Byla T‑462/13
Comunidad Autónoma del País Vasco,
ir
Itelazpi, SA
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Skaitmeninė televizija – Valstybės pagalba skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose – Sprendimas pripažinti pagalbą iš dalies suderinama ir iš dalies nesuderinama su vidaus rinka – Pranašumas – Bendros ekonominės svarbos paslauga – SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas – Nauja pagalba“
Santrauka – 2015 m. lapkričio 26 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas, skirtas valstybei narei, kuriuo konstatuojamas pagalbos nesuderinamumas su vidaus rinka – Minėtą pagalbą suteikusios regioninės valdžios institucijos ieškinys – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumo sąlygos – Dviejų ieškovų pateiktas vienas ir tas pats ieškinys – Vieno iš ieškovų pateikto ieškinio priimtinumas – Būtinybė išnagrinėti antrojo ieškovo pateikto ieškinio priimtinumą – Nebuvimas
(SESV 263 straipsnis)
3. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės, skirtos įmonės vykdomų viešosios paslaugos įpareigojimų sąnaudoms kompensuoti – Sprendime Altmark nurodytas pirmasis kriterijus – Aiškiai apibrėžti viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai – Naudą gaunančios įmonės, faktiškai įgaliotos vykdyti aiškiai apibrėžtus viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimus, nebuvimas – Įtraukimas į sąvoką
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
4. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Adresatai – Įmonės – Sąvoka – Ūkinės veiklos vykdymas – Valstybės subjektas, vykdantis ūkinę veiklą ir turintis atskirą teisinį subjektiškumą – Įtakos finansiniams santykiams tarp valstybės ir šio subjekto nebuvimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Transliavimo sektorius – Bendrosios ekonominės svarbos paslaugos apibrėžimas – Transliavimo paslaugos atskyrimas nuo perdavimo tinklų eksploatavimo – Leistinumas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis; Protokolas Nr. 29, pridėtas prie ES ir ESV sutarčių)
6. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas – Teisminė kontrolė – Laisvas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas
7. Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Transliavimo sektorius – Tinklų eksploatavimo paslaugos, kaip bendrosios ekonominės svarbos paslaugos, apibrėžimas – Sąlyga – Technologinio neutralumo principo paisymas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis ir 108 straipsnis)
8. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės, skirtos įmonės vykdomų viešosios paslaugos įpareigojimų sąnaudoms kompensuoti – Sprendime Altmark nurodytas ketvirtasis kriterijus – Investicijų ir planuojamų einamųjų išlaidų nurodymo sutartyse nepakankamumas – Administracijos teikiama paslauga naudojantis jos pačios priemonėmis – Nepakankama aplinkybė užtikrinti mažiausius kaštus visuomenei
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
9. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 107 straipsnio 3 dalis)
10. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Komunikatas dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo – Teisinis pobūdis – Orientacinės elgesio taisyklės, kuriomis Komisija apriboja savo diskreciją
[SESV 107 straipsnio 3 dalis ir SESV 108 straipsnis; Komisijos komunikatas C(2003) 541 final]
11. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Atsižvelgimas į priemonės nustatymo metu susiklosčiusią situaciją
(SESV 107 straipsnio 3 dalis)
12. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Vertinimas SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto atžvilgiu – Atsižvelgimas į ankstesnę praktiką – Netaikymas
(SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas)
13. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Valstybės viena po kitos vykdomos neatsiejamai susijusios intervencijos – Kartu nagrinėjamų priemonių vertinimas – Leistinumas
(SESV 107 straipsnio 3 dalis ir 108 straipsnis)
14. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Esamą pagalbos schemą keičianti priemonė – Pakeitimas, turintis įtakos schemos esmei – Pagalbos schemos pripažinimas nauja pagalba
(SESV 108 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktas; Komisijos reglamento Nr. 794/2004 4 straipsnio 1 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 34 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 34 punktą)
3. Valstybės pagalbos srityje pagal pirmąjį Sprendimo Altmark kriterijų kompensaciją gaunanti įmonė turi būti iš tikrųjų įgaliota vykdyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, o šie įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti.
Nors valstybės narės turi didelę diskreciją apibrėžti, kas, jų manymu, yra laikoma bendrosios ekonominės svarbos paslauga (BESP), ši teisė nėra neribota ir negali būti savo nuožiūra įgyvendinama vien tik siekiant, kad konkrečiam sektoriui nebūtų taikomos konkurencijos taisyklės. Iš tikrųjų, kad būtų laikoma BESP, atitinkamos paslaugos bendrasis ekonominis interesas turi būti ypatingas, palyginti su kitokios ekonominės veiklos interesu.
Šiuo atžvilgiu Bendrojo Teismo atliekamos Komisijos vertinimų kontrolės apimtis neišvengiamai susijusi su aplinkybe, kad valstybės narės sprendimą laikyti paslaugą BESP Komisija gali ginčyti tik akivaizdžios klaidos atveju. Vis dėlto šia kontrole turi būti užtikrinamas tam tikrų minimalių kriterijų, susijusių, be kita ko, su viešosios valdžios akto, kuriuo atitinkamiems ūkio subjektams pavesta BESP užduotis, buvimu ir universaliu bei privalomu šios užduoties pobūdžiu, laikymasis.
Taigi nesant aiškaus ir tikslaus paslaugos kaip viešosios paslaugos apibrėžimo, Sprendime Altmark nustatytas pirmasis kriterijus nėra tenkinamas. Be to, vien tai, kad paslauga pagal nacionalinę teisę laikoma bendrojo intereso paslauga, nereiškia, kad visi operatoriai, kurie teikia tokią paslaugą, turi pareigas teikti viešąją paslaugą, kaip tai suprantama pagal minėtą sprendimą. Iš tikrųjų paslaugos pripažinimas BESP reikalauja, kad tokios paslaugos administravimas būtų suteiktas tam tikroms įmonėms.
(žr. 42, 50–54, 57 punktus)
4. Dėl konkurencijos normų taikymo reikia atskirti situaciją, kai valstybė įgyvendina viešąjį valdymą nuo situacijos, kai ji vykdo pramoninio ar komercinio pobūdžio ekonominę veiklą, kai rinkai pateikiamos prekės ar paslaugos. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, kad valstybė narė veikia tiesiogiai per organizaciją, kuri yra valstybės administracinio aparato dalis, arba per subjektą, kuriam ji yra suteikusi specialiąsias ar išimtines teises.
Be to, nuo valstybės atskiro teisinio subjektiškumo, kuris pagal nacionalinę teisę suteiktas ekonominę veiklą vykdančiam subjektui, egzistavimas neturi įtakos finansinių santykių tarp valstybės ir šio subjekto buvimui, todėl ir šių subjektų galimybei gauti valstybės pagalbą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
(žr. 61, 62 punktus)
5. Valstybės pagalbos srityje atlikdama paslaugos pripažinimo bendrojo ekonominio intereso paslauga kontrolę, Komisija gali atskirti transliavimo paslaugą nuo transliavimo tinklų eksploatavimo.
Tiesa, perdavimas yra būtinas transliacijai. Vis dėlto transliavimo paslauga turi būti atskirta nuo transliavimo tinklų eksploatavimo paslaugos. Iš tikrųjų tai dvi skirtingos veiklos, kurias vykdo skirtingos įmonės skirtingose rinkose. Transliavimo paslaugą teikia transliuotojai, t. y. televizijos operatoriai, o transliavimo tinklų eksploatavimo paslaugą teikia signalų transliavimo platformų, t. y. antžeminės, palydovinės, kabelinės ar interneto protokolo televizijos (IPTV) platformų operatoriai.
Be to, nors ES ir ESV sutartis papildantis Protokolas Nr. 29 dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos taikomas transliavimo sektoriui, o konkrečiai, viešosios transliavimo paslaugos, kurią užtikrinti pavesta transliavimo įstaigoms, t. y. šiuo atveju – televizijos operatoriams, finansavimui, signalų transliavimo platformų operatorių finansavimui šis protokolas netaikomas. Be to, minėto protokolo tikslai, susiję su visuomenės demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais poreikiais bei poreikiu išlaikyti žiniasklaidos įvairovę, visiškai nesietini su transliavimo technologijos pasirinkimu.
(žr. 65–67, 69, 70 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 71 punktą)
7. Valstybės pagalbos srityje bendra Sutarties struktūra rodo, jog SESV 108 straipsnyje nustatytos tvarkos taikymo rezultatas niekada neturi prieštarauti konkrečioms Sutarties nuostatoms. Valstybių narių diskrecija apibrėžiant savo bendrosios ekonominės svarbos paslaugas (BESP) negali būti tokia, kuri suteikia galimybę pažeisti vienodo požiūrio principą, kuris, kalbant apie tinklų eksploatavimo paslaugą, užtikrinamas konkrečiai per technologinio neutralumo kriterijų.
Kai egzistuoja kelios perdavimo platformos, negalima tvirtinti, kad viena iš jų yra esminė perduodant transliavimo signalus, nepažeidžiant technologinio neutralumo kriterijaus. Todėl tinklo eksploatavimo paslaugą apibrėždamos kaip BESP nacionalinės valdžios institucijos neturi diskriminuoti kitų platformų. Iš tikrųjų ESS sutartyje numatyta neiškraipyta konkurencija gali būti užtikrinta, tik jeigu atskiri ūkio subjektai turi lygias galimybes.
Vis dėlto technologinio neutralumo kriterijaus laikymasis nereiškia, kad visais atvejais apibrėžiant tam tikrą perdavimo tinklo eksploatavimo platformą daroma akivaizdi klaida. Iš tikrųjų, kai Komisija išsamiai nenagrinėja valstybės narės pasirinkimo, ji nepagrįstai gali konstatuoti akivaizdžią nacionalinių valdžios institucijų klaidą apibrėžiant tam tikrą šio tinklo eksploatavimo platformą. Vis dėlto šis trūkumas neturi reikšmės, kai netenkinamas Sprendime Altmark nustatytas pirmasis kriterijus dėl aiškaus ir tikslaus transliavimo tinklų eksploatavimo paslaugos kaip viešosios paslaugos apibrėžimo nebuvimo.
(žr. 77–79 punktus)
8. Valstybės pagalbos srityje norint įvertinti, ar konkrečiu atveju tenkinamas Sprendime Altmark nustatytas ketvirtasis kriterijus, investicijų ir planuojamų einamųjų išlaidų nurodymas tarpžinybinėse sutartyse, sudarytose su valstybės narės autonominių regionų viešosios administracijos įstaigomis, nepakeičia išlaidų, kurias vidutinė, gerai valdoma ir tinkamai apsirūpinusi, kad patenkintų reikalavimus, kylančius iš viešosios paslaugos teikimo, įmonė patiria vykdydama įsipareigojimus, įvertinus atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną, gautus vykdant šiuos įsipareigojimus, analizės.
Be to, vien tik tai, kad administracijos užtikrintina paslauga teikiama naudojantis jos pačios priemonėmis, nėra mažiausių kaštų visuomenei garantija.
(žr. 80, 84, 87 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 105, 106, 112 punktus)
10. Technologinio neutralumo kriterijaus svarbą perėjimo nuo analoginio transliavimo prie skaitmeninio srityje Komisija pažymėjo 2003 m. komunikato dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo 2.1.3 punkte. Kaip nurodyta šiame komunikate, technologinio neutralumo sąlyga reiškia, kad analoginio transliavimo atsisakymas konkrečioje teritorijoje įmanomas tik tada, kai beveik visi namų ūkiai gauna skaitmenines paslaugas, o norint pasiekti šį tikslą, reikia atsižvelgti į visus transliavimo būdus. Komisijai priėmus šiuos aktus, skirtus patikslinti Sutartį atitinkančius kriterijus, kuriuos ji rengiasi taikyti įgyvendindama savo diskreciją, atsiranda Komisijai priskirtų galių apribojimas, ir ji turi vadovautis orientacinėmis taisyklėmis, kurias pati sau nustatė.
(žr. 109 punktą)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 116, 119–121, 123, 124 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 129 punktą)
13. Valstybės pagalbos srityje įvairios valstybės intervencijos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į jų pasekmes, ir kai ryšys tarp šių intervencijų yra toks glaudus, Komisija gali jas laikyti viena pagalbos schema, kurią suteikė valstybės narės viešosios valdžios institucijos.
Be to, vertindama pagalbos schemą Komisija gali apsiriboti konkrečios schemos požymių analize, siekdama sprendimo motyvuose įvertinti, ar ši schema yra tinkama įgyvendinant SESV 107 straipsnio 3 dalyje nustatytus tikslus. Komisija sprendime dėl tokios schemos neturi atlikti pagal tokią pagalbos schemą skirtos individualios pagalbos analizės. Kiekvienos atitinkamos įmonės individualią situaciją reikia patikrinti tik pagalbos susigrąžinimo etape.
(žr. 133, 134 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 146–150 punktus)