Byla T‑411/22
Dexia
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV)
2024 m. balandžio 10 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2022 m. įnašų laikotarpį apskaičiavimo – Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalis – Teisės klaida – Teismo sprendimo padarinių apribojimas laiko atžvilgiu“
1. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – „Ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Atskirų įnašų į BPF bendros sumos metinė 12,5 % galutinio tikslinio lygio viršutinė riba – Taikymo sritis – Taikymas pradiniu laikotarpiu
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirma ir ketvirta pastraipos)
(žr. 30, 38 punktus)
2. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – „Ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Atskirų įnašų į BPF bendros sumos metinė 12,5 % galutinio tikslinio lygio viršutinė riba – Apimtis – Atvejis, kai Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) neviršija šios viršutinės ribos – Vertinimo kriterijai – Dinamiškas galutinis tikslinis lygis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalis ir 70 straipsnio 2 dalies pirma ir ketvirta pastraipos)
(žr. 41, 45–48 punktus)
Santrauka
Išnagrinėjęs ieškinį dėl panaikinimo, Bendrasis Teismas jį patenkino ir panaikino Bendros pertvarkymo valdybos (toliau – BPV) sprendimą dėl kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (toliau – BPF) už 2022 m. nustatymo(1). Jis pirmą kartą priėmė sprendimą dėl Reglamento Nr. 806/2014(2) 70 straipsnio 2 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose numatytos taisyklės, pagal kurią visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini ex ante įnašai negali viršyti 12,5 % BPF galutinio tikslinio lygio (toliau – 12,5 % viršutinė riba).
Ieškovė Dexia buvo Prancūzijoje įsteigta kredito įstaiga. 2022 m. balandžio 11 d. ginčijamu sprendimu BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalimi, nustatė kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių, įskaitant ieškovę, ex ante įnašus į BPF už 2022 m. Ieškovė prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su ja susijęs.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirmiausia Bendrasis Teismas priminė, kad Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pradinio aštuonerių metų laikotarpio, skaičiuojamo nuo 2016 m. sausio 1 d. (toliau – pradinis laikotarpis), pabaigoje BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį, atitinkantį bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose (toliau – atitinkamos įstaigos), apdraustųjų indėlių sumos. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalį tuo laikotarpiu ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas galutinis tikslinis lygis, tačiau tinkamai atsižvelgiant į veiklos ciklo etapą ir prociklinių įnašų galimą poveikį įstaigų finansinei būklei. Be to, pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą pastraipas BPV kiekvienais metais apskaičiuoja atskirus įnašus taip, kad visų atitinkamų įstaigų mokėtini įnašai neviršytų 12,5 % BPF galutinio tikslinio lygio.
Pirma, dėl 12,5 % viršutinės ribos reikalavimo taikymo laiko atžvilgiu Bendrasis Teismas priminė, kad jis taikytinas pradiniu laikotarpiu. Kaip aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų, BPV turi kiekvienais metais laikytis 12,5 % viršutinės ribos reikalavimo, visiškai neapribojant jo taikymo laiko atžvilgiu po pradinio laikotarpio einančiu laikotarpiu(3). Jokioje kitoje šio reglamento nuostatoje taip pat nenurodyta, kad 12,5 % viršutinės ribos reikalavimas netaikytinas pradiniu laikotarpiu arba kad BPV gali nuo jo nukrypti per šį laikotarpį. Tokį aiškinimą patvirtina to paties reglamento genezė, iš kurios matyti, kad pagal Komisijos pasiūlymą dėl reglamento(4) pradinis laikotarpis BPF suformuoti trunka dešimt metų. Vėliau susitarę sutrumpinti šį laikotarpį iki aštuonerių metų Parlamentas ir Taryba nusprendė kartu padidinti šią viršutinę ribą iki 12,5 %. Vadinasi, Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė ryšį tarp pradinį laikotarpį sudarančių metų skaičiaus ir nustatytos viršutinės ribos procentinės dalies. Taigi 12,5 % viršutinė riba taikytina pradiniu laikotarpiu.
Antra, dėl 12,5 % viršutinės ribos reikalavimo turinio Bendrasis Teismas pažymėjo, jog BPV turi užtikrinti, kad atitinkamų įstaigų mokėtini įnašai neviršytų 12,5 % galutinio tikslinio lygio(5). Šiuo aspektu nagrinėjamos teisės nuostatos(6) grindžiamos dinamišku galutiniu tiksliniu lygiu, t. y. šis lygis turi būti nustatomas atsižvelgiant į apdraustųjų indėlių sumą pradinio laikotarpio pabaigoje. 12,5 % viršutinės ribos reikalavimas taikytinas atsižvelgiant būtent į šį galutinį tikslinį lygį.
Šiomis aplinkybėmis, kadangi ex ante įnašai apskaičiuojami kiekvienais metais, remiantis galutinio tikslinio lygio, kuris turi būti pasiektas pradinio laikotarpio pabaigoje, o vėliau – metinio tikslinio lygio, kuris turi būti paskirstytas įstaigoms, nustatymu, BPV dėl kiekvieno įnašų laikotarpio turi kuo tiksliau įvertinti galutinį tikslinį lygį, atsižvelgdama į šio vertinimo momentu turimus duomenis (toliau – prognozuojamas galutinis tikslinis lygis). Taigi taikant 12,5 % viršutinę ribą lemiamą reikšmę turi prognozuojamas galutinis tikslinis lygis.
Vadinasi, apskaičiuodama ex ante įnašus per konkretų įnašų laikotarpį BPV turi užtikrinti, kad visų atitinkamų įstaigų mokėtinų ex ante įnašų suma neviršytų 12,5 % prognozuojamo galutinio tikslinio lygio.
Bendrasis Teismas nusprendė, jog šios išvados nepaneigia BPV argumentas, kad 12,5 % viršutinės ribos reikalavimas turi būti arba netaikomas, arba aiškinamas lanksčiai. Jis konstatavo, pirma, kad reikšmingų nuostatų prasmė aiškiai matyti iš pačios jų formuluotės(7). Antra, nuostatos, kuriose, be kita ko, numatyta, kad ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas galutinis tikslinis lygis(8), neleidžia 12,5 % viršutinės ribos aiškinti taip, kad ji yra neprivaloma arba tik orientacinė.
Galiausiai Bendrasis Teismas išnagrinėjo, ar ginčijamame sprendime BPV laikėsi 12,5 % viršutinės ribos reikalavimo. Šiuo klausimu visų pirma iš ginčijamo sprendimo matyti, kad prognozuojamas galutinis tikslinis lygis buvo 79 987 450 580 EUR. Todėl BPV turėjo užtikrinti, kad bendra ex ante įnašų suma neviršytų 9 998 431 322,50 EUR. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, BPV nustatė, kad metinis tikslinis lygis už 2022 m. įnašų laikotarpį yra 14 253 573 821,46 EUR; ši suma buvo sumažinta iki 13 675 366 302,18 EUR išskaičiavus tam tikras sumas.
Taigi Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamame sprendime nustatyta visų atitinkamų įstaigų mokėtinų ex ante įnašų suma, viršijanti 12,5 % prognozuojamo galutinio tikslinio lygio viršutinę ribą, ir kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą pastraipas. Jis nusprendė, kad vien dėl šios teisės klaidos ginčijamas sprendimas, kiek jis susijęs su ieškove, gali būti pagrįstai panaikintas.
Vis dėlto, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, Bendrasis Teismas paliko galioti ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su ieškove, padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti šešių mėnesių nuo tos dienos, kai šis Bendrojo Teismo sprendimas taps galutinis, BPV imsis dėl šio panaikinimo būtinų priemonių.