Sujungtos bylos T‑268/08 ir T‑281/08

Land Burgenland (Austrija) ir

Austrijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba — Austrijos valdžios institucijų suteikta pagalba grupei Grazer Wechselseitige (GRAWE) privatizuojant Bank Burgenland — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir įpareigojama ją susigrąžinti — Privataus investuotojo rinkos ekonomikoje kriterijus — Taikymas situacijoje, kai valstybė veikia kaip pardavėjas — Rinkos kainos nustatymas“

Sprendimo santrauka

1.      Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Viešojo subjekto atliekamas turto privačiam asmeniui pardavimas palankesnėmis sąlygomis — Įtraukimas — Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

2.      Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų — Įmonės perleidimas — Kainos nustatymas — Pirmenybės teikimas atviros, skaidrios ir besąlyginės viešųjų pirkimų konkurso procedūros rezultatui, o ne ekspertizei

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

3.      Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų — Įmonės perleidimas — Neaiškus leidimo išdavimo procedūros rezultatas ir jos trukmė, „a priori“ nereiškiantys, kad pirkėją pakeis privatus investuotojas

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

4.      Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų — Įmonės perleidimas — Būtinybė nepainioti taisyklių, taikomų viešosios valdžios institucijai, vykdančiai viešosios valdžios įgaliojimus, ir šios valdžios institucijos pasirinkimui įgyvendinant ekonominę veiklą

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

5.      Valstybių teikiama pagalba — Sąvoka — Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų — Atsižvelgimas į riziką nustatant įmonės perleidimo kainą, kuri kyla dėl teisinės garantijos sistemos, kuria naudojasi perleidžiama įmonė — Netaikymas

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

1.      Turto ar paslaugų suteikimas palankiomis sąlygomis gali būti valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį. Šis principas, taikomas viešojo subjekto atliekamo turto pardavimo privačiam asmeniui atveju, lemia, kad turi būti nustatyta, be kita ko, tai, ar šio turto perleidimo kaina lygi rinkos kainai tiek, kiek ji atitinka kainą, kurią galėjo gauti įgijėjas įprastomis rinkos sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, Komisija, siekdama patikrinti, ar tariamos pagalbos gavėjo sumokėta kaina atitinka kainą, kurią privatus subjektas, veikiantis įprastomis konkurencijos sąlygomis, galėjo nustatyti, turi taikyti privataus subjekto, veikiančio rinkos ekonomikos sąlygomis, kriterijų. Konkretus šio kriterijaus taikymas iš principo reikalauja kompleksinio ekonominio vertinimo.

(žr. 47 ir 48 punktus)

2.      Įmonės rinkos kaina, kurią paprastai lemia pasiūla ir paklausa, atitinka aukščiausią kainą, kurią privatus investuotojas, veikiantis įprastomis konkurencijos sąlygomis, yra pasirengęs už ją mokėti. Kai viešosios valdžios institucija siekia parduoti jai priklausančią įmonę ir dėl to organizuoja atvirą, skaidrią ir besąlyginę konkurso procedūrą, gali būti preziumuojama, kad rinkos kaina atitinka didžiausią pasiūlytą kainą, jei nustatoma, pirma, kad šis pasiūlymas yra įpareigojamojo pobūdžio bei patikimas ir, antra, kad nėra pagrindo atsižvelgti į kitus ekonominius kriterijus (išskyrus kainą), kaip antai pasiūlymų nebalansinę riziką. Todėl Komisija, darydama išvadą, kad pagalbos priemonė gali būti įvertinta atsižvelgiant į rinkos kainą, kurią savo ruožtu iš principo lemia vykstant konkursui pateikti konkretūs pasiūlymai, nepadaro akivaizdžios vertinimo klaidos. Esant šioms sąlygoms Komisija neturėtų būti kaltinama tuo, kad neatsižvelgė į nepriklausomų ekspertų išvadas.

Iš tiesų rėmimasis tokiomis ekspertų išvadomis siekiant nustatyti įmonės rinkos kainą turi prasmę tik tuo atveju, jei nebuvo surengta jokia konkurso procedūra siekiant ją parduoti, arba, galbūt, tuo atveju, jei buvo nuspręsta, kad taikyta konkurso procedūra nebuvo atvira, skaidri ir besąlyginė. Šiuo aspektu neginčijama, kad tinkamai ir faktiškai pateikti pasiūlymai vykstant konkursui, paskelbtam dėl tam tikros įmonės privatizavimo, iš principo geriau atspindi apytikrę minėtos įmonės rinkos kaina vertę nei nepriklausomų ekspertų išvados. Tokios ekspertų išvados, nepaisant joms parengti naudotų metodų ir pasirinktų kriterijų, grindžiamos prognoziniu vertinimu ir todėl lemia mažesnį nagrinėjamos įmonės rinkos kainos įvertinimą nei kaina pagal konkrečiai ir tinkamai pateiktus pasiūlymus vykstant tinkamai surengtiems konkursams. Dėl tų pačių priežasčių Komisija neturėtų būti kaltinama tuo, kad ji nemanė, jog būtina parengti ex post nepriklausomo eksperto išvadą, ir tuo, kad nesilaikė savo pareigos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti priemones, kurias ji privalo įvertinti.

Be to, rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus pardavėjo požiūriu, subjektyvios ar strateginio pobūdžio priežastys, kuriomis vadovaudamasis atitinkamas konkurso dalyvis pateikia tam tikros kainos pasiūlymą, nėra lemiamos. Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus pardavėjas iš principo rinksis didžiausią pirkimo pasiūlymą, nepaisydamas priežasčių, kuriomis vadovaudamiesi potencialūs pirkėjai pateikė tam tikros kainos pasiūlymus.

(žr. 69–73, 89 punktus)

3.      Vadovaujantis privataus investuotojo kriterijumi, kad būtų nustatyta, ar viešojo subjekto atliekamas įmonės perleidimas privačiam asmeniui yra valstybės pagalba, reikia konstatuoti, kad pagal rinkos ekonomikos principus veikiantis pardavėjas gali pasirinkti mažiausios kainos pasiūlymą, jei aišku, kad nebus galima įvykdyti perdavimo didžiausią kainą pasiūliusiam subjektui. Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis pardavėjas nepasirinktų pirkėjo, kuris, labai tikėtina, nebūtų gavęs reikiamo kompetentingų valdžios institucijų leidimo.

Tačiau nei neaiškus leidimo procedūros rezultatas, nei numatoma jos trukmė nepateisina pirkėjo kandidatūros atmetimo. Dėl privatizuojamos įmonės perleidimo reikia pažymėti, kad tai būtent atvejis, kai nėra ypatingos skubos, kuri pateisintų įmonės perleidimą kitam pirkėjui, ir nėra įrodyta, kad leidimo procedūros trukmė labai sumažintų privatizavimo galimybes.

(žr. 107, 132, 133 punktus)

4.      Nustatant naudos, kaip ji suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, egzistavimą reikia atskirti valstybės pareigas, kurias ji, kaip ekonominę veiklą vykdanti įmonė, privalo prisiimti, ir pareigas, kurios jai, kaip viešajai valdžiai, gali tekti. Jei valstybė veikia kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis ūkio subjektas tiek, kiek tai susiję su sprendimu parduoti, vykdydama veiklą kaip institucija, atsakinga už protingą finansų sektoriaus įmonių įgijimo ir dalių padidinimo įvertinimą, ji įgyvendina viešąją valdžią.

Todėl tokiu atveju Komisija, grįsdama savo atsisakymą traktuoti, kad veikiausiai ilgesnė leidimo procedūros kompetentingoje institucijoje trukmė įmonės pardavimo tam tikram konkurso dalyviui atveju būtų kliūtis tokiam pardavimui, klaidingai nurodė riziką, kad konkurso dalyviai nebebus vertinami vienodai. Yra priešprieša tarp, viena vertus, valstybės veiksmų nagrinėjimo atsižvelgiant į rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus ūkio subjekto kriterijų ir, kita vertus, rizikos, kad ji gali pažeisti nediskriminavimo principą dėl skirtingos leidimo procedūros trukmės įmonės perleidimo vienam ar kitam konkurso dalyviui atvejais.

(žr. 128–130 punktus)

5.      Į teisinę garantijos sistemą, dėl kurios valstybės, be kita ko, regioninės valdžios institucijos įgyja pareigą įsikišti atitinkamos kredito įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju ir pagal kurią kredito įstaigų kreditoriai gali pasinaudoti tiesiogine teise prieš viešosios valdžios instituciją, kuri suteikia garantiją tuo atveju, jei kredito įstaiga likviduojama ar tampa nemoki ir jei šios įstaigos turto nepakanka jų reikalavimams patenkinti, negalima atsižvelgti, kai konkretus sandoris nagrinėjamas remiantis rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus ūkio subjekto kriterijumi.

Lemiamas klausimas taikant privataus ūkio subjekto kriterijų yra tas, ar nagrinėjamos priemonės yra tos, kurias rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus ūkio subjektas, kuris per ilgesnį ar trumpesnį laiką tikisi gauti naudos, galėjo suteikti. Be to, nepaisant galimo ginčijamų įsipareigojimų kvalifikavimo, esminis klausimas yra tas, ar minėtus įsipareigojimus galėjo prisiimti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus ūkio subjektas. Todėl, atsižvelgiant į aprašytus teisinės garantijos sistemos požymius, ji nebuvo suteikta įprastinėmis rinkos sąlygomis ir todėl į ją negalima atsižvelgti nacionalinės valdžios institucijų veiklą vertinant pagal rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo kriterijų.

(žr. 149, 157 ir 158 punktus)