2010 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-257/10)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato P. Gentili

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2010 m. kovo 24 d. Komisijos sprendimą C(2010) 1711 galutinis, susijusį su valstybės pagalba Nr. C 4/2003 (ex NN 102/2002).

Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Italijos Respublika pareiškė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajame Teisme dėl 2010 m. kovo 24 d. Komisijos sprendimo C(2010) 1711 galutinis, dėl valstybės pagalbos Nr. C 4/2003 (ex NN 102/2002), apie kurį buvo pranešta 2010 m. kovo 25 d. SG Greffe laišku (2010) D/4224. Šiuo sprendimu, priimtu po Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-494/06 P, Komisija prieš Italiją ir WAM, kuriuo buvo atmestas Komisijos apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimo patenkinti Italijos ir bendrovės WAM ieškinius dėl Komisijos sprendimo 2006/177/CE dėl valstybės pagalbos C 4/2003 (ex NN 102/2002), kurią Italija suteikė WAM, pagal Įstatymą Nr. 394/81 dėl paramos priemonių Italijos eksportui 1995 m. ir 2000 m. WAM SpA suteikta lengvatinė paskola pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka.

Grįsdama savo ieškinį Italijos Respublika remiasi šiais pagrindais:

Pirmasis pagrindas. Reglamento Nr. 659/99¹ 4 straipsnio 5 ir 6 dalių ir ne bis in idem principo pažeidimas. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad visą ankstesnį 2004 m. priimtą Komisijos sprendimą dėl šios pagalbos Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas panaikino atgaline data. Dėl to Komisija numanomai pritarė pagalbos suteikimui nuo 2003 m. sausio mėn. sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą. Be to, turi būti taikomas ne bis in idem principas.

Antrasis pagrindas. SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Reglamento Nr. 659/99/EB 4, 6, 7, 10, 13 ir 20 straipsnių pažeidimas. Italijos Respublika mano, kad naujame sprendime pateikiama visiškai nauja nagrinėjamos pagalbos analizė, ir todėl jis turėjo būti priimtas pasibaigus formaliai tyrimo procedūrai, per kurią valstybės narės ir atitinkamos šalys gali pateikti skirtingus argumentus.

Trečiasis pagrindas. Galutinio teismo sprendimo galios principo pažeidimas. Ieškovės teigimu, Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo sprendimai dėl ankstesnės pagalbos yra galutiniai, kalbant apie tai, kad pagalba ne palengvinamas eksportas, bet siekiama padengti skverbimosi į trečiųjų šalių rinką išlaidas, ir kad paprastų bendro pobūdžio nuorodų į su valstybės pagalba, kuria daromas tiesioginis poveikis vidaus rinkai, susijusius principus nepakanka sprendimui dėl mažo dydžio pagalbos, tiesiogiai paveikiančios trečiosios šalies rinką, motyvuoti. Naujame sprendime Komisija neatsižvelgė į galutinio sprendimo galios principą ir šiuos principus taikė tik paviršutiniškai.

Ketvirtasis pagrindas. Rungimosi principo ir Reglamento Nr. 659/99 20 straipsnio pažeidimas. Tyrimo neatlikimas. Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad naujas sprendimas buvo priimtas kaip tyrimo kriterijumi remiantis 2009 m. universitete atlikta studija dėl įmonės gavėjos, kurios Komisija neperdavė suinteresuotosioms šalims ir kurios su jomis visiškai neaptarė prieš priimdama naują sprendimą.

Penktasis pagrindas. SESV 107 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 1998/2006/EB 1 straipsnio 1 dalies d punkto ir 2 straipsnio pažeidimas. Galutinio teismo sprendimo galios principo pažeidimas. Rungimosi principas. Italijos Respublikos nuomone, nagrinėjama pagalba patenka į Reglamento Nr. 1998/2006 dėl de minimis pagalbos taikymo sritį, nes ji mažesnė nei 200 000 eurų per trejų metų laikotarpį. Dėl šios priežasties ji nėra valstybės pagalba ir todėl apie ją neturi būti pranešama. Šis reglamentas taikomas, nes dėl aplinkybės, jog tai nebuvo pagalba eksportui, buvo nuspręsta įsiteisėjusiame teismo sprendime.

Šeštasis pagrindas. SESV 107 straipsnio 3 dalies c ir e punktų ir Reglamento Nr. 70/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas. Bet kuriuo atveju ši pagalba buvo suderinama su bendrąja rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes ji buvo skirta skatinti Bendrijos įmonių plėtrą. Komisija savo sprendime šio tyrimo neatliko.

Septintasis pagrindas. Reglamento Nr. 659/99 ir proporcingumo principo pažeidimas. Bet kuriuo atveju apskaičiuota išieškotinos pagalbos suma yra per didelė: realiai suteiktą pagalbą sudaro skirtumas tarp palūkanų normos, galiojusios paprastos paskolos grąžinimo datą, ir sumažintos normos, o ne skirtumas tarp referencinės normos, galiojusios tą dieną, (daug ankstesnę), kai finansavimas buvo suteiktas, ir minėtos sumažintos normos.

Be to, Italijos Respublika remiasi pareigos motyvuoti bei teisėtų lūkesčių principo pažeidimu.

____________

¹ - 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).