BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. lapkričio 18 d.(*)
„Arbitražinė išlyga – Šeštoji ir septintoji bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos – Sutarčių nutraukimas pirma laiko – Teisėti lūkesčiai – Proporcingumas – Sąžiningumas – Deliktinė atsakomybė – Ieškinio perkvalifikavimas – Prašymų atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią ir su jais nesusijusią žalą koegzistavimas – Išankstinio perspėjimo sistema (EWS) – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Priežastinis ryšys“
Byloje T‑106/13
d.d. Synergy Hellas Anonymi Emporiki Etaireia Parochis Ypiresion Pliroforikis, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokatų M. Angelopoulos ir K. Damis,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą R. Lyal ir A. Saukos, padedamų advokatų L. Athanassiou ir G. Gerapetritis,
atsakovę,
dėl prašymų atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią ir su jais nesusijusią žalą, pateiktų atsižvelgiant į kelių sutarčių, kurias Komisija sudarė su ieškove pagal šeštąją ir septintąją bendrąsias mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programas, kuriomis padedama kurti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, vykdymą,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai I. Labucka ir V. Kreuschitz (pranešėjas),
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. balandžio 29 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
Dėl teisės
I – Dėl prašymo atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą
(Praleista)
A – Dėl priimtinumo
(Praleista)
2. Dėl argumentų, susijusių su kitais projektais nei projektas ARTreat, priimtinumo
44 Komisija mano, kad ieškovė negali teisėtai remtis argumentais, susijusiais su kitais projektais nei šioje byloje nagrinėjamas projektas ARTreat. Be to, ji mano, kad teiginiai dėl projekto J-WeB jau buvo pateikti nagrinėjant ieškinį byloje T‑365/12, kurio ieškovė atsisakė (šio sprendimo 22 punkte minėta Nutartis Synergy Hellas / Komisija, EU:T:2012:461). Ji mano, kad geram teisingumo administravimui ir proceso ekonomijos principui prieštarautų tai, jeigu šalims būtų leista vėl pateikti prašymus ir teiginius, kurių jos atsisakė. Taigi ieškovė nebeturi jokio teisėto intereso teikti prieštaravimus dėl audito, atlikto dėl sutarties J-WeB, išvadų. Ieškovė nesutinka, kad šie argumentai yra nepriimtini.
45 Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikia priminti, kad Komisija nutraukė su ieškove sudarytą sutartį ARTreat pagal šios sutarties II.38 straipsnio 1 dalies c punktą dėl pažeidimų, kuriuos ieškovė padarė vykdydama sutartį J-WeB. Kadangi nepakankamas sutarties J-WeB vykdymas yra sutarties ARTreat nutraukimo priežastis, ieškovė turi turėti galimybę ginčyti minėtą vykdymą, t. y. dėl minėto sprendimo nutraukti sutartį pareikšti ieškinį dėl sutartinės atsakomybės. Taigi Komisija klaidingai teigia, kad ieškovė negali pateikti su projektu J-WeB susijusių argumentų nagrinėjant ieškinį dėl sutartinės atsakomybės, pagrįstos sutartimi ARTreat.
46 Aplinkybė, kad ieškovė atsisakė ieškinio byloje T‑365/12, Synergy Hellas / Komisija (žr. šio sprendimo 22 punktą), kurioje nagrinėjama sutartis J-WeB, neturi įtakos jos teisei, teikiant šiuos reikalavimus dėl Komisijos sutartinės atsakomybės dėl sutarties ARTreat nutraukimo, remtis pažeidimais, susijusiais su sutarties J-WeB vykdymu.
47 Iš tiesų atsisakius ieškinio Bendrasis Teismas nepriima sprendimo nei dėl priimtinumo, nei dėl esmės, bet konstatuoja, kad ieškovas nori nebetęsti teismo proceso. Nutartis priimti ieškinio atsisakymą neturi res judicata galios. Jau buvo nuspręsta, kad ieškovui atsisakius ieškinio, kuris jau buvo nagrinėjamas, dėl jo pradėta byla nebeegzistuoja, taigi lis pendens situacija su kitu ieškiniu išnyksta. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į interesą išvengti to, kad subjektai pasinaudos tokia galimybe ir pažeis proceso ekonomijos principą, nebūtina, kad lis pendens situacija toliau egzistuotų net ir ieškinio, kurio ieškovas atsisakė, atžvilgiu, nes šis interesas yra pakankamai apsaugotas priteisiant iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Comitato „Venezia vuole vivere“ ir kt. / Komisija, C‑71/09 P, C‑73/09 P ir C‑76/09 P, Rink., EU:C:2011:368, 32 punktą).
3. Dėl pirmojo reikalavimo antros dalies priimtinumo
48 Komisijos teigimu, reikalavimai dėl 343 828,88 EUR sumos sumokėjimo turi būti atmesti kaip nepriimtini, nes projekto ARTreat auditas dar tebevyksta. Komisija nurodo, kad kompetentingi auditoriai šiuo metu nagrinėja pastabas, naujas išlaidų deklaracijas ir daug papildomų dokumentų, kuriuos pateikė ieškovė pranešus negalutinę audito ataskaitą dėl projekto ARTreat. Remdamasi tuo Komisija daro išvadą, jog aplinkybė, kad šio ieškinio pareiškimo dieną ji nebuvo sumokėjusi prašomos 343 828,88 EUR sumos, yra neaiški ir hipotetinė (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 9 d. Nutarties Planet / Komisija, T‑489/12, EU:T:2013:496, 38 ir 42 punktus). Ieškovė negali nurodyti būsimų ar neaiškių situacijų siekdama pateisinti atsiradusį ir esamą suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, taip būtų prašoma Bendrojo Teismo priimti sprendimą dėl neegzistuojančio klausimo ar net neegzistuojančio akto. Ieškovė ginčija tokį vertinimą ir mano, kad jai turėjo būti sumokėta 343 828,88 EUR suma.
49 Šiuo klausimu reikia priminti, kad kiekvienas ieškinį teisme reiškiantis asmuo turi turėti atsiradusį ir esamą suinteresuotumą pareikšti ieškinį (2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Lior / Komisija ir Komisija / Lior, T‑192/01 ir T‑245/04, EU:T:2009:365, 247 punktas) ir kad šis teisėtas suinteresuotumas turi būti suprantamas kaip nauda, kurios dėl ieškinio baigties gali turėti ieškovas (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo GlaxoSmithKline Services ir kt. / Komisija ir kt., C‑501/06 P, C‑513/06 P, C‑515/06 P ir C‑519/06 P, Rink., EU:C:2009:610, 23 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
50 Nagrinėjamu atveju aptariamais reikalavimais siekiama, kad iš Komisijos būtų priteista pinigų suma pagal sutartį ARTreat. Iš tiesų ieškovė prašo, kad Bendrasis Teismas įpareigotų Komisiją jai sumokėti 343 828,88 EUR sumą, kuri turėjo būti sumokėta pagal projektą ARTreat, ir palūkanas.
51 Atsižvelgiant į tai, jog Komisija šiuo metu vertina, ar ieškovės nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti, taigi ir ar turi būti sumokėta 343 828,88 EUR suma, negalima konstatuoti, kad ieškovė neturi atsiradusio ir esamo suinteresuotumo pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal minėtą teismo praktiką. Iš tiesų jau pareiškus ieškinį akivaizdu, kad ieškovė gautų naudos patenkinus jos ieškinį. Taigi ieškovė turi atsiradusį ir esamą suinteresuotumą siekti, kad Bendrasis Teismas priteistų iš Komisijos 343 828,88 EUR sumą ir palūkanas pagal sutartį ARTreat.
52 Be to, Komisija negali remtis tuo, jog ieškovė neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nes ieškinio pareiškimo momentu aplinkybė, kad ji nebuvo sumokėjusi ieškovei 343 828,88 EUR, buvo neaiški ir hipotetinė. Iš tiesų pareiškiant ieškinį buvo aišku, kad Komisija nebuvo sumokėjusi nagrinėjamos sumos.
53 Siekiant atsakyti į klausimus, ar Komisija turėjo sumokėti nagrinėjamą sumą prieš pareiškiant ieškinį, ar ji galėjo sustabdyti tos sumos mokėjimą dėl atliekamo audito ir ar Bendrasis Teismas turėjo sustabdyti teismo procesą, kol bus baigtas Komisijos auditas, ar, priešingai, jis turėjo tiesiogiai spręsti dėl išlaidų tinkamumo finansuoti, reikia įvertinti aplinkybes, susijusias su ieškinio esme, o ne su priimtinumu. Taigi nagrinėjant arbitražine išlyga pagrįstą ieškinį jau buvo nuspręsta, jog tai, kad skola tikrai patvirtinta, tiksli ir mokėtina, pagal ginčui taikytiną teisę yra kreditoriaus reikalavimo grąžinti šią skolą pagrįstumo sąlyga (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 16 d. Sprendimo Isotis / Komisija, T‑59/11, Rink., EU:T:2014:679, 280 punktą).
54 Komisijos nurodytoje Nutartyje Planet / Komisija (minėta šio sprendimo 48 punkte, EU:T:2013:496) nekilo abejonių dėl ieškovės reikalavimų, kuriais siekiama, kad iš Komisijos būtų priteista pinigų suma, priimtinumo. Iš tiesų, skirtingai nuo nagrinėjamo atvejo, kai ieškovės ieškiniu siekiama, jog Komisijai būtų nurodyta imtis kokių nors veiksmų, ieškiniu, kurį ieškovė pareiškė Bendrajame Teisme byloje Planet, buvo siekiama, kad Sąjungos teismas pripažintų, jog ji gali pasilikti Komisijos jai pagal nagrinėjamas sutartis jau išmokėtas sumas (žr. 2015 m. vasario 26 d. Sprendimo Planet / Komisija, C‑564/13 P, EU:C:2015:124, 18 punktą).
55 Kaip išvadoje byloje Planet / Komisija (C‑564/13 P, Rink., EU:C:2014:2352) nurodė generalinė advokatė J. Kokott, jei ieškinių dėl vykdymo, kuriuose reikalaujama įvykdyti konkrečius reikalavimus, atveju suinteresuotumas pareikšti ieškinį paprastai išplaukia iš ieškinyje suformuluotų reikalavimų konteksto, ieškovas, siekiantis, kad teismas abstrakčiai pripažintų, kad tam tikri teisiniai santykiai ar tam tikras reikalavimas egzistuoja arba neegzistuoja, paprastai turi pateikti konkrečių motyvų, pagrindžiančių jo gintiną interesą. Sąjungos teismų uždavinys nėra teikti abstrakčias teisines išvadas (minėtos generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Planet / Komisija, EU:C:2014:2352, 41 punktas).
56 Taigi reikia atmesti Komisijos šiuo atžvilgiu pateiktą nepriimtinumo pagrindą.
C – Dėl esmės
1. Pirminės pastabos
57 Sutarties ARTreat II priedo II.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad:
„<…> Komisija gali nutraukti dotacijos susitarimą arba naudos gavėjo dalyvavimą tokiais atvejais: <…>
c) kai naudos gavėjas tyčia ar dėl neatsargumo padarė pažeidimą vykdydamas bet kokią su Komisija sudarytą dotacijos susitarimą.“
58 Sutarties ARTreat II priedo II.1 straipsnio 10 dalyje pažeidimo sąvoka apibrėžta kaip „bet koks Bendrijos teisės nuostatos pažeidimas arba sutartinio įsipareigojimo nesilaikymas dėl sutarties šalies veiksmų ar neveikimo, kuriuo dėl nepagrįstų išlaidų Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala“.
59 Komisija nutraukė su ieškove dėl projekto ARTreat sudarytą sutartį pagal minėtą II.38 straipsnį remdamasi tuo, jog bendrovei Kypris & Associates Komisijos vardu atlikus finansinį sutarties J-WeB auditą paaiškėjo, kad didelė dalis ieškovės deklaruotų išlaidų nėra tinkama finansuoti (žr. sutarties J-WeB galutinę audito ataskaitą).
60 Ieškovė mano, kad šis sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes Komisija padarė klaidą, kai jos išlaidas dėl projekto J-WeB pripažino netinkamomis finansuoti. Prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą ji grindžia teiginiu, kad minėtu sutarties nutraukimu pažeistas, pirma, teisėtų lūkesčių apsaugos principas ir, antra, proporcingumo principas (žr. šio sprendimo 42 punktą). Ieškovė teigia, kad neteisėtai nutraukus sutartį ARTreat jai buvo padaryta 343 828,88 EUR dydžio žala. Iš šios sumos 94 112,93 EUR mokėtina dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties ARTreat nutraukimo dienos iki projekto ARTreat pabaigos, o 249 715,95 EUR – dėl prieš nutraukiant sutartį ARTreat patirtų išlaidų.
2. Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo
61 Grįsdama ieškinio pagrindą, kad nutraukus sutartį ARTreat pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, ieškovė, pirma, ginčija projekto J‑WeB galutinės audito ataskaitos patikimumą. Iš tiesų audito ataskaitose, parengtose bendrovės Ernst & Young dėl projekto Metabo ir bendrovės BDO dėl projekto J-WeB, patvirtinta, kad ieškovės laiko apskaitos sistema yra patikima ir kad jos išlaidos tinkamos finansuoti. Antra, ieškovė mano, jog siekdamas nuspręsti dėl būtinybės apsaugoti jos teisėtus lūkesčius Bendrasis Teismas turi atsižvelgti į tai, kad, atmetus jos išlaidų deklaracijas praėjus šešiolikai mėnesių po bendrovės Ernst & Young atlikto sutarties Metabo audito, viršytas protingas terminas. Trečia, ieškovė laikosi nuomonės, kaip įrodo 2012 m. rugpjūčio 22 d. susitikimo protokolas ir 2012 m. rugsėjo 24 d. elektroninis laiškas, jog ji susitarė su Komisija dėl to, kad sutartis ARTreat nebus nutraukta. Tačiau Komisija neteisėtai atsisakė šio susitarimo ir dėl to jai buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.
62 Komisija ginčija ieškovės argumentus. Visų pirma, atsižvelgdama į tai, jog ją ir ieškovę sieja aiškiai sutartiniai santykiai, Komisija laikosi nuomonės, kad ieškovė negali jos kaltinti pažeidus teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kurio ji turi laikytis kaip administracinė institucija pavaldžių subjektų atžvilgiu. Ji taip pat mano, kad ieškovė nenurodė jokio pagrindo dėl teisėtų lūkesčių apsaugos atvejų sutarčių teisėje. Be to, kaltinimai dėl sąžiningumo principo pažeidimo ir piktnaudžiavimo teise yra nepriimtini, nes pirmą kartą buvo nurodyti dublike ir yra pernelyg abstraktūs. Galiausiai, bet kuriuo atveju Komisija mano, kad nesuteikė ieškovei kokių nors teisėtų lūkesčių ir nepažeidė protingo termino.
63 Atsižvelgiant į šiuos argumentus, reikia priminti, kad ESV sutartimi sukurta savarankiškų teisių gynimo priemonių sistema. SESV 272 straipsnyje numatyta, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Sąjungos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją, ar pagal privatinę teisę.
64 Ieškovė pateikė prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą remdamasi sutarties ARTreat 9 straipsnyje pateikta arbitražine išlyga; tame straipsnyje numatyta, kad tik Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso kaip pirmajai instancijai spręsti Komisijos ir naudos gavėjo ginčus dėl minėtos dotacijos sutarties aiškinimo, taikymo ir galiojimo (žr. šio sprendimo 38 punktą).
65 Teikdama šį prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą ieškovė, remdamasi šio sprendimo 61 punkte nurodytais motyvais, teigė, kad pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Ieškovė pažymi, kad nurodyti teisėti lūkesčiai „nagrinėjami piliečio požiūriu“ ir remiantis šiuo principu „reikalaujama, kad piliečio teisėti interesai būtų apsaugoti valstybės nuolatiniais ir patikimais veiksmais, kuriais jis gali remtis imdamasis tam tikrų veiksmų arba grįsti tam tikrus lūkesčius“. Be to, ieškovės teigimu, šiuo principu „apribojama teisė atšaukti neteisėtus administracinius aktus“.
66 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principu, kuriuo remiasi ieškovė, reglamentuojamas pavaldaus subjekto subordinacijos ryšys su administracine institucija, ir priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisę remtis teisėtų lūkesčių apsauga Sąjungos institucijų atžvilgiu turi kiekvienas asmuo, kurio padėtis tokia, jog aišku, kad minėta institucija, suteikdama konkrečių garantijų, sukėlė jam pagrįstų lūkesčių. Tokias garantijas, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, sudaro tiksli, nesąlyginė ir nuosekli informacija iš įgaliotų ir patikimų šaltinių. Tačiau niekas negali remtis šio principo pažeidimu, jeigu administracinė institucija nesuteikė jam konkrečių garantijų (žr. 2003 m. kovo 19 d. Sprendimo Innova Privat-Akademie / Komisija, T‑273/01, Rink., EU:T:2003:78, 26 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Taigi šis principas patenka į teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį, kurią Bendrasis Teismas gali atlikti dėl institucijų priimtų aktų.
67 Tačiau nagrinėjamu atveju į Bendrąjį Teismą kreiptasi kaip į teismą, turintį jurisdikciją spręsti su sutartimi susijusius ginčus. Žinoma, nors pagal sutarties ARTreat 9 straipsnį (žr. šio sprendimo 39 punktą) šiai sutarčiai, be kita ko, taikoma Sąjungos teisė, dėl šios aplinkybės negali būti pakeista Bendrojo Teismo jurisdikcija, kaip ji apibrėžta pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo priemonę. Taigi prašyme atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą ieškovė gali kaltinti Komisiją tik sutarčiai taikytinos teisės pažeidimais, t. y. sutarties sąlygų, finansinio reglamento ar Sąjungos sutarčių principų ir – papildomai – Belgijos sutarčių teisės principų pažeidimais (šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 3 d. Sprendimo Komisija / Burie Onderzoek en Advies, T‑179/06, EU:T:2009:171, 118 punktą).
68 Taigi, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą, Bendrasis Teismas turi pripažinti nepriimtinu kaltinimą, susijusį su tuo, kad vykdydama sutartį ARTreat Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kaip jis apibrėžtas šio sprendimo 66 punkte.
69 Tačiau dublike ieškovė patikslina, kad jos kaltinimas, susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, turi būti vertinamas atsižvelgiant į sąžiningą susitarimų vykdymą ir draudimą piktnaudžiauti sutarties sąlygomis.
70 Priešingai, nei teigia Komisija, atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus, šis teiginys nėra nepriimtinas dėl to, kad pateiktas per vėlai arba kad yra neaiškus. Pagrindas, kuriuo išplečiamas anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytas pagrindas ir kuris yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu (žr. 2007 m. kovo 14 d. Sprendimo Aluminium Silicon Mill Products / Taryba, T‑107/04, Rink., EU:T:2007:85, 60 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovė rėmėsi Belgijos civilinio kodekso 1134 straipsnio, taikomo sutarčiai ARTreat pagal jos 9 straipsnį, taikymu. Šiame Belgijos civilinio kodekso straipsnyje nustatyta susitarimo šalių pareiga ją vykdyti sąžiningai. Be to, sutarčių teisėje galima remtis tam tikrais teisėtais lūkesčiais, nes jie padeda sutarties šalims laikytis pareigos ją vykdyti sąžiningai.
71 Be to, Komisija negali remtis tuo, jog ieškovės pateiktas kaltinimas yra neaiškus, nes triplike ji tvirtino, kad Sąjungos finansinės paramos gavėjas, neatitinkantis esminės paramos skyrimo sąlygos, negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu siekdamas ginčyti Komisijos atsisakymą jam skirti iš pradžių sutartą sumą ir kad ieškovė negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, nes ji neįvykdė finansinių įsipareigojimų, su kuriais siejama finansinė parama.
72 Aplinkybę, jog negalima atmesti galimybės sutarčių teisėje remtis tam tikrais teisėtais lūkesčiais, nes jie padeda sutarties šalims laikytis pareigos ją vykdyti sąžiningai, lemia tai, kad šiuo sąžiningo sutarčių vykdymo principu trukdoma vykdyti sutartį piktnaudžiaujant teise.
73 Belgijos Cour de cassation (Kasacinis teismas) yra nusprendęs, jog dėl Belgijos civilinio kodekso 1134 straipsnyje nustatyto pricipo, pagal kurį sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, sutarties šaliai neleidžiama piktnaudžiauti jai sutartimi pripažinta teise. Piktnaudžiavimas teise pasireiškia naudojantis teise tokiu būdu, kuris akivaizdžiai viršija įprasto naudojimosi šia teise, kai tai daro protingas ir apdairus asmuo, ribas (Cass, 2007 m. lapkričio 16 d., AR, Nr. C.06.0349.F.1). Negalima atmesti galimybės, jog piktnaudžiavimas teise yra tuomet, kai teisės turėtojas ja remiasi prieš tai sukūręs teisėtą lūkestį kitai šaliai, kad nesinaudos ja atlikdamas veiksmus, kurie objektyviai nesuderinami su įprastu naudojimusi šia teise.
74 Tačiau nagrinėjamu atveju Komisija visiškai nesuteikė ieškovei teisėto lūkesčio, kad nenutrauks sutarties ARTreat pagal jos II priedo II.38 straipsnio 1 dalies c punktą bendrovei Kypris & Associates pateikus sutarties J-WeB audito rezultatus, iš kurių matyti, kad daug išlaidų yra netinkamos finansuoti.
75 Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė mano, kad ji galėjo turėti teisėtą lūkestį, jog jos projekto J-Web išlaidos bus tinkamos finansuoti, nes bendrovė Ernst & Young yra atlikusi panašų auditą dėl projekto Metabo ir nusprendusi, kad jos išlaidos yra tinkamos finansuoti, reikia pažymėti, kad projekto Metabo audito ataskaita, kuria remiasi ieškovė, tebuvo audito ataskaitos projektas. Tai, kad ši ataskaita yra negalutinė, trukdo bet kokiam ieškovės teisėtam lūkesčiui atsirasti.
76 Be to, ieškovė pakankamai tiksliai nenurodo, dėl kokios priežasties mano, kad sutarties Metabo išlaidų vertinimą buvo galima taikyti projekto J-WeB išlaidoms. Ji taip pat nenurodo, kuo remdamasi mano, kad Komisija pritarė šiai projekto Metabo audito ataskaitai. Šiame audito ataskaitos projekte numatyta, kad minėta ataskaita parengta Komisijos prašymu, tačiau joje išdėstytos pozicijos yra nepriklausomo auditoriaus pozicijos ir neparodo oficialaus Komisijos požiūrio. Be to, triplike Komisija nurodė, kad šis projektas niekada nebuvo užbaigtas, nes jam nebuvo pritarta, ir kad jis turėjo būti pakeistas projekto ARTreat audito ataskaita.
77 Šių išvadų nepaneigia ieškovės nurodyta aplinkybė, kad nuo to laiko, kai bendrovė Ernst & Young parengė audito ataskaitos projektą dėl sutarties Metabo vykdymo, iki daugelio išlaidų atmetimo atlikus sutarties J-WeB vykdymo auditą praėjo šešiolika mėnesių. Iš tiesų laikotarpis tarp šių dviejų patikrinimų neturi įtakos atitinkamų auditų išvadose pateiktų vertinimų tikslumui. Dėl to, kad praėjo minėtas laikotarpis, pirmoje audito ataskaitoje pateiktas vertinimas netampa patikimesnis.
(Praleista)
3. Dėl proporcingumo principo pažeidimo
a) Dėl sutarties nutraukimo proporcingumo
87 Ieškovė iš esmės mano, kad sutarties ARTreat nutraukimas parengus sutarties J-Web audito ataskaitą yra neproporcingas. Grįsdama šį kaltinimą, pirma, ji teigia, kad projekto J-WeB audito ataskaitoje neteisingai nustatyti finansiniai pažeidimai, kaip tai įrodo bendrovių BDO ir Ernst & Young parengtos audito ataskaitos, ir kad projekto J‑WeB audito ataskaita parengta atlikus savavališką vertinimą, nes bendrovė Kypris & Associates nebuvo nešališka. Antra, ieškovė laikosi nuomonės, kad nagrinėjamas sutarties nutraukimas prieštaravo tam, ką ji sutarė su Komisija per 2012 m. rugpjūčio 22 d. susitikimą. Trečia, ji tvirtina, jog nesilaikyta terminų, numatytų, pirma, Sprendimo 2011/161 priedo 5.3 punkte, kad skundų nagrinėjimo komitetas peržiūrėtų sutarties ARTreat nutraukimą, ir, antra, sutarties ARTreat II priedo II.22 straipsnyje, kad būtų išsiųsta galutinė audito ataskaita. Ketvirta, ieškovė mano, kad sutartys ARTreat ir Metabo nutrauktos neteisėtai, nes tai buvo padaryta prieš baigiantis skundo padavimo skundų nagrinėjimo komitetui terminui ir prieš šiam komitetui priimant sprendimą. Komisija ginčija šiuos teiginius ir mano, kad minėtas sutarties nutraukimas buvo proporcingas.
88 Atsižvelgiant į šiuos kaltinimus, reikia priminti, kad proporcingumo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas ESS 5 straipsnio 4 dalyje. Pagal šį principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nustatytam tikslui (žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, Rink., EU:T:2013:431, 98 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
89 Šis principas taikomas visoms Sąjungos veikimo priemonėms, nesvarbu, ar jos yra sutartinio pobūdžio, ar ne (2004 m. gegužės 25 d. Sprendimo Distilleria Palma / Komisija, T‑154/01, Rink., EU:T:2004:154, 44 punktas). Iš tiesų, kalbant apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą, šio principo laikymasis apima bendresnę sutarties šalių pareigą vykdyti sutartį sąžiningai. Pagal sutarčiai ARTreat taikomą Belgijos teisę (žr. šio sprendimo 39 punktą) dėl pareigos sąžiningai vykdyti sutartis sutarties šaliai neleidžiama naudotis teise tokiu būdu, kuris akivaizdžiai viršija įprasto naudojimosi šia teise, kai tai daro protingas ir apdairus asmuo, ribas (žr. šio sprendimo 73 punktą).
90 Nagrinėjamu atveju Komisija pagal sutarties ARTreat II priedo II.38 straipsnio 1 dalies c punktą vienašališkai nutraukė ieškovės dalyvavimą šioje sutartyje po to, kai buvo parengta sutarties J-WeB galutinė audito ataskaita. Komisija nusprendė, jog projekto J-WeB galutinėje audito ataskaitoje įrodyta, kad ieškovė padarė pažeidimą, kaip tai suprantama pagal sutarties ARTreat II priedo II.1 straipsnį, ir dėl to ji galėjo vienašališkai nutraukti minėtą sutartį pagal jos II priedo II.38 straipsnio 1 dalies c punktą.
91 Siekiant įvertinti, ar Komisija proporcingai taikė sutarties ARTreat II priedo II.38 straipsnio 1 dalies c punktą, svarbu pažymėti, kad galutinėje audito ataskaitoje dėl Komisijos ir ieškovės sudarytos sutarties dėl projekto J‑WeB dotacijos bendrovės Kypris & Associates auditoriai atmetė visas deklaruotas personalo išlaidas ir jas pripažino netinkamomis finansuoti. Jie padarė tokią išvadą atsižvelgę į tokias konstatuotas aplinkybes:
– nepatikima ieškovės darbo laiko apskaitos sistema,
– pakankamų ir tinkamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti ieškovės nurodytų darbuotojų išdirbtų valandų skaičių ir jų indėlį vykdant projektą, nebuvimas ir
– subrangos sutarties, kurią sudarė ieškovė ir trečioji bendrovė, išrašiusi sąskaitas faktūras, kuriose yra nuoroda į sutartį J‑WeB, egzistavimas; apie šią subrangos sutartį nebuvo pranešta Komisijai, ši jos nepatvirtino ir dėl jos kilo abejonių dėl projektą J-WeB realiai vykdžiusio subjekto.
92 Darytina išvada, kad šių išlaidų deklaravimas, kurį atliko ieškovė, siekdama, kad jas kompensuotų Komisija, nebuvo patikimas ir kad ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, kai deklaravo tik tinkamas finansuoti išlaidas. Šis įsipareigojimų neįvykdymas – tai pažeidimai, kaip jie suprantami pagal sutarties ARTreat II priedo II.1 straipsnio 10 dalį. Iš tiesų dėl minėto įsipareigojimų neįvykdymo daroma arba gali būti padaryta žala bendrajam Sąjungos biudžetui. Juo pateisinamas minėtos sutarties nutraukimas pagal sutarties ARTreat II priedo II.38 straipsnio 1 dalies c punktą, ir šis sutarties nutraukimas negali būti laikomas neproporcingu ar atliktu piktnaudžiaujant teise. Ieškovė neginčijo sutarties ARTreat II priedo II.38 straipsnio 1 dalies c punkte numatytų sutarties nutraukimo pagrindų teisėtumo. Be to, atliekant auditą nustatyti pažeidimai yra pakankamai rimti, todėl nutraukiant sutartį ARTreat teise vienašališkai nutraukti sutartį nebuvo pasinaudota akivaizdžiai viršijant įprasto naudojimosi šia teise, kai tai daro protingas ir apdairus asmuo, ribas.
(Praleista)
II – Dėl prašymo atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą
(Praleista)
C – Dėl esmės
(Praleista)
1. 2. Dėl konfidencialumo pareigos ir 2012 m. rugpjūčio 22 d. protokole nurodyto susitarimo pažeidimų, dėl nesutikimo su pastabomis, susijusiomis su sutarčių ARTreat ir Metabo preliminariu auditu, dėl galutinės audito ataskaitos neparengimo ir dėl „gero administravimo“ principo pažeidimo
141 Komisija mano, kad ieškovės prašymo atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą dalykas šiuo atveju susijęs su žala pagal sutartį. Remdamasi tuo ji daro išvadą, kad ieškovės teiginiai, pateikti siekiant pagrįsti prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą, turi būti vertinami atsižvelgiant į sutarties sąlygas.
142 Šiuo klausimu reikia priminti, kad ESV sutartimi nustatyta išsami teisių gynimo priemonių sistema. Kiekviena iš šių teisių gynimo priemonių yra atskira, turi ypatingą paskirtį teisių gynimo priemonių sistemoje ir jai keliamos įgyvendinimo sąlygos suformuluotos atsižvelgiant į jos specifinį tikslą (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 23 d. Sprendimo Médiateur / Lamberts, C‑234/02 P, Rink., EU:C:2004:174, 59 punktą ir 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink., EU:C:2008:461, 281 punktą).
143 SESV 268 straipsnyje įtvirtinto ieškinio dėl deliktinės atsakomybės dalykas yra prašymas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Sąjungos institucijai ar organui priskirtino neteisėto akto ar veiksmų (šio sprendimo 142 punkte minėto Sprendimo Médiateur / Lamberts, EU:C:2004:174, 59 punktas). Kaip nurodyta šio sprendimo 124 punkte, kad kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė, turi būti įvykdytos visos sąlygos, susijusios su veiksmų, kuriais kaltinama Sąjungos institucija ar organas, neteisėtumu, žalos realumu ir minėtos institucijos veiksmų ir nurodomos žalos priežastiniu ryšiu.
144 SESV 272 straipsnyje nurodyto ieškinio dėl sutartinės atsakomybės dalykas yra prašymas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Sąjungos ar jos vardu sudarytos sutarties. Sąjungos teismo jurisdikcija ir sutarties šalių atsakomybė priklauso nuo sutarties sąlygų apimties ir, be kita ko, sutarties sąlygos dėl jurisdikcijos suteikimo ir sutarčiai taikytinos teisės. Ši jurisdikcija nukrypsta nuo bendrosios teisės, todėl turi būti aiškinama griežtai (1986 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Zoubek, 426/85, Rink., EU:C:1986:501, 11 punktas ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Komisija / Arci Nuova associazione comitato di Cagliari ir Gessa, T‑259/09, EU:T:2010:536, 39 punktas). Taigi Bendrasis Teismas gali spręsti tik dėl reikalavimų, kylančių iš sutarties, kurioje yra arbitražinė išlyga, arba tiesiogiai susijusių su iš sutarties kylančiais įsipareigojimais (minėto Sprendimo Komisija / Zoubek, EU:C:1986:501, 11 punktas).
145 Atsižvelgdamas į minėtų teisių gynimo priemonių autonomiją ir kiekvienai iš šių priemonių būdingas atsakomybės atsiradimo sąlygas Bendrasis Teismas turi nustatyti, ar jame pareikšto ieškinio dalykas yra prašymas atlyginti žalą, objektyviai pagrįstas iš sutarties arba ne iš sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis (pagal analogiją žr. 2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Komisija / Systran ir Systran Luxembourg, C‑103/11 P, Rink., EU:C:2013:245, 66 punktą).
146 Buvo nuspręsta, kad dėl paprasto rėmimosi teisės normomis ar principais, kurie nekyla iš šalis saistančios sutarties, bet joms yra privalomi, negali būti pakeistas ginčo sutartinis pobūdis (žr. 2009 m. gegužės 20 d. Sprendimo Guigard / Komisija, C‑214/08 P, EU:C:2009:330, 43 punktą; šio sprendimo 145 punkte minėto Sprendimo Komisija / Systran ir Systran Luxembourg, EU:C:2013:245, 65 punktą ir 2010 m. gegužės 19 d. Sprendimo Nexus Europe (Ireland) / Komisija, T‑424/08, EU:T:2010:211, 60 punktą).
147 Tačiau, kadangi pagal ESV sutartį Sąjungos teismams iš esmės priklauso jurisdikcija priimti sprendimą tiek dėl ieškinio dėl institucijų deliktinės atsakomybės, tiek dėl ieškinio dėl institucijų sutartinės atsakomybės, kai šios sudarė sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, buvo nuspręsta, kad gavęs ieškinį dėl deliktinės atsakomybės, nors ginčas iš tikrųjų yra sutartinio pobūdžio, Bendrasis Teismas perkvalifikuoja ieškinį, jeigu tenkinamos tokio perkvalifikavimo sąlygos (2001 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Lecureur / Komisija, T‑26/00, Rink., EU:T:2001:222, 38 punktas; 2004 m. gegužės 10 d. Nutarties Musée Grévin / Komisija, T‑314/03 ir T‑378/03, Rink., EU:T:2004:139, 88 punktas ir 2014 m. spalio 24 d. Sprendimo Technische Universität Dresden / Komisija, T‑29/11, Rink., EU:T:2014:912, 42 punktas).
148 Kalbant konkrečiau, kaip buvo pripažinta teismo praktikoje, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą Bendrasis Teismas neturi teisės perkvalifikuoti ieškinio, kai ieškovas aiškiai išreikšta valia negrįsti prašymo SESV 272 straipsniu prieštarauja tokiam perkvalifikavimui (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 147 punkte minėtos Nutarties Musée Grévin / Komisija, EU:T:2004:139, 88 punktą; šio sprendimo 99 punkte minėto Sprendimo CEVA / Komisija, EU:T:2010:240, 59 punktą ir 2012 m. rugsėjo 6 d. Nutarties Technion ir Technion Research & Development Foundation / Komisija, T‑657/11, EU:T:2012:411, 55 punktą) arba kai ieškinys nėra grindžiamas jokiu pagrindu, susijusiu su atitinkamus sutartinius santykius reglamentuojančių normų, ar tai būtų sutarties sąlygos, ar sutartyje nurodytos nacionalinės teisės nuostatos, pažeidimu (žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo Federación Española de Hostelería / EACEA, T‑340/13, EU:T:2014:889, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
149 Be to, reikia pažymėti, kad institucijai pažeidus sutarties nuostatą savaime negali kilti minėtos institucijos deliktinė atsakomybė vienai iš šalių, su kuria ji sudarė sutartį, kurioje yra minėta nuostata. Tokiu atveju minėtai institucijai priskirtinas neteisėtas elgesys atsiranda vien iš sutarties ir kyla iš jos įsipareigojimo kaip sutarties šalies, o ne dėl kokios nors kitos ypatybės, pavyzdžiui, administracinės institucijos statuso. Todėl tokiomis aplinkybėmis grindžiant prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą pateiktas teiginys dėl sutarties nuostatos pažeidimo turi būti pripažintas netinkamu.
150 Tačiau negalima atmesti galimybės, kad Sąjungos institucijos sutartinė ir nesutartinė atsakomybė gali egzistuoti kartu vieno iš jos kontrahentų atžvilgiu. Iš tiesų institucijai priskirtino neteisėto elgesio, sukeliančio žalą, dėl kurios gali būti pateiktas prašymas atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą, pobūdis nėra iš anksto apibrėžtas (šiuo klausimu žr. 142 punkte minėto Sprendimo Médiateur / Lamberts, EU:C:2004:174, 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką ir 2009 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Arizmendi ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑440/03, T‑121/04, T‑171/04, T‑208/04, T‑365/04 ir T‑484/04, Rink., EU:T:2009:530, 65 punktą). Darant prielaidą, kad toks institucijos atsakomybės koegzistavimas egzistuoja, tai įmanoma, tik jeigu, pirma, dėl atitinkamai institucijai priskirto neteisėto elgesio ne tik neįvykdytas sutartinis įsipareigojimas, bet taip pat jai tenkanti bendroji pareiga ir, antra, dėl šio neteisėto elgesio, palyginti su minėta bendrąja pareiga, padaryta kita žala nei atsiradusi dėl netinkamo sutarties vykdymo.
151 Nagrinėjamu atveju trys iš keturių šio sprendimo 125 ir paskesniuose punktuose apibendrintų kaltinimų, kuriuos ieškovė pateikė grįsdama prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą, objektyviai pagrįsti tariamu iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymu, ir nenurodyta jokia kita žala nei atsiradusi dėl netinkamo sutarties vykdymo.
152 Kalbant apie tai, jog Komisija tariamai atskleidė konfidencialią informaciją, reikia pažymėti, kad šie atskleidimo atvejai pasireiškia tuo, kad projektų ARTreat ir Metabo koordinatoriai buvo informuoti apie atitinkamai sutarties ARTreat ir sutarties Metabo nutraukimą. Tariama konfidenciali informacija, t. y. informacija apie Komisijos atliktą sutarčių ARTreat ir Metabo su ieškove nutraukimą, yra Komisijos pateikta informacija, kurią ji turi kaip sutarties šalis, o ne kaip administracinė institucija. Be to, nagrinėjamų projektų koordinatoriai, kuriems buvo pateikta tariama konfidenciali informacija, nėra nagrinėjamų sutarčių trečiosios šalys. Jie yra ieškovės ir Komisijos kontrahentai. Galiausiai grįsdama šį kaltinimą pati ieškovė teigia, kad pažeisti šių sutarčių II priedo 8 dalies II.22 straipsniai, pagal kuriuos Komisija gali atlikti patikras vietoje remdamasi Reglamentu Nr. 2185/96 ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 91), ir neatsižvelgia į tai, jog minėtų sutarčių II priedo II.38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisijos iniciatyva nutraukus vieno ar kelių naudos gavėjų dalyvavimą apie tai pranešama atitinkamiems naudos gavėjams ir pranešimo kopija pateikiama koordinatoriui. Taigi konfidencialumo pareiga, kurios pažeidimu ieškovė kaltina Komisiją, objektyviai pagrįsta iš sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis, o ne SESV 339 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kurie taip pat buvo nurodyti, numatytomis pareigomis.
153 Be to, Bendrasis Teismas pažymi, kad ieškovė nenurodo ir juo labiau neįrodo, kad dėl minėto tariamos konfidencialios informacijos atskleidimo sutarčių koordinatoriams jai buvo padaryta kita žala nei ta, kuri būtų atlygintina dėl netinkamo sutarties, ypač minėtų sutarčių II priedo II.22 ir II.38 straipsnių, vykdymo.
154 Kalbant apie tariamą ieškovės ir Komisijos susitarimą, nurodytą 2012 m. rugpjūčio 22 d. susitikimo protokole, reikia konstatuoti, kad šis kaltinimas susijęs su būdu, kaip šalys vykdė sutartis ARTreat ir Metabo. Šios išvados nepaneigia ieškovės nuomonė, kad nesilaikydama minėto susitarimo Komisija pažeidė geros valios ir sąžiningumo taisykles, piktnaudžiavo įgaliojimais, diskriminavo ir pažeidė proporcingumo ir nenutrūkstamo administracijos darbo principus. Iš tikrųjų šie kaltinimai susiję su tariamais pažeidimais, kurie objektyviai sietini su iš sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis. Be to, bet kuriuo atveju ieškovė nenurodo ir neįrodo, kad dėl minėtų pažeidimų jai buvo padaryta kita žala nei ta, kuri būtų atlygintina dėl netinkamo nagrinėjamų sutarčių vykdymo.
155 Galiausiai, kalbant apie tariamą nesutikimą su pastabomis dėl projektų ARTreat ir Metabo negalutinių audito ataskaitų ir tariamo vėlavimo priimant galutines audito ataskaitas dėl sutarčių ARTreat ir Metabo vykdymo, pažymėtina, kad šie kaltinimai objektyviai susiję su Komisijos kaip sutarties šalies atliekamu nagrinėjamų sutarčių vykdymu. Beje, grįsdama šiuos kaltinimus ieškovė teigia, kad pažeista nagrinėjamų sutarčių II.22 straipsnio 5 dalis. Dėl paprasto rėmimosi Komisijai privalomų principų, susijusių su protingu terminu ir teise į gynybą, laikymusi negali būti pakeistas ginčo sutartinis pobūdis. Galiausiai bet kuriuo atveju ieškovė nenurodo ir juo labiau neįrodo, kad dėl minėtų pažeidimų jai buvo padaryta kita žala nei ta, kuri būtų atlygintina dėl netinkamo nagrinėjamų sutarčių vykdymo.
156 Per teismo posėdį Bendrasis Teismas paklausė ieškovės, ar ši prieštarautų tam, kad jis perkvalifikuotų jos prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą į prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais susijusią žalą dėl jos prašymo atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą dalies, pagrįstos su nagrinėjamų sutarčių nuostatų pažeidimu susijusiais kaltinimais. Atsakydama į šį klausimą ieškovė pareiškė prieštaraujanti tokiam perkvalifikavimui.
157 Atsižvelgiant į šį ieškovės prieštaravimą dėl perkvalifikavimo ir į tai, kad trys šio sprendimo 151 ir paskesniuose punktuose nurodyti kaltinimai, pateikti grindžiant ieškovės prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą, objektyviai susiję su nagrinėjamų sutarčių vykdymu, reikia atmesti minėtais kaltinimais pagrįstą prašymą atlyginti su sutartiniais santykiais nesusijusią žalą kaip netinkamą.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš d.d. Synergy Hellas Anonymi Emporiki Etaireia Parochis Ypiresion Pliroforikis bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2015 m. lapkričio 18 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.