2017 m. rugpjūčio 11 d. Landgericht Tübingen (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Südwestrundfunk / Tilo Rittinger, Patric Wolter, Harald Zastera, Dagmar Fahner, Layla Sofan, Marc Schulte

(Byla C-492/17)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Tübingen

Šalys pagrindinėje byloje

Kreditorė ir pareiškėja / atsakovė: Südwestrundfunk

Skolininkai ir atsakovai / pareiškėjai: Tilo Rittinger, Patric Wolter, Harald Zastera, Dagmar Fahner, Layla Sofan, Marc Schulte

Prejudiciniai klausimai

Ar nacionalinis 2011 m. spalio 18 d. Baden-württembergisches Gesetz zur Geltung des Rundfunkbeitragsstaatsvertrags vom 17. Dezember 2010 (Badeno-Viurtembergo federacinės žemės įstatymas dėl 2010 m. gruodžio 17 d. Valstybinės sutarties dėl transliavimo mokesčio taikymo; toliau – RdFunkBeitrStVtrBW), paskutinį kartą iš dalies pakeisto 2015 m. gruodžio 3 d. Neunzehnter Rundfunkänderungsstaatsvertrag (Devynioliktoji keičiančioji valstybinė sutartis dėl transliavimo paslaugos, 2016 m. vasario 23 d. įstatymas; GBl., p. 126, 129) 4 straipsniu, nesuderinamas su Sąjungos teise, nes pagal minėtą įstatymą nuo 2013 m. sausio 1 d. iš esmės iš kiekvieno Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemėje gyvenančio suaugusiojo transliuotojų SWR ir ZDF naudai besąlygiškai renkamas transliavimo mokestis yra Sąjungos teisę pažeidžianti privilegijuojanti pagalba išimtinai šiems visuomeniniams transliuotojams, kurios negauna privatūs transliuotojai? Ar SESV 107 ir 108 straipsnius reikia aiškinti taip, kad įstatymui dėl transliavimo mokesčio priimti buvo reikalingas Komisijos sutikimas, o jo negavus įstatymas yra negaliojantis?

Ar SESV 107 ir 108 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jie apima nacionaliniame įstatyme RdFunkBeitrStVtrBW nustatytą teisės normą, pagal kurią iš esmės iš kiekvieno Badeno-Viurtembergo žemėje gyvenančio suaugusiojo išimtinai visuomeninių transliuotojų naudai besąlygiškai renkamas transliavimo mokestis, nes šis mokestis apima Sąjungos teisę pažeidžiančią privilegijuojančią pagalbą siekiant techniškai atskirti kitų ES valstybių narių transliuotojus, nes mokesčiai naudojami konkuruojančiam transliavimo būdui (DVB-T2 monopoliui) sukurti, nenumatant, kad juo naudotųsi užsienio transliuotojai? Ar SESV 107 ir 108 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jie apima ne tik tiesiogines subsidijas, bet ir kitas ekonomiškai svarbias privilegijas (vykdomojo rašto išleidimo teisę, įgaliojimą veikti ir kaip verslo įmonei, ir kaip institucijai, geresnę padėtį apskaičiuojant skolas)?

Ar su vienodo požiūrio principu ir privilegijuojančios pagalbos draudimu suderinama tai, kad pagal nacionalinį Badeno-Viurtembergo žemės įstatymą Vokietijos televizijos transliuotojas, veikiantis pagal viešąją teisę ir kaip institucija, bet kartu reklamos rinkoje konkuruojantis su privačiais transliuotojais, jų atžvilgiu privilegijuojamas taip, kad, priešingai negu privatūs konkurentai, prieš atlikdamas savo reikalavimų žiūrovams priverstinio vykdymo procedūrą, dėl vykdomojo dokumento išleidimo neprivalo kreiptis į įprastą teismą, o vykdomąjį dokumentą, kuriuo suteikiama ir priverstinio vykdymo teisė, gali išleisti pats be teismo?

Ar su Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniu ir (arba) Pagrindinių teisių chartijos 4 straipsniu (informacijos laisvė) suderinama tai, kad valstybė narė nacionaliniame Badeno-Viurtembergo žemės įstatyme numato, jog televizijos transliuotojas, veikiantis kaip institucija, gali iš kiekvieno transliavimo teritorijoje gyvenančio suaugusiojo reikalauti mokėti transliavimo mokestį jam pačiam finansuoti, o jo nemokant pagal įstatymą skirti baudą, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo apskritai turi transliacijų priėmimo prietaisą, ar naudojasi tik kitų, būtent užsienio arba kitų privačių, transliuotojų paslaugomis?

Ar nacionalinis įstatymas RdFunkBeitrStVtrBW, visų pirma 2 ir 3 straipsniai, suderinamas su Sąjungos teisėje įtvirtintais vienodo požiūrio principu ir diskriminacijos draudimu, kai vieniša motina visuomeniniam televizijos transliuotojui finansuoti kiekvieno gyventojo besąlygiškai mokėtiną mokestį, skaičiuojant asmeniui, moka kelis kartus didesnį negu buto bendrijos narys? Ar Direktyvą 2004/113/EB¹ reikia aiškinti taip, kad ji apima ir byloje nagrinėjamą transliavimo mokestį ir kad aplinkybė, jog didesnis mokestis realiai tenka 90 % moterų, laikytina netiesiogine diskriminacija?

Ar nacionalinis įstatymas RdFunkBeitrStVtrBW, visų pirma 2 ir 3 straipsniai, suderinamas su Sąjungos teisėje įtvirtintais vienodo požiūrio principu ir diskriminacijos draudimu, kai asmenys, kuriems dėl profesinių priežasčių reikalinga antroji gyvenamoji vieta, visuomeniniam televizijos transliuotojui finansuoti kiekvieno gyventojo besąlygiškai mokėtiną mokestį moka dvigubo dydžio, palyginti su kitais profesinę veiklą vykdančiais asmenimis?

Ar nacionalinis įstatymas RdFunkBeitrStVtrBW, visų pirma 2 ir 3 straipsniai, suderinamas su Sąjungos teisėje įtvirtintais vienodo požiūrio principu, diskriminacijos draudimu ir įsisteigimo laisvės principu, kai visuomeniniam televizijos transliuotojui finansuoti kiekvieno gyventojo besąlygiškai mokėtinas mokestis asmenų požiūriu organizuotas taip, kad, esant vienodai transliacijų priėmimo galimybei ir atsižvelgiant tik į sąsają su gyvenamosios vietos padėtimi, vokietis, gyvenantis netoli sienos su kaimynine ES šalimi, transliavimo mokestį privalo mokėti, o vokietis, gyvenantis netoli sienos anapus, neprivalo; lygiai taip ir kitos ES šalies pilietis, dėl profesinių priežasčių turintis apsigyventi Vokietijoje netoli ES vidaus sienos, mokestį privalo mokėti, o ES pilietis, gyvenantis netoli sienos ne Vokietijoje, neprivalo, net jei abu nesuinteresuoti Vokietijos transliuotojo programų priėmimu?

____________

¹ 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004, p. 37).