Sujungtos bylos T‑515/13 RENV ir T‑719/13 RENV
Ispanijos Karalystė ir kt.
prieš
Europos Komisiją
2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Valstybės pagalba – Ispanijos valdžios institucijų suteikta pagalba tam tikroms ekonominių interesų grupėms (EIG) ir jų investuotojams – Tam tikriems finansinės nuomos susitarimams dėl laivų įsigijimo taikoma mokesčių sistema (Ispanijos mokestinės nuomos sistema) – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma iš dalies ją susigrąžinti – Atrankusis pobūdis – Pareiga motyvuoti – Pagalbos susigrąžinimas – Vienodas požiūris – Teisėti lūkesčiai – Teisinis saugumas“
1. Teismo procesas – Įstojimas į bylą – Tik į apeliacinį procesą įstojusios šalies įstojimas į grąžintą nagrinėti bylą – Leistinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalis)
(žr. 64 ir 65 punktus)
2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankusis pobūdis – Tam tikroms ekonominių interesų grupėms ir jų investuotojams taikomos mokesčių priemonės – Tam tikriems finansinės nuomos susitarimams dėl laivų įsigijimo taikoma mokesčių sistema – Sistema, grindžiama išankstinio leidimo gavimu remiantis neaiškiais kriterijais, reikalaujančiais mokesčių administratoriaus išaiškinimo – Neaiškūs kriterijai, kurių negalima laikyti objektyviais – Teisės aktų „de jure“ diskrecinis pobūdis – Įtraukimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
(žr. 81–102 punktus)
3. Valstybių teikiama pagalba – Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Tam tikroms ekonominių interesų grupėms ir jų investuotojams taikomos mokesčių priemonės – Tam tikriems finansinės nuomos susitarimams dėl laivų įsigijimo taikoma mokesčių sistema – Valstybių narių prekybai atvira rinka – Kainos sumažinimas, galintis iškraipyti jūrinių laivų įsigijimo ir pardavimo rinką
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
(žr. 103–107 punktus)
4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas valstybės pagalbos srityje – Teisminė kontrolė
(SESV 296 straipsnio 2 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas)
(žr. 118–132 punktus)
5. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Tam tikroms ekonominių interesų grupėms ir jų investuotojams taikomos mokesčių priemonės – Į kitą sistemą, kuriai pritaikytas nurodymas susigrąžinti, panašios priemonės – Skirtingas požiūris – Objektyvus pateisinimas
(SESV 108 straipsnis)
(žr. 139–146 punktus)
6. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Pagalba, suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio procedūros taisykles – Pagalbos gavėjų galimi teisėti lūkesčiai – Apsauga – Sąlygos ir ribos – Išskirtinės aplinkybės – Nebuvimas
(SESV 108 straipsnis)
(žr. 155–176 punktus)
7. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Teisinio saugumo principas – Sąlygos ir ribos – Išskirtinės aplinkybės – Nebuvimas
(SESV 108 straipsnis)
(žr. 193–206 punktus)
8. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Pagalbos gavėjo nustatymas – Kriterijus – Faktinis pasinaudojimas
(SESV 108 straipsnio 2 dalis)
(žr. 217–220 punktus)
Santrauka
Tam tikroms laivų statyklų sudarytiems finansinės nuomos susitarimams taikoma Ispanijos mokesčių sistema yra pagalbos schema
Šiuo pagrindu suteikta neteisėta valstybės pagalba turi būti susigrąžinta iš jos gavėjų
2006 m. Europos Komisija gavo kelis skundus dėl „Ispanijos mokestinės nuomos sistemos“ (toliau – IMNS) taikymo tam tikriems finansinės nuomos susitarimams, nes pagal ją laivybos bendrovėms sudaryta galimybė pasinaudoti 20–30 % nuolaida perkant Ispanijos laivų statyklų pastatytus laivus. Komisijos teigimu, IMNS tikslas buvo suteikti mokesčių lengvatas ekonominių interesų grupėms (toliau – EIG) ir jose dalyvaujantiems investuotojams, kurie vėliau pervesdavo dalį šių lengvatų laivybos bendrovėms, įsigijusioms naują laivą.
2013 m. liepos mėn. priimtame ginčijamame sprendime(1) Komisija nusprendė, kad IMNS yra valstybės pagalba(2) atrankiosios mokesčių lengvatos forma, kuri buvo iš dalies nesuderinama su vidaus rinka. Kadangi ši pagalbos schema buvo įgyvendinama nuo 2002 m. sausio mėn. 1 d. ir pažeidus pareigą pranešti(3), ji nurodė nacionalinėms valdžios institucijoms susigrąžinti šią pagalbą iš investuotojų, t. y. iš EIG narių.
2013 m. rugsėjo mėn. Ispanijos Karalystė, Lico Leasing, SA ir Pequeños y Medianos Astilleros Sociedad de Reconversión, SA (toliau – ieškovės) pareiškė ieškinius dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendime Ispanija ir kt. / Komisija(4) (T‑515/13 ir 719/13, EU:T:2015:1004) Bendrasis Teismas nusprendė, kad EIG investuotojų gauta lengvata nėra atrankioji ir kad motyvai dėl konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai kriterijų yra nepakankami. Todėl ginčijamas sprendimas buvo panaikintas, nesant reikalo priimti sprendimo dėl ieškovių nurodytų kitų pagrindų ir argumentų. Teisingumo Teismas, gavęs Komisijos pateiktą apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 25 d. Sprendimu Komisija / Ispanija ir kt. (5) (C‑128/16 P, EU:C:2018:591) panaikino Bendrojo Teismo sprendimą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas, analizuodamas mokesčių priemonių atrankumą, netinkamai taikė Sutarties nuostatas dėl valstybės pagalbos ir kad, priešingai jo padarytai išvadai, Komisijos sprendimas nebuvo nemotyvuotas. Pažymėjęs, kad Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl visų jam pateiktų pagrindų, Teisingumo Teismas nusprendė, kad šioje bylos stadijoje negalima priimti galutinio sprendimo, todėl grąžino bylas nagrinėti Bendrajam Teismui.
2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimu Ispanija ir kt. prieš Komisiją (T‑515/13 RENV ir T‑719/13 RENV) Bendrasis Teismas atmetė ieškovų pareikštus ieškinius.
Bendrasis Teismas pirmiausia išnagrinėjo mokesčių priemonių kvalifikavimą kaip valstybės pagalbos. Nagrinėdamas jis visų pirma patikrino, ar Komisija galėjo padaryti išvadą, kad pagal IMNS suteiktos lengvatos, vertinamos kaip visuma, yra atrankiojo pobūdžio. Priminęs jurisprudenciją dėl atrankumo, kurį lemia nacionalinių valdžios institucijų diskrecija įgyvendinant kompetenciją mokesčių srityje(6), Bendrasis Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius suteikė galimybę pasinaudoti nagrinėjama mokesčių sistema pagal išankstinio leidimo tvarką, remdamasis neaiškiais kriterijais, reikalaujančiais aiškinimo, kurio pateikimas visiškai nereglamentuotas. Taigi mokesčių administratorius galėjo nustatyti nuvertėjimo pradžios datą, remdamasis aplinkybėmis, apibrėžtomis vartojant sąvokas, suteikiančias jam didelę diskreciją. Bendrojo Teismo nuomone, šie su diskrecija susiję aspektai galėjo sudaryti palankesnes sąlygas gavėjams, palyginti su kitais apmokestinamaisiais asmenimis, kurių faktinė ir teisinė padėtis panaši. Konkrečiai kalbant, kitos EIG negalėjo pasinaudoti ankstyvu nusidėvėjimu tokiomis pačiomis sąlygomis. Be to, atmesdamas argumentą, kad leidimas faktiškai buvo suteiktas visoms nagrinėjamame sektoriuje veikiančioms EIG, Bendrasis Teismas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į teisės aktų de jure diskrecinį pobūdį, nesvarbu, ar jų taikymas buvo de facto diskrecinis. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą: kadangi viena iš priemonių, leidžiančių pasinaudoti visa IMNS, t. y. leidimas taikyti ankstyvą nusidėvėjimą, yra atrankioji, Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad visa sistema yra atrankioji. Paskui Bendrasis Teismas pažymėjo, kad jūrinių laivų įsigijimo ir pardavimo rinka buvo atvira valstybių narių tarpusavio prekybai ir kad laivo kainos sumažinimas 20–30 % gali iškraipyti konkurenciją šioje rinkoje, kurioje veikė EIG. Taigi sąlygos, susijusios su konkurencijos iškraipymo rizika ir poveikiu valstybių narių tarpusavio prekybai, buvo tenkinamos. Dėl tos priežasties Bendrasis Teismas atmetė ieškinio pagrindą dėl neatsižvelgimo į tai, kad priemonė kvalifikuota kaip valstybės pagalba.
Antra, Bendrasis Teismas išnagrinėjo neteisėtos pagalbos susigrąžinimą ir atmetė įvairius šiuo klausimu ieškovių nurodytus pagrindus. Konkrečiai kalbant, jis atmetė galimą teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Iš tikrųjų ieškovai neįrodė, kad iš Komisijos gavo tikslių, besąlyginių ir nuoseklių garantijų, kad nagrinėjamai sistemai netaikoma valstybės pagalbos sąvoka. Beje, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamame sprendime Komisija tinkamai atsižvelgė į teisinio saugumo reikalavimą ir dėl to apribojo neteisėtos pagalbos susigrąžinimą laiko atžvilgiu. Iš tiesų buvo nurodyta susigrąžinti tik pagalbą, suteiktą po sprendimo dėl Prancūzijos mokestinių EIG, kuriuo panaikintas iš Sprendimo Brittany Ferries(7) kylantis teisinis nesaugumas, paskelbimo. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, jog paskelbus tą sprendimą buvo nutrauktas bet koks teisinis nesaugumas, nes tame sprendime į IMNS panaši sistema buvo kvalifikuota kaip valstybės pagalba. Be to, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šio konstatavimo teisėtumo nepaneigia vėlesnės aplinkybės, kaip antai galimas Komisijos neveikimas, kiek tai susiję su nagrinėjama schema.
Galiausiai Bendrasis Teismas taip pat atmetė pagrindą dėl susigrąžinimui taikomų principų pažeidimo. Ieškovai kritikavo ginčijamą sprendimą dėl to, kad jame nurodyta susigrąžinti visą pagalbą iš investuotojų (EIG narių), nors dalį mokesčių lengvatos teikiamos naudos gavo laivybos bendrovės. Iš tiesų Komisija nusprendė, kad laivybos bendrovės nėra pagalbos gavėjos, todėl nurodymas susigrąžinti skirtas tik investuotojams, kurie yra vieninteliai visos pagalbos gavėjai dėl EIG mokestinio skaidrumo. Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija nepadarė klaidos, kai nurodė susigrąžinti visą pagalbą iš investuotojų, nors jie dalį lengvatos teikiamos naudos pervedė kitiems ūkio subjektams, nes jie nebuvo laikomi pagalbos gavėjais. Iš tiesų būtent investuotojai faktiškai pasinaudojo pagalba, nes pagal taikytinus teisės aktus jie nebuvo įpareigoti pervesti dalies pagalbos tretiesiems asmenims.