GENERALINIO ADVOKATO
MICHAL BOBEK IŠVADA,
pateikta 2016 m. rugsėjo 8 d.(1)
Byla C‑354/15
Andrew Marcus Henderson
prieš
Novo Banco, SA
(Tribunal da Relação de Évora (Evoros apeliacinis teismas, Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose – Reglamentas Nr. 1393/2007 – Teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimas – Įteikimas paštu – Registruotas laiškas su gavimo patvirtinimu – Lygiavertis būdas – Procesinių dokumentų įteikimas trečiajai šaliai – Reglamento Nr. 1393/2007 II priedo forma“
I – Įžanga
1. Portugalijos bankas pareiškė ieškinį Airijoje gyvenančiam skolininkui. Įteikiant procesinius dokumentus kilo trys problemos. Pirma, Portugalijos teismui nepateiktas procesinių dokumentų gavimo patvirtinimas. Antra, įteiktas dokumentas tariamai gautas skolininko gyvenamojoje vietoje, bet jį gavo trečioji šalis. Trečia, dokumentas įteiktas be Reglamento (EB) Nr. 1393/2007(2) II priede pateiktos tipinės formos (toliau – II priedo forma), kuria adresatas turėjo būti informuotas apie teisę atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą.
2. Pagrindinėje byloje minėto dokumento įteikimas vis dėlto buvo įvertintas kaip tinkamas. Toks sprendimas priimtas dėl trijų priežasčių. Pirma, nacionalinio teismo prašymu Portugalijos pašto tarnyba teismui adresuotu raštu patvirtino dokumento pristatymo Airijoje datą ir laiką. Antra, nacionalinis teismas padarė išvadą: kadangi procesinius dokumentus gavo trečioji šalis, taikytina prezumpcija, kad dokumentai buvo įteikti adresatui, ir ši prezumpcija nebuvo paneigta. Trečia, teismo nuomone, nors tai, kad nebuvo pateikta II priedo forma, kelia problemų, šią aplinkybę atsveria faktas, kad per atitinkamą nacionalinėje teisėje numatytą laikotarpį adresatas nepareiškė prieštaravimų dėl nepateiktos II priedo formos.
3. Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tokios nacionalinės procesinių dokumentų įteikimo taisyklės atitinka Reglamento Nr. 1393/2007 reikalavimus.
II – Taikytina teisė
A – ES teisė
4. Reglamento Nr. 1393/2007 2 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog tam, „[kad] vidaus rinka tinkamai veiktų, būtina pagerinti ir paspartinti teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimą valstybėse narėse“.
5. Pagal minėto reglamento 6 konstatuojamąją dalį „[v]eiksminga ir operatyvi civilinių bylų nagrinėjimo tvarka reikalauja, kad teisminiai ir neteisminiai dokumentai būtų perduodami tarp valstybių narių paskirtų vietos institucijų tiesiogiai ir greitomis priemonėmis. <…>“.
6. Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šio straipsnio 4 dalimi, nustatyta pareiga įteikiant teisminius dokumentus pridėti II priedo formą, įskaitant tuos atvejus, kai jie įteikiami paštu. II priedo formos tikslas – informuoti adresatą apie teisę atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą įteikimo metu arba grąžinti dokumentą per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas; arba b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialiąja kalba, arba jei toje valstybėje narėje yra kelios oficialiosios kalbos – oficialiąja kalba ar viena iš oficialiųjų įteikimo vietos kalbų.
7. Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[j]eigu adresatas atsisakė priimti dokumentą pagal 1 dalį, galima ištaisyti dokumento įteikimo procedūrą, pagal šio reglamento nuostatas adresatui įteikiant dokumentą su pridėtu vertimu į 1 dalyje numatytą kalbą. Tuo atveju dokumento įteikimo data turi būti data, kurią dokumentas su pridėtu vertimu įteikiamas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Tačiau kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, data, į kurią reikia atsižvelgti pareiškėjo atžvilgiu, turi būti pirminio dokumento įteikimo data, nustatyta pagal 9 straipsnio 2 dalį“.
8. Reglamento Nr. 1393/2007 9 straipsnyje aptariama įteikimo data. Pagal 9 straipsnio 1 dalį, siejamą su jo 3 dalimi, dokumento įteikimo data paprastai yra valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisėje nurodyta data, kurią dokumentas įteikiamas.
9. Pagal 9 straipsnio 2 dalį, „kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, data, į kurią atsižvelgiama pareiškėjo atžvilgiu, turi būti pagal tos valstybės narės teisę nustatyta data“.
10. Reglamento Nr. 1393/2007 14 straipsnis suformuluotas taip: „Kiekviena valstybė narė teisminius dokumentus kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims gali įteikti tiesiogiai paštu: registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu“.
11. Reglamento Nr. 1393/2007 19 straipsnyje reglamentuotas atsakovo neatvykimas į teismą. Bylai svarbioje 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jeigu pagal šio reglamento nuostatas kitai valstybei narei turėjo būti perduotas šaukimas į teismą ar kitas lygiavertis dokumentas įteikimui, o atsakovas neatvyko, teismas sprendimo nepriima tol, kol nustato, kad:
<…>
b) dokumentas buvo faktiškai įteiktas atsakovui arba pristatytas į jo gyvenamąją vietą kitu šiame reglamente numatytu būdu;
ir kad <…> įteikimas ar pristatymas buvo atliktas laiku, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai.“
B – Nacionalinė teisė
12. Pagal Portugalijos civilinio proceso kodekso (Código de Processo Civil, toliau – CPC) 230 straipsnį šaukimo į teismą įteikimas paštu su gavimo patvirtinimu laikomas įvykdytu tą dieną, kai pasirašytas gavimo patvirtinimas, ir laikomas įteiktu adresatui, net jei gavimo patvirtinimą pasirašo trečioji šalis. Laiškas laikomas tinkamai įteiktu adresatui, nebent adresatas įrodytų priešingai.
13. Pagal CPC 365 straipsnio 3 dalį ir 293 straipsnio 2 dalį procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas, per kurį reikia pasinaudoti teise į gynybą, yra 10 dienų. CPC 366 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į atstumą, šis terminas pratęsiamas 10 dienų.
14. Jeigu procesiniai dokumentai įteikiami be II priedo formos, pagal Portugalijos teisę ir teismų praktiką tai reiškia esminio procesinio reikalavimo nesilaikymą, tad toks įteikimas pagal CPC 191 straipsnio 1 dalį laikomas negaliojančiu.
15. Tačiau pagal CPC 191 straipsnio 2 dalį terminas, per kurį galima reikalauti pripažinti įteikimą negaliojančiu dėl esminio procesinio reikalavimo nesilaikymo, yra toks pats kaip prieštaravimo pareiškimo terminas, t. y. šiuo atveju 20 dienų nuo dokumentų įteikimo. Negaliojimas išnyksta, jeigu per minėtą terminą dėl to nepateikiamas prašymas.
III – Faktinės aplinkybės, procesas nacionaliniame teisme ir pateikti klausimai
16. 2008 m. Novo Banco, SA (toliau – kita apeliacinio proceso šalis) su A. M. Henderson (toliau – apeliantas) sudarė dvi finansinės nuomos sutartis dėl parduotuvės patalpų Portimauno savivaldybėje Portugalijoje. 2012 m. kovo ir rugpjūčio mėn. apeliantas už tas patalpas nesumokėjo nuomos mokesčio, vėliau taip pat nevykdė įsipareigojimų pagal nuomos sutartį. Todėl kita apeliacinio proceso šalis nutraukė abi sutartis.
17. Apeliantas atsisakė grąžinti patalpas. Kita apeliacinio proceso šalis pareiškė apeliantui ieškinį Portugalijoje; be kita ko, ji pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konkrečiai – grąžinti turtą.
18. Kai buvo pareikštas ieškinys, apeliantas gyveno Airijoje. Atrodo, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti registruotu laišku apelianto adresu Airijoje.
19. Tačiau nacionaliniam teismui nebuvo pateiktas dokumentų gavimo patvirtinimas. Todėl nacionalinis teismas pateikė Portugalijos pašto tarnybai (Correios, Telégrafos e Telefonos, toliau – CTT) prašymą pateikti informacijos. CTT atsakė raštu ir patvirtino, kad, „remiantis paskirties šalies, t. y. Airijos, pašto operatoriaus elektroniniu registru <…>“, laiškas su pranešimu apie teismo procesą adresatui pristatytas 2014 m. liepos 22 d. Prie CTT rašto buvo pridėti atitinkamo registro išrašai iš Airijos pašto tarnybos objektų sekimo sistemos, kuriuose nurodytas įteikto dokumento eilės numeris, brūkšninis kodas ir pristatymo seka, pristatymo data ir vieta, taip pat pateiktas pristatytus dokumentus gavusio asmens vardas ir pavardė bei parašas. Tas asmuo pasirašė „A. Henderson“(3).
20. Dokumentai buvo įteikti be II priedo formos.
21. Per Portugalijos nacionalinės teisės aktuose nustatytą terminą apeliantas nepareiškė prieštaravimo. Todėl buvo pritaikytos kitos apeliacinio proceso šalies prašytos laikinosios apsaugos priemonės.
22. Vėliau apeliantas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme apskundė sprendimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir siekė, kad procesiniai dokumentai jam būtų įteikti dar kartą. Jo nuomone, dokumentų įteikimas pirmą kartą neatitiko taikytinų procesinių reikalavimų. Apeliantas pažymėjo, kad teismui nebuvo pateiktas gavimo patvirtinimas. Jis taip pat pabrėžė, kad nebuvo nustatyta, kas faktiškai priėmė įteiktus dokumentus. Be to, apeliantas pasiskundė, kad nebuvo įteikta II priedo forma, tad jis nebuvo informuotas apie teisę atsisakyti priimti įteikiamus dokumentus, nes dokumentai buvo įteikti tik portugalų kalba, kurios jis nesupranta. Jo teigimu, prie dokumentų turėjo būti pridėtas vertimas į anglų arba airių kalbas – vieninteles kalbas, kuriomis Airijoje gali būti įteikiami procesiniai dokumentai.
23. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atmetė apeliacinį skundą. Vėliau tam pačiam teismui apeliantas pateikė prašymą ištaisyti antrosios instancijos teismo sprendimą, nes jis nesuderinamas su Teisingumo Teismo praktika, bet konkrečių teismo praktikos pavyzdžių nepateikė.
24. Šiomis aplinkybėmis Tribunal da Relação de Évora (Evoros apeliacinis teismas) sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar tuo atveju, kai Portugalijos teismas, kuriame iškelta civilinė byla kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvenančiam piliečiui, nurodo įteikti procesinius dokumentus minėtam piliečiui registruotu laišku su gavimo patvirtinimu, tačiau minėtas gavimo patvirtinimas negaunamas, tas teismas, vadovaudamasis minėtu reglamentu [(EB) Nr. 1393/2007] ir jame įtvirtintais principais, gali laikyti šiuos dokumentus įteiktais, remdamasis laiško adresato gyvenamosios vietos pašto tarnybos išduotais dokumentais, įrodančiais, kad registruotas laiškas su gavimo patvirtinimu buvo įteiktas adresatui?
2. Ar Portugalijos civilinio proceso kodekso 230 straipsnio taikymas pirmajame klausime nurodytu atveju pažeidžia reglamentą ir jame įtvirtintus principus?
3. Ar šioje byloje taikant Portugalijos civilinio proceso kodekso 191 straipsnio 2 dalį pažeidžiamas reglamentas ir jame įtvirtinti principai?“
25. Nyderlandų, Portugalijos ir Ispanijos vyriausybės ir Komisija pateikė rašytines pastabas. Per 2016 m. liepos 7 d. posėdį Portugalijos vyriausybė ir Komisija pateikė žodines pastabas.
IV – Vertinimas
26. Šioje išvadoje pirmiausia aptarsiu svarbius įrodinėjimo reikalavimus pagal Reglamentą Nr. 1393/2007, siekiant įrodyti, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti paštu (A). Antra, sutelksiu dėmesį į klausimą, ar trečiosios šalies patvirtintas įteikimas adresato gyvenamojoje vietoje suderinamas su reglamentu (B). Galiausiai atsakysiu į klausimą, ar tai, kad prie įteikiamų dokumentų nebuvo pridėta II priedo forma, tampa nebesvarbu, jeigu per nustatytą terminą dėl to nepateikiamas prieštaravimas (C).
A – Gavimo patvirtinimas arba lygiavertis būdas
27. Pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar pagal Reglamentą Nr. 1393/2007 tais atvejais, kai procesiniai dokumentai įteikiami paštu, tačiau gavimo patvirtinimas negautas, nacionalinis teismas gali atsižvelgti į kitus įrodymus, vertindamas įteikimo galiojimą. Konkrečiau kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar gavimo patvirtinimą gali pakeisti pašto tarnybų išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad registruotas laiškas buvo pristatytas adresatui.
28. Reglamente Nr. 1393/2007 pateiktas išsamus būdų, kuriais galima įteikti procesinius dokumentus, sąrašas(4). Jokios jų hierarchijos Reglamente Nr. 1393/2007 nenustatyta(5).
29. Pagal reglamento 14 straipsnį vienas iš galimų įteikimo būdų yra įteikimas paštu. Vis dėlto 14 straipsnyje tiesiog nurodyta, kaip įteikimas paštu turėtų vykti: dokumentai turi būti įteikiami registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu(6). Šis įteikimo būdas išsamiau neaprašytas. Priešingai nei dėl formų, pateiktų Reglamento Nr. 1393/2007 I priede (naudojamų ryšiui tarp perduodančiosios ir gaunančiosios agentūrų užtikrinti, kai dokumentai įteikiami per jas(7)), nei Reglamento Nr. 1393/2007 14 straipsnyje, nei kitose nuostatose nėra išsamesnės informacijos apie tai, kaip pagal šį reglamentą turėtų būti patvirtinamas gavimas.
30. Kadangi nei reglamento 14 straipsnyje, nei kitose nuostatose išsamiau neapibrėžtas „gavimo patvirtinimo“ formatas, konkrečios sąlygos turi būti nustatytos nacionalinėje teisėje(8).
31. Be to, 14 straipsnyje aiškiai nurodyta galimybė dokumentus įteikti paštu ne tik su gavimo patvirtinimu, bet ir „lygiaverčiu būdu“. Kitaip tariant, „gavimo patvirtinimas“ gali būti net nereikalingas, jeigu yra kitų tinkamų ir patikimų įrodymų, kad dokumentas įteiktas adresatui(9).
32. Trumpai tariant, pažymėtina, kad 14 straipsnis yra labai bendro pobūdžio nuostata, kalbant apie konkrečią įrodymų formą, reikalaujamą siekiant įrodyti, kad dokumentai iš tiesų buvo įteikti paštu.
33. Tačiau, mano nuomone, šį bendrą pobūdį ir su juo susijusią dokumentų pristatymo įrodymų įvairovę pagal nacionalinę teisę dvejopai riboja Reglamentu Nr. 1393/2007 sukurtos sistemos veikimas ir tikslai. Pirma, konkretus gavimo patvirtinimo formatas arba lygiavertis būdas turi užtikrinti, kad nacionalinis teisėjas gautų pakankamai įrodymų, kurie leistų jam įvertinti įteikimo galiojimą. Antra, nacionalinis teisėjas taip pat turi turėti galimybę patikrinti, ar buvo užtikrintos adresato procesinės teisės.
34. Dėl pirmojo apribojimo pažymėtina, kad gavimo patvirtinimas yra standartinė įrodymų forma, paprastai laikoma pakankama dokumentų įteikimo faktui konstatuoti. Jame paprastai pateikiama bent informacija apie įteikimo datą ir vietą ir nurodomas asmuo, kuriam dokumentas įteiktas. Tačiau dėl tokios gavimo patvirtinimo įrodomosios vertės ir bendros 14 straipsnio formuluotės, kaip matyti iš vartojamos sąvokos „lygiavertis būdas“, peršasi išvada, kad, nesant popieriaus lapo su užrašu „gavimo patvirtinimas“, dokumentų įteikimas savaime netampa negaliojantis. Taip yra todėl, kad tokio popieriaus lapo nebuvimas nereiškia, kad nacionalinis teisėjas negali nustatyti, ar dokumentai faktiškai buvo įteikti adresatui. Teisėjas gali tai nustatyti remdamasis kitais su tuo klausimu susijusiais įrodymais.
35. Antrasis apribojimas yra adresato procesinių teisių apsauga. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad teisė į tinkamą procesinių dokumentų įteikimą kyla iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą(10). Ši apsauga negali būti sumažinta siekiant Reglamento Nr. 1393/2007 tikslo, t. y. veiksmingai ir greitai įteikti teisminius ir neteisminius dokumentus(11).
36. Be to, adresato procesinių teisių užtikrinimas labai svarbus, vertinamas platesniame kitų teismų bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose teisės aktų kontekste(12), pvz., Reglamento (ES) Nr. 1215/2012(13) (Reglamentas „Briuselis I“ (nauja redakcija)) ir Reglamento (EB) Nr. 805/2004(14). Iš tiesų tinkamas dokumento, kuriuo pradedamas teismo procesas, įteikimas itin svarbus vėliau nagrinėjant, ar priimtas sprendimas turėtų būti pripažintas ir vykdomas ir ar jis gali būti laikomas neginčytino reikalavimo Europos vykdomuoju raštu, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 805/2004(15).
37. Tai, ar pirma apibūdintų dviejų apribojimų buvo laikomasi, kiek tai susiję su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu pagal Reglamento Nr. 1393/2007 14 straipsnį, yra faktų vertinimas, kurį atlieka nacionalinis teismas konkrečiomis kiekvienos bylos aplinkybėmis.
38. Jokiu būdu nenorėčiau užbėgti už akių nacionalinio teismo vertinimui šioje byloje. Tačiau, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmuoju klausimu Teisingumo Teismo aiškiai prašo įvertinti šios išvados 19 punkte nurodyto nacionalinių pašto tarnybų išduoto patvirtinimo reikšmę, manyčiau, kad, atsižvelgiant į nacionalinio teismo surinktus papildomus įrodymus, tokį patvirtinimą būtų galima laikyti gavimo patvirtinimui „lygiaverčiu būdu“.
39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darau išvadą, jog Reglamento Nr. 1393/2007 14 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad nacionalinis teismas gali remtis kitu dokumentu, kuris nėra gavimo patvirtinimas, kad nuspręstų, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti adresatui laikantis minėtos nuostatos. Kad aptariami dokumentai būtų laikomi lygiaverčiais gavimo patvirtinimui, pagal juos nacionalinis teisėjas turi turėti galimybę patikrinti, ar įteikiant procesinius dokumentus buvo apsaugotos adresato procesinės teisės.
B – Dokumentų įteikimas adresato gyvenamojoje vietoje pasirašant trečiajai šaliai
40. Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar pagal Reglamentą Nr. 1393/2007 leidžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią procesinių dokumentų įteikimas komercinėje byloje laikomas galiojančiu tą dieną, kai trečioji šalis adresato gyvenamojoje vietoje pasirašo gavimo patvirtinimą.
41. Reikia pabrėžti, jog pagal nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aprašytą nacionalinės teisės normą įteikimas preziumuojamas tiesiog atsižvelgiant į tai, kad įteikiamus dokumentus priėmė trečioji šalis. Tačiau iš faktinių šios bylos aplinkybių matyti, kad dokumentai buvo įteikti apelianto adresu ir už juos tuo adresu tariamai pasirašė trečioji šalis. Taigi, kaip suprantu, antrasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas susijęs su nacionalinės teisės normos, pagal kurią dokumentų įteikimas laikomas galiojančiu, jeigu dokumentai įteikiami trečiajai šaliai adresato gyvenamojoje vietoje, suderinamumu su Reglamentu Nr. 1393/2007.
42. Kaip jau pažymėta ankstesniame skirsnyje, Reglamente Nr. 1393/2007 išsamiai nederinamas įteikimas paštu ir tik nurodyta, kad dokumentai turi būti įteikiami registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu.
43. Dėl įteikimo datos nustatymo Reglamento Nr. 1393/2007 9 straipsnyje numatyta, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal valstybių narių teisę. Konkrečiau kalbant, įteikimo data iš esmės turi būti nustatoma pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę, t. y. šioje byloje – pagal Airijos teisę.
44. Tačiau Reglamente Nr. 1393/2007 nenumatyta jokių aiškių taisyklių dėl įteikimo trečiajai šaliai galiojimo. Šiuo klausimu pateikiu toliau išdėstytas pastabas.
45. Standartai, taikytini įteikiant teisminius dokumentus civilinėse ir komercinėse bylose, paprastai yra ne tokie griežti kaip administracinėse ar baudžiamosiose bylose. Ypač baudžiamojo proceso srityje(16) galima tikėtis, kad dokumentai tikrai bus įteikti asmeniškai, be jokių galimų prezumpcijų ar fikcijų dėl įteikimo. Tačiau dėl dokumentų įteikimo civilinėse ir komercinėse bylose valstybių narių įstatymuose galima rasti įvairių prezumpcijų ar net teisinių fikcijų. Paprastai laikoma, kad tokiomis prezumpcijomis ar fikcijomis civilinėse ir komercinėse bylose užtikrinama tinkama ieškovo ir adresato teisinio saugumo pusiausvyra(17).
46. Tai, kad Reglamente Nr. 1393/2007 nėra nuostatų dėl trečiosios šalies patvirtinamo dokumentų įteikimo ir 9 straipsnyje daroma nuoroda į valstybių narių įstatymus, verčia daryti išvadą, jog toks įteikimas nebūtinai prieštarauja pačiam reglamentui.
47. Be to, netiesiogiai patvirtinama prielaida, kad Reglamento Nr. 1393/2007 19 straipsnio 1 dalies b punktui neprieštarauja dokumentų įteikimas trečiajai šaliai. 19 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyti reikalavimai ir apsaugos priemonės, kai atsakovas neatvyksta į teismą. Šiame punkte nurodyta, kad teismas nepriima sprendimo dėl tokio atsakovo tol, kol nustato, kad, pavyzdžiui, atitinkamas dokumentas buvo faktiškai įteiktas atsakovui arba pristatytas į jo gyvenamąją vietą(18).
48. Nors nėra nustatytos bendros įteikimo pagal Reglamentą Nr. 1393/2007 taisyklės, yra aišku, kad 19 straipsnio 1 dalies b punkte (panašiai kaip kituose ES teisės aktuose, kuriais nustatomos procesinės taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose(19)) numatyta galimybė įteikti dokumentus trečiajai šaliai, jeigu dokumentai įteikiami atsakovo gyvenamojoje vietoje.
49. Todėl, mano nuomone, pagal Reglamentą Nr. 1393/2007 procesinių dokumentų įteikimas savaime nelaikomas negaliojančiu, jeigu jų gavimą adresato gyvenamojoje vietoje patvirtina trečioji šalis. Tačiau būtina taikyti dvi svarbias sąlygas.
50. Pirma, kaip teismo posėdyje taikliai pažymėjo Komisija, kai dokumentai įteikiami adresato gyvenamojoje vietoje, tai reiškia, kad jie turi būti pristatyti į konkrečią adresato gyvenamąją vietą. Taigi, pavyzdžiui, pristatymas bet kuriam asmeniui daugiabučiame name būtų nepakankamas, palyginti su pristatymu į konkretų butą.
51. Antra, gavimą adresato gyvenamojoje vietoje turi patvirtinti pilnametis asmuo, iš kurio galima pagrįstai tikėtis, kad jis užtikrins, kad adresatas faktiškai gautų įteikiamą dokumentą. Taip, mano nuomone, būtų tuo atveju, kai pavyzdžiui, įteikiamus dokumentus priimtų giminaitis arba asmuo, nuolat gyvenantis kartu su adresatu, arba kitas pilnametis asmuo, su adresatu susijęs pasitikėjimu grindžiamais santykiais.
52. Apibendrindamas siūlyčiau Reglamentą Nr. 1393/2007 aiškinti taip, kad pagal jį nedraudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią laikoma, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti adresatui, kai jų gavimą parašu patvirtina trečioji šalis, jeigu įteikiamas dokumentas pristatomas į adresato gyvenamąją vietą ir jeigu jis įteikiamas pilnamečiam asmeniui, iš kurio galima pagrįstai tikėtis, kad jis šį dokumentą perduos adresatui.
C – II priedo formos nepateikimas
53. Trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar pagal Reglamentą Nr. 1393/2007 leidžiama nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad, nepateikus II priedo formos, procesinių dokumentų įteikimas laikomas negaliojančiu, tačiau toks negaliojimas išnyksta, jeigu per nustatytą terminą adresatas nepateikia prieštaravimo dėl II priedo formos nepateikimo. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad aptariama nuostata išdėstyta CPC 191 straipsnio 2 dalyje.
54. Pagal Teisingumo Teismo praktiką II priedo forma yra būtinas dokumentų įteikimo elementas. Šios formos tikslas – užtikrinti, kad atsakovas galėtų pasinaudoti teise atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą, jeigu neįvykdyti Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje išdėstyti kalbos reikalavimai. Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Reglamente Nr. 1393/2007 nenumatyta jokių išimčių dėl II priedo formos naudojimo. Be to, Teisingumo Teismas gana aiškiai konstatavo, kad jeigu forma nepateikiama, ji turi būti išsiųsta adresatui(20).
55. Teisingumo Teismas suformulavo tokias išvadas dėl dokumentų įteikimo pagal Reglamento Nr. 1393/2007 4 straipsnį, t. y. kai dokumentai įteikiami atitinkamoms valstybių narių perduodančiosioms agentūroms juos perduodant gaunančiosioms agentūroms. Tačiau pagal reglamento 8 straipsnio 4 dalį su II priedo formos naudojimu susijusios taisyklės aiškiai taikytinos įteikiant paštu.
56. Vadinasi, jeigu II priedo forma nepateikiama kartu su paštu įteikiamais procesiniais dokumentais, ji turi būti nedelsiant pristatyta adresatui. Todėl, mano nuomone, jeigu nepateikiama II priedo forma, dokumentų įteikimo negalima laikyti galiojančiu, jeigu per nustatytą terminą įteikto dokumento adresatas nepateikia jokių prieštaravimų dėl nepateiktos formos.
57. II priedo forma skirta užtikrinti adresato teisei į gynybą, informuojant jį apie teisę atsisakyti priimti dokumentus, jeigu neįvykdyti Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti kalbos reikalavimai. Be tinkamo vertimo adresatas gali visai nesuprasti įteikiamo dokumento.
58. Jeigu tokiu atveju nepateikiama II priedo forma, adresatas gali nežinoti apie teisę atsisakyti priimti dokumentus. Žinių spragą galima užpildyti tik pateikus trūkstamą informaciją, tačiau to tikrai negalima padaryti tiesiog nustačius tam tikrą laikotarpį [prieštaravimo pateikimui]. Todėl logiška teigti, jog iš to, kad adresatas per nustatytą terminą nepateikė jokių prieštaravimų dėl II priedo formos nebuvimo, negalima daryti jokių procesinių išvadų, nes adresatas galėjo net nežinoti, kad jis gali pareikšti prieštaravimą.
59. Derėtų pridurti, jog pareiga pateikti II priedo formą galioja visomis aplinkybėmis, neatsižvelgiant į tai, ar adresatas supranta kalbą, kuria parengti įteikiami dokumentai. Tik tinkamai įteikus dokumentus (t. y. kartu su II priedo forma), kompetentingas teismas gali įvertinti, ar galimas adresato atsisakymas priimti dokumentus buvo pagrįstas, ar ne(21).
60. Taigi darau išvadą, kad pagal Reglamentą Nr. 1393/2007 draudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią su Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktos formos nepateikimu susijusį dokumentų įteikimo pažeidimą galima ištaisyti tiesiog nustačius tam tikrą laikotarpį, per kurį adresatas nepateikia prieštaravimo dėl nepateiktos formos. Šį trūkumą galima ištaisyti tik įteikus formą adresatui, laikantis taikytinų Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatų.
V – Išvada
61. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Tribunal da Relação de Évora (Evoros apeliacinis teismas) pateiktus klausimus:
Pirmasis klausimas:
2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 14 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad nacionalinis teismas gali remtis kitu dokumentu, ne tik gavimo patvirtinimu, kad nuspręstų, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti adresatui laikantis minėtos nuostatos. Kad aptariami dokumentai būtų laikomi lygiaverčiais gavimo patvirtinimui, pagal juos nacionalinis teisėjas turi turėti galimybę patikrinti, ar įteikiant procesinius dokumentus buvo apsaugotos adresato procesinės teisės.
Antrasis klausimas:
Reglamentas Nr. 1393/2007 turi būti aiškinamas taip, jog pagal jį nedraudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią laikoma, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti adresatui, kai jų gavimą parašu patvirtina trečioji šalis, jeigu įteikiamas dokumentas pristatomas į adresato gyvenamąją vietą ir jeigu jis įteikiamas pilnamečiam asmeniui, iš kurio galima pagrįstai tikėtis, kad jis šį dokumentą perduos adresatui.
Trečiasis klausimas:
Pagal Reglamentą Nr. 1393/2007 draudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią su Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktos formos nepateikimu susijusį dokumentų įteikimo pažeidimą galima ištaisyti tiesiog nustačius tam tikrą laikotarpį, per kurį adresatas nepateikia prieštaravimo dėl nepateiktos formos. Šį trūkumą galima ištaisyti tik įteikus formą adresatui, laikantis taikytinų Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatų.