2006 m. lapkričio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Premium

(Byla T-316/06)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija (Briuselis, Belgija), atstovaujama E. Montaguti, padedamo advokatų J.-L. Fagnart ir F. Longfils

Atsakovė: Premium SA

Ieškovės reikalavimai

Pripažinti šiuo ieškiniu pateiktą prašymą priimtinu ir pagrįstu;

Priteisti iš Premium SA pagrindinę 88 594,493 EUR sumą, kurią sudaro 57 605,74 EUR suma už sutartį ISAR A 2052 ir 30 988,74 EUR suma už sutartį KAVAS-2 A2019;

Priteisti iš Premium SA delspinigius, skaičiuojamus nuo 57 605,74 EUR sumos už sutartį ISAR (delspinigius skaičiuojant pagal Prancūzijos teisės nuostatose, taikomose sutartims, nustatytą palūkanų normą);

Priteisti iš Premium SA delspinigius, skaičiuojamus nuo 30 988,74 EUR sumos už sutartį KAVAS-2 (delspinigius skaičiuojant pagal Danijos teisės nuostatose, taikomose sutartims, nustatytą palūkanų normą);

Priteisti iš Premium SA bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Europos Bendrija, atstovaujama Komisijos, 1992 m. kovo 11 d. ir 1993 m. gruodžio 29 d. sudarė su konsorciumu, kuriam priklausė ir bendrovė atsakovė, dvi sutartis dėl projektų KVAS-2, A2019 ("Knowlege acquisition visualization and assessment system") ir ISAR-AIM, A2052 ("Integration System ARchitecture"), parengtų įgyvendinant specialią tyrimų ir technologinio vystymo informacinių technologijų srityje programą (1990-1994), priimtą Tarybos sprendimu 91/394/EB¹.

Sutartys numatė projektų dengtinas išlaidas, pagal kurias buvo apskaičiuotos finansinės Bendrijos įmokos. Pagal sutartis visos Komisijos išmokos turėjo būti laikomos avansiniais mokėjimais iki galutinės ataskaitos patvirtinimo. Tuo atveju, kai bendra Komisijos mokėtinų finansinių įmokų suma būdavo mažesnė už jau pervestą sumą, kontrahentai įsipareigojo nedelsiant atlyginti Komisijai skirtumą. Be to, sutartyse buvo numatyta, kad kontrahentai yra bendrai ir solidariai atsakingi už bet kokį įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymą, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš jų nepateikia arba pateikia klaidingą ir nepilną finansinę informaciją. Šiuo atveju atsakingas yra šis vienintelis kontrahentas.

Pagal sutarčių nuostatas konsorciumas turėjo periodiškai pateikti informaciją apie išlaidas ir periodines ataskaitas apie atliktus darbus.

1996 m. Komisijos atliktas finansinis auditas atskleidė keletą atvejų, kuomet Premium SA išrašė sąskaitas už nedengtinas išlaidas. Savo komentaruose dėl minėtos audito ataskaitos atsakovė nurodė, kad nesutinka su tuo, jog ataskaitoje nepritariama tam tikroms išlaidoms. Apsikeitus korespondencija tarp atsakovės ir Komisijos, pastaroji išdavė skolos raštus Premium SA, kuri juos ginčijo. Kadangi tam tikri avansiniai mokėjimai, Komisijos nurodomi pirmuose skolos raštuose dar nebuvo koordinatoriaus pervesti Premium SA, Komisija išdavė naujus skolos raštus dėl permokėtos sumos, ir toliau remdamasi audito ataskaitoje nustatytomis nedengtinomis išlaidomis, už kurias atsakovė išrašė sąskaitas. Premium SA taip pat ginčijo ir šiuos skolos raštus.

Komisija keletą kartų pateikė mokėjimo reikalavimus, į kuriuos atsakovė neatsakė. Todėl remdamasi sutartyse įtvirtinta arbitražine išlyga Komisija pateikė šį ieškinį, reikalaudama nurodyti Premium SA atlyginti dalį Bendrijos pervestų avansinių mokėjimų su delspinigiais, nes atsakovė nepateikė jokio tinkamo motyvo ginčydama Komisijos tvirtinimo dėl išlaidų, audito ataskaitoje pripažintų nedengtinomis, pagrįstumą.

____________

¹ - OL L 218, 1991, p. 22