BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. balandžio 30 d.(*)
„Viešieji paslaugų pirkimai – Konkurso procedūra – Vertimo raštu į maltiečių kalbą paslaugų teikimas – Pasiūlymų pateikimo tvarką reglamentuojančios taisyklės – Dalyvio pasiūlymo atmetimas – Pateikimo taisyklių, skirtų pasiūlymų konfidencialumui iki vokų su pasiūlymais atplėšimo užtikrinti, nesilaikymas – Netaikymu grindžiamas prieštaravimas – Proporcingumas – Vienodas požiūris – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis – Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 98 straipsnio 1 dalis – Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 143 straipsnis“
Byloje T‑637/11
Euris Consult Ltd, įsteigta Florianoje (Malta), atstovaujama advokato F. Moyse,
ieškovė,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą L. Darie ir F. Poilvache,
atsakovą,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir F. Dintilhac,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2011 m. spalio 18 d. Parlamento sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, pateiktas vykdant tarpinstitucinę viešojo paslaugų pirkimo procedūrą (MT/2011/EU) dėl vertimo raštu į maltiečių kalbą paslaugų teikimo,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse ir A. Collins,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. lapkričio 28 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2011 m. kovo 22 d. Europos Parlamentas paskelbė skelbimą apie pirkimą MT/2011/EU (toliau – skelbimas apie pirkimą) dėl vertimo raštu į maltiečių kalbą paslaugų teikimo Parlamentui, Europos Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos Sąjungos regionų komitetui.
2 Skelbimo apie pirkimą 2 punkto 2 dalyje buvo numatyta, kad pasiūlymus dalyviai savo nuožiūra gali pateikti paštu, per kurjerį [2 punkto 2 dalies a punktas] arba tiesiogiai Parlamento pašto tarnybai [2 punkto 2 dalies b punktas].
3 Skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalyje buvo numatyta:
„Kad būtų užtikrintas pasiūlymų slaptumas ir vientisumas, jie turi būti siunčiami voke, kuris turi būti įdėtas į kitą voką. Abu vokai turi būti užantspauduoti ir ant jų turi būti užrašyta tokia informacija:
– tarnyba gavėja <…>;
– konkurso numeris <…>;
– taip pat žodžiai: „Pašto tarnybai ar kitam asmeniui, kuriam nesuteiktas įgaliojimas, draudžiama atplėšti.“
Visais atvejais, nesvarbu, kokia pakuotė naudojama, dalyviams siūloma atkreipti ypatingą dėmesį į pasiūlymui pateikti naudojamų vokų kokybę, kad jie nebūtų pristatomi įplėšti ir dėl to nebegalėtų būti užtikrintas jų turinio slaptumas ir vientisumas.
Jei naudojami vokai su lipnia juostele, jie papildomai turi būti užklijuoti lipniąja juostele, skersai kurios siuntėjas turi pasirašyti. Pasirašoma arba ranka, arba padedamas parašas ir uždedamas įmonės antspaudas.
Bet kuris pasiūlymas, kuriuo neužtikrinamas jo turinio slaptumas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo momento, automatiškai atmetamas.
Ant išorinio voko būtina nurodyti dalyvio vardą ir pavardę arba įmonės pavadinimą ir tikslų adresą, kuriuo būtų galima informuoti apie sprendimą, priimtą dėl jo pasiūlymo.
Abu vokai turi būti užantspauduoti, o ant išorinio voko dar būtina nurodyti – konkurso Nr. MT/2011/EU.“
4 2011 m. gegužės 12 d. ieškovė Euris Consult Ltd, Maltoje įsteigta vertimo bendrovė, pateikė pasiūlymą (toliau – pasiūlymas arba ieškovės pasiūlymas). Kad pristatytų pasiūlymą skelbime apie pirkimą nurodytu adresu, ji naudojosi kurjerio paslaugomis.
5 Pasiūlymą sudarė originalas ir dvi kopijos. Kiekvienas iš šių dokumentų buvo įdėtas į iš „kraft“ popieriaus pagamintą voką su užklijuojamuoju atvartu. Vokų atvartai buvo užantspauduoti, t. y. padėtas ieškovės direktoriaus parašas, o ant parašo užklijuota lipnioji juostelė. Šie vokai buvo sudėti į kurjerio duotą išorinį voką. Iš plastiko pagamintas vokas buvo vokas su lipnia juostele. Ieškovės direktorius nepasirašė skersai lipniosios juostelės ant išorinio voko.
6 2011 m. gegužės 13 d. Parlamentas pasiūlymą gavo ir tai patvirtino. Ieškovės ir kitų dalyvių vokai buvo padėti Parlamento patalpose, t. y. uždarytame biure, į kurį galėjo patekti tik tam įgaliojimus turintys asmenys.
7 2011 m. birželio 16 d. 14 val. 30 min. vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija, kurią sudarė trys Parlamento Vertimo raštu generalinio direktorato (GD) darbuotojai ir vienas Audito Rūmų darbuotojas, vienu metu atplėšė šešis per nustatytą terminą pateiktus pasiūlymus, tarp jų buvo ir ieškovės pasiūlymas. Atplėšiant vokus su pasiūlymais dalyvavo dviejų dalyvių atstovai. Ieškovės atstovai šiame susirinkime nedalyvavo.
8 Vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija priėmė penkis pasiūlymus. Tačiau ieškovės pasiūlymas buvo atmestas vokų atplėšimo etape. Vokų atplėšimo protokole ši komisija dėl ieškovės pasiūlymo nurodė:
„Kurjerio bendrovės išorinis pašto vokas buvo užklijuotas, tačiau neužantspauduotas. Jo viduje esantys dalyvio siųsti vokai buvo smarkiai įplėšti, beveik atidaryti. Komisija nusprendė, kad konfidencialumas nebuvo užtikrintas, todėl pasiūlymą atmetė“.
9 2011 m. rugsėjo–birželio mėn. Parlamentas vykdė tolesnius nagrinėjamos sutarties sudarymo etapus. 2011 m. spalio 18 d. visiems dalyviams buvo pranešti konkurso rezultatai.
10 Taigi 2011 m. spalio 18 d. registruotu laišku EP/ETU/MHH/pm/D/2011/52280 (toliau – ginčijamas sprendimas) Parlamento Vertimo raštu GD Vertimo paramos ir technologijų paslaugų tarnybos A išorės vertimo skyriaus vadovas informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas buvo atmestas vokų atplėšimo etape dėl to, kad vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija nusprendė, jog konfidencialumas negalėjo būti užtikrintas.
11 Ginčijamame sprendime Parlamentas pakartojo vokų su pasiūlymais atplėšimo komisijos protokole padarytas išvadas, nurodytas šio sprendimo 8 punkte.
12 Ginčijamame sprendime, be to, buvo nurodyta, kad ji galėto prašyti pateikti papildomų paaiškinimų dėl jos pasiūlymo atmetimo motyvų ir ji informuota apie apskundimo terminus.
13 2011 m. spalio 27 d. ir lapkričio 10 d. ieškovės atstovai apsilankė Parlamento Vertimo raštu GD. Jie galėjo apžiūrėti patalpas, kuriose buvo laikomi pasiūlymai ir vokai tokios būklės, kokios vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija juos rado. Be to, ieškovės atstovai ir Parlamento darbuotojai pasikeitė keliais elektroniniais laiškais.
14 2011 m. gruodžio 21 d. pagrindinė sutartis buvo sudaryta su pirkimą laimėjusiu dalyviu.
Procesas ir šalių reikalavimai
15 2011 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo ieškovė pareiškė šį ieškinį.
16 2011 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskirą dokumentą –ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ši prašė sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kol Bendrasis Teismas priims sprendimą dėl šio ieškinio. Šis prašymas buvo atmestas 2012 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi.
17 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. liepos 23 d., Europos Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą Parlamento pusėje. 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą įstoti į bylą. Nors prašymas įstoti į bylą buvo pateiktas praėjus Bendrojo Teismo procedūros reglamento 115 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių savaičių terminui, Komisijai buvo leista pateikti pastabas per žodinę proceso dalį, kaip numatyta šio reglamento 116 straipsnio 6 dalyje.
18 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į šeštąją kolegiją ir todėl jai paskirta ši byla.
19 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
20 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– pripažinti, kad ji išsaugo bet kokią teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl ginčijamo sprendimo,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
21 Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
22 2013 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje buvo išklausytos šalių kalbos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
23 Per teismo posėdį Komisija teigė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jis grindžiamas tuo, kad netaikomas iš dalies pakeisto 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 143 straipsnis.
24 Per posėdį ieškovė atsisakė savo antrojo reikalavimo ir tai Bendrasis Teismas pažymėjo protokole.
Dėl teisės
25 Grįsdama reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą, ieškovė remiasi penkiais pagrindais. Nurodydama pirmąjį pagrindą ji teigia, kad buvo pažeista iš dalies pakeisto 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74; klaidų ištaisymas OL L 99, 2007 4 14, p. 18; toliau – Finansinis reglamentas) 98 straipsnio 1 dalis, Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnis ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalis, taip pat papildomai ji nurodo, kad Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnis ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalis netaikytini. Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisėtų lūkesčių principo pažeidimu. Trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovė kaltina Parlamentą pažeidus vienodo požiūrio principą. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimu. Nurodydama penktąjį ieškinio pagrindą, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas.
A – Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas
1. Šalių argumentai
26 Nurodydama penktąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas. Ji mano, kad nenurodęs priežasčių, dėl kurių atplėšiant vokus su pasiūlymais vidiniai vokai buvo rasti įplėšti, Parlamentas jai nesuteikė galimybės įvertinti ginčijamo sprendimo pagrįstumo. Kadangi Parlamentas jai kitos informacijos nepateikė, ieškovė teigia, kad dėl šios aplinkybės ji buvo priversta pareikšti šį ieškinį, kad Bendrasis Teismas įvertintų ginčijamo sprendimo teisėtumą.
27 Be to, Parlamentas bendradarbiavo nevisapusiškai ir neįvykdė pareigos suteikti papildomos informacijos. Parlamento darbuotojų, su kuriais susitiko ieškovės atstovai dviejuose susirinkimuose, požiūris buvo priešiškas. Be to, Parlamentas nevisiškai atsakė į klausimus, kurie jam buvo išsiųsti elektroniniais laiškais. Taigi Parlamentas trukdė ieškovei tinkamai parengti savo ieškinį.
28 Dėl to Parlamentas pažeidė SESV 296 straipsnį, Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 3 dalį.
29 Parlamentas ginčija ieškovės argumentus.
2. Bendrojo Teismo vertinimas
30 Remiantis SESV 296 straipsnio antra pastraipa, teisės aktai turi būti motyvuoti.
31 Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, SESV 296 straipsnio antra pastraipa reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti tą teisės aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotosios šalys galėtų susipažinti su priimtos priemonės pagrindimu, o kompetentingas teismas galėtų vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, gali turėti. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes klausimas, ar teisės akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio antros pastraipos reikalavimus, vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į aplinkybes, kurioms esant jis buvo priimtas, taip pat į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
32 Šio reikalavimo turinys, kiek tai susiję su institucijų, įstaigų ir organų sudaromomis viešojo pirkimo sutartimis, detaliau paaiškinamas Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 3 dalyje.
33 Taigi, jei dalyvių pasiūlymas atmetamas iki varžymosi stadijos, iš Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies matyti, kad perkančioji organizacija turi jiems pranešti priežastis, dėl kurių atmestas jų pasiūlymas. Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šie dalyviai gali raštu – laišku, faksu ar elektroniniu laišku – prašyti pateikti papildomos informacijos apie atmetimo priežastis.
34 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime Parlamentas atskleidė ieškovei jos pasiūlymo atmetimo priežastis, t. y. tai, kad vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija negalėjo užtikrinti pasiūlymo konfidencialumo, nes, pirma, tik vidiniai vokai buvo užantspauduoti taip, kaip reikalauta pagal skelbimą apie pirkimą, ir, antra, šie vokai buvo rasti įplėšti, beveik visiškai atplėšti (žr. šio sprendimo 8, 10 ir 11 punktus).
35 Šios informacijos visiškai pakako, kad ieškovė galėtų suprasti pasiūlymo atmetimo priežastis ir jas ginčyti iš esmės, o tai ji ir padarė nurodydama pirmuosius keturis šio ieškinio pagrindus.
36 Be to, perskaičius ginčijamą sprendimą matyti, kad Parlamentas ieškovės pasiūlymo atmetimo visiškai negrindė priežastimis, dėl kurių vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija vokus, kurie buvo įdėti į kurjerio pateiktą išorinį voką, rado įplėštus. Tokiomis aplinkybėmis, priešingai, nei teigia ieškovė, Parlamentas nebuvo įpareigotas jai nurodyti šių priežasčių; kad jis apie jas žinojo, beje, neįrodyta.
37 Be to, kadangi ginčijamas sprendimas buvo pakankamai motyvuotas, Parlamentas neturėjo, kad įvykdytų pareigą motyvuoti, pateikti išsamių atsakymų į daug klausimų, kurie jam buvo pateikti elektroniniuose laiškuose ar per du ieškovės prašymu suorganizuotus susirinkimus (žr. šio sprendimo 13 punktą).
38 Galiausiai, ieškovės teiginys, kad Parlamento darbuotojai nagrinėjamu atveju elgėsi priešiškai, visiškai neįrodytas ir visiškai nesvarbus aiškinantis, ar Parlamentas jai pakankamai aiškiai ir tiksliai nurodė pasiūlymo atmetimo priežastis.
39 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad penktasis ieškinio pagrindas, grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu, turi būti atmestas.
B – Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo Finansinio reglamento, Įgyvendinimo taisyklių ir skelbimo apie pirkimą pažeidimu
1. Šalių argumentai
a) Ieškovės argumentai
40 Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pasiūlymas buvo atmestas vokų atplėšimo etape dėl pažeistos konfidencialumo pareigos, ginčijamu sprendimu buvo pažeisti taikytini teisės aktai, t. y. Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalis, Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnis ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalis. Šį pagrindą iš esmės sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad pasiūlymo konfidencialumas buvo užtikrintas iki to momento, kai vokų atplėšimo komisija atplėšė vokus su juose esančiais pasiūlymais. Antroje dalyje ieškovė tvirtina, kad ji įvykdė reikalavimą pateikti pasiūlymą voke, įdėtame į kitą voką. Trečioje dalyje ieškovė ginčija kaltinimus, kuriais Parlamentas grindė ginčijamą sprendimą ir dėl kurių nusprendė, jog pasiūlymo konfidencialumas negalėjo būti užtikrintas. Šioje trečioje dalyje ji papildomai nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnis ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalis netaikomi, jeigu šios nuostatos turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į ginčijamame sprendime Parlamento joms suteiktą reikšmę.
Dėl pasiūlymo konfidencialumo užtikrinimo
41 Visų pirma ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo visapusiškai paisyta Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad dalyviams pateikiant pasiūlymus turi būti užtikrinta reali konkurencija ir pasiūlymų turinio konfidencialumas iki tol, kol vokai bus vienu metu atplėšti. Taigi būtent pažeidžiant šias nuostatas ginčijamu sprendimu atmestas pasiūlymas.
42 Ieškovės teigimu, Parlamentas ginčijamame sprendime neteisingai nusprendė, kad pasiūlymo konfidencialumas nebuvo užtikrintas.
43 Pirma, pasiūlymo konfidencialumas buvo užtikrintas iki to momento, kai vokų atplėšimo komisija atplėšė išorinį voką, nes neginčijama, kad šis vokas buvo visiškai užklijuotas iki to momento, kai ši komisija jį atplėšė.
44 Antra, nuo to momento, kai kurjeris pristatė siuntinį, iki to momento, kai vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija atplėšė išorinį voką, pasiūlymą nuolat saugojo Parlamentas. Šiuo atžvilgiu iš paties Parlamento pareiškimo matyti, kad pasiūlymas buvo laikomas uždaroje patalpoje, į kurią negalėjo patekti tam įgaliojimo neturintis asmuo, ir jis buvo nuolat saugomas.
45 Trečia, neginčijama, kad kurjeris išorinį voką pristatė Parlamentui nepažeistą, nes šios institucijos pašto tarnyba nepriima pažeistų siuntinių.
46 Ketvirta, vienintelė pasiūlymų konfidenciali informacija yra kaina. Jos Parlamentas nežinojo, kol neatplėšė voko su pasiūlymu.
47 Visos aplinkybės rodo, kad ginčijamame sprendime Parlamentas neteisingai nusprendė, jog nebuvo užtikrintas pasiūlymo konfidencialumas, ir dėl šios priežasties jį atmetė, neatlikęs tyrimo.
Dėl pareigos pateikti pasiūlymą užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, ir pareigos užantspauduoti išorinį voką apimties
48 Antra, ieškovė tvirtina, kad ji įvykdė taikytinuose teisės aktuose numatytą pareigą pateikti pasiūlymą voke, įdėtame į kitą voką.
49 Ji teigia, kad laikėsi Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnyje ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalyje numatytų reikalavimų, nes pasiūlymas ir jo dvi kopijos buvo įdėti į du užantspauduotus vokus, kaip to reikalaujama pagal šias nuostatas, ir kad abu šie vokai buvo įdėti į kurjerio duotą išorinį voką.
50 Priešingai, nei teigia Parlamentas atsiliepime į ieškinį, skelbime apie pirkimą nebuvo aiškiai nurodytos dalyvių su vokų antspaudavimu susijusios pareigos, nes ši sąvoka apibrėžta nepakankamai aiškiai.
51 Be to, ieškovė nurodo, kad 2011 m. dalyvavo trijuose konkursuose, kuriems pasiūlymus siuntė lygiai taip pat. Nė vienas iš šių pasiūlymų nebuvo atmestas dėl konfidencialumo trūkumo. Tai patvirtina, kad sąvoka „užantspauduoti vokai“ apibrėžta neaiškiai ir kad nagrinėjamu atveju atmetus jos pasiūlymą pažeistas vienodo požiūrio principas.
52 Konkrečiai tariant, iš skelbimo apie pirkimą aiškiai nematyti, kad kai dalyvis nusprendžia pasinaudoti privataus kurjerio paslaugomis, šio kurjerio duotas išorinis vokas pagal teisės aktus turi būti laikomas voku su lipnia juostele ir kad jis turi būti užantspauduotas, t. y. padėtas parašas ir ant viršaus užklijuota lipnioji juostelė.
Dėl ginčijamame sprendime nurodytų motyvų pagrįstumo
53 Trečia, ieškovė ginčija trijų Parlamento kaltinimų, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, pagrįstumą
– Dėl išorinio voko užantspaudavimo
54 Pirma, Parlamentas neteisingai nurodė, kad „kurjerio išorinis vokas buvo užklijuotas, bet neužantspauduotas“.
55 Visų pirma neginčijama, kad kurjerio duotas išorinis vokas atliko svarbią funkciją užtikrinant pasiūlymo konfidencialumą, nes jis buvo nepažeistas iki tol, kol jį atplėšė vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija. Taigi, Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pavojus nesukeltas.
56 Be to, kurjerio duoti išoriniai vokai buvo pagaminti iš plastiko ir uždaromi panaudojant sistemą, kuri užtikrina, jog jie negalėtų būti atidaryti nesugadinti. Taigi tai nėra vokai su lipnia juostele, kaip jie suprantami pagal Finansinio reglamento 143 straipsnį ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalį, todėl nagrinėjamu atveju kurjerio duotam vokui netaikomi reikalavimai, kad, pirma, būtų pasirašyta skersai voko užklijavimo vietos ir, antra, vokų su lipnia juostele atveju būtų užklijuota papildoma lipnioji juostelė, numatyta minėtose nuostatose.
57 Be to, net darant prielaidą, o tai ieškovė ginčija, kad kurjerio duotas vokas turi būti laikomas voku su lipnia juostele, kaip jis suprantamas pagal Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnį ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalį, reikėtų pripažinti, kad šio voko uždarymo sistema, jeigu kalbėtume apie jo turinio konfidencialumą, suteikia bent jau tokias pat garantijas kaip ir sistemos, kai pasirašoma skersai užklijavimo vietos ar užklijuojama papildoma lipnioji juostelė ant įprasto voko su lipnia juostele. Tokiomis sąlygomis ieškovės atstovo parašas po lipniosios juostelės nebūtų papildomai sustiprinęs pasiūlymo konfidencialumo.
58 Galiausiai, remdamasi SESV 277 straipsniu, ieškovė papildomai teigia, kad Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio nuostatos, pakartotos skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalyje, netaikomos, jeigu jos turėtų būti aiškinamos taip, kad nagrinėjamu atveju jos pažeistos dėl to, kad ant kurjerio duoto voko nėra ieškovės atstovo parašo po papildoma lipniąja juostele.
59 Nurodydama šį prieštaravimą ieškovė teigia, kad tokie reikalavimai viršija tai, kas būtina pasiūlymų konfidencialumui užtikrinti. Jie viršija tai, ko reikalaujama pagal Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalį, ir jais pažeidžiamas proporcingumo principas.
60 Todėl, ieškovės nuomone, Bendrasis Teismas turėtų konstatuoti, kad pasiūlymas atitiko Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, ir panaikinti ginčijamą sprendimą.
– Dėl pareigos siųsti voke, įdėtame į kitą voką
61 Antra, Parlamentas, ginčijamame sprendime nurodęs, kad „viduje esantys vokai <…> sudarė vienintelį dalyvio pateiktos pakuotės sluoksnį“ (žr. šio sprendimo 11 punktą), neturi pagrindo kaltinti ieškovės pateikus tik vidinius vokus, į kuriuos buvo įdėtas pasiūlymo originalas ir kopijos. Nors išorinį voką ieškovei suteikė kurjeris, būtent ieškovės iniciatyva visas siuntinys, sudarytas iš išorinio voko, vidaus vokų ir dokumentų su pasiūlymu, buvo išsiųstas Parlamentui. Todėl visi siuntinio komponentai turi būti laikomi priklausančiais ieškovei.
– Dėl vidaus vokų būklės
62 Trečia, ieškovė nesutinka, kad kaltinimas, jog atsižvelgdamas į tai, kad „viduje esantys vokai buvo taip stipriai įplėšti, kad beveik atplėšti <...>, Parlamentas nusprendė, kad konfidencialumas nebuvo užtikrintas, ir pasiūlymą atmetė“ (žr. šio sprendimo 11 punktą), pateisina pasiūlymo atmetimą neatlikus tyrimo.
63 Visų pirma, ieškovė pažymi, kad šis teiginys grindžiamas vien Parlamento pareiškimais, todėl faktinių aplinkybių nustatymo klausimą palieka Bendrojo Teismo diskrecijai.
64 Be to, ieškovė teigia, kad net darant prielaidą, jog atplėšus vokus su pasiūlymais vidiniai vokai buvo rasti įplėšti, negalima abejoti pasiūlymą sudarančių dokumentų konfidencialumu ar vientisumu, nes iki tol jie buvo apsaugoti išorinio voko, kuris buvo nesugadintas iki momento, kol jį atplėšė vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija. Toliau ieškovė mano, kad aplinkybė, jog vidiniai vokai rasti įplėšti, kai išorinio voko vientisumas abejonių nekelia, neleido Parlamentui atmesti pasiūlymo neatlikus tyrimo.
b) Parlamento ir Komisijos argumentai
65 Parlamentas ir Komisija ginčija ieškovės argumentus.
2. Bendrojo Teismo vertinimas
66 Nurodydama pirmąjį šio ieškinio pagrindą ieškovė ginčija Parlamento ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių realų egzistavimą ir, antra, vertinimą, kad šios aplinkybės, darant prielaidą, kad jos įrodytos, pateisino jos pasiūlymo atmetimą remiantis Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalimi, Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsniu ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalimi. Todėl ji teigia, kad šios nuostatos nagrinėjamu atveju buvo pažeistos.
a) Dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiamasi ginčijamame sprendime, realumo
67 Atsižvelgiant į šio prieštaravimo turinį, visų pirma reikia išnagrinėti klausimą, ar ieškovė gali įrodyti, kad Parlamentas ginčijamame sprendime rėmėsi iš esmės neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 1999 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Antillean Rice Mills ir kt. prieš Komisiją, C‑390/95 P, Rink. p. I‑769, 29 punktą ir 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija prieš Scheucher-Fleisch ir kt., C‑47/10 P, Rink. p. I‑10707, 57 ir 58 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
68 Šiuo atžvilgiu, kaip ieškovė patvirtino per teismo posėdį, neginčijama, kad ieškovės pasiūlymą sudarė originalas ir dvi kopijos ir kad kiekvienas iš šių dokumentų buvo įdėtas į iš „kraft“ popieriaus pagamintą voką su lipnia juostele, kurio atvartas buvo užantspauduotas ir skersai pasirašytas ieškovės direktoriaus, o ant parašo užklijuota papildoma lipnioji juostelė. Taip pat neginčijama, kad šie trys taip užantspauduoti vokai buvo sudėti į vieną kurjerio duotą išorinį voką. Be to, neginčijama, kad šį voką Parlamento tarnybos gavo nesugadintą ir kad šis vokas, užklijuotas užklijuojamuoju atvartu, nebuvo užantspauduotas, t. y. nebuvo padėtas ieškovės direktoriaus parašas skersai papildomos lipniosios juostelės. Visos šios faktinės aplinkybės, kurių ieškovė neginčija ir kurių nepaneigia bylos dokumentai, turi būti laikomos nustatytomis.
69 Kita vertus, per teismo posėdį ieškovė priminė, kad ji negali patvirtinti, kad, kaip Parlamentas nurodė ginčijamame sprendime, trys vidiniai vokai „buvo stipriai įplėšti – beveik atplėšti“, kai vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija atplėšė išorinį voką.
70 Šia ginčijamo sprendimo citata pakartojamas vokų su pasiūlymais atplėšimo komisijos, sudarytos iš Parlamento įvairių tarnybų darbuotojų ir vieno Audito Rūmų darbuotojo, protokolas, sudarytas vykstant posėdžiui, per kurį dalyvaujant dviem dalyviams buvo atplėšti visi pasiūlymai, pateikti vykstant aptariamai pirkimo procedūrai. Reikia priminti, kad ieškovė, kuri turėjo galimybę dalyvauti atplėšiant vokus, to nepadarė.
71 Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikia jokio įrodymo, dėl kurio būtų galima suabejoti vokų su pasiūlymais atplėšimo komisijos parengtame protokole padarytų išvadų teisingumu. Šiomis aplinkybėmis šie konstatuoti faktai, kurių negalima paneigti jokiu bylos dokumentu, turi būti laikomi įrodytais.
72 Taigi, reikia patikrinti, ar nustatytos faktinės aplinkybės galėjo pateisinti ieškovės pasiūlymo atmetimą, o tam savo ruožtu būtina detaliau išaiškinti nagrinėjamu atveju taikytinų taisyklių turinį; ieškovė ginčija šių taisyklių aiškumą ir iš dalies – teisėtumą.
b) Dėl taikytinų taisyklių
Dėl ginčijame sprendime taikytų taisyklių turinio
73 Priešingai, nei teigia ieškovė, aptariamame konkurse dalyvavusių dalyvių pareigos, susijusios su jų pasiūlymo siuntimu, aiškiai numatytos skelbimo apie pirkimą 2 punkto 2 ir 4 dalyse, kurių nuostatos išdėstytos šio sprendimo 2 ir 3 punktuose.
74 Taigi, pirma, konkurso dalyviai turėjo galimybę rinktis: patys pateikti savo pasiūlymą tiesiogiai Parlamento pašto tarnybai, siųsti paštu ar naudotis kurjerio paslaugomis (skelbimo apie pirkimą 2 punkto 2 dalis). Antra, pasiūlymai Parlamentui turėjo būti pateikti užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, ir ant kiekvieno iš jų nurodyta tarnyba gavėja, konkurso numeris ir nuoroda „<...> draudžiama atplėšti <...>“ (skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies pirma pastraipa). Trečia, jei naudojami vokai su lipnia juostele, jie turėjo būti užantspauduoti, t. y. „jie turi būti užklijuoti lipniąja juostele, skersai kurios siuntėjas turi pasirašyti“ ranka arba kartu uždėti įmonės antspaudą (skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečia pastraipa). Ketvirta, dalyviai iš esmės buvo atsakingi už pristatytų vokų su pasiūlymais būklę, todėl jiems buvo siūloma „atkreipti ypatingą dėmesį į <...> naudojamų vokų kokybę“ (skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies antra pastraipa). Penkta, skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies ketvirtoje pastraipoje buvo aiškiai numatyta, kad „bet kuris pasiūlymas, kuriuo neužtikrinamas jo turinio slaptumas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo momento, automatiškai atmetamas.“
75 Priešingai, nei teigia ieškovė, iš šio sprendimo 74 punkte pakartojamų skelbimo apie pirkimą nuostatų aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad pasiūlymai turėjo būti įdėti į du vokus ir kad, jei šie vokai buvo vokai su lipnia juostele, kiekvienas iš jų turėjo būti užantspauduotas. Kalbant apie šios formuluotės turinį, reikia pažymėti, kad iš skelbimo apie pirkimą visiškai aiškiai matyti, kad ją reikėjo suprasti taip, jog du vokai turėjo būti užklijuoti, o ant kiekvieno iš jų skersai atvarto ir papildomos lipniosios juostelės turėjo pasirašyti įgaliotas dalyvio atstovas.
76 Taigi, kad būtų įvykdyti skelbimo apie pirkimą reikalavimai, dalyvis, kuris nusprendė pasinaudoti kurjerio paslaugomis, turėjo pasirinkimą arba, jei kurjerio voko savybės tai leido, jį naudoti kaip antrą, išorinį, voką (tokiu atveju jis turėjo būti užantspauduojamas pasirašant skersai papildomos lipniosios juostelės, ant kurjerio voko turėjo būti nurodoma visa reikalaujama informacija ir naudojamas tik vienas vidinis vokas, kuriame būtų pateikiamas pasiūlymas) arba savo pasiūlymą įdėti į du vokus, juos užantspauduoti, ant kiekvieno voko nurodyti reikalaujamą informaciją ir voką, kuris įdėtas į kitą voką, įdėti į išorinį kurjerio voką, kuris tokiu atveju galėjo būti neužantspauduotas ir ant kurio nereikėjo nurodyti reikalaujamos informacijos.
77 Tačiau ieškovės aiškinimui, kad išorinis kurjerio vokas (nors jis nebuvo užantspauduotas taip, kaip ką tik nurodyta) turėjo būti laikomas vienu iš dviejų vokų, kurių reikalauta pagal skelbimą apie pirkimą, ir atitinkančiu to skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies reikalavimus, negalima pritarti. Iš tikrųjų, net jei būtų daroma prielaida, kokią daro ieškovė, kad kurjerio duotų vokų užklijavimo sistema užtikrina lygiavertes garantijas, kiek tai susiję su jų turinio konfidencialumo apsauga, kaip ir užantspaudavimas, kurio reikalaujama pagal skelbimą apie pirkimą, vis tiek laikytina, kad jeigu dalyvis neįvykdė iš skelbimo apie pirkimą kylančios aiškios, konkrečios ir besąlygiškos pareigos pateikti savo pasiūlymą užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, jis turi būti laikomas neįvykdžiusiu reikalavimų, keliamų visiems dalyviams, nusprendusiems pateikti pasiūlymą vykstant šioje byloje nagrinėjamai konkurso procedūrai.
78 Parlamentas galėjo atmesti skelbimo apie pirkimą neatitinkančius pasiūlymus tik jeigu buvo pažeisti aiškūs jame numatyti reikalavimai, ir net pagal skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies ketvirtą pastraipą privalėjo tai padaryti, jei manė, kad šio pasiūlymo konfidencialumas iki visų vokų su pasiūlymais atplėšimo momento negalėjo būti garantuotas.
79 Iš to matyti, kad būtina atmesti pirmas dvi ieškinio pirmojo pagrindo dalis, kuriomis ieškovė atitinkamai teigia, kad bet kuriuo atveju sąlygos, kuriomis ji siuntė savo pasiūlymą, konfidencialumo atžvilgiu užtikrino lygiavertes garantijas toms, kurios būtų užtikrintos, jei būtų griežtai vykdomos skelbime apie pirkimą numatytos pareigos, ir kad dėl to, jog skelbimo apie pirkimą nuostatos neaiškios, turi būti laikoma, jog ji siuntė pasiūlymą užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką.
Dėl Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečios pastraipos taikymo nagrinėjamu atveju
80 Vis dėlto, nurodydama ieškinio pirmojo pagrindo trečią dalį, ieškovė ginčija šios pareigos teisėtumą, taigi ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečios pastraipos ir Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio taikymą nagrinėjamu atveju.
81 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad nors skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečioje pastraipoje, kurioje numatyta, kad pasiūlymai turi būti siunčiami užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, be išimčių pakartojami Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai dėl užklijuojamųjų vokų užantspaudavimo, tik pirmoji iš šių dviejų nuostatų buvo tiesiogiai taikyta nagrinėjamu atveju. Vis dėlto atsakydama į per teismo posėdį pateiktą klausimą ieškovė patvirtino, kad netaikymu grindžiamas prieštaravimas, kurį ji nurodė grįsdama trečią pirmojo pagrindo dalį, apėmė tiek skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečią pastraipą, tiek Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio 3 dalį.
82 Kadangi nėra būtinybės atsakyti į klausimą, ar ieškovė, remdamasi SESV 277 straipsniu, galėjo veiksmingai prieštarauti dėl Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio 3 dalies, kuri nagrinėjamu atveju buvo taikoma tik netiesiogiai, taikymo (šiuo klausimu žr. 1966 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą Italija prieš Tarybą ir Komisiją, 32/65, Rink. p. 563, p. 594, ir 2011 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo Regione autonoma della Sardegna ir kt. prieš Komisiją, T‑394/08, T‑408/08, T‑453/08 ir T‑454/08, Rink. p. II‑6255, 206–210 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką), pakanka tik konstatuoti, kad šis prieštaravimas, grindžiamas tariamu šių nuostatų neteisėtumu atsižvelgiant į Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalį ir proporcingumo principą, yra visiškai nepagrįstas.
83 Pirma, Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio 3 dalyje ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečioje pastraipoje tik konkrečiai nurodomos sąlygos, kuriomis gali būti laikoma, jog pasiūlymų konfidencialumo, kurio reikalaujama pagal Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalį, reikalavimas yra įvykdytas. Kaip teigia Parlamentas, Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsniu papildoma Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalis ir jis jai neprieštarauja. Tačiau, jeigu būtų pritarta ieškovės teiginiui, kad Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsniu pažeidžiama Finansinio reglamento 98 straipsnio 1 dalis, nes jame įtvirtintos sąlygos, kurios nenumatytos pastarajame straipsnyje, būtų iš esmės ginčijamas visų Įgyvendinimo taisyklių teisėtumas, nes jomis konkrečiai siekiama detaliau išvardyti ir papildyti Finansiniame reglamente numatytas pagrindines taisykles.
84 Antra, Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio 3 dalis ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečia pastraipa neprieštarauja ir bendrajam proporcingumo principui. Remiantis šiuo principu, Sąjungos institucijų veiksmai neturi viršyti to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamiems teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (žr. 2002 m. rugsėjo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą, T‑13/99, Rink. p. II‑3305, 411 punktą ir 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Bayer CropScience ir kt. prieš Komisiją, T‑75/06, Rink. p. II‑2081, 223 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
85 Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio 3 dalyje ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečioje pastraipoje numatyta pareiga leidžia užtikrinti pasiūlymų, kuriuos vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija randa nepažeistame užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, konfidencialumą. Ši taisyklė padeda užtikrinti teisinį saugumą ir išvengiama bet kokios savavališko vertinimo atplėšiant vokus su pasiūlymais rizikos; finansiniu ir techniniu požiūriu patiriamos išlaidos yra nedidelės, atsižvelgiant į bendras išlaidas, kurios patiriamos rengiant pasiūlymą. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad tokia pareiga pažeidžia proporcingumo principą.
86 Iš to galima daryti išvadą, kad ieškovės pareikštas netaikymu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas.
c) Dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrįstumo
87 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Parlamentas, teisingai konstatavęs, kad ieškovė neįvykdė pareigos pateikti savo pasiūlymą užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, nepadarė klaidos jį atmesdamas.
88 Tokio vertinimo nepaneigia joks prieštaravimas, kurį ieškovė nurodė siekdama pagrįsti ieškinio pirmojo pagrindo trečią dalį.
89 Pirma, neginčijama, kaip nurodyta šio sprendimo 68 punkte, kad ieškovė, priešingai, nei ji teigia, neįvykdė pareigos siųsti savo pasiūlymą užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, nes, pirma, taikytinuose teisės aktuose buvo aiškiai nurodyti formalumai, kurie turi būti atlikti užantspauduojant vokus, ir, antra, ieškovės pasirinkto kurjerio duotas išorinis vokas, kadangi buvo užklijuojamasis, kaip matyti iš ieškovės prie ieškinio pridėtų nuotraukų, nebuvo užantspauduotas.
90 Antra, ieškovės kaltinimas, kad Parlamentas, nurodydamas, jog „viduje esantys vokai <…> sudarė vienintelį dalyvio pateiktos pakuotės sluoksnį“, nepagrįstai ją kaltino pateikus tik vidinius vokus, į kuriuos buvo įdėti pasiūlymo originalas ir kopijos, pagrįstas klaidingu ginčijamo sprendimo supratimu.
91 Iš tikrųjų ginčijamoje šio sprendimo dalyje Parlamentas tik nurodė, kad jis negalėjo atsižvelgti į kurjerio duotą išorinį voką vertindamas, ar buvo įvykdyta pareiga pateikti pasiūlymus užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, nes šis išorinis vokas nebuvo užantspauduotas. Kaip priminta šio sprendimo 76 punkte, atsižvelgiant į tai, kad kurjerio duoto voko ieškovė neužantspaudavo, tam, kad įvykdytų skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečioje pastraipoje numatytą reikalavimą, ji turėjo savo pasiūlymą pateikti užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, ir tuos vokus įdėti į kurjerio voką.
92 Trečia, kaip konstatuota šio sprendimo 71 punkte, nepaisant ieškovės abejonių šiuo klausimu, laikytina, jog įrodyta, kad atplėšus vokus vidiniai vokai su pasiūlymais buvo rasti stipriai įplėšti.
93 Ieškovės argumentai, kad dėl šios aplinkybės Parlamentas negalėjo atmesti jos pasiūlymo, turi būti atmesti kaip nereikšmingi, nes iš šio sprendimo 77 punkte pateikto vertinimo matyti, kad reikalavimo siųsti pasiūlymus užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, pažeidimo užteko šiam atmetimui pateisinti.
94 Bet kuriuo atveju reikia patvirtinti Parlamento išvadą, kad, nors išorinis vokas atplėšiant vokus su pasiūlymais atrodė nepažeistas, vien aplinkybės, jog vidiniai vokai buvo rasti stipriai įplėšti, pakako, kad kiltų abejonė dėl ieškovės pasiūlymo konfidencialumo. Į šį aspektą buvo atkreiptas dalyvių dėmesys skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies antroje pastraipoje, kur buvo nurodyta, jog panaudotų vokų vientisumas bus laikomas pasiūlymo turinio konfidencialumo ir vientisumo garantija.
95 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė negali pagrįstai teigti, kad jos pasiūlymas buvo atmestas pažeidžiant taikytinus teisės aktus, todėl pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
C – Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu
1. Šalių argumentai
96 Grįsdama antrąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad, atmesdamas jos pasiūlymą dėl konfidencialumo trūkumo, nors išorinis vokas buvo nepažeistas, ir nenumatydamas jokios alternatyvios ir mažiau jos interesams kenkiančios priemonės, Parlamentas pažeidė proporcingumo principą.
97 Parlamentas ginčija ieškovės argumentus.
2. Bendrojo Teismo vertinimas
98 Kaip priminta šio sprendimo 84 punkte, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (žr. 84 punkte minėtų sprendimų Pfizer Animal Health prieš Tarybą 411 punktą ir Bayer CropScience ir kt. prieš Komisiją 223 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
99 Visų pirma reikia priminti, kad Įgyvendinimo taisyklių 145 straipsniu užkertamas kelias tam, kad būtų atplėšiami tokie vokai su pasiūlymais, kurie neatitinka šių taisyklių 143 straipsnio reikalavimų. Kaip priminta šio sprendimo 81 punkte, skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečioje pastraipoje, dėl kurios nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą buvo nuspręsta, jog šiuo atveju reikalavimų buvo nepaisyta, pakartojamos Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tai reiškia, kad Parlamentas negalėjo atplėšti ieškovės voko su pasiūlymais, kartu nepažeisdamas Įgyvendinimo taisyklių 145 straipsnio.
100 Be to, kaip konstatuota šio sprendimo 78 punkte vertinant pirmąjį ieškinio pagrindą, Parlamentas galėjo atmesti ieškovės pasiūlymą, kai jis konstatavo, kad neįvykdyta pareiga siųsti pasiūlymą užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, ir jis net privalėjo tai padaryti, kai jam kilo abejonių dėl pasiūlymo konfidencialumo. Šio sprendimo 94 punkte taip pat konstatuota, kad Parlamentas turėjo pagrindo abejoti ieškovės pasiūlymo konfidencialumu dėl rastų vidinių vokų būklės.
101 Taigi dėl šių dviejų priežasčių Parlamentas privalėjo atmesti ieškovės pasiūlymą. Proporcingumo principas, apie kurio turinį priminta šio sprendimo 98 punkte, gali būti taikomas tik tais atvejais, kai ginčijamo akto rengėjas turi diskreciją. Kadangi nagrinėjamu atveju taip nėra, tai reiškia, kad šios bylos aplinkybėmis šiuo principu remtis nėra pagrindo.
102 Be to, kadangi nurodydama antrąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju jai nustatytos pareigos yra neproporcingos, pakanka priminti, kad argumentai dėl tariamai neproporcingo pareigos siųsti pasiūlymus užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, pobūdžio buvo atmesti vertinant prieštaravimo, grindžiamo skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalies trečios pastraipos ir Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnio 3 dalies netaikymu, pagrįstumą.
103 Remiantis tuo, daroma išvada, kad reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.
D – Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo vienodo požiūrio principo pažeidimu
1. Šalių argumentai
a) Ieškovės argumentai
Dėl vienodo požiūrio principo taikymo
104 Grįsdama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad ieškinio pateikimo momentu ji dalyvavo keturiuose konkursuose (dėl vieno iš jų ir pradėta ši byla); visų jų pasiūlymus ji išsiuntė lygiai taip pat ir nė vienas iš jos pateiktų kitų trijų pasiūlymų nebuvo atmestas dėl konfidencialumo trūkumo neatlikus tyrimo. Ieškovė mano, kad skirtingas pasiūlymo vertinimas nagrinėjamu atveju parodo skirtingą vienodų situacijų vertinimą, kurio objektyvi priežastis nepateisina. Todėl ji tvirtina, kad ginčijamame sprendime pažeidžiamas vienodo požiūrio principas. Jos teigimu, kitų trijų konkursų, kuriuose ji dalyvavo, atveju „nenurodyta jokia pastaba dėl „kraft“ popieriaus vokų būklės kurjerio duotame išoriniame voke“ ar dėl kurjerio duoto išorinio voko.
Prašymas taikyti proceso organizavimo priemonę
105 Kad Bendrasis Teismas galėtų nustatyti šioje byloje nagrinėjamo pasiūlymo ir kitų konkursų, kuriuose dalyvavo ieškovė, situacijų identiškumą, ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 64 straipsnio 3 dalies d punktu, prašo šio teismo įpareigoti Parlamentą pateikti vokų su pasiūlymais atplėšimo komisijų, posėdžiavusių vykdant konkursus GENAFF11, HR/2011/EU ir TM11/MT, parengtus protokolus.
b) Parlamento argumentai
106 Parlamentas ginčija ieškovės argumentus ir prieštarauja prašymui taikyti proceso organizavimo priemonę.
2. Bendrojo Teismo vertinimas
107 Remiantis teismo praktika, perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis vienodo požiūrio yra viešuosius pirkimus reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, kuriais būtent ir siekiama sudaryti sąlygas efektyviai konkurencijai jų taikymo srityse nustatant juose tokią konkurenciją užtikrinančius sutarčių sudarymo kriterijus, pagrindas. Pagal vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (žr. 84 punkte minėto Sprendimo Bayer CropScience ir kt. prieš Komisiją 236 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; pagal analogiją taip pat žr. 2005 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fabricom, C‑21/03 ir C‑34/03, Rink. p. I‑1559, 26 ir 27 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
108 Nurodydama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad Parlamentas negalėjo atmesti jos pasiūlymo nepažeisdamas vienodo požiūrio principo, nes ji pateikė kitus pasiūlymus identiškomis sąlygomis, ir tvirtina, kad šie kiti pasiūlymai nebuvo atmesti dėl to, kad jie nebuvo siųsti užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką. Taigi, ji mano, kad nagrinėjamu atveju požiūris į ją buvo skirtingas panašioje situacijoje, o tokio skirtumo objektyviai negalima pateisinti.
109 Bendrasis vienodo požiūrio principas, kuris viešųjų pirkimų srityje įgyvendinamas taikant Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį, taikomas konkrečiame konkurse dalyvaujantiems dalyviams. Kaip teigia Parlamentas, jeigu būtų pritarta ieškovės argumentams, nagrinėjamu atveju šis principas būtų pažeistas kitų dalyvių, pateikusių pasiūlymą šioje byloje nagrinėjamame konkurse, atžvilgiu, nes ieškovė, kurios situacija nebuvo tokia pati kaip jų, atsižvelgiant į reikalavimą pateikti pasiūlymą užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, būtų vienodai vertinama kaip tie kiti dalyviai.
110 Be to, kalbant apie ieškovės prašymą nagrinėjamu atveju jai taikyti tokį patį požiūrį kaip ir kituose konkursuose, reikia pažymėti, kad net darant prielaidą, jog ji tikrai išsiuntė pasiūlymus tokiomis pat neteisėtomis sąlygomis kaip ir nagrinėjamu atveju, ji negali, remdamasi lygybės principu, reikalauti pripažinti neteisėtumą ir tuo pasinaudoti. Išnagrinėjus du pirmuosius šio ieškinio pagrindus matyti, kad tuo atveju, kai dalyvis nesilaiko pareigos siųsti savo pasiūlymo užantspauduotame voke, įdėtame į kitą užantspauduotą voką, kaip to reikalaujama pagal Įgyvendinimo taisyklių 143 straipsnį ir skelbimo apie pirkimą 2 punkto 4 dalį, perkančioji organizacija privalo jį atmesti.
111 Tokiomis aplinkybėmis nereikia tenkinti ieškovės prašymo taikyti proceso organizavimo priemonę, kurio pasekmės bet kuriuo atveju neturėtų reikšmės vertinant šį ieškinio pagrindą.
112 Tai reiškia, kad vienodo požiūrio principo pažeidimu grindžiamą ieškinio pagrindą reikia atmesti.
E – Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktu
1. Šalių argumentai
113 Nurodydama ketvirtąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas yra jai nepalanki individuali priemonė. Todėl ji mano turėjusi būti išklausyta, kaip numatyta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, prieš priimant šį sprendimą. Jos nuomone, jeigu vokų su pasiūlymais atplėšimo komisija būtų išklausiusi jos paaiškinimus, ji būtų galėjusi ją įtikinti, kad pasiūlymo konfidencialumas buvo išsaugotas, ir ši komisija būtų galėjusi priimti kitokį sprendimą.
114 Parlamentas ginčija ieškovės argumentus.
2. Bendrojo Teismo vertinimas
115 Visų pirma reikia konstatuoti, kad nurodydama ketvirtąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, jog pažeista teisė būti išklausytam prieš priimant ginčijamą sprendimą. Ji tvirtina, kad šis sprendimas yra jai nepalanki individuali priemonė, kaip ji suprantama pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą. Šiuo aspektu jos argumentai taip pat turi būti vertinami atsižvelgiant į teisės į gynybą paisymo principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas.
116 Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, teisės į gynybą pažeidimo buvimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma į nagrinėjamo akto pobūdį, jo priėmimo aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2013 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, 102 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
117 Dėl taikytinų teisės normų reikia priminti, kad Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse numatyti būdai, kaip gali bendrauti perkančiosios organizacijos ir dalyviai, ir šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmenys galėtų dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose laikantis skaidrumo ir vienodo požiūrio į kandidatus principų. Tačiau jokioje nuostatoje nenumatyta, kad perkančioji organizacija turėtų išsiaiškinti dalyvio poziciją prieš atmesdama jo pasiūlymą dėl neatitikimo pirkimo dokumentuose numatytiems formaliems reikalavimams, kurių laikytis būtina.
118 Dėl atsakymo į klausimą, ar teisė būti išklausytam prieš priimant ieškovės nurodytą ginčijamą sprendimą galėtų išplaukti iš bendrojo teisės į gynybą paisymo principo, reikia priminti, kad šio principo laikymasis turi būti užtikrintas net nesant specialių teisės normų, tačiau tam, kad toks pažeidimas lemtų panaikinimą, reikia, kad procedūros rezultatas nesant tokio pažeidimo galėtų būti kitoks (1987 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, 259/85, Rink. p. 4393, 12 ir 13 punktai).
119 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, pirma, kad ginčijamas sprendimas yra pozicijos dėl ieškovės iniciatyva pateikto pasiūlymo priėmimas ir kad vieninteliai šio sprendimo motyvai susiję su ieškovės konkursui oficialiai pateiktų dokumentų tyrimu; formos reikalavimai, kurių turėjo laikytis dalyviai, buvo tiksliai nurodyti skelbime apie pirkimą. Taigi ginčijamas sprendimas nepagrįstas jokia faktine ar teisine informacija, kurios ieškovė būtų galėjusi pagrįstai nežinoti. Todėl ieškovė negali pagrįstai teigti, kad prieš priimdamas ginčijamą sprendimą Parlamentas turėjo ją išklausyti.
120 Be to, taip pat reikia pažymėti, antra, kad, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė nesilaikė skelbime apie pirkimą nustatytų formalių reikalavimų, Parlamentas, kaip buvo įrodyta nagrinėjant du pirmuosius ieškinio pagrindus, turėjo atmesti ieškovės pasiūlymą. Tokiomis aplinkybėmis tai, ar ieškovė turėjo galimybę pateikti pastabų, negalėjo turėti menkiausios įtakos sprendimui dėl jos pasiūlymo.
121 Taigi ketvirtasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tariamu ieškovės teisės būti išklausytai prieš priimant ginčijamą sprendimą pažeidimu, taip pat turi būti atmestas ir nebūtina priimti sprendimo dėl klausimo, ar viešojo pirkimo procedūros atveju galima prieš perkančiąją organizaciją veiksmingai remtis Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktu.
122 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šį ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
123 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia jai nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Parlamentas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Euris Consult Ltd bylinėjimosi išlaidas.
Frimodt Nielsen | Dehousse | Collins |
Paskelbta 2014 m. balandžio 30 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.