiškų, kurios bet kuriuo atveju turi neprieštarauti Sąjungos teisei, teikimo tvarka.

277    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 640/2014 13 straipsniu, paramos ar mokėjimo paraiškoms, pateiktoms suėjus Komisijos nustatytam galutiniam terminui, turi būti taikomas sumažinimas 1 %.

278    Beje, pagalbos gavėjo tapatybės nustatymas priskiriamas prie informacijos, kuri turi būti pateikta pagalbos ar mokėjimo paraiškoje, kad ši būti laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu buvo pateikta laikantis pagal Reglamento Nr. 640/2014 13 straipsnį nustatytų terminų. Iš tiesų, nors Reglamento Nr. 1306/2013 72 straipsnyje pareiškėjo parašas nenurodytas prie duomenų, kurie turi būti pateikti pagalbos ar mokėjimo paraiškoje, jame pažymėta, kad toje paraiškoje turi būti pateikta „visa kita informacija, kuri numatyta šiame reglamente arba reikalinga siekiant įgyvendinti atitinkamus žemės ūkio sektorių teisės aktus, arba kurios prašo atitinkama valstybė narė“. Šiuo klausimu Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 14 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta Reglamento Nr. 1306/2013 įgyvendinimo tvarka, nustatyta, jog tam, kad pagalbos ar mokėjimo paraiška atitiktų reikalavimus, joje turi būti nurodyta, be kita ko, gavėjo tapatybė.

279    Remiantis šalių raštais galima teigti, kad pagal Čekijos teisę paraiškos pasirašymas ranka yra privalomas formalumas, kurio nesilaikant paraiška nepriimama. Iš tiesų, kaip 2018 m. spalio 1 d. pastabose dėl dvišalio susitikimo protokolo nurodė Čekijos valdžios institucijos, internetu be elektroninio parašo pateikta paraiška turi būti patvirtinta parašu ranka per penkias ateinančias dienas. Tokiu atveju, jei pareiškėjas asmeniškai atvykęs į kompetentingą įstaigą pasirašo paraišką laikydamasis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų, tos paraiškos pateikimo data laikoma jos pateikimo internetu data. Vis dėlto, jeigu pareiškėjas asmeniškai nepasirašo paraiškos arba tai padaro nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, ta paraiška laikoma nepriimtina ir kompetentingos vadžios institucijos į ją neatsižvelgia.

280    Tuo remiantis darytina išvada, kad internetu be elektroninio parašo pateiktos paraiškos pasirašymas ranka ne tik atlieka, kaip pažymi Čekijos valdžios institucijos, paraiškos pateikimo patvirtinimo funkciją, bet ir yra tos paraiškos priimtinumo sąlyga. Kompetentingos valdžios institucijos vertina tik tas paraiškas, kurias gavėjas asmeniškai atvykęs pasirašo ranka.

281    Taigi, nors nagrinėjamu atveju paraiškos internetu be elektroninio parašo buvo pateiktos per Reglamento Nr. 640/2014 13 straipsnyje nustatytą terminą, jose nebuvo pareiškėjų parašų ranka, kurie vis dėlto yra lemiamos reikšmės turinti informacija tikrinant jų tapatybę ir sprendžiant dėl jų atitikties reikalavimams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1306/2013 72 straipsnį, aiškinamą atsižvelgiant į Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 14 straipsnio 1 dalį.

282    Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad dėl to, jog paraiškų pateikimo internetu dieną jose trūko esminės informacijos, kad būtų galima priimti sprendimą dėl jų atitikties reikalavimams, ir dėl to, kad ta informacija, t. y. pareiškėjų parašas ranka, buvo pateikta suėjus Reglamento Nr. 640/2014 13 straipsnyje nustatytiems terminams, tos paraiškos buvo pateiktos pavėluotai, o dėl to joms turėjo būti taikomas 1 % sumažinimas.

283    Taigi pirmąjį ir antrąjį argumentus reikia atmesti.

284    Dėl trečiojo argumento reikia nuspręsti, kad jis šioje byloje neturi reikšmės. Iš tiesų, nors tarp pateikimo internetu datos ir pasirašymo pareiškėjui asmeniškai atvykus datos pagalbos ar mokėjimo paraiškų turinys nebuvo keistas, jos buvo neišsamios pateikimo internetu momentu, nes nepasirašytos, taigi neatitiko Sąjungos teisėje nustatytų atitikties reikalavimams kriterijų.

285    Taigi trečiąjį argumentą reikia atmesti.

286    Kiek tai susiję su ketvirtuoju argumentu, reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 57 straipsnio 7 dalį šalims leidžiama pasirašytą procesinių dokumentų originalą kanceliarijai pateikti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to dokumento kopijos atsiuntimo, šioje byloje taip pat neturi reikšmės. Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismo procedūros reglamento 57 straipsnio 7 dalyje numatytas atvejis skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo atvejo, nes, remiantis ta nuostata, per dešimties dienų terminą šalių Teisingumo Teismui pateikiamas originalus dokumentas turi būti tas pats, kuris pateiktas anksčiau, įskaitant jo parašą, kuris turi būti padėtas tuo metu, kai siunčiama procesinių dokumentų kopija.

287    Taigi reikia atmesti ketvirtąjį argumentą ir dėl tos priežasties – visą penktąjį pagrindą.

F.      Dėl šeštojo pagrindo, kuriuo ginčijamas finansinės drausmės mechanizmas

288    Dėstydama šeštąjį pagrindą Čekijos Respublika tvirtina, kad Komisija nesilaikė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo, nes 2 % dydžio fiksuota korekcija, kurią ši jai pritaikė pagal finansinės drausmės mechanizmą, yra netolygi nustatytos neatitikties dydžiui.

289    Komisija ginčija ieškinio pagrindą.

290    Iš pradžių reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1306/2013 25 ir 26 straipsniuose ir Reglamento Nr. 1307/2013 8 straipsnyje nustatytas finansinės drausmės mechanizmas skiriasi nuo atitikties patvirtinimo procedūros, nustatytos Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnyje.

291    Iš tiesų atitikties patvirtinimo procedūra siekiama sudaryti sąlygas Komisijai po rungimosi principu grindžiamos procedūros neskirti Sąjungos finansavimo valstybės narės išlaidoms, kurias ši patyrė pažeisdama Sąjungos teisę.

292    Finansinės drausmės mechanizmo tikslas yra sudaryti sąlygas valstybėms narėms pervesti Komisijai asignavimus, kurie iš pradžių buvo skirti tiesioginėms išmokoms ūkininkams, kad būtų sudarytas finansinis rezervas, skirtas finansuoti žemės ūkio sektoriuje galinčiai kilti krizei. Tačiau, jei tie asignavimai nepanaudojami, paskesniais metais Komisija juos grąžina valstybėms narėms, šios vėliau juos perveda ūkininkams, kuriems iš pradžių taikytas tiesioginių išmokų, į kurias jie turėjo teisę, sumažinimas.

293    Šioje byloje pagal finansinės drausmės mechanizmą iš pradžių iš ūkininkų atskaitytus asignavimus Komisija Čekijos Respublikai grąžino priimdama reglamentus dėl kompensavimo.

294    Grįsdama šį pagrindą Čekijos Respublika pateikia du argumentus.

295    Dėstydama pirmąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad jeigu pagal finansinės drausmės mechanizmą skirta fiksuota korekcija atspindi korekcijas, kurias Komisija taikė vykdydama VIPS, JŪS, žalinimo ir SSP sistemų tyrimą, jos dydis turėtų būti toks pats kaip už kiekvieną iš šių schemų ar sistemų skirtų korekcijų dydis. Čekijos Respublika pažymi, kad už SSP sistemą per tyrimą 5 % fiksuotą korekciją Komisija pritaikė 10 % išlaidų, patirtų pažeidžiant tą sistemą. Čekijos Respublikos teigimu, tai reiškia, kad tą pačią 5 % dydžio korekciją 10 % patirtų išlaidų Komisija turėjo taikyti už SSP sistemą, kai nustatė fiksuotą korekciją pagal finansinės drausmės mechanizmą.

296    Šiuo klausimu neginčijama, kad nagrinėjamu atveju per atitikties patvirtinimo procedūrą, kuriai pasibaigus priimtas ginčijamas sprendimas, Čekijos valdžios institucijos pateikė Komisijai vieną biudžeto eilutę už visas pagalbos schemas, kurioms taikoma finansinės drausmės procedūra. Tai reiškia, kad Čekijos valdžios institucijos dėl kiekvienos pagalbos schemos nenurodė asignavimo sumos, kuri iš pradžių buvo pervesta Komisijai ir kurią paskui ši grąžino pagal reglamentus dėl kompensavimo, tačiau pateikė vieną sumą už visas skirtingas pagalbos schemas. Taip Komisija atsižvelgė būtent į tą vieną sumą, kai nustatinėjo finansinės korekcijos dydį pagal finansinės drausmės mechanizmą.

297    Vis dėlto 2020 m. vasario 4 d. taikinimo prašyme Čekijos Respublika papriekaištavo Komisijai, kad apskaičiuodama fiksuotą korekciją už SSP sistemą pagal finansinės drausmės mechanizmą ši netaikė sumažintos korekcijos, kuri yra 5 % nuo 10 % išmokėtų išmokų pažeidžiant Sąjungos teisę ir kurią ji už tą pačią sistemą taikė per tyrimą.

298    Nei 2020 m. lapkričio 13 d. rašte, pateiktame gavus taikinimo institucijos ataskaitą, nei paskesniuose susirašinėjimuose Čekijos valdžios institucijos nepateikė Komisijai informacijos, kuria remiantis būtų galima viename bendrame biudžeto punkte dėl asignavimų, kuriems taikomi reglamentai dėl kompensavimo, tiksliai išskirti dalį, susijusią su SSP sistema.

299    Tokiomis aplinkybėmis galutinėse išvadose ir suvestinėje ataskaitoje Komisija nusprendė taikyti vieną bendrą 2 % fiksuotą korekciją visiems asignavimams, kuriems buvo taikoma finansinės drausmės procedūra.

300    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalimi ir Deleguotojo reglamento Nr. 907/2014 12 straipsnio 2 dalimi, sprendimą neskirti Sąjungos finansavimo išlaidoms Komisija grindžia nurodydama nepagrįstai išleistas sumas tik tuo atveju, jei tos sumos gali būti nustatytos dedant proporcingas pastangas.

301    Beje, remiantis šio sprendimo 108 punkte nurodyta jurisprudencija, pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų aktais nebūtų viršijama tai, kas yra tinkama ir reikalinga norimam tikslui pasiekti.

302    Nagrinėjamu atveju Čekijos Respublika Komisijai nepateikė informacijos, kuria remdamasi galėtų biudžeto punkte dėl asignavimų, kuriems taikyti reglamentai dėl kompensavimo, nustatyti, kokia dalis taikoma SSP sistemai. Taigi Komisija, dėdama proporcingas pastangas, remdamasi Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalimi, Deleguotojo reglamento Nr. 907/2014 12 straipsnio 2 dalimi ir proporcingumo principu pagrįstai nusprendė pagal finansinės drausmės mechanizmą taikyti vieną fiksuotą korekciją visoms pagalbos schemoms.

303    Taigi pirmąjį argumentą reikia atmesti.

304    Dėstydama antrąjį argumentą Čekijos Respublika teigia, kad jei Bendrasis Teismas turėtų panaikinti per atitikties patvirtinimo procedūrą, kuriai pasibaigus priimtas ginčijamas sprendimas, visas už VIPS, JŪS, žalinimo ir SSP schemas ar sistemas Komisijos skirtas korekcijas ar jų dalį, jis taip pat turėtų automatiškai ir bendrai panaikinti tokio paties dydžio pagal finansinės drausmės mechanizmą pritaikytą korekciją, nes ji nebebūtų tolygi finansinei žalai, kuri neva padaryta Sąjungos biudžetui.

305    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad korekcijos nustatymas pagal finansinės drausmės mechanizmą yra susijęs su Komisijos nustatytomis korekcijoms pagal atitikties patvirtinimo procedūrą schemoms, kurioms taikoma finansinės drausmės procedūra. Iš tiesų, siekiant kiek įmanoma užtikrinti, kad kiekvienais metais ūkininkams mokamos tiesioginės išmokos atitiktų nuo tų išmokų atskaičiuojamus asignavimus pagal finansinės drausmės mechanizmą, kurie tikriausiai bus grąžinti tiems ūkininkams kitais metais, jei per atitikties patvirtinimo procedūrą Komisija nustato korekciją už tiesioginėse išmokose nustatytus pažeidimus, ji taip pat privalo nustatyti korekciją asignavimams, kuriems taikoma finansinės drausmės procedūra.

306    Vis dėlto negali būti nustatytos jokios automatinės sąsajos tarp Komisijos per atitikties patvirtinimo procedūrą taikomos korekcijos už tam tikrą pagalbos schemą ir jos nustatomos korekcijos už sumas pagal tą pačią pagalbos schemą, kurioms taikomas grąžinimas valstybėms narėms pagal finansinės drausmės mechanizmą.

307    Pirma, remiantis Reglamento Nr. 1306/2013 26 straipsniu, pagal finansinės drausmės mechanizmą Komisijai pervestos sumos grąžinamos, jei reikia, ūkininkams, pritaikius fiksuotą koregavimo koeficientą, kuris taikomas visoms išmokoms pagal įvairias pagalbos schemas.

308    Taigi pagal finansinės drausmės mechanizmą taikomą korekciją Komisija apskaičiuoja nustatydama vienodą dydį visoms pagalbos schemoms, ir tas dydis nebūtinai priklauso nuo jos taikomos korekcijos dydžio per atitikties patvirtinimo procedūrą už tiesioginėse išmokose ūkininkams pagal konkrečias pagalbos schemas nustatytus pažeidimus.

309    Antra, kaip nustatyta šio sprendimo 302 punkte, Komisijos galimybė dedant proporcingas pastangas nustatyti, kurie iš asignavimų, kuriems taikomas finansinės drausmės mechanizmas, yra susiję su kiekviena pagalbos schema, kuriai taikoma atitikties patvirtinimo procedūra, priklauso nuo turimos kiekvienu atveju atskirai valstybių narių pateiktos informacijos.

310    Taigi negalima teigti, kad visiškas ar dalinis tam tikrai pagalbos schemai nustatytos ginčijamos finansinės korekcijos panaikinimas automatiškai ir apskritai lemia fiksuotos korekcijos, nustatytos pagal finansinės drausmės mechanizmą, panaikinimą.

311    Vadinasi, reikia atmesti antrąjį argumentą ir dėl tos priežasties – visą šeštąjį pagrindą.

312    Atsižvelgiant į pirma išdėstytus argumentus, ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek juo Čekijos Respublikai nustatyta, viena vertus, 18 833,24 euro dydžio ginčijama finansinė korekcija už pažeidimą nustatant kontrolinę imtį vykdant standartinius tikrinimus ir, kita vertus, 17 855 884,41 euro dydžio ginčijama finansinė korekcija už pažeidimą, susijusį su nepagrįstų išmokų susigrąžinimu, o likusią ieškinio dalį atmesti.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

313    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys buvo iš dalies patenkintas, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/2020 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) tiek, kiek juo Čekijos Respublikai nustatyta, viena vertus, 18 833,24 euro dydžio finansinė korekcija už Sąjungos teisės nuostatų dėl pagalbos gavėjų, kuriems turi būti taikomas standartinis patikrinimas, imties nustatymo pažeidimą, ir, kita vertus, 17 855 884,41 euro dydžio finansinė korekcija už kontrolės, skirtos patikrinti, ar vienais metais pagalbos skyrimo reikalavimų neatitinkantis plotas taip pat neatitiko tų sąlygų ankstesniais metais ir ar turėjo būti pradėta nepagrįstų išmokų susigrąžinimo procedūra pagal vienkartinės išmokos už plotus sistemą, trūkumus.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Čekijos Respublika ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Jaeger Nihoul Verschuur

Paskelbtas 2023 m. gruodžio 6 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: čekų.