BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. birželio 26 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Žodinių Europos Sąjungos prekių ženklų 200 PANORAMICZNYCH, 300 PANORAMICZNYCH, 400 PANORAMICZNYCH, 500 PANORAMICZNYCH ir 1000 PANORAMICZNYCH paraiškos – Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas – Dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalis – Piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimas“
Sujungtose bylose T‑117/18–T‑121/18
Agencja Wydawnicza Technopol sp. z o. o., įsteigta Čenstakavoje (Lenkija), atstovaujama advokato C. Rogula,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą D. Walicka
atsakovę,
dėl ieškinių, pareikštų dėl 2017 m. gruodžio 15 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos penkių sprendimų (bylos R 2194/2016-5, R 2195/2016-5, R 2200/2016-5, R 2201/2016-5 ir R 2208/2016-5), priimtų dėl paraiškų įregistruoti žodinius žymenis 200 PANORAMICZNYCH, 300 PANORAMICZNYCH, 400 PANORAMICZNYCH, 500 PANORAMICZNYCH ir 1000 PANORAMICZNYCH kaip Europos Sąjungos prekių ženklus,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins, teisėjai R. Barents ir J. Passer (pranešėjas),
posėdžio sekretorius E. Hendrix, administratorius,
susipažinęs su ieškiniais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. vasario 20 d.,
susipažinęs su atsakymais į ieškinius, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. liepos 4 d.,
susipažinęs su 2018 m. spalio 5 d. sprendimu sujungti bylas T‑117/18– T‑121/18, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas,
įvykus 2018 m. gruodžio 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė Agencja Wydawnicza Technopol sp. z o. o., remdamasi iš dalies pakeistu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) penkias paraiškas įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.
2 Prekių ženklai, kuriuos buvo prašyta įregistruoti, yra žodiniai žymenys 200 PANORAMICZNYCH, 300 PANORAMICZNYCH, 400 PANORAMICZNYCH, 500 PANORAMICZNYCH ir 1000 PANORAMICZNYCH.
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklus, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 16 klasei ir atitinka šį aprašymą: „(periodiniai) leidiniai“.
4 2016 m. gegužės 2 ir 3 d. raštais ekspertas ieškovei pranešė, kad įregistruoti pateiktus prekių ženklus neįmanoma dėl absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų, numatytų Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose (dabar Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai). Atsižvelgdamas į tai, jis padarė išvadą, kad žodis „panoramicznych“ (panoraminių) reiškė lenkiškai kalbančiai visuomenei skirtų kryžiažodžių rūšį, o žymenys rodė, kad leidiniuose yra atitinkamai 200, 300, 400, 500 ir 1000 panoraminių kryžiažodžių.
5 2016 m. birželio 28 ir 30 d. raštais ieškovė pateikė pastabų ir įrodymų, siekdama patvirtinti, kad žodis „panoramicznych“ (panoraminių) lenkų kalboje nereiškia kryžiažodžių rūšies ir kad bet kuriuo atveju pateikti registruoti prekių ženklai įgijo antrinį skiriamąjį požymį.
6 Penkiuose 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimuose ekspertas patvirtino savo poziciją ir atsisakė įregistruoti pateiktus prekių ženklus „(periodiniams) leidiniams“, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais.
7 2016 m. lapkričio 27 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais (dabar – Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniai), pateikė apeliaciją dėl kiekvieno eksperto sprendimo. 2017 m. sausio ir 29 ir 30 d. ieškovė pateikė pareiškimus, kuriuose išdėstė apeliacijų motyvus.
8 2017 m. gegužės 16 d. Apeliacinė taryba, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 207/2009 63 straipsniu (dabar Reglamento Nr. 2017/1001 70 straipsnis), nusiuntė ieškovei raštą, kuriame paprašė pateikti pastabas dėl Lenkijoje pateiktų paraiškų ir ten vykusių registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrų detalių, kiek tai susiję su pateiktiems registruoti prekių ženklams tapačiais prekių ženklais.
9 2017 m. birželio 26 d. ir rugpjūčio 18 d. raštais ieškovė pateikė savo pastabas Apeliacinei tarybai.
10 2017 m. spalio 17 d. Apeliacinė taryba pranešė ieškovei, kad jos pateikti dokumentai buvo susiję ne su žodinių žymenų naudojimu kaip prekių ženklų, bet su jų apibūdinamuoju pobūdžiu ir kad nebuvo įmanoma nustatyti, ar tie žymenys įgijo antrinį skiriamąjį požymį.
11 2017 m. lapkričio 17 d. raštu ieškovė pateikė papildomų paaiškinimų dėl nacionalinių procedūrų, susijusių su nacionaliniais prekių ženklais, tapačiais pateiktiems registruoti prekių ženklams, ir dėl antrinio skiriamojo požymio.
12 2017 m. gruodžio 15 d. penkiais sprendimais (toliau kartu – ginčijami sprendimai) Penktoji apeliacinė taryba atmetė apeliacijas remdamasi tuo, kad pateikti registruoti prekių ženklai yra apibūdinamieji, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą, ir kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino, jog pateikti registruoti prekių ženklai įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal to reglamento 7 straipsnio 3 dalį.
13 Visų pirma, vertindama Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą absoliutų atsisakymo registruoti pagrindą, Apeliacinė taryba ginčijamų sprendimų 21 ir 22 punktuose laikėsi nuomonės, kad kadangi pateiktuose registruoti prekių ženkluose yra lenkų kalbos žodis, atitinkamą visuomenę sudarė lenkiškai kalbantys paprasti vartotojai, savo pastabumu prilygstantys santykinai gerai informuotam, pastabiam bei nuovokiam paprastam vartotojui. Ginčijamų sprendimų 24 punkte ji pažymėjo, kad lenkų kalbos žodis „panoramiznych“ – „panoraminių“, t. y. žodžio „panoramiczna“ (panoraminė) daugiskaitos kilmininkas, – be kita ko, žymi kryžiažodžių rūšį. Ginčijamų sprendimų 26 ir 31 punktuose ji iš esmės nurodė, kad nagrinėjami žymenys apibūdino „(periodinius) leidinius“, nes skaičiai 200, 300, 400, 500 arba 1000 perteikė informaciją apie leidiniuose esančių kryžiažodžių skaičių, o atitinkama visuomenė tai suvokdavo iš karto ir nuodugniai nesvarstydama, net jei pateiktuose registruoti prekių ženkluose ir nebuvo žodžio „kryžiažodis“. Ginčijamų sprendimų 28 ir 32–34 punktuose Apeliacinė taryba laikėsi nuomonės, kad ieškovės pateikti įrodymai, kaip antai kalbininkų nuomonės, negali paneigti pateiktų registruoti prekių ženklų apibūdinamojo pobūdžio ir kad jų įregistravimas kaip spaudos leidinių pavadinimų neleido daryti išvados, kad jie turi skiriamąjį požymį. Be to, ginčijamo sprendimo 35 ir 36 punktuose Apeliacinė taryba pridūrė, kad ankstesnė EUIPO sprendimų priėmimo praktika dėl skaičius apimančių ženklų registracijos nepaneigia padarytos išvados.
14 Be to, ginčijamų sprendimų 37 ir 41 punktuose Apeliacinė taryba pažymėjo, kad Lenkijos valdžios institucijų sprendimai dėl žodinių žymenų 100 PANORAMICZNYCH, 200 PANORAMICZNYCH ir 300 PANORAMICZNYCH, taip pat Lenkijos teismų sprendimai dėl, be kita ko, vaizdinių žymenų, apimančių elementus „100 panoramicznych“, „300 panoramicznych“ ir „500 panoramicznych“, patvirtino, kad ieškovės prekių ženklai, kuriuose yra skaičių, neturėjo skiriamojo požymio.
15 Antra, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad pateikti registruoti prekių ženklai neįgijo skiriamojo požymio dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį. Ginčijamų sprendimų 46–55 punktuose ji iš esmės laikėsi nuomonės, kad ieškovės pateikti įrodymai, pavyzdžiui, visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai, spaudos platintojo laiškai dėl pardavimų, ataskaitos apie išlaidas reklamai ir sąskaitos faktūros, liudijančios apie intensyvią reklamą, nepatvirtino, kad atitinkama visuomenė suvokė žymenis kaip komercinės kilmės nuorodą, o ne kaip leidinių turinį apibūdinančią informaciją. Be to, ginčijamų sprendimų 56–61 punktuose Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad iš ieškovės pateiktų leidinių viršelių buvo matyti, jog pateikti registruoti prekių ženklai buvo nuolat reklamuojami specialia grafine forma, kad jie buvo naudojami tuose leidiniuose kaip nuoroda į jų turinį, o ne kaip jų komercinės kilmės nuoroda ir kad komercinę kilmę nurodė įmonės pavadinimas TECHNOPOL, įtrauktas į nurodytuose viršeliuose esantį vaizdinį žymenį. Tuo remdamasi ir nepaisydama ieškovei priklausančių leidinių su skaičiais serijos populiarumo, ginčijamų sprendimų 65 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, jog neįmanoma konstatuoti, kad pateikti registruoti prekių ženklai įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį.
Šalių reikalavimai
16 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– pirmiausia pakeisti ginčijamus sprendimus taip, kad apeliaciniai skundai būtų patenkinti ir pateikti prekių ženklai būtų įregistruoti pripažinus, kad žodiniai žymenys neatitinka Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytų sąlygų ir (arba) kad pateikti registruoti prekių ženklai įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamus sprendimus ir paraginti EUIPO peržiūrėti registracijos paraiškas remiantis tuo, kad žodiniai žymenys neatitinka Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytų sąlygų ir (arba) kad pateikti registruoti prekių ženklai įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
17 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinius,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl pirmą kartą Bendrajame Teisme pateiktų tam tikrų dokumentų priimtinumo
18 EUIPO reiškia nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, nes, anot jos, ieškinių A. 7 ir A. 8 prieduose esančius dokumentus ieškovė pirmą kartą pateikė Bendrajame Teisme. Per posėdį EUIPO tuo pačiu pagrindu reikalavo pripažinti nepriimtinu ieškinių A. 23 priedą.
19 Pagal suformuotą jurisprudenciją Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys skirtas EUIPO apeliacinių tarnybų sprendimų teisėtumo kontrolei, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnį, todėl Bendrojo Teismo funkcija nėra peržiūrėti faktines aplinkybes pagal pirmą kartą jam pateiktus dokumentus. Taigi minėtus dokumentus reikia atmesti nesant reikalo nagrinėti jų įrodomąją galią (žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Sadas / VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR ET FELICIE), T‑346/04, EU:T:2005:420, 19 punktą ir 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Tubes Radiatori / VRDT – Antrax It (Radiateur), T‑315/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:115, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
20 Nagrinėjamu atveju motyvuodama pirmąjį ieškinio pagrindą dėl Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimo ir penktąjį ieškinio pagrindą dėl to reglamento 7 straipsnio 3 dalies pažeidimo ieškovė nurodo, pirma, ieškinių A.7 priedą, susijusį su Wikipedia enciklopedijos interneto svetainės vaizdo kopija, ir A. 8 priedą, atitinkantį interneto svetainės https://szarada.net puslapį „Panorama dnia“, kuriame kasdien siūlomas vienas kryžiažodis, ir, antra, A.23 priedą dėl DVD disko, kuriame yra Varšuvos (Lenkija) studentų nuomonių tyrimų ir Lenkijos televizijos laidos „Śmiechu Warte“ ištraukos vaizdo įrašai.
21 Tačiau per teismo posėdį ieškovė neginčijo, kad šie dokumentai nebuvo pateikti per EUIPO skyriuose vykusią administracinę procedūrą.
22 Taip pat reikia konstatuoti, kad penktajam ieškinio pagrindui pagrįsti ieškovė taip pat pirmą kartą Bendrajame Teisme rėmėsi A.22 priedu dėl dokumento „Analizė ir nuomonė (profesoriaus F.) dėl skaičių skiriamojo požymio“.
23 Tačiau kadangi atsisakymas registruoti grindžiamas pateiktų prekių ženklų apibūdinamuoju pobūdžiu, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą, ir dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį, nebuvimu, reikia pripažinti, kad ieškovė turėjo galimybę pateikti įrodymus per administracinę procedūrą EUIPO skyriuose (žr. šio sprendimo 5 ir 9–11 punktus). Tai reiškia, kad ieškovės argumentui, jog reiškiant ieškinį pateikti papildomi priedai buvo „visiškai pagrįsti, nes jie [buvo] būtini ieškinio turiniui įrodyti arba iliustruoti ir paneigti nepagrįstiems Apeliacinės tarybos kaltinimams, kurie paaiškėjo tik iš [ginčijamų sprendimų]“, negali būti pritarta.
24 Vadinasi, A.7, A.8, A.22 ir A.23 priedai turi būti atmesti kaip nepriimtini.
Dėl esmės
25 Ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo dvylika pagrindų, kuriuos galima sugrupuoti, kaip nurodyta toliau. Visų pirma, nurodydama pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus, ji remiasi Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu. Antra, nurodydama trečiąjį ir penktąjį ieškinio pagrindus, ji teigia, kad buvo pažeista Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalis. Trečia, ketvirtąjį ir septintąjį ieškinio pagrindus ji grindžia piktnaudžiavimu įgaliojimais, nes, anot jos, EUIPO įregistravo kitus prekių ženklus, kuriuose yra skaičių, o Apeliacinė taryba pažeidė prekių ženklų apsaugos sistemos autonomijos principą. Ketvirta, nurodydama šeštąjį ir aštuntąjį–dvyliktąjį ieškinio pagrindus, ieškovė remiasi, pirma, piktnaudžiavimu įgaliojimais, nes Apeliacinė taryba tariamai apribojo ieškovės galimybę rinktis apsaugos priemones, antra, SESV 118 straipsnio pažeidimu ir piktnaudžiavimu įgaliojimais, nes Apeliacinė taryba tariamai atėmė iš ieškovės veiksmingą apsaugos priemonę, trečia, Reglamento 2017/1001 4 straipsnio a punkto pažeidimu, nes Apeliacinė taryba tariamai atskyrė vienos įmonės prekes nuo kitos įmonės prekių neatsižvelgdama į rinkos realijas, ketvirta, Reglamento 2017/1001 4 straipsnio pažeidimu, nes Apeliacinė taryba tariamai neteisingai suprato žodinio prekių ženklo grafinį atvaizdą, penkta, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu, nes Apeliacinė taryba tariamai nustatė neteisėtas sąlygas, reikalaudama pateikti naujų įrodymų, ir, šešta, SESV 36 straipsnio ir Reglamento 2017/1001 14 straipsnio pažeidimu, nes Apeliacinė taryba neteisingai išaiškino dėl prekių ženklo registracijos suteikiamas išimtines teises.
Dėl pirmojo ir antrojo ieškinio pagrindų, kildinamų iš Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimo
26 Pirma, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą apibrėždama atitinkamą visuomenę, nes nepaisydama EUIPO tyrimo gairių ji nusprendė, kad atitinkama visuomenę sudarė paprasti žaidimų žurnalų skaitytojai, o ne spaudos leidinių skaitytojai, kurie nebūtinai domisi žaidimų žurnalais. Ieškovė priduria, kad santykinai gerai informuotas ir pakankamai pastabus bei nuovokus vartotojas, skaitantis bendro pobūdžio spaudos leidinius, nebūtinai žino apie žurnalus, kuriuose yra kryžiažodžių.
27 Antra, ieškovė iš esmės tvirtina, kad įrodymai, kuriais Apeliacinė taryba rėmėsi aiškindama žodį „panoramiczna“ (panoraminė), pavyzdžiui, Wikipedia interneto svetainė ir kryžiažodžiams skirta interneto svetainė, nėra patikimi šaltiniai ir kad Apeliacinės tarybos jiems pripažinta įrodomoji galia neatitinka EUIPO gairių dėl Europos Sąjungos prekių ženklų vertinimo.
28 Trečia, ieškovė tvirtina, kad bet kuriuo atveju Apeliacinė taryba „klaidingai, pasirinktinai ir šališkai“ įvertino pateiktų registruoti prekių ženklų reikšmę. Anot ieškovės, Apeliacinė taryba apibrėžė ne žodį „panoramiczny“ (panoraminis), o žodžių junginį „krzyżówka panoramiczna“ (panoraminis kryžiažodis), kad pripažintų nurodytų prekių ženklų apibūdinamąjį pobūdį. Todėl ji teigia, kad sąmoningai neįtraukė lenkiško žodžio „krzyżówki“ (kryžiažodžiai), kad suteiktų nagrinėjamiems žymenims išgalvotą pobūdį, kuris gali turėti kelias reikšmes. Ji teigia, kad, nuspręsdama, jog žodis „panoramiczny“ (panoraminis) yra tiesiogiai susijęs su kryžiažodžiais, o ne su spaudos leidiniais, Apeliacinė taryba pasirinktinai ir neobjektyviai vertino įrodymus, todėl atliko neteisingą analizę ir padarė išvadą, kurią a priori pati sugalvojo, nepaisydama ieškovės pateiktų kalbininkų nuomonių ir konsultacijų žaidimų klausimu. Ieškovė teigia, kad nagrinėjami žymenys neturi akivaizdžios informacijos apie žurnalų turinį. Šiuo klausimu ji pažymi, kad žodis „panorama“ turi kelias reikšmes ir nesusijęs su kryžiažodžiais („krzyżówka“), todėl nagrinėjami žymenys, sudaryti iš išgalvoto žodžio, verčia susimąstyti ir tiesiogiai, konkrečiai ir akivaizdžiai neapibūdina spaudos leidinių turinio. Be to, ieškovė patikslina, kad egzistuoja daug spaudos leidinių, kurių pavadinimai susiję su jų turiniu, tačiau ši sąsaja nėra akivaizdi ar tiesioginė, įskaitant leidinius, kurių pavadinime yra žodis „panorama“.
29 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
30 Pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui ar kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms. Draudžiant registruoti tokius žymenis ar nuorodas kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktu siekiama bendro intereso tikslo, pagal kurį reikalaujama, kad visi laisvai galėtų naudoti prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos, charakteristikas apibūdinančius žymenis ar nuorodas. Todėl šia nuostata neleidžiama tokių žymenų ir nuorodų naudoti tik vienai įmonei dėl to, kad jie buvo įregistruoti kaip prekių ženklai (žr. 2010 m. vasario 10 d. Sprendimo O2 (Germany)/VRDT (Homezone), T‑344/07, EU:T:2010:35, 18 ir 20 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
31 Be to, remiantis Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 2 dalimi, pakanka, kad atsisakymo registruoti pagrindai galiotų tik Europos Sąjungos dalyje. Vadinasi, reikia atsisakyti registruoti žymenį, jei jis yra apibūdinamojo pobūdžio vienos valstybės narės kalboje, nors jis ir galėtų būti registruojamas kitoje valstybėje narėje (2002 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas DKV / VRDT, C‑104/00 P, EU:C:2002:506, 40 punktas).
32 Tam, kad žymeniui būtų taikomas Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas draudimas, reikia, kad būtų pakankamai tiesioginė ir konkreti jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų sąsaja, leidžianti atitinkamai visuomenei iš karto ir be papildomų svarstymų suvokti nagrinėjamų prekių ir paslaugų arba vienos iš jų charakteristikų apibūdinimą (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo MacLean-Fogg / VRDT (LOKTHREAD), T‑339/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:172, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2016 m. balandžio 27 d. Sprendimo Niagara Bottling / EUIPO (NIAGARA), T‑89/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:244, 14 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
33 Šiuo klausimu pažymėtina, kad teisės aktų leidėjo pasirinkimas vartoti žodį „charakteristika“ pabrėžia faktą, kad minėtoje nuostatoje nurodyti tik tie žymenys, kurie skirti žymėti prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos, savybei, kurią lengvai atpažįsta suinteresuotieji asmenys. Taigi atsisakyti registruoti žymenį pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą galima tik jei būtų pagrįsta manyti, jog suinteresuotieji asmenys jį iš tikrųjų atpažins kaip vienos iš minėtų savybių apibūdinimą (žr. 2012 m. balandžio 24 d. Sprendimo Leifheit / VRDT (EcoPerfect), T‑328/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:197, 16 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Be to, žymenys ar nuorodos, kurie prekyboje gali būti naudojami prekės ar paslaugos, kuriai prašoma registracijos, charakteristikoms žymėti, pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą laikomi negalinčiais atlikti esminės prekių ženklo funkcijos, t. y. nurodyti prekės ar paslaugos komercinės kilmės, kad taip vartotojas, įsigijęs prekių ženklu pažymėtą prekę arba paslaugą, vėliau galėtų pasirinkti tą pačią prekę ar paslaugą, jeigu patirtis buvo teigiama, arba kitą, jeigu ji buvo neigiama (žr. 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Olympus Medical Systems / VRDT (3D), T‑79/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:999, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
35 Tam, kad remdamasi Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktu EUIPO atsisakytų registruoti, nebūtina, kad šioje nuostatoje nurodyti prekių ženklą sudarantys žymenys ir nuorodos būtų pateikiant prekių ženklo paraišką realiai naudojami apibūdinti prekėms ar paslaugoms, kurioms pateikta paraiška, arba šių prekių ar paslaugų savybėms. Kaip nurodyta šios nuostatos formuluotėje, pakanka, kad šie žymenys ir nuorodos galėtų būti naudojami tokiems tikslams (žr. 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Vince / EUIPO (ELECTRIC HIGHWAY), T‑315/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:667, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Žodinį žymenį turi būti atsisakyta registruoti, jeigu bent viena iš jo galimų reikšmių apibūdina atitinkamų prekių ar paslaugų charakteristikas (žr. 2015 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Mechadyne International / VRDT (FlexValve), T‑588/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:676, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
37 Galiausiai žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į, pirma, tai, kaip jį suvokia atitinkamą visuomenė, ir, antra, juo žymimas prekes ar paslaugas (2002 m. vasario 27 d. Sprendimo Eurocool Logistik / VRDT (EUROCOOL), T‑34/00, EU:T:2002:41, 38 punktas).
38 Atsižvelgiant į pirmiau minėtus principus, reikėtų išnagrinėti pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus.
39 Kalbant apie atitinkamos visuomenės apibrėžimą, visų pirma reikėtų pažymėti, kad Apeliacinė taryba ginčijamų sprendimų 22 punkte laikėsi nuomonės, o jos, beje, ieškovė neginčijo, kad tai buvo lenkiškai kalbanti visuomenė, nes nagrinėjami žymenys sudaryti iš lenkų kalbos žodžio „panoramicznych“ (panoraminių). Be to, priešingai, nei tvirtina ieškovė, Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai ginčijamų sprendimų 21 punkte nustatė, kad „(periodiniai) leidiniai“ buvo skirti paprastiems vartotojams ir kad atitinkama visuomenė savo pastabumu prilygo paprastam, santykinai gerai informuotam, pastabiam ir nuovokiam vartotojui.
40 Iš tiesų, negalima patvirtinti ieškovės nurodyto prieštaravimo tarp ginčijamų sprendimų motyvų ir 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Procter & Gamble / VRDT (C‑473/01 P ir C‑474/01 P, EU:C:2004:260, 33 punktas). Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors Apeliacinė taryba laikė paprastą vartotoją santykinai gerai informuotu, o ne pakankamai informuotu, tuo remdamasi ji nepadarė išvados, kad šio vartotojo pastabumo lygis yra kitoks.
41 Beje, net darant prielaidą, kad ginčijamų sprendimų 21 punkto antrame sakinyje Apeliacinės tarybos pavartota formuluotė turi būti aiškinama kitaip, pakanka priminti, kad pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus paprasto vartotojo pastabumo lygis gali keistis atsižvelgiant į atitinkamų prekių ar paslaugų kategoriją (žr. 2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Fédération internationale des logis / VRDT (Nuance de marron), T‑329/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:510, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
42 Be to, reikia priminti, kad, kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, vertinant, ar prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, reikia atsižvelgti į bendrą jo daromą įspūdį (žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Smart Technologies / VRDT, C‑311/11 P, EU:C:2012:460, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
43 Antra, reikėtų pažymėti, kad kiekvienas žymuo yra sudarytas iš numerio, t. y. 200, 300, 400, 500 arba 1000, po kurio eina žodis „panoramicznych“ (panoraminių).
44 Kiek tai susiję su kiekvieno žymens sudėtyje esančiu numeriu, jau buvo nuspręsta, kad ypač jeigu registracijos paraiškoje nurodyta prekių kategorija, kurios turinys lengvai ir tipiškai žymimas jos vienetų kiekiu, pagrįsta manyti, kad iš skaitmenų sudarytą žymenį suinteresuotieji asmenys iš tikrųjų laikytų minėto kiekio, taigi ir šių prekių savybės apibūdinimu (2011 m. kovo 10 d. Sprendimas Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 56 punktas). Akivaizdu, kad taip yra šioje byloje, ir ieškovė neginčija šios reikšmės.
45 Dėl žodinio elemento „panoramicznych“ reikšmės Apeliacinė taryba ginčijamų sprendimų 24 ir 26 punktuose nurodė, kad žodis „panoramicznych“ (panoraminių) yra žodžio „panoramiczna“ (panoraminė) daugiskaitos kilmininkas, o pastarasis kyla iš žodžio „panorama“ (panorama), kad žodis „panoraminė“ reiškė, be kita ko, kryžiažodžio rūšį, todėl nagrinėjamų prekių atveju pateikti registruoti prekių ženklai perteikė aiškią informaciją apie spaudos leidinio turinį (200, 300, 400, 500 arba 1000 panoraminių kryžiažodžių).
46 Nė vienas ieškovės argumentas neleidžia suabejoti šia išvada.
47 Dėl ieškovės teiginio, kad dėl to, jog žodinio elemento „panoramicznych“ (panoraminių) reikšmei nustatyti EUIPO kaip įrodymais rėmėsi elektroniniais šaltiniais, ji nepaisė EUIPO tyrimo gairių, reikia priminti, kad nors EUIPO tyrimo gairės neturi privalomosios galios, jos yra ne tik EUIPO praktikos prekių ženklų srityje referencinis šaltinis, bet taip pat jos pačios nusistatyto elgesio kodifikavimas, todėl šiomis gairėmis tuo atveju, jei jos atitinka aukštesnės teisinės galios nuostatas, EUIPO pati apribojo savo veiksmų laisvę, nes privalo laikytis pačios nusistatytų taisyklių (žr. 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Federación Nacional de Cafeteros de Colombia / VRDT – Hautrive (COLOMBIANO HOUSE), T‑387/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:647, 45 ir 46 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
48 Tačiau, visų pirma, iš pačios ieškovės cituoto teksto aiškiai matyti, kad 2014 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje EUIPO tyrimų gairių redakcijoje galimybė naudotis paieška internete, siekiant įrodyti apibūdinamąją reikšmę, neribojama tik naujais žodžiais ir žargonu. Iš tiesų, EUIPO tyrimo gairių B dalies 4 skirsnio 4 skyriuje nurodant, kad „paieška internete taip pat yra tinkama priemonė apibūdinamajai reikšmei įrodyti, ypač naujų žodžių ar žargono atveju“, neatmetama galimybė atlikti paiešką internete ir kitais atvejais.
49 Toliau ir bet kuriuo atveju pažymėtina, kad 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje redakcijoje tas pats tekstas buvo iš dalies pakeistas taip: „paieška internete taip pat yra tinkama priemonė apibūdinamajai reikšmei įrodyti, ypač naujų žodžių, techninių terminų ar žargono atveju“. Nors žodis „panoraminė“ iš tiesų nėra naujas, iš kitų šaltinių, kuriais Apeliacinė taryba rėmėsi ginčijamuose sprendimuose, matyti, kad šaradų srityje šis žodis priklauso techniniam žargonui. Vadinasi, nėra jokio prieštaravimo EUIPO tyrimų gairėms.
50 Galiausiai reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju Apeliacinė taryba rėmėsi ne vien ieškovės nurodytais dviem informacijos šaltiniais, t. y. Wikipedia enciklopedijos interneto svetaine ir krzyzowki.net interneto svetaine, kad įvertintų žodinio elemento „panoramicznych“ (panoraminių) reikšmę. Iš tiesų, Apeliacinė taryba atsižvelgė ir į kitus įrodymus, nurodytus 2016 m. rugsėjo 29 d. eksperto sprendimų motyvuose, ir pateikė aiškią nuorodą į juos ginčijamų sprendimų 24 punkte, remdamasi, be kita ko, įvairiomis publikacijomis šaradų srityje, kaip antai Šaradinių ir panašių terminų žodynu (1994 m.), internete paskelbtu Šaradų užduočių žodynu, Šaradų profesionalo vadovu (1988 m.) ir leidiniu „Patarimai šaradų profesionalui. Kaip spręsti ir kurti intelektines užduotis (1968 m.)“.
51 Kita vertus, taip pat reikia atmesti ieškovės argumentą, kad Apeliacinė taryba neišnagrinėjo kalbininkų nuomonių ir dėl šaradų srities pateiktų nuomonių, nes į jas buvo aiškiai atsižvelgta ginčijamų sprendimų 28 ir 29 punktuose nagrinėjant žodinio elemento „panoramicznych“ (panoraminių) reikšmę. Būtent nagrinėdama ieškovės pateiktas nuomones iš šaradų srities Apeliacinė taryba atkreipė dėmesį, jog iš šių nuomonių matyti, kad žodžių junginyje „panoraminiai kryžiažodžiai“ žodis „panoraminis“ reiškia kryžiažodžio rūšį. Kaip pažymėjo EUIPO, šią išvadą patvirtina pati ieškovė, teigdama, jog sąmoningai neįtraukė žodžio „kryžiažodis“, kad nagrinėjami žymenis būtų laikomi išgalvotais. Todėl ieškovės argumentas, kad šiuo žodžiu visai nežymima kryžiažodžio rūšis ir kad Apeliacinė taryba iš tiesų rėmėsi žodžio junginio „krzyżówka panoramiczna“ reikšme, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
52 Taip pat reikėtų priminti, kad pagal šio sprendimo 36 punkte nurodytą jurisprudenciją žodinį žymenį turi būti atsisakyta registruoti, jeigu bent viena iš jo galimų reikšmių apibūdina atitinkamų prekių ar paslaugų charakteristikas. Todėl tai, kad žodis „panoraminiai“ gali turėti ir kitų reikšmių, šiuo atveju neturi įtakos Apeliacinės tarybos vertinimui.
53 Šiomis aplinkybėmis taip pat neturi reikšmės klaida, kurią galbūt padarė Apeliacinė taryba, kai ginčijamų sprendimų 29 punkte pacitavo žodžio „panorama“ apibrėžtį, pateiktą 2002 m. vasario 11 d. Rada Języka Polskiego Polskiej Akademii Nauk (Lenkijos mokslų akademijos lenkų kalbos taryba) leidinyje, pagal kurią, anot Apeliacinės tarybos, žodis „panorama“ apibrėžtas taip: „1. Platus vaizdas, paprastai atsiveriantis iš aukštumos; šį vaizdą perteikiantis paveikslas ar nuotrauka; 2. Kokio nors reiškinio platus pavaizdavimas literatūros ar kinematografijos kūrinyje; 3. Ant apvalaus pastato vidaus sienų esanti didelio formato freska, paprastai vaizduojanti mūšio scenas; pastatas, kuriame yra ši freska“, nors, anot ieškovės, šią apibrėžtį reikia suprasti taip: „2. Kokio nors reiškinio platus pavaizdavimas knygoje, filme, straipsnyje ir t. t. <…>“. Akivaizdu, kad abiem atvejais ši apibrėžtis susijusi su kitomis reikšmėmis, kaip nurodyta šio sprendimo 52 punkte.
54 Be to, atsižvelgiant į kitus įrodymus, Apeliacinės tarybos išvados dėl žodžio „panoramicznych“ reikšmės negali paneigti vienas atskiras įrodymas, t. y. Lenkijos žaidėjų asociacijos pirmininko nuomonė, kad „šiuo metu spaudoje dažnai pataikantys žodžiai, kaip antai: panorama, panoramiczne, panoramix, yra redaktorių fantazijos kūrinys, naudojamas spaudos leidinių pavadinimams arba antraštėms, bet tai nėra žaidimų srities terminas“. Be to, šiai nuomonei prieštarauja pati ieškovė, nes ji teigia, kad interneto svetainėje https://szarada.net žodis „panorama“, iš kurio kyla žodis „panoramicznych“, vartojamas kryžiažodžių rūšiai žymėti.
55 Vadinasi, Apeliacinė taryba buvo teisi, kai ginčijamų sprendimų 24 ir 26 punktuose nusprendė, kad žodis „panoramicznych“ reiškė, be kita ko, kryžiažodžių rūšį, o kartu su skaičiumi jis žymėjo panoraminių kryžiažodžių kiekį.
56 Taigi reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, kad iš nagrinėjamų žymenų sudaromo bendro įspūdžio atitinkama visuomenė, ypač kryžiažodžiams skirtų leidinių skaitytojai, iškart ir nesusimąstydama suprastų vieną iš skaičių „200“, „300“, „400“, „500“ arba „1000“ ir žodžio „panoramicznych“ derinio reikšmių kaip žyminčią panoraminių kryžiažodžių kiekį.
57 Be to, primintina, kad prekių ženklas negali būti registruojamas prekių grupei – šiuo atvejų „(periodiniams) leidiniams“, – jeigu jis apibūdina šių prekių dalį, kuri nėra jų atskiras pogrupis, t. y. leidiniai, kuriuose yra tam tikras skaičius kryžiažodžių (šiuo klausimu žr. 2001 m. birželio 7 d. Sprendimo DKV / VRDT (EuroHealth), T‑359/99, EU:T:2001:151, 33 punktą).
58 Iš tiesų, ta pati išvada darytina ir tuomet, kai, kaip nagrinėjamu atveju, pateikti registruoti prekių ženklai gali būti laikomi apibūdinančiais tik neatskirto prekių pogrupio vartotojų požiūriu.
59 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai turi būti atmesti.
Dėl trečiojo ir penktojo ieškinio pagrindų, kildinamų iš esmės iš Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalies pažeidimo
60 Grįsdama trečiąjį ir penktąjį ieškinio pagrindus, ieškovė teigia, kad pateikti registruoti prekių ženklai įgijo „antrinį skiriamąjį požymį dėl intensyvaus ir ilgo naudojimo“.
61 Pirma, anot jos, tai patvirtina dokumentas „Analizė ir nuomonė (profesoriaus F.) dėl skaičių skiriamojo požymio“ ir studentų nuomonių tyrimas.
62 Antra, ji teigia, kad pateikti registruoti prekių ženklai turi gerą vardą, nes naudojami daugiau kaip 20 metų, ir tai patvirtina spaudos pavadinimų registravimo data. Todėl atitinkama visuomenė yra įpratusi susieti šiuos šūkius su ieškovės leidžiamais kryžiažodžiais, o dėl to ši visuomenė lengviau atpažįsta prekių nagrinėjamais ženklais žymimų prekių komercinę kilmę.
63 Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, jog kadangi pateikti registruoti prekių ženklai yra spaudos leidinių pavadinimai, kuriems suteikta apsauga neleidžia registruoti kitų leidinių tokiais pačiais pavadinimais, faktiškai šiuos žymenis naudoja tik vienas ūkio subjektas, šiuo atveju ieškovė. Anot jos, iš 2002 m. birželio 18 d. Sprendimo Philips (C‑299/99, EU:C:2002:377) matyti, kad fakto, jog žymenį naudoja tik vienas ūkio subjektas, gali pakakti norint pripažinti šiam žymeniui antrinį skiriamąjį požymį.
64 Trečia, ieškovės teigimu, pateiktų registruoti prekių ženklų antrinį skiriamąjį požymį taip pat patvirtina įrodymai, susiję su ieškovės bendradarbiavimu su lenkiška televizijos laida Śmiechu Warte, o būtent už šį bendradarbiavimą pareikšta padėka, šios laidos populiarumą tarp Lenkijos žiūrovų rodantys skaičiai, taip pat sąskaitos faktūros ir sutartis dėl šioje laidoje dalijamų daiktinių prizų finansavimo ir šiomis aplinkybėmis vykdomos nagrinėjamų žymenų reklamos.
65 Ketvirta, pateiktų registruoti prekių ženklų antrinį skiriamąjį požymį, pasak ieškovės, taip pat įrodo sąskaitos faktūros už reklamą spaudoje, per radiją, televiziją ir reklaminėse afišose.
66 Be to, reikėtų atsižvelgti į ypatingą spaudos leidinių, įskaitant kryžiažodžių žurnalus, prekybos būdą, t. y. į faktą, kad vartotojas paprastai bendrauja su pardavėju tik per mažą langelį, todėl žodinį žymenį naudoja tik jo fonetine forma, nurodydamas pasirinktas prekes. Vadinasi, kai vartotojas renkasi tarp ieškovės ir kitų leidėjų prekių, jis daugiausia naudoja nagrinėjamus žodinius žymenis.
67 Be to, anot ieškovės, Apeliacinė taryba ginčijamų sprendimų 56 punkte klaidingai nurodė, kad ieškovė nuolat reklamavo pateiktus registruoti prekių ženklus ypatinga grafine forma. Viena vertus, įrodymai, kuriais rėmėsi pati Apeliacinė taryba, rodo, kad ieškovė taip pat naudoja žodinius žymenis savo interneto svetainėje. Kita vertus, iš 2005 m. liepos 7 d. Sprendimo Nestlé (C‑353/03, EU:C:2005:432) matyti, kad nagrinėjamų žymenų pateikimas grafine forma nereiškia, kad jie nenaudojami arba neįgijo antrinio skiriamojo požymio.
68 Ieškovės nuomone, Apeliacinė taryba taip pat klaidingai manė, kad nagrinėjamu atveju komercinę kilmę nurodo tik žymuo TECHNOPOL ir žodinį elementą „technopol“ turintis prekių ženklas. „Technopol“ logotipas yra tik atitinkamų prekių kokybės rodiklis; šios prekės nuo konkurentų prekių skiriasi ne tik jų išgalvotais pavadinimais, bet ir reputacija.
69 Ieškovė taip pat teigia, kad Apeliacinė taryba piktnaudžiavo įgaliojimais ir elgėsi neteisėtai, nes nustatė jai daug reikalavimų, taip pat susijusių su įrodymais. Šiuo klausimu ji nurodo, kad primygtinai siekdama paneigti nagrinėjamų žymenų naudojimą kaip prekių ženklų Apeliacinė taryba nustatė sąsają tarp būdingo ir antrinio skiriamojo požymio, o tai neteisėtai sukėlė ieškovei neigiamų padarinių.
70 Galiausiai ieškovė papildomai remiasi Lenkijos teismų, visų pirma Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija), jurisprudencija; anot jos, 2008 m. vasario 21 d. sprendime (Nr. III CKS 264/07) šis teismas nusprendė, kad prekių ženklai, kuriais buvo pažymėti žurnalai, įgijo antrinį skiriamąjį požymį.
71 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
72 Pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį jo 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais absoliučiais atsisakymo registruoti pagrindais nedraudžiama registruoti prekių ženklo, jeigu dėl naudojimo jis įgijo skiriamąjį požymį tų prekių, kurioms prašoma registracijos, atžvilgiu.
73 Pagal suformuotą jurisprudenciją Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti įgytas iki registracijos paraiškos pateikimo dienos. Vadinasi, neturi reikšmės aplinkybė, kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo jau pateikus registracijos paraišką ir prieš EUIPO, t. y. ekspertui arba prireikus apeliacinei tarybai, priimant sprendimą dėl to, ar absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai neleidžia įregistruoti šio prekių ženklo. Darytina išvada, kad EUIPO negali atsižvelgti į jokį įrodymą, susijusį su naudojimu po registracijos paraiškos pateikimo datos (žr. 2012 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Getty Images / VRDT (PHOTOS.COM), T‑338/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:614, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Imagination Technologies / VRDT, C‑542/07 P, EU:C:2009:362, 49 punktą). Taigi Bendrasis Teismas gali atsižvelgti į įrodymus, susijusius su laikotarpiu po registracijos paraiškos pateikimo dienos, tik su sąlyga, kad jie leis padaryti išvadas dėl tą dieną buvusios padėties (žr. 2017 m. spalio 17 d. Sprendimo Murka / EUIPO (SCATTER SLOTS), T‑704/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:728, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
74 Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad prekių ženklas laikomas įgijusiu skiriamąjį požymį dėl naudojimo, kai bent jau reikšminga atitinkamos visuomenės dalis dėl šio prekių ženklo atpažįsta juo pažymėtas prekes ar paslaugas kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Eurocermex / VRDT (alaus butelio forma), T‑399/02, EU:T:2004:120, 42 punktas; 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo BIC / VRDT (žiebtuvėlio su akmenuku forma), T‑262/04, EU:T:2005:463, 61 punktas ir 2011 m. gegužės 17 d. Sprendimo Diagnostiko kai Therapeftiko Kentrino Athinon „Ygeia“ / VRDT (υγεία), T‑7/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:221, 42 punktas). Vis dėlto aplinkybės, kurioms esant tokia sąlyga gali būti laikoma įvykdyta, negali būti nustatomos remiantis vien tik bendrais ir abstrakčiais duomenimis (1999 m. gegužės 4 d. Sprendimo Windsurfing Chiemsee, C‑108/97 ir C‑109/97, Rink., EU:C:1999:230, 52 punktas ir 2011 m. gegužės 17 d. Sprendimo υγεία, T‑7/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:221, 45 punktas).
75 Teisingumo Teismas nurodė, kad siekdama nustatyti, ar prekių ženklas, kai buvo panaudotas, įgijo skiriamąjį požymį, kompetentinga institucija turi bendrai įvertinti visus įrodymus, kurie gali patvirtinti, kad prekių ženklas gali identifikuoti aptariamą prekę kaip pagamintą konkrečios įmonės ir taip atskirti ją nuo kitų įmonių prekių (1999 m. gegužės 4 d. Sprendimo Windsurching Chiemsee, C‑108/97 ir C‑109/97, EU:C:1999:230, 49 punktas; 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Žiebtuvėlio su akmenuku forma, T‑262/04, EU:T:2005:463, 63 punktas ir 2011 m. gegužės 17 d. Sprendimo υγεία, T‑7/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:221, 43 punktas).
76 Šiuo klausimu reikia atsižvelgti, be kita ko, į prekių ženklo užimamą rinkos dalį, jo naudojimo intensyvumą, geografinį paplitimą ir trukmę, įmonės investicijų, skirtų jo reklamai, dydį, tai, kokia suinteresuotosios visuomenės dalis pagal prekių ženklą atskiria prekę kaip pagamintą konkrečios įmonės, prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimus ir nuomonių apklausas (žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Žiebtuvėlio su akmenuku forma, T‑262/04, EU:T:2005:463, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2011 m. gegužės 17 d. Sprendimo υγεία, T‑7/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:221, 44 punktą).
77 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti, ar Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai laikėsi nuomonės, kad nagrinėjami žymenys neįgijo skiriamojo požymio dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį, prieš pateikiant registracijos paraišką, t. y. 2016 m. balandžio 1 d., kaip apibrėžta šio sprendimo 73 punkte nurodytoje jurisprudencijoje.
78 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė pateikė dviejų kategorijų įrodymus, t. y.:
– visuomenės nuomonių tyrimo rezultatus ir kitus dokumentus dėl jos mėnesinių leidinių 100 PANORAMICZNYCH, 200 PANORAMICZNYCH, 300 PANORAMICZNYCH, 400 PANORAMICZNYCH, 500 PANORAMICZNYCH ir 1000 PANORAMICZNYCH pardavimų kiekių ir populiarumo, taip pat dėl pastarojo leidinio padėties Lenkijos šaradų rinkoje;
– sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, susijusius su nurodytų mėnesinių leidinių reklama, taip pat vykdyta ieškovei bendradarbiaujant su Lenkijos televizijos laida „Śmiechu Warte“.
79 Taip pat primintina, kad ieškinio A.22 ir A.23 priedai turi būti atmesti kaip nepriimtini nagrinėjamoje byloje dėl šio sprendimo 18–24 punktuose nurodytų motyvų.
80 Kiek tai susiję su pirmąja įrodymų kategorija (žr. šio sprendimo 78 punkto pirmąją įtrauką), kurios vertinimo Apeliacinėje taryboje ieškovė neginčija, reikia konstatuoti, kad ginčijamų sprendimų 48–54 punktuose Apeliacinė taryba teisingai nurodė, kad nors tie įrodymai aiškiai rodė, jog jau daugelį metų ieškovė buvo viena svarbiausių bendrovių rinkoje ir jos mėnesiniai leidiniai buvo labai populiarus tarp vartotojų, vis dėlto šie įrodymai nepatvirtino, kad nagrinėjami žymenys buvo laikomi komercinės kilmės nuoroda, o ne tų mėnesinių leidinių turinį apibūdinančia informacija.
81 Šiuo aspektu primintina, kad pardavimų kiekiai gali būti laikomi tik antriniais įrodymais, prireikus galinčiais patvirtinti dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio tiesioginius įrodymus, kylančius iš profesinių asociacijų pareiškimų ar rinkos tyrimų (žr. 2017 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Hanso Holding / EUIPO (REAL), T‑798/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:854, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
82 Iš tikrųjų, patys pardavimų kiekiai neįrodo, kad visuomenė, kuriai skirtos nagrinėjamos prekės, suvokia ginčijamą prekių ženklą kaip komercinės kilmės nuorodą. Taigi vien duomenimis apie pardavimų kiekius iš esmės neįmanoma įrodyti skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 30 d. Sprendimo REAL, T‑798/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:854, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
83 Nagrinėjamu atveju tai taikoma pirmiausia dėl to, kad antrojoje įrodymų kategorijoje (žr. šio sprendimo 78 punkto antrąją įtrauką) nėra tiesioginių skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo įrodymų.
84 Iš tiesų, kalbant, pirma, apie sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, susijusius su ieškovės bendradarbiavimu su Lenkijos televizijos laida „Śmiechu Warte“, transliuota 1994–2009 m. per pirmąjį Lenkijos televizijos kanalą (TVP1), pirmiausia pažymėtina, kad dokumentai su padėkomis už šį bendradarbiavimą ir skaičiais, rodančiais šios laidos populiarumą tarp Lenkijos žiūrovų, pagal savo pobūdį priskirtini tai pačiai kategorijai kaip ir pirmoji įrodymų grupė.
85 Antra, reikia konstatuoti, kad nė vienas iš pateiktų registruoti žymenų nenurodytas sąskaitose faktūrose dėl ieškovės atliktų portatyvinių vaizdo kamerų, kurios šioje laidoje buvo dalijamos kaip daiktiniai prizai, pirkimo.
86 Trečia, tas pats pasakytina ir apie sąskaitas faktūras, susijusias su nurodytoje laidoje vykdyta reklama ieškovės naudai. Be to, nors šiose sąskaitose faktūrose minimos, be kita ko, „reklaminių afišų“ ir „15/30 sekundžių trukmės reklaminio vaizdo klipo „Technopol““ transliacijos, jose nėra jokių duomenų apie šių transliacijų turinį. Nors tiesa, kad 2008 m. ieškovės ir Lenkijos televizijos sudarytoje sutartyje yra tam tikrų paaiškinimų apie televizijos laidoje „Śmiechu Warte“ dėl ieškovės interesų vykdytos reklamos turinį, nes joje nurodytas tekstas, kuris tariamai buvo skelbtas šioje laidoje – lėšas portatyvinėms vaizdo kameroms skyrė Čenstakavoje įsteigta bendrovė „Technopol“, leidžianti kryžiažodžių leidinius 100, 200, 300, 500 ir 1000 panoramicznych, – tačiau reikia pažymėti, kad, viena vertus, šiame tekste nenurodytas vienas iš pateiktų registruoti žymenų, t. y. 400 PANORAMICZNYCH, ir, kita vertus, iš nurodytos sutarties 4 straipsnio 6 punkto matyti, kad ji buvo sudaryta tik laikotarpiui nuo 2008 m. kovo 3 d. iki spalio 31 d. Taigi, nors ieškovė teigia, kad pagal tos sutarties 2 straipsnio 2 punktą sutarties galiojimo laikotarpiu reklaminis vaizdo klipas su nurodytu tekstu turėjo būti transliuotas 52 kartus per septynis mėnesius ir kad dėl to, jos nuomone, „pritaikius šį kriterijų dešimties metų laikotarpiui darytina išvada, kad vaizdo klipas buvo transliuotas beveik tūkstantį kartų“, reikia konstatuoti, kad nesant kitus laikotarpius apimančių sutarčių niekas nepatvirtina šio ieškovės teiginio.
87 Antra, kiek tai susiję su sąskaitomis faktūromis už reklamą spaudoje, per radiją, televiziją ir reklaminėse afišose, pažymėtina, kad nors jos rodo ieškovės išlaidas, be kita ko, „reklamos“ paslaugoms, „reklamos skelbimui“, „reklamai AMS afišose“ ir „[ieškovės] kryžiažodžių reklamai“, didžiojoje daugumoje šių sąskaitų faktūrų taip pat neminimi pateikti registruoti žymenys, jau nekalbant apie užsakytos reklamos turinį.
88 Tokiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad nors iš antrosios įrodymų kategorijos matyti, kad kelerius metus ieškovė skirdavo dideles pinigų sumas savo prekių reklamai, daugumoje tų įrodymų nėra jokios informacijos apie šios reklamos formą ir turinį. Be to, visų pirma, šios kategorijos įrodymai bet kuriuo atveju nepatvirtina, kad dėl šios reklamos atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis kaip komercinės kilmės nuorodą, o ne žurnalų turinio apibūdinimą.
89 Šios išvados taip pat negalima daryti remiantis vien aplinkybe, kad nagrinėjamus žymenis, Lenkijoje įregistruotus kaip spaudos leidinių pavadinimus, gali naudoti tik vienas ūkio subjektas, šiuo atveju ieškovė. Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, jog nors Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad iš prekės formos sudaryto žymens dažno naudojimo gali pakakti, kad šis žymuo įgytų skiriamąjį požymį, jis pridūrė, kad to gali pakakti, kai konkrečias prekes rinkoje siūlė vienintelis ūkio subjektas ir kai dėl tokio naudojimo didelė suinteresuotųjų asmenų dalis siejo šią formą tik su tuo ūkio subjektu ir nesiejo su jokia kita įmone arba manė, kad tą formą turinčios prekės pagamintos to ūkio subjekto (2002 m. birželio 18 d. Sprendimo Philips, C‑299/99, EU:C:2002:377, 65 punktas). Tačiau šios aplinkybės nebuvo patvirtintos šioje byloje ieškovės pateiktais įrodymais. Be to, ieškovė ne vienintelė Lenkijos rinkoje siūlo žurnalų, kuriuose yra kryžiažodžių.
90 Be to, kiek tai susiję su dokumentu „Analizė ir nuomonė (profesoriaus F.) dėl skaičių skiriamojo požymio“, kuriame nurodyta, kad „vartotojams, tiek skaitantiems žurnalus su kryžiažodžiais, tiek jų neskaitantiems, leidinio su kryžiažodžiais žymėjimas skaičiumi asocijuojasi tik su [ieškove]“ ir kad „vartotojams gerai žinoma, jog žurnalą su kryžiažodžiais, kurio viršelyje yra skaičiai 100, 200, 300, 400, 500 ir 1000, leidžia ši leidykla“ (beje, šis dokumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas šiose bylose, kaip nurodyta šio sprendimo 18–24 punktuose), pažymėtina, jog, be to, kad šis dokumentas nesusijęs su nagrinėjamu atveju pateiktais registruoti žymenimis, nesant kitų įrodymų jo bet kuriuo atveju nepakanka norint įrodyti šių žymenų antrinį skiriamąjį požymį.
91 Taigi, nors ieškovė teisingai nurodo, kad skiriamasis požymis gali būti įgyjamas tiek dėl įregistruoto prekių ženklo sudedamosios dalies naudojimo kaip šio prekių ženklo dalies, tiek dėl kito prekių ženklo naudojimo kartu su įregistruotu prekių ženklu (žr. 2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Colloseum Holding, C‑12/12, EU:C:2013:253, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ir nors dėl to nagrinėjamų žymenų naudojimas ginčijamų sprendimų 40 punkte nurodyta forma, t. y. kaip vaizdinių prekių ženklų 100 PANORAMICZNYCH, 300 PANORAMICZNYCH ar 500 PANORAMICZNYCH žodinių elementų, nėra kliūtis naudoti prašomus įregistruoti žymenis, vis dėlto Apeliacinė taryba, atsižvelgusi į ieškovės pateiktus įrodymus, teisingai nusprendė, kad nebuvo galima konstatuoti, jog šie žymenys įgijo skiriamąjį požymį dėl jų naudojimo.
92 Beje, šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad abiem šio sprendimo 91 punkte nurodytais atvejais reikia, kad dėl tokio naudojimo suinteresuotieji asmenys prekes ar paslaugas, pažymėtas tik pateiktu registruoti prekių ženklu, iš tikrųjų suvoktų kaip konkrečios įmonės prekes ar paslaugas (žr. 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Société des Produits Nestlé, C‑215/14, EU:C:2015:604, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
93 Todėl, nepaisant to, ar žymuo naudojamas kaip įregistruoto prekių ženklo dalis, ar kartu su įregistruotu prekių ženklu, esminė sąlyga yra ta, kad dėl tokio naudojimo suinteresuotieji asmenys manytų, kad žymeniu, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, žymimos prekės yra pagamintos konkrečios įmonės (žr. 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Société des Produits Nestlé, C‑215/14, EU:C:2015:604, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
94 Tačiau ieškovė kaip tik negalėjo įrodyti, kad nagrinėjamu atveju ši esminė sąlyga buvo įvykdyta.
95 Šio vertinimo negali paneigti ieškovės nuoroda į 2008 m. vasario 21 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) sprendimą (Nr. III CSK 264/07). Šiuo aspektu pakanka pažymėti, kad Europos Sąjungos prekių ženklų sistema yra autonominė sistema, sudaryta iš taisyklių visumos, ir ja siekiama jai būdingų tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos. Todėl galimybė įregistruoti žymenį kaip Europos Sąjungos prekių ženklą turi būti vertinama remiantis tik atitinkamais Sąjungos teisės aktais, taigi EUIPO ir prireikus Sąjungos teismas nėra saistomi valstybėje narėje priimto sprendimo, kuriuo pripažinta, kad tas pats žymuo tinka būti įregistruotas kaip nacionalinis prekių ženklas. Taip yra net tuo atveju, jeigu toks sprendimas buvo priimtas taikant nacionalinius teisės aktus, suderintus 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25) (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 6 d. Sprendimo ThyssenKrupp Steel Europe / VRDT (Highprotect), T‑565/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:107, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
96 Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiasis ir penktasis ieškinio pagrindai turi būti atmesti.
Dėl ketvirtojo ir septintojo ieškinio pagrindų, kildinamų iš Apeliacinės tarybos piktnaudžiavimo įgaliojimais, kiek tai susiję atitinkamai su EUIPO įregistruotais kitais iš skaičių sudarytais žymenimis ir su Apeliacinės tarybos įvykdytu prekių ženklų apsaugos sistemos autonomijos principo pažeidimu
97 Pirma, ieškovė teigia, kad savo ankstesnėje praktikoje EUIPO jau yra įregistravusi prekių ženklus, sudarytus iš žodžių ir arabiškų skaičių kombinacijos, pavyzdžiui, automobilių, vaistų, periodinių leidinių ir finansų srityse, ir tai, anot jos, rodo, kad tie prekių ženklai, kai buvo registruojami, turėjo skiriamąjį požymį. Tokiomis aplinkybėmis tvirtindama, kad negali įregistruoti pateiktų prekių ženklų remdamasi per kitas prekių ženklų registravimo procedūras galbūt padaryta klaida, Apeliacinė taryba, ieškovės nuomone, „akivaizdžiai piktnaudžiavo teise“.
98 Antra, ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba pažeidė Europos Sąjungos prekių ženklų apsaugos autonomijos principą, nes atsisakymą įregistruoti pateiktus prekių ženklus ji grindė Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos patentų tarnyba) sprendimais dėl žodinių žymenų 100 PANORAMICZNYCH, 200 PANORAMICZNYCH ir 300 PANORAMICZNYCH.
99 Anot ieškovės, remiantis Reglamentu 2017/1001, vienintelis šiuo atveju realus įrodymas yra EUIPO atlikta ieškovei priklausančio žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo 100 PANORAMICZNYCH registracija Nr. 3418639. Ieškovė teigia, kad pateikti registruoti prekių ženklai priklauso tai pačiai šeimai tiek žodiniu, tiek vaizdiniu požiūriu ir bus reklamuojami kartu su pirmiau minėtu Europos Sąjungos prekių ženklu, ir tai yra svarbiausias veiksnys, kuris visiškai pateisina pateiktų prekių ženklų registravimą.
100 Ieškovė priduria, kad pažeidus Europos Sąjungos prekių ženklų teisėje įtvirtintą autonominę apsaugos sistemą ji buvo priversta naudotis kitomis apsaugos priemonėmis, kurios yra nepakankamos, pakeičiamos tarpusavyje ir neskirtos prekių ženklams saugoti, kaip antai įtvirtintomis bendrosiose civilinės teisės nuostatose, spaudos įstatyme, susijusiomis su autorių teisėmis, nesąžiningos komercinės praktikos vartotojų atžvilgiu ar nesąžiningos konkurencijos draudimu.
101 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
102 Pirmiausia reikėtų priminti, kad pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas gali panaikinti arba pakeisti EUIPO apeliacinės tarybos sprendimą tik „dėl kompetencijos stokos, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, šio reglamento ar bet kurios su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais“.
103 Šiuo klausimu suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad sprendimas tik tada laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei, remiantis objektyviais, tinkamais ir suderinamais duomenimis, paaiškėja, kad jis buvo priimtas siekiant kitų nei nurodytieji tikslų (žr. 2017 m. vasario 17 d. Sprendimo Unilever / EUIPO – Technopharma (Fair & Lovely), T‑811/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:98, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
104 Toliau kalbant apie ieškovės argumentą dėl Europos Sąjungos prekių ženklų apsaugos autonomijos principo pažeidimo pažymėtina, jog tiesa, kad pagal šį principą Europos Sąjungos prekių ženklų sistema yra autonominė, sudaryta iš taisyklių visumos, ir ja siekiama jai būdingų tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos, todėl žymens tinkamumas būti įregistruotam kaip Europos Sąjungos prekių ženklui turi būti vertinamas remiantis tik atitinkamais Sąjungos teisės aktais (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 6 d. Sprendimo Highprotect, T‑565/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:107, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
105 Vis dėlto iš jurisprudencijos matyti, kad, jei laikomasi šios išlygos, valstybėse narėse jau atliktos registracijos yra elementas, į kurį, nors jis ir nėra lemiamas ir nesaisto apeliacinės tarybos tuo atveju, kai ši mano, kad pateiktam registruoti prekių ženklui taikomi Reglamente 2017/1001 įtvirtinti absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai, galima atsižvelgti Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos tikslais (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 6 d. Sprendimo Highprotect, T‑565/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:107, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
106 Vadovaujantis ta pačia logika ir laikantis tos pačios išlygos taip pat galima atsižvelgti į atsisakymo registruoti atvejus valstybėse narėse.
107 Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba ginčijamų sprendimų 38 punkte laikėsi nuomonės, kad nacionalinių valdžios institucijų atliktas patikrinimas buvo vienas iš esminių elementų, nes atsisakymo registruoti pagrindas buvo susijęs su Lenkijos teritorija, o pateiktiems registruoti prekių ženklams tapačių ar į juos panašių žymenų tinkamumas būti įregistruotiems ir skiriamasis požymis buvo įvertinti per kelias nacionalines procedūras. Atsižvelgdama į tai, ginčijamų sprendimų 39–41 punktuose ji pažymėjo, kad Lenkijos valdžios institucijų sprendimai dėl žodinių žymenų 100 PANORAMICZNYCH, 200 PANORAMICZNYCH ir 300 PANORAMICZNYCH, taip pat Lenkijos teismų sprendimai visų pirma dėl vaizdinių žymenų 100 PANORAMICZNYCH, 300 PANORAMICZNYCH ir 500 PANORAMICZNYCH patvirtino, kad ieškovės žymenys, kuriuos sudaro ir skaičiai, kaip antai pateikti registruoti prekių ženklai, neturi skiriamojo požymio.
108 Dėl šios priežasties Apeliacinė taryba atsisakė registruoti pateiktus prekių ženklus remdamasi Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktu, nes žymenys apibūdino „(periodinius) leidinius)“, taip pat remdamasi Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalimi, nes nurodyti prekių ženklai neįgijo skiriamojo požymio dėl naudojimo.
109 Tuo remiantis darytina išvada, kad jeigu, laikydamasi šio sprendimo 105 punkte nurodytos jurisprudencijos, Apeliacinė taryba atsižvelgė į šio sprendimo 107 punkte nurodytus nacionalinius sprendimus, ji nepažeidė autonomijos principo, įtvirtinto šio sprendimo 104 punkte minėtoje jurisprudencijoje.
110 Dėl ieškovės argumento, kad EUIPO yra įregistravusi kitus žymenis, kuriuose yra skaičių, primintina, kad EUIPO privalo vykdyti savo įgaliojimus laikydamasi bendrųjų Sąjungos teisės principų, kaip antai vienodo požiūrio ir gero administravimo principų, ir kad pagal šiuos du principus EUIPO, nagrinėdama Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką, turi atsižvelgti į dėl panašių paraiškų jau priimtus sprendimus ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą (žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 73 ir 74 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
111 Taigi vienodo požiūrio ir gero administravimo principai turi būti derinami su teisėtumo užtikrinimu (2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 75 punktas).
112 Todėl asmuo, prašantis įregistruoti žymenį kaip prekių ženklą, negali savo labui remtis kitų naudai padarytais galbūt neteisėtais veiksmais siekdamas, kad būtų priimtas tapatus sprendimas (žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 76 punktą).
113 Be to, dėl priežasčių, susijusių su teisiniu saugumu ir, konkrečiai kalbant, su geru administravimu, visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, siekiant, kad prekių ženklai nebūtų įregistruoti nepagrįstai. Šis nagrinėjimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Iš tikrųjų žymens registracija kaip prekių ženklo priklauso nuo konkrečių kriterijų, kurie taikomi atsižvelgiant į faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir kurie skirti patikrinti, ar nagrinėjamas žymuo nepatenka į atmetimo pagrindų taikymo sritį (žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 77 punktą).
114 Taip pat primintina, kad Apeliacinės tarybos sprendimų, priimtų įgyvendinant ribotą kompetenciją, o ne diskreciją, teisėtumas turi būti vertinamas remiantis vien Reglamentu 2017/1001, kaip jį išaiškino Sąjungos teismas, o ne ankstesne EUIPO sprendimų priėmimo praktika, kuri bet kuriuo atveju negali saistyti Sąjungos teismo (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Revolution / EUIPO (REVOLUTION), T‑654/14, neskelbtas Rink., EU:T:2016:334, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
115 Šioje byloje matyti, kad, priešingai, nei galėjo būti tam tikrų ankstesnių paraiškų įregistruoti iš skaičių sudarytus ar ir jų turinčius žymenis kaip prekių ženklus atveju, nagrinėjamoms registracijos paraiškoms, atsižvelgiant į prekes, kurioms prašyta registracijos, ir į atitinkamos visuomenės suvokimą, taikomas vienas iš Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų atmetimo pagrindų.
116 Esant tokioms aplinkybėms Apeliacinė taryba ginčijamų sprendimų 35 punkte pagrįstai galėjo nuspręsti, kad, atsižvelgiant tų sprendimų ankstesnėse punktuose jau padarytą išvadą, jog nagrinėjamų žymenų įregistravimas kaip prekių ženklų ieškovės paraiškose nurodytoms prekėms būtų nesuderinamas su Reglamentu 2017/1001, tai, kad EUIPO anksčiau įregistravo prekių ženklus, kuriuose buvo skaičių, nėra argumentas, pateisinantis nagrinėjamų žymenų registravimą.
117 Reikia pripažinti, kad nors ginčijamuose sprendimuose atsižvelgiama į EUIPO anksčiau įregistruotus prekių ženklus, kuriuose yra skaičių, nei eksperto sprendimuose, nei ginčijamuose sprendimuose nėra motyvų, susijusių su žodiniu Europos Sąjungos prekių ženklu 100 PANORAMICZNYCH, kurio paraiška buvo pateikta EUIPO 2003 m. spalio 20 d. ir kuris buvo įregistruotas 2005 m. kovo 11 d., o registracijos galiojimo pabaigos data yra 2023 m. spalio 20 d. (toliau – ankstesnis prekių ženklas).
118 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ankstesnis prekių ženklas ir pateikti registruoti prekių ženklai yra beveik tapatūs, nes visi jie apima žodinį elementą „panoramicznych“, prieš kurį nurodytas skaičius, t. y. 100 ankstesniame prekių ženkle ir 200, 300, 400, 500 ar 1000 pateiktuose registruoti prekių ženkluose. Be to, ankstesnį prekių ženklą EUIPO įregistravo ieškovės naudai, be kita ko, prie 16 klasės priskirtiems „kryžiažodžių ir galvosūkių žurnalams“.
119 Atsižvelgiant į didelius ankstesnio prekių ženklo ir pateiktų registruoti prekių ženklų panašumus, jų savininkės tapatumą ir dalinį, bet lemiamą jais žymimų prekių tapatumą (žr. šio sprendimo 57 ir 58 punktus), reikia daryti išvadą, kad, laikydamiesi šio sprendimo 110 punkte nurodytos jurisprudencijos, EUIPO padaliniai – beje, jie patys remiasi Lenkijos institucijų ir teismų sprendimais dėl ankstesniam prekių ženklui tapataus Lenkijoje registruoto žodinio prekių ženklo ir vaizdinio prekių ženklo, apimančio elementą „100 panoramicznych“, – turėjo atsižvelgti į ankstesnį prekių ženklą ir per administracinę procedūrą ypač kruopščiai ištirti, ar reikia priimti tokį pat sprendimą, ir nesvarbu, ar ieškovė per administracinę procedūrą rėmėsi šiuo prekių ženklu.
120 Kadangi eksperto sprendimų ir ginčijamų sprendimų motyvuose nebuvo atsižvelgta į ankstesnį ženklą, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju EUIPO padaliniai neįvykdė šios pareigos, todėl priimant ginčijamus sprendimus buvo pažeista procedūra.
121 Vis dėlto iš jurisprudencijos matyti, kad dėl procedūros pažeidimo visas sprendimas ar jo dalis panaikinama tik tada, jei yra nustatyta, kad nesant šio pažeidimo ginčijamo sprendimo turinys būtų buvęs kitoks (žr. 2018 m. vasario 1 d. Sprendimo Philip Morris Brands / EUIPO – Explosal (Superior Quality Cigarettes FILTER CIGARETTES Raquel), T‑105/16, EU:T:2018:51, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
122 Apeliacinė taryba išsamiai ir konkrečiai ištyrė pateiktus registruoti prekių ženklus ir padarė pagrįstą išvadą, kad jie apibūdino nagrinėjamas prekes, kaip matyti iš šio sprendimo 30–59 punktų, ir kad, remiantis šio sprendimo 72–96 punktuose nurodytais motyvais, jie neįgijo skiriamojo požymio dėl naudojimo. Vadinasi, pareigos atsižvelgti į ankstesnį žodinį Europos Sąjungos prekių ženklą 100 PANORAMICZNYCH neįvykdymas neturėjo įtakos ginčijamų sprendimų pagrįstumui (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo „Rauscher“ Consumer Products / VRDT (Tampono vaizdas), T‑492/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:421, 34 punktą).
123 Vadinasi, Apeliacinė taryba nepiktnaudžiavo įgaliojimais, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 103 punkte nurodytą jurisprudenciją, ir nepažeidė vienodo požiūrio principo ar teisinio tikrumo principo, kai atsisakė registruoti pateiktus prekių ženklus remdamasi Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktu.
124 Galiausiai pakanka konstatuoti, kad tariamas ieškovės vertimas imtis žymenų apsaugos visiškai priklauso nuo pirmiau nurodytų prieštaravimų ar net ieškinių visumos nagrinėjimo. Iš tiesų, atsisakius registruoti žymenį pagal Reglamentą 2017/1001 pareiškėjas neišvengiamai turi imtis kitų šio žymens apsaugos priemonių.
125 Taigi ketvirtasis ir septintasis ieškinio pagrindai taip pat turi būti atmesti.
Dėl šeštojo ir aštuntojo–dvyliktojo ieškinio pagrindų, kildinamų atitinkamai iš piktnaudžiavimo įgaliojimais, SESV 118 straipsnio pažeidimo, Reglamento 2017/1001 4 straipsnio a punkto pažeidimo, Reglamento 2017/1001 4 straipsnio pažeidimo, esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo ir SESV 36 straipsnio bei Reglamento 2017/1001 14 straipsnio pažeidimo
126 Pirmiausia, kiek grįsdama šeštąjį, devintąjį ir dešimtąjį ieškinio pagrindus ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba piktnaudžiavo įgaliojimais, nes apribojo ieškovės galimybę rinktis apsaugos būdą, ir pažeidė Reglamento 2017/1001 4 straipsnį, pagal kurį „bet kokie žymenys“ gali būti Europos Sąjungos prekių ženklas, jeigu jie leidžia „atskirti vienos įmonės prekes arba paslaugas nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų“, pakanka pažymėti, kad iš Reglamento 2017/1001 4 straipsnio kylančią pasirinkimo laisvę riboja šio reglamento 7 straipsnis, kuriame įtvirtinti absoliutūs atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai.
127 Iš tiesų remiantis suformuota jurisprudencija, nors iš Reglamento 2017/1001 4 straipsnio aiškiai matyti, kad bet koks žymuo gali būti įregistruotas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas, tai įmanoma tik jei tenkinamos to paties reglamento 7 straipsnyje aiškiai įtvirtintos sąlygos turėti skiriamąjį požymį registracijos paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų atžvilgiu ir tiesiog neapibūdinti šių prekių ir paslaugų (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Colgate-Palmolive / EUIPO (360°), T‑332/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:876, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
128 Todėl kadangi Apeliacinė taryba pagrįstai nusprendė, kad pateiktiems registruoti žymenims taikomas Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas ir kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino, jog šie žymenys jais žymimų prekių atžvilgiu neįgijo skiriamojo požymio dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 7 straipsnio 3 dalį, šiems ieškovės argumentams negalima pritarti.
129 Šiomis aplinkybėmis Apeliacinės tarybos taip pat negalima kaltinti tuo, kad ji neatsižvelgė į realią padėtį rinkoje. Net jei ieškovė būtų teisi tvirtindama, kad periodinių leidinių rinkoje tik šių leidinių pavadinimai leidžia vartotojui atskirti vieną prekę nuo kitos, šiems pavadinimams, įskaitant šioje byloje nagrinėjamus pateiktus registruoti žymenis, vis tiek būtų taikomos Reglamento 2017/1001 7 straipsnyje įtvirtintos sąlygos.
130 Be to, dėl ieškovės teiginio, kad didžioji dauguma ženklų (žurnalų pavadinimų) apima apibūdinamąjį elementą, pakanka priminti šio sprendimo 114 punkte jau minėtą jurisprudenciją, pagal kurią apeliacinės tarybos sprendimų, priimtų įgyvendinant ribotą kompetenciją, o ne diskreciją, teisėtumas turi būti vertinamas remiantis vien Reglamentu 2017/1001, kaip jį išaiškino Sąjungos teismas, o ne ankstesne EUIPO sprendimų priėmimo praktika, kuri bet kuriuo atveju negali saistyti Sąjungos teismo (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Revolution / EUIPO (REVOLUTION), T‑654/14, neskelbtas Rink., EU:T:2016:334, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
131 Antra, kiek motyvuodama aštuntąjį ir dvyliktąjį ieškinio pagrindus ieškovė nurodo SESV 118 straipsnio pažeidimą ir piktnaudžiavimą įgaliojimais, nes Apeliacinė taryba tariamai atėmė iš jos veiksmingos apsaugos priemonę, taip pat SESV 36 straipsnio ir Reglamento 2017/1001 14 straipsnio pažeidimą, nes Apeliacinė taryba tariamai neteisingai išaiškino dėl prekių ženklo įregistravimo suteikiamą išimtinę teisę, pažymėtina, kad pagal SESV 118 straipsnio pirmą pastraipą, kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu.
132 Iš tokios nuostatos ieškovė negali kildinti subjektyvios teisės įregistruoti žymenį ar teisės reikalauti panaikinti sprendimą atsisakyti jį registruoti pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį. Šiuo aspektu, beje, EUIPO teisingai teigia, kad šiuo reglamentu nustatyta sistema siekiama užtikrinti prekių ženklų, atitinkančių registracijos sąlygas, apsaugą ir kad tos sistemos veiksmingumas tiksliai atsispindi garantijoje, kad prekių ženklai, kurie neatitinka šių sąlygų, nebus apsaugoti.
133 Dėl SESV 36 straipsnio ir Reglamento 2017/1001 14 straipsnio taip pat pakanka pažymėti, kad šiose nuostatose numatytas tik tam tikras žymens įregistravimo kaip Europos Sąjungos prekių ženklo poveikis, todėl jos neturi reikšmės šiose bylose, susijusiose su sąlygomis, kurios turi būti įvykdytos iki registracijos.
134 Be to, dėl ieškovės argumento, kad jai taikyta procedūra nebuvo „skaidri, išsami, teisinga ir nešališka“, reikia pritari EUIPO ir konstatuoti, kad šio kaltinimo nepatvirtina jokie papildomi paaiškinimai ieškiniuose.
135 Galiausiai, trečia, kiek grįsdama vienuoliktąjį ieškinio pagrindą ieškovė nurodo piktnaudžiavimą įgaliojimais ir esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimą, nes Apeliacinė taryba tariamai nustatė neteisėtas sąlygas reikalaudama naujų įrodymų, reikia konstatuoti, kad ieškovė turi pateikti pakankamai įrodymų, ypač atsižvelgiant į Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 3 dalį. Šiomis aplinkybėmis tai, kad EUIPO padaliniai savo iniciatyva ir laikydamiesi gero administravimo principo suteikė ieškovei kelias galimybes pateikti pastabų ar įrodymų (žr. šio sprendimo 4, 5 ir 8–11 punktus), nėra piktnaudžiavimas įgaliojimais, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 103 punkte nurodytą jurisprudenciją, arba esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas.
136 Be to, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Apeliacinė komisija nepadarė vertinimo klaidos, kai ginčijamų sprendimų 52 punkte laikėsi nuomonės, kad visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai, rodantys, kad atitinkama visuomenė suvokia ieškovės leidinių serijos pavadinimus su skaičiais (ir visų pirma nagrinėjamus žymenis) kaip priklausančius ieškovei, gali padėti įrodyti šių žymenų turimą antrinį skiriamąjį požymį. Iš tiesų, nors ieškovė pateikė EUIPO visuomenės nuomonių tyrimų rezultatus, ginčijamų sprendimų 54 punkte Apeliacinė taryba pagrįstai nusprendė, kad šie tyrimai patvirtino, jog ieškovės kryžiažodžių leidiniai užėmė didelę rinkos dalį, tačiau neįrodė, kad nagrinėjamus žymenis atitinkama visuomenė suvokia kaip prekių ženklą. Beje, ieškovė tik Bendrajam Teismui pirmą kartą pateikė nuomonės tyrimą, kuriuo Apeliacinė taryba rėmėsi ginčijamų sprendimų 52 punkte, o tai bet kuriuo atveju pateisina tokio dokumento atmetimą kaip nepriimtino (žr. šio sprendimo 18–24 punktus).
137 Kiek tai susiję su ieškovės laiku pateiktais įrodymais, iš to, kas išdėstyta (žr. visų pirma šio sprendimo 72–96 punktus), matyti, kad vertindama juos Apeliacinė taryba nepadarė klaidos.
138 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šeštasis ir aštuntasis–dvyliktasis ieškinio pagrindai, o kartu ir visi ieškiniai taip pat turi būti atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
139 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinius.
2. Priteisti iš Agencja Wydawnicza Technopol sp. z o. o. bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurias patyrė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO).
Paskelbta 2019 m. birželio 26 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.