Byla T‑489/13

(ištraukų skelbimas)

La Rioja Alta, SA

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas VIÑA ALBERDI – Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas VILLA ALBERTI – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Prekių ženklų koegzistavimo nebuvimas – Galimybė supainioti“

Santrauka – 2015 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Ankstesnių prekių ženklų koegzistavimas rinkoje – Poveikis

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

Galimybę supainioti sudaro tikimybė, kad visuomenė gali manyti, jog prekės ar paslaugos yra pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Tokia galimybė supainioti turi būti įvertinta visapusiškai, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę. Prie tokių svarbių veiksnių gali būti priskirtas dviejų prekių ženklų koegzistavimas rinkoje, nes pripažinta, kad šis veiksnys kartu su kitais veiksniais gali sumažinti galimybę atitinkamai visuomenei supainioti šiuos prekių ženklus.

Nors žinoma, kad ginčijamo prekių ženklo savininkas vykstant Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) procedūrai dėl santykinių atmetimo pagrindų turi įrodyti, kad prekių ženklas, kuriuo jis remiasi, ir ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, taip koegzistavo, nes atitinkama visuomenė negalėjo jų supainioti, jis turi teisę tai patvirtinti pateikdamas šiuo klausimu visus įrodymus. Šiuo požiūriu ypač svarbūs įrodymai, patvirtinantys, kad kiekvienas iš nagrinėjamų prekių ženklų atitinkamai visuomenei buvo žinomas prieš pateikiant ginčijamo prekių ženklo registracijos paraišką. Be to, kadangi jau yra nuspręsta, kad du prekių ženklai turi pakankamai ilgai koegzistuoti, kad galėtų daryti įtaką atitinkamam vartotojui, koegzistavimo trukmė taip pat yra esminis veiksnys.

Be to, reikia pabrėžti, kad prieš pateikiant bet kokį koegzistavimu paremtą argumentą reikia įrodyti, pirma, kad ankstesni prekių ženklai yra tapatūs prekių ženklams, dėl kurių kilo ginčas, ir, antra, kad prekių ženklas, kuriuo remiasi ieškovas, iš tikrųjų buvo naudojamas reikšmingoje teritorijoje. Kadangi galima atsižvelgti tik į „taikų“ nagrinėjamų prekių ženklų koegzistavimą, dėl teisminio ginčo tarp ankstesnių prekių ženklų savininkų neįmanoma remtis koegzistavimu.

(žr. 68, 70, 80–82 punktus)