Language of document : ECLI:EU:T:2019:292

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. gegužės 7 d.(*)

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo, vaizduojančio automobilį patartyje, paraiška – Apeliacijos priimtinumas Apeliacinėje taryboje – Reglamento (ES) 2017/1001 49 straipsnio 1 dalis – Prekių ir paslaugų, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, sąrašo apribojimas – Deleguotojo reglamento (ES) 2018/625 27 straipsnio 5 dalis – Patikrinimo, kurį turi atlikti Apeliacinė taryba, apimtis – Pareiga nuspręsti dėl prašymo apriboti sąrašą“

Byloje T‑629/18

mobile.de GmbH, įsteigta Dreilinden (Vokietija), atstovaujama advokato T. Lührig,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą M. Fischer,

atsakovę,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. rugpjūčio 7 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2653/2017‑4), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį žymenį, vaizduojantį automobilį patartyje, kaip Europos Sąjungos prekių ženklą,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai P. Nihoul ir J. Svenningsen (pranešėjas),

kancleris E. Coulon,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. spalio 18 d.,

susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. gruodžio 20 d.,

atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2016 m. birželio 30 d. ieškovė mobile.de GmbH, remdamasi iš dalies pakeistu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

2        Prekių ženklas, kurį buvo prašyta įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:

Image not found

3        Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašyta registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9, 12, 16, 25, 28, 35–38, 41, 42 ir 45 klasėms.

4        2016 m. liepos 22 d. Sprendimu EUIPO ekspertas pareiškė prieštaravimus dėl susijusio prekių ženklo registracijos daliai nagrinėjamų prekių ir paslaugų; jis rėmėsi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas) ir tvirtino, kad prekių ženklas neturi skiriamojo požymio.

5        2016 m. lapkričio 25 d. ieškovė atsakė į minėtą eksperto raštą ir pateikė pastabas, kuriomis ginčijami visi eksperto pateikti prieštaravimai.

6        2017 m. kovo 23 d. raštu ekspertas atsiėmė dalį savo prieštaravimų, pateiktų dėl dalies prekių ir paslaugų, iš pradžių nurodytų jo 2016 m. liepos 22 d. rašte. Ieškovei buvo pasiūlyta pateikti pastabas arba pateikti kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad skiriamasis požymis buvo įgytas naudojant susijusį prekių ženklą prekėms ir paslaugoms, dėl kurių ekspertas savo prieštaravimų neatsiėmė. Tokias papildomas pastabas ieškovė pateikė 2017 m. liepos 24 d.

7        2017 m. spalio 3 d. sprendimu ekspertas atsisakė įregistruoti susijusį prekių ženklą jo 2017 m. kovo 23 d. rašte nurodytoms prekėms ir paslaugoms pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir 42 straipsnio 2 dalį.

8        2017 m. gruodžio 15 d. ieškovė pateikė apeliaciją EUIPO siekdama, kad būtų panaikintas eksperto sprendimas tiek, kiek juo buvo atmesta susijusio prekių ženklo registracijos paraiška.

9        2018 m. vasario 16 d. ieškovė pateikė EUIPO du dokumentus. Viename iš jų buvo prašymas apriboti prekių ir paslaugų, kurioms iš pradžių buvo prašyta įregistruoti prekių ženklą, sąrašą. Šis prašymas apriboti apėmė visas prekes ir paslaugas, dėl kurių ekspertas atmetė registracijos paraišką.

10      Tą pačią dieną ieškovė pateikė kitą dokumentą pavadinimu „Pareiškimas, kuriame išdėstyti apeliacijos motyvai ir (arba) pranešimas dėl prekių ženklo paraiškos apribojimo“, jo priede buvo prieš tai pateiktas prašymas dėl apribojimo.

11      2018 m. balandžio 6 d. EUIPO prašymu ieškovė turėjo dar kartą pateikti prašymą apriboti prekių ir paslaugų, kurioms buvo prašyta įregistruoti susijusį prekių ženklą, sąrašą kitu formatu (PDF), pakeista forma, tačiau su tuo pačiu turiniu.

12      2018 m. gegužės 10 d. Apeliacinės tarybos kanceliarija patvirtino dviejų prašymų apriboti, pateiktų atitinkamai 2018 m. vasario 16 d. ir balandžio 6 d., gavimą.

13      2018 m. birželio 6 d. raštu EUIPO informavo ieškovę apie tai, kad apeliacija buvo perduota Ketvirtajai apeliacinei tarybai pagal Reglamento 2017/1001 69 straipsnio 2 dalį, nes ekspertas prašymų nepatenkino.

14      2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją kaip nepriimtiną pagal Reglamento 2017/1001 68 straipsnio 1 dalies trečią sakinį, siejamą su 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625, kuriuo papildomas Reglamentas 2017/1001 ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430 (OL L 104, 2018, p. 1), 23 straipsnio 1 dalies d punktu; ji nurodė, kad antrasis dokumentas „Pareiškimas, kuriame išdėstyti apeliacijos motyvai ir (arba) pranešimas dėl prekių ženklo paraiškos apribojimo“, kurį ieškovė pateikė 2018 m. vasario 16 d., neatitinka kriterijų, kad galėtų būti laikomas Deleguotojo reglamento 22 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu rašytiniu pareiškimu, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai.

15      Apeliacinė taryba patikslino, kad minėtame 2018 m. vasario 16 d. dokumente ieškovė nurodė priedą, kuriame pateiktas prašymas apriboti prekių ir paslaugų, kurioms buvo prašyta įregistruoti susijusį prekių ženklą, sąrašą, siekdama patikslinti, kad šis prašymas apriboti susijęs su visomis prekėmis ir paslaugomis, dėl kurių ekspertas atmetė registracijos paraišką ir kurios yra vienintelis apeliacijos dalykas, ir kad dėl šios priežasties ji nusprendė pateikti prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo. Remdamasi šiais motyvais, Apeliacinė taryba nusprendė, kad šiame dokumente nėra jokios aplinkybės, pagrindžiančios eksperto sprendimo panaikinimą, ir kad todėl apeliacija turi būti pripažinta nepriimtina. Kadangi joks rašytinis dokumentas, kuriame išdėstyti apeliacijos motyvai, nebuvo pateiktas prieš baigiantis keturių mėnesių terminui, skaičiuojamam nuo pranešimo apie eksperto sprendimą dienos, Apeliacinė taryba konstatavo, kad šis sprendimas tapo galutinis.

 Šalių reikalavimai

16      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

17      EUIPO palaiko ieškovės reikalavimus, įskaitant susijusius su bylinėjimosi išlaidomis.

 Dėl teisės

18      Pirmiausia svarbu pažymėti, kad, kiek tai susiję su EUIPO procesine padėtimi, ji neturi nuolat ginti bet kurio Apeliacinės tarybos priimto ginčijamo sprendimo arba būtinai reikalauti atmesti bet kurio dėl tokio sprendimo pareikšto ieškinio; niekas neprieštarauja tam, kad EUIPO palaikytų ieškovės reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Peek & Cloppenburg / VRDT (Cloppenburg), T‑379/03, EU:T:2005:373, 22 punktą).

19      Šiuo atveju EUIPO reikalavimai priimtini tiek, kiek šie reikalavimai ir argumentai, kuriais jie grindžiami, neviršija ieškovės pateiktų reikalavimų ir ieškinio pagrindų.

20      Iš to matyti, kad, nepaisant šalių pozicijų dėl bylos esmės sutapimo, ieškinys neprarado dalyko. Iš tiesų, nepaisant sutarimo tarp šalių, skundžiamas sprendimas nebuvo, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei pakeistas, nei atšauktas, kadangi EUIPO neturi įgaliojimų taip elgtis ir duoti atitinkamų nurodymų apeliacinėms taryboms, kurių nepriklausomumas yra įtvirtintas Reglamento 2017/1001 166 straipsnio 7 dalyje. Todėl Bendrasis Teismas neatleistas nuo pareigos patikrinti ginčijamo sprendimo teisėtumo atsižvelgiant į ieškinyje suformuluotus pagrindus ir vis dar reikia priimti sprendimą dėl esmės (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Cloppenburg, T‑379/03, EU:T:2005:373, 28 ir 29 punktus).

21      Grįsdama savo ieškinį, ieškovė nurodo keturis pagrindus, susijusius su, pirma, Reglamento 2017/1001 49 straipsnio 1 dalies pažeidimu, antra, to paties reglamento 71 straipsnio 1 dalies antro sakinio pažeidimu, trečia, Reglamento 2017/1001 68 straipsnio 1 dalies ketvirto sakinio, siejamo su Deleguotojo reglamento 2018/625 23 straipsnio 1 dalies d punktu, pažeidimu, ir, ketvirta, Reglamento 2017/1001 68 straipsnio 1 dalies ketvirto sakinio, siejamo su Deleguotojo reglamento 2018/625 23 straipsnio 1 dalies e punktu ir 22 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimu.

22      Remdamasi pirmuoju pagrindu ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba pažeidė jos teisę apriboti prekių ir paslaugų, nurodytų jos prekių ženklo paraiškoje, sąrašą pagal Reglamento 2017/1001 49 straipsnio 1 dalį. Tačiau, ieškovės nuomone, ši teisė apriboti taikoma bet kuriuo procedūros momentu, įskaitant ir procedūrą Apeliacinėje taryboje. Kadangi jos prašymas buvo pateiktas tada, kai eksperto sprendimo vykdymas buvo sustabdytas dėl to, jog buvo pateikta apeliacija, Apeliacinė taryba turėjo vykdyti pirminį sprendimą priėmusios instancijos, t. y. eksperto, įgaliojimus ir „apriboti“ prekių ir paslaugų, kurioms buvo prašyta įregistruoti susijusį prekių ženklą, sąrašą. Dėl to Apeliacinė taryba turėjo padaryti išvadą, kad, įvykus minėtam apribojimui, apėmusiam prekes ir paslaugas, dėl kurių ekspertas atmetė paraišką įregistruoti, pirminis sprendimas nebekėlė jokių pasekmių ir kad nebereikėto priimti sprendimo dėl apeliacijos.

23      EUIPO iš esmės pritaria ieškovės argumentams ir paaiškina, kad nuspręsti dėl prašymo apriboti nurodytų prekių ir paslaugų sąrašą, kurį pateikia prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo vykstant apeliacinei procedūrai pagal Reglamento 2017/1001 49 straipsnio 1 dalį, Apeliacinė taryba turi vėliausiai sprendime dėl apeliacijos pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 5 dalį.

24      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad po to, kai pateikiama apeliacija, Apeliacinė taryba tampa instancija, kompetentinga nuspręsti dėl prašymo įregistruoti prekių ženklą. Kadangi ieškovė, kaip prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo, prašymą apriboti prekių ir paslaugų, nurodytų susijusio prekių ženklo registracijos paraiškoje, sąrašą pateikė tuo metu, kai eksperto sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti šį prekių ženklą buvo skundžiamas Apeliacinei tarybai, minėta taryba tapo kompetentinga nuspręsti dėl tokio prašymo apriboti sąrašą (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 16 d. Sprendimo Capella / EUIPO – Abus (APUS), T‑473/15, nepaskalbtas Rink., EU:T:2017:174, 36 punktą).

25      Dėl prekių ženklo paraišką pateikusio asmens teisės apriboti prekių ir paslaugų, nurodytų jo prekių ženklo paraiškoje, sąrašą primintina, kad pagal Reglamento 2017/1001 49 straipsnio 1 dalį prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo „gali bet kada atšaukti savo paraišką dėl ES prekių ženklo arba apriboti joje nurodytų prekių ar paslaugų sąrašą“.

26      Taigi pagal Reglamento 2017/1001 49 straipsnio 1 dalį prekių ir paslaugų, nurodytų Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškoje, sąrašo apribojimas gali būti atliekamas bet kuriuo momentu, taigi ir vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 16 d. Sprendimo APUS, T‑473/15, nepaskalbtas Rink., EU:T:2017:174, 37 punktą).

27      Šiuo atveju neginčijama, kad abu dokumentai, ieškovės pateikti 2018 m. vasario 16 d., buvo pateikti pateikus apeliaciją Apeliacinei tarybai ir nepasibaigus terminui, skirtam rašytiniam pareiškimui, kuriame išdėstyti tokios apeliacijos pagrindai, pateikti, kaip numatyta Reglamento 2017/1001 68 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje. Taigi prašymas dėl apribojimo buvo pateiktas vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje pagal to paties reglamento 49 straipsnio 1 dalį.

28      Tačiau Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad dėl tokio prašymo apriboti sąrašą, pateikto pagal Reglamento 2017/1001 49 straipsnį, Apeliacinė taryba turi nuspręsti vėliausiai savo sprendime dėl apeliacijos. Tokia pareiga nuspręsti dėl prašymo apriboti sąrašą tenka Apeliacinei tarybai, neatsižvelgiant į tai, ar buvo pateiktas rašytinis pareiškimas, kuriame išdėstyti apeliacijos motyvai, pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 22 straipsnio 1 dalies b punktą.

29      Kadangi ieškovė prašymą apriboti prekių ir paslaugų, nurodytų jos paraiškoje įregistruoti susijusį prekių ženklą, sąrašą pagal Reglamento 2017/1001 49 straipsnio 1 dalį pateikė prieš baigiantis to paties reglamento 68 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje nustatytam terminui, per kurį turi būti pateiktas rašytinis pareiškimas, kuriame išdėstyti jos apeliacijos motyvai, Apeliacinė taryba turėjo jį išnagrinėti.

30      Kadangi apeliacija buvo atmesta kaip nepriimtina todėl, kad ieškovės pateiktas 2018 m. vasario 16 d. dokumentas „Pareiškimas, kuriame išdėstyti apeliacijos motyvai ir (arba) pranešimas dėl prekių ženklo paraiškos apribojimo“ neatitinka kriterijų, kad jį būtų galima laikyti rašytiniu pareiškimu, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, Apeliacinė taryba nenusprendė dėl ieškovės pateikto prašymo apriboti prekių ir paslaugų sąrašą, taip pažeisdama Reglamento 2017/1001 49 straipsnio 1 dalį, siejamą su Deleguotojo reglamento 2018/625 27 straipsnio 5 dalimi.

31      Taigi ieškinio pirmąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir todėl panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti kitų trijų ieškovės nurodytų ieškinio pagrindų.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

32      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EUIPO pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės ir EUIPO reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2018 m. rugpjūčio 7 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2653/20174).

2.      Priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová

Nihoul

Svenningsen

Paskelbtas 2019 m. gegužės 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: vokiečių.