Byla C‑292/04

Wienand Meilicke ir kt.

prieš

Finanzamt Bonn‑Innenstadt

(Finanzgericht Köln prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Pajamų mokestis – Mokesčio kreditas už bendrovių rezidenčių išmokėtus dividendus – EB 56 ir 58 straipsniai – Sprendimo poveikio laiko atžvilgiu apribojimas“

Sprendimo santrauka

1.        Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai

(EB 56 ir 58 straipsniai)

2.        Prejudiciniai klausimai – Aiškinimas – Aiškinamųjų sprendimų poveikis laiko atžvilgiu

(EB 234 straipsnis)

1.        EB 56 ir 58 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia mokesčių teisės aktus, pagal kuriuos, kapitalo bendrovei išmokant dividendus, valstybėje narėje neribotai apmokestinamas akcininkas gali pasinaudoti mokesčio kreditu, apskaičiuotu pagal išmokamam pelnui taikomą pelno mokesčio tarifą, kai išmokanti bendrovė įsteigta toje pačioje valstybėje narėje, tačiau negali to padaryti, kai ši bendrovė įsteigta kitoje valstybėje narėje.

Tokie mokesčių teisės aktai yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas tiek, kiek jie gali atgrasyti atitinkamoje valstybėje narėje pajamų mokesčiu neribotai apmokestinamus asmenis nuo kapitalo investavimo į kitose valstybėse narėse įsteigtas bendroves; jie taip pat gali turėti ribojantį poveikį šių bendrovių atžvilgiu, nes sukuria joms kliūčių pritraukti kapitalą atitinkamoje valstybėje narėje.

Nors šie mokesčių teisės aktai yra pagrįsti mokesčių lengvatos ir kompensacinio mokesčio ryšiu, numatant, kad atitinkamoje valstybėje narėje pajamų mokesčiu neribotai apmokestinamam akcininkui suteikiamas mokesčio kreditas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į pelno mokestį, kurį šioje valstybėje narėje įsteigta bendrovė turi sumokėti nuo savo išmokėto pelno, tokie teisės aktai nacionalinės mokesčių sistemos darnumui išsaugoti nėra būtini. Iš tikrųjų atsižvelgiant į tikslą išvengti dividendų forma išmokamo bendrovių pelno dvigubo apmokestinimo, mokesčio kredito suteikimas atitinkamoje valstybėje narėje pajamų mokesčiu neribotai apmokestinamam akcininkui, kuris turi akcijų kitoje valstybėje narėje įsteigtoje bendrovėje, apskaičiuotino atsižvelgiant į pelno mokestį, kurį ši bendrovė turi sumokėti pastarojoje valstybėje narėje, nekeltų grėsmės nacionalinės mokesčių sistemos darnumui ir būtų laisvą kapitalo judėjimą mažiau ribojanti priemonė.

Mokestinių įplaukų, susijusių su kitose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių išmokėtais dividendais, sumažėjimas negali būti laikomas privalomuoju bendro intereso pagrindu, kuriuo galima remtis pateisinant pagrindinei laisvei iš principo prieštaraujančią priemonę.

(žr. 20, 23–24, 28–29, 30–31 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.        Įgyvendindamas EB 234 straipsniu jam suteiktą kompetenciją, Teisingumo Teismas tik išskirtiniu atveju, taikydamas Bendrijos teisės sistemos bendrąjį teisinio saugumo principą, gali būti priverstas apriboti bet kurio suinteresuotojo asmens galimybę remtis jo išaiškinta nuostata, siekiant užginčyti gera valia pradėtus teisinius santykius. Toks apribojimas gali būti leidžiamas tik pačiame sprendime, kuriuo pateikiamas prašytas išaiškinimas. Iš tikrųjų būtinas vienas momentas sprendžiant dėl prašomo Bendrijos teisės nuostatos išaiškinimo, kurį pateikia Teisingumo Teismas, poveikio laiko atžvilgiu. Principas, kad toks apribojimas gali būti leidžiamas tik pačiame sprendime, kuriuo pateikiamas prašytas išaiškinimas, užtikrina vienodą požiūrį į valstybes nares ir kitus asmenis šios teisės atžvilgiu ir kartu tenkina iš teisinio saugumo principo kylančius reikalavimus.

(žr. 34–37 punktus)