Byla T‑252/04

Caviar Anzali SAS

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo ASETRA paraiška – Ankstesnis vaizdinis nacionalinis ir tarptautinis prekių ženklas CAVIAR ASTARA – Santykiniai atmetimo pagrindai – Galimybė supainioti – Protesto atmetimas dėl per nustatytą terminą nepateiktų dokumentų – Įrodymai, pirmą kartą pateikti Apeliacinėje taryboje – Priimtinumas – Apeliacinių tarybų atliekamo tyrimo apimtis – Reglamento (EB) Nr. 40/94 62 ir 74 straipsniai“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalis ir 74 straipsnio 2 dalis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalis ir 74 straipsnio 1 ir 2 dalys)

1.      Iš įvairių Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) instancijų funkcinio tęstinumo matyti, jog peržiūrėdamos Tarnybos padalinių, priimančių sprendimus pirmojoje instancijoje, sprendimus Apeliacinės tarybos turi pagrįsti savo sprendimą visomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurias šalys nurodė arba vykstant procedūrai padalinyje, priėmusiame pirmojoje instancijoje, arba per apeliacinę procedūrą.

Todėl Apeliacinės tarybos gali, išskyrus tik Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 74 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, patenkinti apeliaciją, remdamosi naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodė apeliaciją pateikusi šalis, arba remdamosi naujais jos pateiktais įrodymais. Apeliacinių tarybų vykdoma kontrolė nėra paprasta ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolė, bet dėl apeliacinei procedūrai būdingo nagrinėjimo iš esmės – naujas visos bylos vertinimas, nes Apeliacinės tarybos turi visiškai išnagrinėti pradinį reikalavimą ir atsižvelgti į laiku pateiktus įrodymus.

Kalbant apie inter partes procedūrą, įvairių Tarnybos instancijų funkcinis tęstinumas nelemia vienos iš šalių negalėjimo Apeliacinėje taryboje pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį remtis naujomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurių ji nepateikė padalinyje, priėmusiame sprendimą pirmojoje instancijoje. Atvirkščiai, dėl funkcinio tęstinumo ši šalis turi teisę remtis tokiomis aplinkybėmis Apeliacinėje taryboje.

(žr. 31–33 punktus)

2.      Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 74 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) savo nuožiūra nagrinėja faktines aplinkybes, numato du apribojimus. Pirma, procedūrose dėl santykinių atsisakymo registruoti pagrindų nagrinėjami tik faktai, susiję su šalių pateiktais pagrindais ir prašymais. Antra, šio straipsnio 2 dalis Tarnybai leidžia neatsižvelgti į įrodymus, kurių šalys nepateikė „laiku“.

Tačiau iš funkcinio tęstinumo, kuris būdingas ryšiui tarp Tarnybos instancijų, matyti, kad per apeliacinę procedūrą Apeliacinėje taryboje sąvoka „laiku“ turi būti aiškinama kaip nurodanti apeliacijai pateikti taikomą terminą ir vykstant atitinkamai procedūrai nustatytus terminus. Kadangi ši sąvoka taikoma vykstant kiekvienai procedūrai Tarnyboje, padalinio, priimančio sprendimą pirmojoje instancijoje, nustatytų terminų įrodymams pateikti pabaiga nedaro įtakos klausimui, ar jie buvo Apeliacinei tarybai pateikti „laiku“. Todėl Apeliacinė taryba yra įpareigota atsižvelgti į jai pateiktus įrodymus, nepaisant to, ar jie buvo pateikti Protestų skyriui.

(žr. 34–35 punktus)