Byla T‑450/12
Alexios Anagnostakis
prieš
Europos Komisiją
„Institucinė teisė – Europos piliečių iniciatyva – Ekonominė ir pinigų politika – Valstybės skolos negrąžinimas – „Sunkios padėties“ principo įtvirtinimas – Atsisakymas užregistruoti – Komisijos įgaliojimai – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Prašymas įpareigoti instituciją – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnis)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas – Motyvų nebuvimas arba stoka – Teismo „ex officio“ atliekamas patikrinimas
(SESV 263 ir 296 straipsniai)
3. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakoma užregistruoti pasiūlymą dėl piliečių iniciatyvos
(SESV 24 straipsnio pirma pastraipa ir 296 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 211/2011 1 konstatuojamoji dalis ir4 straipsnio 3 dalis)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka – Pagrindas, kuris skiriasi nuo pagrindo dėl materialaus teisėtumo
(SESV 263 ir 296 straipsniai)
5. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos kompetencija suteikti finansinę pagalbą sunkumų patiriančioms valstybėms narėms – Apimtis – Teisės aktų, įtvirtinančių sunkios padėties principą, leidžiantį su rimtomis finansinėmis problemomis susiduriančiai valstybei narei negrąžinti visos arba dalies savo skolos, priėmimas –Neįtraukimas
(SESV 122 straipsnis)
6. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Ekonominės politikos koordinavimas – Sąjungos kompetencija – Apimtis – Teisės aktų, įtvirtinančių sunkios padėties principą, leidžiantį su rimtomis finansinėmis problemomis susiduriančiai valstybei narei negrąžinti visos arba dalies savo skolos, priėmimas – Neįtraukimas
(SESV 136 straipsnis)
7. Sąjungos sutartys – Solidarumo sąlyga – Taikymo sritis – Pareiga priimti teisės aktus, įtvirtinančius sunkios padėties principą, leidžiantį su rimtomis finansinėmis problemomis susiduriančiai valstybei narei negrąžinti visos arba dalies savo skolos – Nebuvimas
(SESV 222 straipsnis)
8. Komisija – Kompetencija – Teisėkūros iniciatyvos teisė – Galimybė pagrįsti teisėkūros iniciatyvą tarptautinės teisės principu, jei tokia kompetencija nesuteikiama pagal Sutartis – Neįtraukimas
(ESS 13 straipsnio 2 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 12 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 21 punktą)
3. SESV 296 straipsnyje nustatytos pareigos nurodyti individualaus sprendimo motyvus paskirtis – suinteresuotajam asmeniui suteikti pakankamai informacijos, kuri jam leistų žinoti, ar sprendimas yra pagrįstas arba galbūt turi trūkumų, dėl kurių jo teisėtumas gali būti ginčijamas, o Sąjungos teismui – galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę.
Dėl sprendimo atmesti prašymą užregistruoti Europos piliečių iniciatyvą tai, kad pasiūlymas nebuvo užregistruotas, gali paveikti pačios piliečių teisės pateikti iniciatyvą, įtvirtintos SESV 24 straipsnio pirmoje pastraipoje, veiksmingumą. Todėl tokiame sprendime turi būti aiškiai nurodomi motyvai, pateisinantys minėtą atsisakymą. Iš tikrųjų pilietinę iniciatyvą pasiūliusiam piliečiui turi būti suteikiama galimybė išsiaiškinti priežastis, kuriomis remdamasi Komisija atsisakė ją registruoti. Pastaroji, gavusi tokį pasiūlymą, privalo jį ne tik įvertinti, bet ir pagrįsti atsisakymą, atsižvelgdama į tokio atsisakymo poveikį Sutartyje įtvirtintai teisei veiksmingai pasinaudoti šia teise. Tai išplaukia iš paties šios teisės, kuria, kaip jau buvo pažymėta Reglamento Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos 1 konstatuojamojoje dalyje, siekiama sustiprinti Sąjungos pilietybę ir suteikiant piliečiams teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime sutvirtinti demokratinį Sąjungos veikimą, pobūdžio.
(žr. 22, 25, 26 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 33 punktą)
5. SESV 122 straipsnio 1 dalis negali būti laikoma tinkamu teisiniu pagrindu siekiant į Sąjungos teisę įtraukti sunkios padėties principą, kuriuo vadovaudamasi valstybė narė turėtų teisę vienašališkai nuspręsti negrąžinti visos arba dalies savo skolos, nes ji susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Nors tiesa, kad šios nuostatos tekste aiškiai nenurodyta, kad jos laikydamasi Taryba gali priimti tam tikras priemones tik vieninteliu atveju, kai didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje, vis dėlto remdama valstybių narių tarpusavio solidarumą Taryba turi priimti ekonominę padėtį atitinkančias priemones, kaip jos suprantamos pagal minėtą nuostatą, o tai reiškia, kad šios priemonės yra grindžiamos valstybių narių tarpusavio parama.
Be to, sunkios padėties principo įtvirtinimas akivaizdžiai nelaikomas viena iš finansinės paramos priemonių, kurias Taryba yra įpareigota patvirtinti pagal SESV 122 straipsnio 2 dalį. Iš tikrųjų, nors šia nuostata Sąjungai leidžiama tam tikromis sąlygomis suteikti konkrečią finansinę paramą valstybei narei, ja negali būti pateisinamas skolos nurašymo mechanizmo įtvirtinimas teisės aktuose, net ir vien dėl tokio mechanizmo bendro ir nuolatinio pobūdžio.
Be to, kadangi pagal SESV 122 straipsnį siekiama užtikrinti Sąjungos, o ne valstybių narių teikiamą paramą, sunkios padėties principo įtvirtinimas, darant prielaidą, kad šis principas patenka į minėtoje nuostatoje pateiktą finansinės paramos sąvoką, neturi būti suprantamas kaip paramos, kurią Sąjunga teikia pagal minėtą nuostatą, priemonė, nes visų pirma tokiu principu būtų vadovaujamasi ne tik dėl valstybės narės įsiskolinimo Sąjungai, bet ir dėl įsiskolinimo viešiesiems arba privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims, nors pastaroji situacija akivaizdžiai nėra įtraukta į nagrinėjamą nuostatą.
(žr. 42, 43, 48–50 punktus)
6. Sąjungos vaidmuo ekonominės politikos srityje apribojamas koordinavimo priemonių patvirtinimu. Šiuo klausimu teisės akto, leidžiančio valstybei narei negrąžinti skolos, priėmimas nepatenka į ekonominės politikos gairių sąvoką, kaip ji suprantama pagal SESV 136 straipsnio 1 dalies b punktą; iš tiesų priėmus tokį teisės aktą vienašališko sprendimo dėl valstybės skolos nutraukimo teisinis mechanizmas taptų priklausomas nuo laisvos susitariančiųjų šalių valios, o tai pagal šią nuostatą akivaizdžiai neleidžiama.
(žr. 58 punktą)
7. Atsisakymas sunkios padėties principą, kuriuo vadovaudamasi valstybė narė turėtų teisę vienašališkai nuspręsti negrąžinti visos arba dalies savo skolos, nes ji susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis, įtraukti į Sąjungos teisės aktus neprieštarauja solidarumo sąlygai, nurodytai SESV 222 straipsnyje; kitaip būtų tik tada, jei ši solidarumo sąlyga akivaizdžiai nebūtų susijusi su ekonomine ir pinigų politika, ekonomine situacija arba valstybių narių biudžetiniais sunkumais.
(žr. 60 punktą)
8. Net darant prielaidą, kad yra tokia sunkios padėties principą įtvirtinanti tarptautinės teisės taisyklė, kuria remiantis išskirtinėmis aplinkybėmis valstybei narei leidžiama negrąžinti valstybės skolos, vien tai, kad tokio tarptautinės teisės principo esama, nepakanka, kad Komisija galėtų pagrįsti savo teisėkūros iniciatyvą, nes šiuo aspektu pagal Sutartis jai nesuteikiama tokia kompetencija.
(žr. 65 punktą)