2010 m. sausio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija prieš Komisiją

(Byla T-21/10)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller ir advokato C. von Donat

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

panaikinti 2009 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimą C (2009) 9049, praneštą 2009 m. lapkričio 16 d. dokumentu, kuriuo sumažinama 1997 m. gegužės 7 d. Komisijos sprendimu C (97) 1123 ir 1999 m. gruodžio 28 d. Komisijos sprendimu C (1999) 4928 suteikta Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama 2 tikslo regiono Saro federalinės žemės Vokietijos Federacinės Respublikoje (1997-1999) bendram programavimo dokumentui;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu Komisija sumažino ERPF finansinę paramą Saro federalinės žemės 2 tikslo regiono (1997-1999) Vokietijos Federacinėje Respublikoje bendram programavimo dokumentui.

Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė pateikia penkis ieškinio pagrindus.

Pirmiausia ieškovė teigia, kad finansinių klaidų taisymo subendrinimas ir ekstrapoliacija 1994-1999 metų paramos laikotarpiui, į kurį patenka programavimo dokumentas, neturi teisinio pagrindo.

Antra, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Reglamento (EEB) Nr. 4253/881¹ 24 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo įvykdytos paramos mažinimo sąlygos. Šiuo atžvilgiu ji visų pirma teigia, kad Komisija neteisingai išaiškino "pažeidimo" sąvoką. Be to, nors Komisija ir padarė prielaidą dėl sistemingų klaidų, tačiau ji nekonstatavo, jog už struktūrinių fondų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos pažeidė savo pareigas pagal Reglamento Nr. 4253/88 23 straipsnį. Ieškovė taip pat pažymi, kad prielaidos dėl sistemingų administravimo ir kontrolės klaidų grindžiamos klaidingais faktiniais konstatavimais. Ji teigia, kad svarbūs faktinių aplinkybių elementai buvo netinkamai išsiaiškinti ir įvertinti.

Papildomai, kaip trečiąjį ieškinio pagrindą, ieškovė nurodo, jog ginčijamame sprendime numatyti sumažinimai neproporcingi. Šiame kontekste ji teigia, kad Komisija nepasinaudojo pagal Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio 2 dalį turima diskrecija. Be to, pritaikyti bendri taisymai viršija (potencialią) žalą Bendrijos biudžetui. Ieškovė taip pat laikosi nuomonės, kad klaidų ekstrapoliacija neproporcinga, nes konkrečių klaidų negalima perkelti nevienarūšiai visumai.

Ketvirtuoju ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad buvo pažeisti esminiai formos reikalavimai. Šiuo atžvilgiu skundžiamas nepakankamas ginčijamo sprendimo pagrindimas ir atsakovės elgesys pateikiant ataskaitą už paramos laikotarpį. Ieškovė tvirtina, kad iš ginčijamo sprendimo nėra matyti pritaikyto subendrinimo priežasčių ir pagrindimo. Be to, Komisija, neatlikusi naujų patikrinimų, pakeitė įgaliotų kontrolierių vietoje padarytus konstatavimus ir neatsižvelgė arba nepakankamai atsižvelgė į Vokietijos institucijų paaiškinimus dėl esmės.

Galiausiai, penktuoju ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad atsakovė pažeidė partnerystės principą, nes pirmiausia ji patvirtino administravimo bei kontrolės sistemų veiksmingumą, o vėliau pagrindė ginčijamą sprendimą sisteminiais administravimo ir kontrolės sistemos trūkumais.

____________

¹ - 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, nustatantis nuostatas dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88, koordinuojančio įvairių struktūrinių fondų veiklą tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais, įgyvendinimo (OL L 374, p. 1)