BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. balandžio 10 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Konkrečios ribojamosios priemonės, kovojant su terorizmu taikomos tam tikriems asmenims, grupėms ir organizacijoms – Lėšų įšaldymas – Galimybė trečiosios valstybės institucijai būti laikomai kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP – Sprendimų įšaldyti lėšas faktinis pagrindas – Pareiga motyvuoti – Tarybos aktų autentiškumo patvirtinimas“

Byloje T‑643/16

Al-Gama’a al - Islamiyya Egypt, atstovaujama advokatės L. Glock,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą G. Étienne ir H. Marcos Fraile, vėliau H. Marcos Fraile, B. Driessen ir V. Piessevaux, galiausiai H. Marcos Fraile, B. Driessen ir A. Sikora‑Kalėda,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos J. Norris‑Usher, L. Havas, R. Tricot ir L. Baumgart, vėliau R. Tricot, C. Zadra ir A. Tizzano,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti, pirma, 2016 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/1136, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/2430 (OL L 188, 2016, p. 21), ir 2016 m. liepos 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1127, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2425 (OL L 188, 2016, p. 1), antra, 2017 m. sausio 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/154, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2016/1136 (OL L 23, 2017, p. 21), ir 2017 m. sausio 27 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/150, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2016/1127 (OL L 23, 2017, p. 3), trečia, 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/1426, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2017/154 (OL L 204, 2017, p. 95), ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1420, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2017/150 (OL L 204, 2017, p. 3), ketvirta, 2018 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/475, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2017/1426 (OL L 79, 2018, p. 26), ir 2018 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/468, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2017/1420 (OL L 79, 2018, p. 7), penkta, 2018 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1084, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2018/475 (OL L 194, 2018, p. 144), ir 2018 m. liepos 30 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1071, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2018/468 (OL L 194, 2018, p. 23), tiek, kiek šie teisės aktai susiję su ieškove,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai P. Nihoul (pranešėjas) ir J. Svenningsen,

posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. lapkričio 6 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Faktinės bylos aplinkybės ir faktai, įvykę po to, kai buvo pareikštas šis ieškinys

 Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1373 (2001)

1        2001 m. rugsėjo 28 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1373 (2001), nustatančią plataus diapazono kovos su terorizmu, ypač kovos su terorizmo finansavimu, strategijas. Šios rezoliucijos 1 punkto c papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad visos valstybės turi nedelsdamos įšaldyti asmenų, kurie daro ar kėsinasi padaryti teroro aktus arba dalyvauja ar padeda darant teroro aktus, tokių asmenų valdomų ar kontroliuojamų organizacijų ir tokių asmenų ar organizacijų vardu arba pagal jų nurodymus veikiančių asmenų lėšas ir kitą finansinį turtą ar ekonominius išteklius.

2        Šioje rezoliucijoje neįtvirtintas asmenų, organizacijų ar grupių, kurioms turi būti taikomos šios priemonės, sąrašas.

 Europos Sąjungos teisė

3        2001 m. gruodžio 27 d., nusprendusi, kad reikia imtis Europos Sąjungos veiksmų Rezoliucijai 1373 (2001) įgyvendinti, Europos Sąjungos Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (OL L 344, 2001, p. 93; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 217). Konkrečiai Bendrosios pozicijos 2001/931 2 straipsnyje numatyta įšaldyti šios bendrosios pozicijos priede išvardytų su teroro aktais susijusių asmenų, grupių ir organizacijų lėšas ir kitą finansinį turtą ar ekonominius išteklius.

4        Tą pačią dieną, siekdama Sąjungos lygmeniu įgyvendinti Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nustatytas priemones, Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (OL L 344, 2001, p. 70; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 207), taip pat Sprendimą 2001/927/EB, kuriuo patvirtinamas Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytas sąrašas (OL L 344, 2001, p. 83).

5        2002 m. gegužės 2 d. Taryba įtraukė pavadinimą „Gama’a al-Islamiyya“ (dar žinoma kaip „Al Gama’a al-Islamiyya“) (Islamo grupė – IG)“ į sąrašą, pridėtą prie Bendrosios pozicijos 2002/340/BUSP, įgyvendinančios Bendrąją poziciją 2001/931 (OL L 116, 2002, p. 75), ir į Sprendimą 2002/334/EB įtrauktą sąrašą, įgyvendinantį Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinantį Sprendimą 2001/927 (OL L 116, 2002, p. 33).

6        Šie sąrašai buvo atnaujinti pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį ir Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį.

7        2015 m. gruodžio 21 d. Sprendimu (BUSP) 2015/2430, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/1334 (OL L 334, 2015, p. 18), ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2425, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1325 (OL L 334, 2015, p. 1), Taryba paliko ieškovės pavadinimą minėtuose sąrašuose.

8        2015 m. gruodžio 22 d. Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą, skirtą asmenims, grupėms ir organizacijoms, įtrauktiems į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą (OL C 430, 2015, p. 5). Šiuo pranešimu tie asmenys, grupės ir organizacijos informuoti, kad jų vardas ir pavardė ar pavadinimas palikti lėšų įšaldymo sąrašuose ir kad jie gali pateikti Tarybai prašymą gauti motyvų pareiškimą dėl jų palikimo sąrašuose.

9        2016 m. gegužės 20 d. ieškovės advokatė paprašė Tarybos pateikti motyvų, kuriais remiantis jos klientės pavadinimas pirmą kartą įtrauktas į lėšų įšaldymo sąrašus ir vėliau paliktas juose pagal Įgyvendinimo reglamentą 2015/2425, pareiškimą ir išreiškė abejonę dėl to, ar tuose sąrašuose iš tiesų nurodyta jos klientė.

10      2016 m. gegužės 26 d. Taryba jai pateikė 11 motyvų pareiškimų ir nurodė:

„Pridedami motyvų pareiškimai, pagrindžiantys Jūsų klientės pavadinimo įtraukimą ir palikimą sąraše, pateiktame <…> [Įgyvendinimo] reglamente 2015/2425, kuriuo įgyvendinama Reglamento <…> Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis.“

 Ginčijami aktai

 2016 m liepos mėn. aktai

11      2016 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/1136, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2015/2430 (OL L 188, 2016, p. 21), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1127, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2015/2425 (OL L 188, 2016, p. 1) (toliau kartu – 2016 m. liepos mėn. aktai). Ieškovės pavadinimas buvo paliktas prie šių aktų pridėtuose sąrašuose (toliau – ginčijami 2016 m. liepos mėn. sąrašai).

12      2016 m. liepos 13 d. raštu Taryba pateikė ieškovės advokatei motyvų pareiškimą dėl ieškovės pavadinimo palikimo ginčijamuose 2016 m. liepos mėn. sąrašuose ir nurodė, kad ši turi galimybę prašyti peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį. Šiame rašte, be kita ko, buvo nurodyta:

„Taryba nusprendė, kad byloje nėra naujų duomenų, kuriais remdamasi ji galėtų pakeisti savo poziciją. Todėl ji mano, kad ankstesniame 2016 m. gegužės 26 d. rašte išdėstyti motyvai tebegalioja.“

13      Iš 2016 m. liepos mėn. aktų motyvų pareiškimo matyti, kad ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus remiantis keturiais nacionaliniais sprendimais.

14      Pirmasis nacionalinis sprendimas – 2001 m. kovo 29 d. Secretary of State for the Home Department (Vidaus reikalų ministerija, Jungtinė Karalystė, toliau – Home Secretary) įsakymas Nr. 1261, kuriuo iš dalies keičiamas UK Terrorism Act 2000 (Jungtinės Karalystės 2000 m. įstatymas dėl terorizmo) ir kuriuo uždrausta ieškovė, laikoma su teroro aktais susijusia organizacija (toliau – Home Secretary sprendimas).

15      Antrasis nacionalinis sprendimas buvo 1997 m. spalio 8 d. United States Secretary of State (Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius) sprendimas, kuriuo pagal Immigration and Nationality Act (Jungtinių Amerikos Valstijų imigracijos ir pilietybės įstatymas) ieškovė pripažinta „užsienio teroristine organizacija“ (toliau – 1997 m. JAV sprendimas).

16      Trečiąjį nacionalinį sprendimą 2001 m. spalio 31 d. priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius, vadovaudamasis Executive Order n^o 13224 (Prezidento dekretas Nr. 13224) (toliau – 2001 m. JAV sprendimas).

17      Ketvirtasis nacionalinis sprendimas priimtas 1995 m. sausio 23 d. vadovaujantis Executive Order n^o 12947 (Prezidento dekretas Nr. 12947) (toliau – 1995 m. JAV sprendimas).

18      2016 m. liepos mėn. aktų motyvų pareiškimo pagrindinėje dalyje Taryba pirmiausia konstatavo, kad šie nacionaliniai sprendimai yra kompetentingų institucijų priimti sprendimai, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, ir jie tebegalioja. Paskui to ji nurodė išnagrinėjusi, ar turi duomenų, pagrindžiančių ieškovės pavadinimo pašalinimą iš ginčijamų 2016 m. liepos mėn. sąrašų, ir tokių duomenų neradusi. Galiausiai Taryba nurodė mananti, kad priežastys, dėl kurių ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į lėšų įšaldymo sąrašus, tebegalioja, ir padarė išvadą, kad reikia jį palikti ginčijamuose 2016 m. liepos mėn. sąrašuose.

19      Be to, prie 2016 m. liepos mėn. aktų motyvų pareiškimo buvo pridėtas A priedas dėl „Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos sprendimo“ ir B priedas dėl „Jungtinių Amerikos Valstijų kompetentingų institucijų sprendimų“. Šiuose prieduose aprašyti nacionalinės teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimti nacionalinių institucijų sprendimai, pateiktos tuose teisės aktuose įtvirtintų terorizmo sąvokų apibrėžtys, apibūdintos minėtų sprendimų peržiūrėjimo procedūros, faktai, kuriais rėmėsi atitinkamos institucijos, ir pateikta išvada, kad šie faktai pripažinti teroro aktais, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalį.

20      2016 m. liepos mėn. aktų motyvų pareiškimo A priedo 16 punkte Taryba nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. Home Secretary, remdamasi turimais įrodymais, konstatavo, kad „grupė kitu būdu susijusi su terorizmu, todėl draudimas turi likti galioti“.

21      2016 m. liepos mėn. aktų motyvų pareiškimo B priedo 10 punkte Taryba nurodė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose ieškovės priskyrimas prie užsienio teroristinių organizacijų paskutinį kartą peržiūrėtas 2010 m. gruodžio 15 d. ir kad JAV vyriausybė nusprendė ir toliau ją tokia laikyti. Be to, B priedo 18 punkte Taryba rėmėsi „Valstybės departamento administracinio registro („administrative records“) 2010 m. ir 2003 m. „Gama’a al-Islamiyya“ byla“.

 2017 m. sausio mėn. aktai

22      2017 m. sausio 27 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/154, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2016/1136 (OL L 23, 2017, p. 21), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/150, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2016/1127 (OL L 23, 2017, p. 3) (toliau kartu – 2017 m. sausio mėn. aktai). Ieškovės pavadinimas buvo paliktas prie šių aktų pridėtuose sąrašuose (toliau – ginčijami 2017 m. sausio mėn. sąrašai).

23      2017 m. sausio 30 d. raštu Taryba pateikė ieškovės advokatei motyvų pareiškimą dėl ieškovės pavadinimo palikimo ginčijamuose 2017 m. sausio mėn. sąrašuose ir nurodė, kad ši turi galimybę prašyti peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį.

24      Šis motyvų pareiškimas buvo identiškas pateiktajam dėl 2016 m. liepos mėn. aktų.

25      Ieškovė į šį raštą nesureagavo.

 2017 m. rugpjūčio mėn. aktai

26      2017 m. rugpjūčio 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/1426, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2017/154 (OL L 204, 2017, p. 95), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1420, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2017/150 (OL L 204, 2017, p. 3) (toliau kartu – 2017 m. rugpjūčio mėn. aktai). Ieškovės pavadinimas buvo paliktas prie šių aktų pridėtuose sąrašuose (toliau – ginčijami 2017 m. rugpjūčio mėn. sąrašai).

27      2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Taryba pateikė ieškovės advokatei motyvų pareiškimą dėl ieškovės pavadinimo palikimo ginčijamuose 2017 m. rugpjūčio mėn. sąrašuose ir nurodė, kad ši turi galimybę prašyti peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį.

28      Šis motyvų pareiškimas buvo identiškas pateiktajam dėl 2016 m. liepos mėn. ir 2017 m. sausio mėn. aktų.

29      Ieškovė į šį raštą nesureagavo.

 2018 m. kovo mėn. aktai

30      2018 m. kovo 21 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/475, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2017/1426 (OL L 79, 2018, p. 26), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/468, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2017/1420 (OL L 79, 2018, p. 7) (toliau kartu – 2018 m. kovo mėn. aktai). Ieškovės pavadinimas buvo paliktas prie šių aktų pridėtuose sąrašuose (toliau – ginčijami 2018 m. kovo mėn. sąrašai).

31      2018 m. kovo 22 d. raštu Taryba pateikė ieškovės advokatei motyvų pareiškimą dėl ieškovės pavadinimo palikimo ginčijamuose 2018 m. kovo mėn. sąrašuose ir nurodė, kad ši turi galimybę prašyti peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį.

32      Šis motyvų pareiškimas buvo identiškas pateiktajam dėl 2016 m. liepos mėn. bei 2017 m. sausio ir rugpjūčio mėn. aktų.

33      Ieškovė į šį raštą nesureagavo.

 2018 m. liepos mėn. aktai

34      2018 m. liepos 30 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/1084, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2018/475 (OL L 194, 2018, p. 144), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1071, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2018/468 (OL L 194, 2018, p. 23) (toliau kartu – 2018 m. liepos mėn. aktai). Ieškovės pavadinimas buvo paliktas prie šių aktų pridėtuose sąrašuose (toliau – ginčijami 2018 m. liepos mėn. sąrašai).

35      2018 m. liepos 31 d. raštu Taryba pateikė ieškovės advokatei motyvų pareiškimą dėl ieškovės pavadinimo palikimo ginčijamuose 2018 m. liepos mėn. sąrašuose ir nurodė, kad ši turi galimybę prašyti peržiūrėti šiuos sąrašus pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį.

36      Šis motyvų pareiškimas buvo identiškas pateiktajam dėl 2016 m. liepos mėn., 2017 m. sausio ir rugpjūčio mėn. bei 2018 m. kovo mėn. aktų, išskyrus kelis formalius skirtumus ir B priedo 16 punkte pateiktą nuorodą į „teisę į veiksmingą teisminę apsaugą“, o ne „teisę į teisminę apsaugą“.

37      Ieškovė į šį raštą nesureagavo.

 Procesas ir šalių reikalavimai

38      2016 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašo panaikinti 2016 m. liepos mėn. aktus, kiek jie su ja susiję.

39      2016 m. spalio 18 d. byla buvo paskirta nagrinėti Bendrojo Teismo penktajai kolegijai.

40      2016 m. gruodžio 2 d. Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas, vadovaudamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio d punktu, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimus bylose Taryba / LTTE (C‑599/14 P) ir Taryba / Hamas (C‑79/15 P).

41      2016 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Europos Komisijos prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.

42      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. kovo 27 d.) ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino ieškinį, kad jo reikalavimai apimtų ir 2017 m. sausio mėn. aktus, kiek jie su ja susiję.

43      2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu šalių buvo paprašyta pateikti pastabas dėl 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE (C‑599/14 P, EU:C:2017:583) ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / Hamas (C‑79/15 P, EU:C:2017:584) padarinių šiai bylai.

44      2017 m. rugsėjo 3 d. ieškovė pateikė atsakymą į šį prašymą.

45      2017 m. rugsėjo 18 d. Taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, buvo pateiktas atsiliepimas į 2017 m. kovo 27 d. pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo ir šio sprendimo 43 punkte nurodytos pastabos.

46      2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas patenkino Komisijos prašymą leisti įstoti į bylą.

47      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. spalio 3 d.) ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino ieškinį, kad jo reikalavimai apimtų ir 2017 m. rugpjūčio mėn. aktus.

48      2017 m. spalio 12 d. Taryba Bendrojo Teismo prašymu pateikė atsiliepimą į 2017 m. spalio 3 d. pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo.

49      2017 m. lapkričio 8 d. iškovė pateikė dubliką.

50      2017 m. lapkričio 9 d. Komisija pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą.

51      2017 m. lapkričio 28 d. Taryba Bendrojo Teismo prašymu pateikė pastabas dėl Komisijos pateikto įstojimo į bylą paaiškinimo.

52      2018 m. sausio 15 d. Taryba pateikė tripliką.

53      2018 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo pirmininkas pagal Procedūros reglamento 27 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdamas į ryšį tarp bylų, paskyrė bylą kitam teisėjui pranešėjui, priklausančiam pirmajai kolegijai.

54      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. gegužės 13 d.) ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino ieškinį, kad jo reikalavimai apimtų ir 2018 m. kovo mėn. aktus.

55      2018 m. birželio 4 ir 19 d. dokumentais Taryba ir Komisija Bendrojo Teismo prašymu pateikė atsiliepimus į 2018 m. gegužės 13 d. pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo.

56      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. rugsėjo 14 d.) ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino ieškinį, kad jo reikalavimai apimtų ir 2018 m. liepos mėn. aktus.

57      2018 m. rugsėjo 27 d. ir spalio 17 d. dokumentais Taryba ir Komisija Bendrojo Teismo prašymu pateikė atsiliepimus į 2018 m. rugsėjo 14 d. pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo.

58      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrojo Teismo pirmoji kolegija nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

59      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2018 m. lapkričio 6 d. posėdį.

60      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti 2016 m. liepos mėn., 2017 m. sausio ir rugpjūčio mėn. bei 2018 m. kovo ir liepos mėn. aktus, kiek jie su ja susiję (toliau kartu – ginčijami aktai),

–        priteisti iš Tarybos visas bylinėjimosi išlaidas.

61      Komisijos palaikoma Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

62      Ieškovė remiasi aštuoniais pagrindais, grindžiamais atitinkamai:

–        Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 5 dalies pažeidimu,

–        Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pažeidimu,

–        klaidomis dėl faktinių aplinkybių tikrumo,

–        vertinimo klaida dėl jos, kaip „teroristinės grupės“, statuso,

–        Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalies pažeidimu,

–        pareigos motyvuoti pažeidimu,

–        teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pažeidimu,

–        motyvų pareiškimų neautentiškumu.

63      Bendrasis Teismas mano, kad reikia išnagrinėti pirmąjį, antrąjį, trečiąjį ir šeštąjį pagrindus, nes pastarajame ieškovė kaltina Tarybą, kad ši ginčijamuose aktuose nepateikė rimtų įrodymų ar įkalčių, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, taip pat aštuntąjį pagrindą.

64      Šeštasis pagrindas bus išnagrinėtas po antrojo pagrindo.

 Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 5 dalies pažeidimu

65      Ieškovė mano, kad Taryba pažeidė Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 5 dalį, nes ginčijamuose 2016 m. liepos mėn., 2017 m. sausio ir rugpjūčio mėn. bei 2018 m. kovo ir liepos mėn. sąrašuose (toliau – ginčijami sąrašai) pateikusi jos pavadinimą nenurodė įsisteigimo vietos, t. y. Egipto. Šiuo klausimu ji pažymi, kad jos pavadinimas, nurodytas Tarybos aktuose, laikui bėgant pasikeitė ir kad yra daug grupių, kurių pavadinimai panašūs į jos. Tie pavadinimai skiriasi tik kai kuriomis raidėmis ir visais atvejais reiškia „Islamo grupuotę“. Ieškovė teigia, kad dėl šio netikslumo jai neaišku, ar ji nurodyta ginčijamuose sąrašuose.

66      Komisijos palaikoma Taryba ginčija šio pagrindo pagrįstumą.

67      Pirmiausia pažymėtina, kad ieškinio dalykas yra tik ginčijami aktai, todėl pagrindą galima nagrinėti tik tiek, kiek jis susijęs su tais aktais.

68      Šiuo klausimu pažymėtina, kad Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 5 dalyje numatyta:

„Taryba veikia, siekdama užtikrinti, kad apie priede išvardytus fizinius ar juridinius asmenis, grupes ir organizacijas būtų papildomai pateikiama pakankamai duomenų, kad būtų galima nustatyti konkrečių žmonių, juridinių asmenų, grupuočių ar organizacijų tapatybę ir išteisinti tuos, kurie turi tas pačias ar panašias pavardes ar pavadinimus.“

69      Nagrinėjamu atveju Taryba visuose ginčijamuose aktuose ieškovę įvardijo taip: „Gama’a al-Islamiyya“ (dar žinoma kaip „Al-Gama’a al-Islamiyya“) (Islamo grupuotė (Islamic Group, IG))“.

70      Kaip pabrėžia ieškovė, šiame pavadinime nenurodyta organizacijos įsisteigimo vieta.

71      Vis dėlto pagal šio sprendimo 68 punkte nurodytą nuostatą nereikalaujama nurodyti šiuos duomenis, reikalaujama tik kad Tarybos vartojamas apibūdinimas būtų pakankamai tikslus ir neleistų supainioti su tokį patį ar panašų pavadinimą turinčia organizacija.

72      Šiuo atveju ginčijamuose aktuose pateiktas ir šio sprendimo 69 punkte pakartotas ieškovės pavadinimas yra pakankamai konkretus, nes bet kuriuo atveju bent iš dalies skiriasi nuo grupių ar organizacijų pavadinimų, su kuriais, jos teigimu, būtų galima supainioti jos pavadinimą, t. y. „Al-Jamâ’h al-Islâmiyah“, „Jemaah Islamiyah“, „Al-Jama’ah Al-Islamiyah“, „Jamaat al-Islamiya“ ir „Jamaa Islamiya“.

73      Net jeigu darytume prielaidą, kad yra grėsmė supainioti, kaip nurodė Taryba, tokia grėsmė negalėjo turėti neigiamo poveikio ieškovei, nes, kaip matyti iš Tarybos 2016 m. liepos 13 d., 2017 m. sausio 30 d. ir rugpjūčio 7 d., taip pat 2018 m. kovo 22 d. ir liepos 31 d. raštų (žr. šio sprendimo 12, 23, 27, 31 ir 35 punktus) ir procesinių dokumentų, kuriais ieškovė prašo panaikinti ginčijamus aktus, ji galėjo susipažinti su ginčijamais aktais, kadangi žinojo, kad jie su ja susiję.

74      Šiomis aplinkybėmis pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pažeidimu

75      Ieškovė kaltina Tarybą pažeidus Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, kai Home Secretary sprendimą ir 1995, 1997 ir 2001 m. JAV sprendimus (toliau kartu – JAV sprendimai) vertino kaip sprendimus, priimtus kompetentingų institucijų, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

76      Asmens ar subjekto palikimas lėšų įšaldymo sąraše iš esmės reiškia pirminio įtraukimo pratęsimą ir suponuoja tebeegzistuojantį pavojų, kad atitinkamas asmuo ar subjektas dalyvaus teroristinėje veikloje, kurį Taryba jau iš pradžių buvo konstatavusi, remdamasi nacionaliniu sprendimu, kuriuo buvo pagrįstas pirminis įtraukimas (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 61 punktas ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / Hamas, C‑79/15 P, EU:C:2017:584, 39 punktas).

77      Taigi pagrindas yra tinkamas.

78      Prieš nagrinėjant bendrus kaltinimus, susijusius ir su JAV, ir su Jungtinės Karalystės institucijų sprendimais, reikia išnagrinėti kaltinimus, susijusius su JAV institucijų sprendimais.

 Dėl kaltinimų, susijusių su JAV institucijų sprendimais

79      Ieškovė pirmiausia teigia, kad Taryba negalėjo pagrįsti ginčijamų aktų JAV institucijų sprendimais, nes Jungtinės Amerikos Valstijos yra trečioji valstybė, ir iš principo tokių valstybių institucijos nėra „kompetentingos institucijos“, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį.

80      Šiuo aspektu ieškovė tvirtina, kad Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sistema grindžiama pasitikėjimu nacionalinėmis institucijomis, o jis pagrįstas Tarybos ir Europos Sąjungos valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principu, Sutartyse įtvirtintomis bendromis vertybėmis ir bendrų normų laikymųsi, įskaitant 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Trečiųjų šalių institucijos negali turėti tokio pasitikėjimo.

81      Šiuo klausimu pažymėtina, kad, Teisingumo Teismo nuomone, Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „kompetentinga institucija“ neapsiriboja valstybių narių institucijomis ir iš esmės taip pat gali apimti trečiųjų valstybių institucijas (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 22 punktas).

82      Teisingumo Teismo aiškinimą patvirtina, pirma, Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies formuluotė, kuri „kompetentingų institucijų“ sąvokos neapriboja iki valstybių narių institucijų, ir, antra, tikslas, kurio siekta šia bendrąja pozicija, priimta siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1373(2001), kuria užsibrėžta visoms valstybėms sistemiškai ir glaudžiai bendradarbiaujant pasauliniu mastu suintensyvinti kovą su terorizmu (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 23 punktas).

83      Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad trečiosios valstybės institucija gali būti kompetentinga institucija pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, ieškovė teigia, kad Tarybos priimtų aktų galiojimas taip pat priklauso nuo patikrinimų, kuriuo ji privalo atlikti, kad įsitikintų, be kita ko, ar JAV teisės aktai atitinka teisės į gynybą paisymo principą ir teisę į veiksmingą teisminę apsaugą.

84      Vis dėlto nagrinėjamu atveju Taryba ginčijamų aktų motyvuose iš esmės tik apibūdino peržiūros procedūras ir nurodė, kad yra galimybė apskųsti sprendimus, tačiau nepatikrino, ar užtikrinta teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą.

85      Šiuo klausimu konstatuotina, kad, kaip nusprendė Teisingumo Teismas, kai Taryba remiasi trečiosios valstybės sprendimu, ji turi pirmiausia patikrinti, ar šis sprendimas buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 31 punktą).

86      Šių aktų motyvų pareiškimuose Taryba turi nurodyti informaciją, leidžiančią manyti, kad ji patikrino, ar paisyta šių teisių (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 31 punktą).

87      Tam Taryba motyvų pareiškimuose turi nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji remiasi, buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 33 punktas).

88      Pagal jurisprudenciją motyvų pareiškimuose nurodytina informacija apie tokį vertinimą tam tikrais atvejais gali būti glausta (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 33 punktą).

89      Ieškovės argumentus dėl, pirma, teisės į veiksmingą teisminę apsaugą ir, antra, teisės į gynybą paisymo principo reikia nagrinėti remiantis šio sprendimo 85–88 punktuose nurodyta jurisprudencija.

90      Bendrasis Teismas mano, kad reikia pradėti nuo antrojo klausimo.

91      Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad ginčijamų aktų motyvų pareiškimuose Taryba nenurodė priežasčių, dėl kurių atlikusi vertinimą nusprendė, kad per administracines procedūras dėl tam tikrų organizacijų pripažinimo teroristinėmis JAV buvo užtikrinta teisė į gynybą.

92      Be to, pagal JAV teisės aktus nereikalaujama nei pranešti apie institucijų šiais klausimais priimtus sprendimus, nei jų pagrįsti. Ieškovės teigimu, nors JAV imigracijos ir pilietybės įstatymo 219 straipsnyje, kuriuo grindžiamas 1997 m. JAV sprendimas, nustatyta pareiga paskelbti sprendimą dėl pripažinimo Federaliniame registre, tokios pareigos nenumatyta dėl Prezidento dekreto Nr. 13224, kuriuo grindžiamas 2001 m. JAV sprendimas, ir nenumatyta jokios tokio pobūdžio priemonės.

93      Šiuo klausimu primintina, kad, vadovaujantis jurisprudencija, pagal teisės į gynybą paisymo principą asmenys, nurodyti sprendimuose, galinčiuose turėti didelį poveikį jų interesams, privalo turėti galimybę veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl atitinkamą sprendimą pagrindžiančių jų nenaudai nustatytų aplinkybių (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Texdata Software, C‑418/11, EU:C:2013:588, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

94      Tais atvejais, kai imamasi priemonių įtraukti asmenų vardus ir pavardes ar subjektų pavadinimus į lėšų įšaldymo sąrašus, šis principas reiškia, kad atitinkamam asmeniui ar subjektui reikia pranešti apie tokios priemonės motyvus priimant sprendimą arba iškart po to, kai sprendimas buvo priimtas (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 61 punktą).

95      Ginčijamų aktų motyvų pareiškimo B priedo 16 punkte Taryba tvirtina:

„Dėl peržiūros procedūrų ir galimų teisių gynimo būdų apibūdinimo Taryba mano, kad JAV teisės aktais užtikrinta teisės į gynybą apsauga <…>“

96      Toliau ginčijamų aktų motyvų pareiškime Taryba pateikia skirtingą informaciją, atsižvelgiant į nagrinėtus JAV sprendimus.

97      Dėl Prezidento dekretų Nr. 12947 ir 13224, kuriais grindžiami 1995 m. ir 2001 m. JAV sprendimai, Tarybos pateiktame bendro pobūdžio aprašyme nenurodyta, kad JAV institucijos turi pareigą pranešti suinteresuotiesiems asmenims apie šių sprendimų motyvus ar tuos sprendimus paskelbti.

98      Darytina išvada, kad, kiek tai susiję su šiais dviem sprendimais, teisės į gynybą principo laikymasis nebuvo užtikrintas, todėl pagal šio sprendimo 85–88 punktuose nurodytą jurisprudenciją tais sprendimais negalima pagrįsti ginčijamų aktų.

99      Dėl 1997 m. JAV sprendimo pažymėtina, kad, kaip iš tiesų matyti iš ginčijamų aktų B priedo 10 ir 11 punktų, pagal JAV imigracijos ir pilietybės įstatymą užsienio organizacijos pripažinimas teroristine ar sprendimai, priimti dėl prašymo atšaukti tokį pripažinimą, skelbiami Federaliniame registre. Vis dėlto šiuo atveju Taryba nieko nenurodė dėl to, ar paskelbtame 1997 m. JAV sprendime buvo pateikti kokie nors motyvai. Be to, iš ginčijamų aktų motyvų pareiškimo nematyti, kad, be minėto sprendimo rezoliucinės dalies, ieškovei kokiu nors būdu būtų buvę leista susipažinti su jo motyvais, kad ir kokie jie būtų.

100    Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar nuorodos, kad sprendimas paskelbtas trečiosios valstybės oficialiajame leidinyje, pakanka nuspręsti, kad, vadovaujantis šio sprendimo 85–88 punktuose nurodyta jurisprudencija, Taryba įvykdė savo pareigą patikrinti, ar trečiosiose valstybėse, kurių sprendimais grindžiami ginčijami aktai, buvo užtikrinta teisė į gynybą.

101    Tam reikia remtis byla, kurioje buvo priimtas 2017 m. liepos 26 d. Sprendimas Taryba / LTTE (C‑599/14 P, EU:C:2017:583) ir 2014 m. spalio 16 d. Sprendimas LTTE / Taryba (T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885). Šioje byloje Taryba vieno iš ginčytų aktų motyvų pareiškime nurodė, kad atitinkamos trečiosios valstybės institucijų sprendimai buvo paskelbti tos valstybės oficialiajame leidinyje, tačiau daugiau nepateikė jokios informacijos (2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba (T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 145 punktas).

102    2017 m. liepos 26 d. Sprendime Taryba / LTTE (C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 36 ir 37 punktai) Teisingumo Teismas, įvertinęs visas nuorodas į trečiosios valstybės institucijų sprendimus, kurios buvo pateiktos Tarybos reglamento motyvų pareiškime, nusprendė, kad jų nepakanka konstatuoti, kad Taryba atliko privalomą vertinimą dėl to, ar toje trečiojoje valstybėje laikomasi teisės į gynybą principo.

103    Dėl tų pačių priežasčių šioje byloje darytina tokia pati išvada, nes ginčijamų aktų motyvų pareiškime tik nurodyta, kad 1997 m. JAV sprendimas buvo paskelbtas JAV Federaliniame registre.

104    Dėl šių priežasčių, nesant reikalo nagrinėti klausimo dėl teisės į veiksmingą teisminę apsaugą užtikrinimo, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju motyvai, susiję su JAV sprendimais, yra nepakankami, dėl to ginčijami aktai negali būti jais grindžiami.

105    Kadangi Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje nereikalaujama, kad Tarybos aktai būtų pagrįsti keliais kompetentingų institucijų sprendimais, ginčijamuose aktuose, kiek tai susiję su ieškovės pavadinimo įtraukimu į ginčijamus sąrašus, vis dėlto galėjo būti remiamasi vieninteliu Home Secretary sprendimu, todėl toliau ieškinį reikia nagrinėti tik dėl ginčijamų aktų, kiek jie nuo pat pradžių buvo grindžiami pastaruoju sprendimu.

 Dėl kaltinimų, susijusių ir su Jungtinės Karalystės, ir su JAV institucijų sprendimais

106    Ieškovė teigia, kad dėl trijų priežasčių JAV ir Jungtinės Karalystės institucijų sprendimai, kuriais grindžiami ginčijami aktai, nėra „kompetentingų institucijų sprendimai“, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį.

107    Vadovaujantis šio sprendimo 105 punktu, šios priežastys bus išnagrinėtos, kiek jos susijusios su Home Secretary sprendimu.

–       Dėl to, kad pirmenybė turi būti teikiama teisminėms institucijoms

108    Ieškovė tvirtina, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį Taryba gali remtis administracinių institucijų sprendimais tik tuo atveju, jeigu teisminės institucijos neturi jokios kompetencijos kovos su terorizmu srityje. Tačiau šioje byloje taip nėra, nes Jungtinėje Karalystėje teisminės institucijos šioje srityje turi kompetenciją. Taigi Taryba ginčijamuose aktuose negalėjo atsižvelgti į Home Secretary sprendimą.

109    Komisijos palaikoma Taryba ginčija šio argumento pagrįstumą.

110    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal jurisprudenciją tai, kad sprendimas yra administracinis, o ne teismo sprendimas, neturi lemiamos reikšmės Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies taikymui, nes toje nuostatoje aiškiai nustatyta, kad neteisminė institucija taip pat gali būti laikoma kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 144 ir 145 punktai ir 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 105 punktas).

111    Nors Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje pirmenybė teikiama teisminių institucijų priimtiems sprendimams, tai visiškai nereiškia, kad negalima atsižvelgti į administracinių institucijų priimtus sprendimus, kai, pirma, šioms institucijoms pagal nacionalinę teisę iš tikrųjų suteikta kompetencija priimti ribojamuosius sprendimus dėl su terorizmu susijusių grupuočių, ir, antra, kai šios institucijos, nors yra tik administracinės, vis dėlto gali būti laikomos „prilygstančiomis“ teisminėms institucijoms (2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 107 punktas).

112    Pagal jurisprudenciją administracinės institucijos turi būti laikomos prilygstančiomis teisminėms institucijoms, jeigu jų sprendimus galima skųsti teisme (2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 145 punktas).

113    Taigi tai, kad atitinkamos valstybės teismai turi jurisdikciją kovos su terorizmu srityje, netrukdo Tarybai atsižvelgti į nacionalinės administracinės institucijos, atsakingos už ribojamųjų priemonių terorizmo srityje nustatymą, priimtus sprendimus (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 108 punktą).

114    Nagrinėjamoje byloje iš Tarybos pateiktos informacijos matyti, kad Home Secretary sprendimus galima skųsti Proscribed Organisations Appeal Commission (Uždraustų organizacijų apeliacinė komisija, Jungtinė Karalystė), kuri, priimdama sprendimus, laikosi principų, pagal kuriuos reglamentuojama teisminė kontrolė, ir kad kiekviena šalis gali apskųsti Uždraustų organizacijų apeliacinės komisijos sprendimą teisės aspektu apeliaciniame teisme, jeigu gauna tos komisijos leidimą, o tokio leidimo negavusi – jeigu gauna apeliacinio teismo leidimą (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, EU:T:2006:384, 2 punktą).

115    Šiomis aplinkybėmis atrodo, kad Home Secretary sprendimus galima skųsti teisme, todėl pagal šio sprendimo 111 ir 112 punktuose nurodytą jurisprudenciją šią administracinę instituciją reikia laikyti prilygstančia teisminei institucijai, taigi, kaip teigia Taryba, ji laikytina kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į jurisprudenciją, kurioje taip jau ne kartą buvo nuspręsta (2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 144 punktas ir 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 120‑123 punktai).

116    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamų aktų negalima panaikinti dėl to, kad motyvų pareiškime Taryba rėmėsi Home Secretary – administracinės institucijos – sprendimu.

–       Dėl to, kad „Home Secretary“ sprendime tik išvardytos teroristinės organizacijos

117    Ieškovė teigia, kad ginčijamuose aktuose minimų kompetentingų institucijų, įskaitant Home Secretary, veikla praktiškai yra teroristinių organizacijų sąrašų sudarymas, siekiant joms pritaikyti ribojamąjį režimą. Ši veikla nėra teisėsaugos įgaliojimai, prilygstantys „tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimui“ ar „pasmerkimui“, cituojant įgaliojimus, kuriuos pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį turėtų turėti „kompetentinga institucija“.

118    Komisijos palaikoma Taryba ginčija šio argumento pagrįstumą.

119    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal jurisprudenciją Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos sprendimas būtų stricto sensu priimtas baudžiamojoje byloje, jeigu, atsižvelgiant į Bendrąja pozicija 2001/931, kuria įgyvendinama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1373 (2001), siekiamus tikslus, aptariamos nacionalinės procedūros tikslas yra kovoti su terorizmu plačiąja prasme (2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 113 punktas).

120    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad dėl susijusių asmenų apsaugos nekyla abejonių, jei nacionalinės institucijos sprendimas buvo priimtas ne pagal procedūrą dėl baudžiamųjų sankcijų skyrimo, o pagal procedūrą dėl prevencinių priemonių nustatymo (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Al‑Aqsa / Taryba ir Nyderlandai / Al‑Aqsa, C‑539/10 P ir C‑550/10 P, EU:C:2012:711, 70 punktas).

121    Nagrinėjamoje byloje Home Secretary sprendime įtvirtintos teroristinėmis laikomų organizacijų uždraudimo priemonės, taigi, kaip reikalaujama pagal jurisprudenciją, jis priimtas per nacionalinę procedūrą, kuria visų pirma siekiama nustatyti prevencines ar represines priemones ieškovės atžvilgiu siekiant kovoti su terorizmu (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 115 punktą).

122    Dėl aplinkybės, kad aptariamos institucijos veiklos rezultatas yra asmenų ar organizacijų, susijusių su terorizmu, sąrašo sudarymas, pabrėžtina, kad savaime tai nereiškia, kad ši institucija neatliko individualaus kiekvieno asmens ar organizacijos vertinimo, prieš įtraukdama juos į tuos sąrašus, arba kad tas vertinimas būtinai yra savavališkas ar nepagrįstas (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 118 punktą).

123    Taigi svarbiau yra ne tai, kad aptariamos institucijos veiklos rezultatas yra asmenų ar subjektų, susijusių su terorizmu, sąrašo sudarymas, o tai, ar ši veikla vykdoma turint pakankamai garantijų, kad Taryba galėtų ja remtis grįsdama savo sprendimą įtraukti į sąrašą (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo LTTE / Taryba, T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885, 118 punktą).

124    Taigi ieškovė klaidingai teigia, kad pripažinus, jog kompetentinga institucija gali turėti įgaliojimus sudaryti sąrašus, tai iš esmės prieštarautų Bendrajai pozicijai 2001/931.

125    Šios nuostatos nepakeičia kiti ieškovės pateikti argumentai.

126    Pirma, ieškovė teigia, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį Taryba gali atsižvelgti tik į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sudarytus sąrašus.

127    Su šiuo argumentu negalima sutikti, nes Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos paskutinio sakinio tikslas – tik suteikti Tarybai papildomą galimybę įtraukti į sąrašą, be galimybių, kuriomis ji gali pasinaudoti, remdamasi kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimais.

128    Antra, ieškovė pabrėžia: kadangi į Sąjungos sąrašą įtraukiami kompetentingų institucijų pasiūlyti sąrašai, jis yra tik sąrašų sąrašas, ir taip juo išplečiama nacionalinių administracinių priemonių, tam tikrais atvejais priimtų trečiųjų valstybių institucijų, taikymo sritis, neinformuojant suinteresuotųjų asmenų ir nesudarant jiems galimybių veiksmingai gintis.

129    Šiuo klausimu konstatuotina, kad, kaip nurodė ieškovė, jeigu Taryba nustato, kad tam tikriems asmenims ar subjektams turi būti taikomos lėšų įšaldymo priemonės, ji remiasi kompetentingų institucijų padarytomis išvadomis.

130    Bendrąja pozicija 2001/931 buvo įtvirtinta speciali valstybių narių institucijų ir Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo forma ir pagal ją Tarybai nustatyta pareiga kuo daugiau pasikliauti nacionalinių kompetentingų institucijų vertinimu (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 133 punktą ir 2008 m. gruodžio 4 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑284/08, EU:T:2008:550, 53 punktą).

131    Iš esmės Taryba neturi priimti sprendimo dėl to, ar valstybių narių institucijos paisė suinteresuotojo asmens pagrindinių teisių, nes šie įgaliojimai priskirti kompetentingiems nacionaliniams teismams (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑47/03, nepaskelbto Rink., EU:T:2007:207, 168 punktą).

132    Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar tikrai buvo paisoma pagrindinių teisių, tik išskirtiniais atvejais, kai remdamasi konkrečiais įrodymais ieškovė ginčija, kad valstybių narių institucijos jų paisė (pagal analogiją žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 36 punktą).

133    Vis dėlto trečiųjų valstybių institucijų atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 85 ir 86 punktuose, Taryba privalo ex officio įsitikinti, kad šios garantijos buvo iš tiesų įgyvendintos, ir pagrįsti savo sprendimą šiuo klausimu.

–       Dėl to, kad „Home Secretary“ sprendimas nepagrįstas rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais

134    Ieškovės nuomone, kadangi Taryba rėmėsi administracinės institucijos, o ne teismo sprendimu, ji turėjo nustatyti, kad tas sprendimas „pagrįstas rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais“, kaip reikalaujama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį.

135    Kadangi šis argumentas nesusijęs su šio pagrindo dalyku – pripažinimu „kompetentingos institucijos sprendimu“, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, jis bus išnagrinėtas kartu su antruoju ir šeštuoju pagrindais, kiek jie susiję su rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

136    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad šio sprendimo 134 punkte nurodytas argumentas bus išnagrinėtas, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl antrojo ir šeštojo pagrindų, kiek jie susiję su rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį

137    Antrajame ir šeštajame pagrinduose ieškovė tvirtina, kad Taryba ginčijamų aktų motyvų pareiškimuose turėjo nurodyti, kokiais „rimtais ir patikimais įrodymais ir įkalčiais“ buvo pagrįsti kompetentingų institucijų sprendimai. Juose buvo nurodytos faktinės aplinkybės, tačiau jos apibūdintos miglotai ir abstrakčiai.

138    Kaip matyti iš šio sprendimo 134 punkto, antrajame pagrinde ieškovė, be kita ko, teigia, kad Taryba nepateikė jokių įrodymų dėl ginčijamuose aktuose nurodytų faktinių aplinkybių.

139    Atsižvelgiant į tai, kas nuspręsta šio sprendimo 105 punkte, šį pagrindą reikia nagrinėti tik tiek, kiek jis susijęs su Home Secretary sprendimu.

140    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą lėšų įšaldymo sąrašai yra sudaromi remiantis tikslia informacija ar atitinkamos bylos medžiaga, kurios rodo, kad kompetentinga institucija dėl atitinkamų asmenų ir organizacijų yra priėmusi sprendimą, nepaisant to, ar jis susijęs su pavedimu, „remiantis rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais“, pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą dėl teroristinio akto, pasikėsinimo padaryti, dalyvauti arba padėti darant tokią veiką, ar su tokių veiksmų pasmerkimu.

141    Iš šios nuostatos bendros sistemos matyti, kad reikalavimas Tarybai prieš įtraukiant asmens vardą ir pavardę ar subjekto pavadinimą į lėšų įšaldymo sąrašus, remiantis kompetentingų institucijų priimtais sprendimais, patikrinti, ar šie sprendimai priimti „remiantis rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais“, susijęs tik su sprendimais pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, o ne sprendimais dėl pasmerkimo.

142    Šį skirtumą tarp dviejų rūšių sprendimų lemia institucijų ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principo taikymas; pagal šį principą priimamos ribojamosios priemonės kovos su terorizmu srityje, ir jo laikydamasi Taryba privalo pagrįsti sprendimą įtraukti asmenis ar teroristines organizacijas į lėšų įšaldymo sąrašus sprendimais, priimtais nacionalinių institucijų, tačiau neprivalo ir net negali jais abejoti.

143    Taip apibrėžtas lojalaus bendradarbiavimo principas taikomas nacionaliniams sprendimams dėl pasmerkimo, dėl to prieš įtraukdama asmenų vardus ir pavardes ar subjektų pavadinimus į lėšų įšaldymo sąrašus Taryba neprivalo tikrinti, ar šie sprendimai priimti remiantis rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais, ir tuo atveju privalo pasikliauti nacionalinės institucijos vertinimu.

144    Dėl sprendimų pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą pažymėtina, kad dėl savo pobūdžio tokie sprendimai priimami dar nesibaigusio proceso pradžioje arba jam vykstant. Siekiant užtikrinti veiksmingą minėtą kovą, reikia, kad Taryba, priimdama ribojamąsias priemones, galėtų remtis tokiais sprendimais, net jeigu jie yra tik parengiamojo pobūdžio, kartu numatant, kad, siekiant užtikrinti asmenų, dėl kurių vykdomas toks procesas, apsaugą, Taryba turi patikrinti, ar šie sprendimai pagrįsti rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais.

145    Nagrinėjamu atveju Home Secretary sprendimas yra galutinis, nes jį priėmus neturi būti atliekamas tyrimas. Be to, jo tikslas – uždrausti ieškovę Jungtinėje Karalystėje, ir asmenims, su ja palaikantiems artimus ar ne tokius artimus ryšius, numatytos baudžiamosios sankcijos.

146    Šiomis aplinkybėmis Home Secretary sprendimas nėra sprendimas pradėti tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, bet turi būti prilygintas sprendimui dėl pasmerkimo, todėl pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį Taryba ginčijamų aktų motyvų pareiškime neprivalo nurodyti, kokiais rimtais įrodymais ir įkalčiais remiantis buvo priimtas tos institucijos sprendimas.

147    Šiuo klausimu tai, kad Home Secretary yra administracinė institucija, neturi reikšmės, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 114 ir 115 punktų, jos sprendimus galima skųsti teisme, taigi ją reikia laikyti prilygstančia teisminei institucijai.

148    Taigi Tarybos negalima kaltinti dėl to, kad ji ginčijamų aktų motyvų pareiškimuose nenurodė, kokiais „rimtais ir patikimais įrodymais ir įkalčiais“ remiantis buvo priimtas Home Secretary sprendimas.

149    Kadangi šių faktinių aplinkybių nereikia nurodyti, jų juo labiau nereikia įrodyti.

150    Taigi antrąjį ir šeštąjį pagrindus, kiek jie susiję su rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį, reikia atmesti.

 Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo klaidomis dėl faktinių aplinkybių tikrumo

151    Ieškovė ginčija ginčijamų aktų motyvų pareiškimuose Tarybos nurodytus faktus ir teigia, kad jie pernelyg neaiškiai apibūdinti, nėra nustatyti ir įvyko per seniai, kad jais būtų galima pagrįsti jos pavadinimo palikimą ginčijamuose sąrašuose.

152    Šį trečiąjį pagrindą reikia nagrinėti tik tiek, kiek jis susijęs su faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis Taryba rėmėsi, kai paliko ieškovės pavadinimą ginčijamuose sąrašuose. Kaip matyti iš pirmesnio pagrindo analizės, faktinių aplinkybių, kuriomis pagrįstas Home Secretary sprendimas, ginčijamuose aktuose nurodyti nereikia.

153    Dėl sprendimo palikti ieškovės pavadinimą ginčijamuose sąrašuose Taryba ginčijamų aktų motyvų pareiškimo 7 punkte nurodė, kad šiuo atveju kompetentingų institucijų sprendimai, kuriais ji rėmėsi, kai pirmą kartą įtraukė ieškovės pavadinimą į tuos sąrašus, tebegalioja.

154    Pagal jurisprudenciją, jeigu nuo nacionalinės institucijos sprendimo, kuriuo buvo pagrįstas pirminis įtraukimas į sąrašą, priėmimo iki aktų, kuriais pavadinimas paliktas tame sąraše, priėmimo praėjo reikšmingas laiko tarpas, kad nuspręstų, jog tebeegzistuoja pavojus, kad atitinkamas asmuo ar subjektas dalyvaus teroristinėje veikloje, Taryba negali tik konstatuoti, kad minėtas sprendimas tebegalioja, bet privalo pateikti naują situacijos įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į naujausius faktus, patvirtinančius, kad minėtas pavojus tebeegzistuoja (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 54 ir 55 punktus ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / Hamas, C‑79/15 P, EU:C:2017:584, 32 ir 33 punktus).

155    Taip pat iš šio sprendimo 154 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad naujausi faktiniai duomenys, kuriais grindžiamas asmens vardo ir pavardės ar subjekto pavadinimo palikimas lėšų įšaldymo sąrašuose, gali būti gauti ne tik iš kompetentingų institucijų priimtų nacionalinių sprendimų, bet ir kitų šaltinių (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 72 punktą ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / Hamas, C‑79/15 P, EU:C:2017:584, 50 punktą).

156    Nagrinėjamoje byloje pirminis Home Secretary sprendimas priimtas 2001 m., o ginčijami aktai – 2016 m. liepos mėn. – 2018 m. liepos mėn.

157    Atsižvelgiant į tai, kad nuo Home Secretary sprendimo iki ginčijamų aktų priėmimo praėjo reikšmingas laiko tarpas (15–17 metų), remiantis šio sprendimo 154 punkte nurodyta jurisprudencija, Taryba negalėjo tik konstatuoti, kad Home Secretary sprendimas tebegalioja, ir nepateikti naujausių duomenų, patvirtinančių tebeegzistuojantį pavojų, kad ieškovė dalyvaus teroristinėje veikloje.

158    Dėl tokių duomenų pažymėtina, kad Taryba ginčijamų aktų motyvų pareiškimo A priedo 16 punkte dėl 2013 m. Jungtinėje Karalystėje įvykusios peržiūros procedūros nurodė:

„2013 m. lapkričio mėn. Home Secretary, remdamasi turimais įrodymais, konstatavo, kad grupė kitu būdu susijusi su terorizmu, nes turi ginklų ir yra pasiryžusi panaudoti smurtą, kad pasiektų savo tikslą sukurti Islamo valstybę <…>“

159    Ieškovės teigimu, ši aplinkybė pernelyg netiksli, kad ja būtų galima pagrįsti jos pavadinimo palikimą ginčijamuose sąrašuose.

160    Šiuo klausimu pažymėtina, kad dėl vėlesnių sprendimų įšaldyti lėšas Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos teismas turi patikrinti, ar paisyta SESV 296 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti, taip pat ar šie motyvai pagrįsti (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 70 punktas ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / Hamas, C‑79/15 P, EU:C:2017:584, 48 punktas).

161    Dėl pareigos motyvuoti primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti nustatytą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

162    Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvavimas yra pakankamas, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 53 punktas ir 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑390/08, EU:T:2009:401, 82 punktas).

163    Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti dėl jo nustatytos priemonės reikšmę (2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 54 punktas ir 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑390/08, EU:T:2009:401, 82 punktas).

164    Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad, ginčijamų aktų motyvų pareiškimo A priedo 16 punkte nurodžiusi, kad „[ieškovė] turi ginklų ir yra pasiryžusi panaudoti smurtą, kad pasiektų savo tikslą sukurti Islamo valstybę“, Taryba neįvykdė pareigos motyvuoti, kaip ji apibrėžta pirmiau.

165    Pirma, Taryba tokiu teiginiu tik bendrais bruožais nurodė ginklų turėjimo faktą, tačiau nenurodė laiko ir vietos aplinkybių. Antra, ji nurodė ieškovės ketinimą, kuris nėra nustatytas ar nustatytinas faktas.

166    Šiomis aplinkybėmis ieškovė, net ir padedama konteksto, iš šio fakto negali nustatyti, kuo yra kaltinama, o Bendrasis Teismas dėl tų pačių priežasčių negali įvykdyti Teisingumo Teismo reikalaujamos kontrolės.

167    Taigi šio fakto motyvai neatitinka šio sprendimo 160–163 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje įtvirtintų sąlygų.

168    Taip pat ginčijamų aktų motyvų pareiškimo B priedo 18 punkte Taryba išvardijo faktines aplinkybes, apie kurias duomenys gauti iš „Valstybės departamento administracinio registro („administrative records“) 2010 m. ir 2003 m. „Gama’a l-Islamiyya“ bylos“, ir to priedo 10 punkte nurodė, kad paskutinis ieškovės pripažinimo užsienio teroristine organizacija nagrinėjimas užbaigtas 2010 m. gruodžio 15 d.

169    Nurodyti tokie faktai:

–        „[ieškovė] prisiėmė atsakomybę už 1995 m. birželio mėn. pasikėsinimą nužudyti Egipto prezidentą Hosni Moubarak“,

–        „1997 m. [ieškovė] Luksore (Egiptas) įvykdė ataką prieš turistus, per kurią žuvo 58 žmonės“,

–        „2006 m. biuletenyje [Federal Bureau of Investigation (FBI, Federalinis tyrimų biuras, Jungtinės Amerikos Valstijos)] įspėjo institucijas, kad Rahman, [ieškovės] vadovas, paskelbė raginimą vykdyti atsakomąsias keršto atakas, jeigu jis mirtų kalėjime. Biuletenyje buvo cituojama Rahman paskutinė valia ir testamentas, paskelbti „Al-Qaida“ spaudos konferencijoje 1998 m.“.

170    Kaip matyti iš šio sprendimo 154 ir 155 punktuose nurodytos jurisprudencijos, tokiais faktais galima pagrįsti ieškovės pavadinimo palikimą lėšų įšaldymo sąraše ir nesvarbu, iš kokio šaltinio gauti šie duomenys, svarbiausia, kad Taryba turėjo pakankamai naujų duomenų savo pozicijai patvirtinti.

171    Du pirmieji faktai įvyko anksčiau, nei buvo priimtas Home Secretary sprendimas, kuriuo grindžiamas pirminis ieškovės įtraukimas į sąrašą. Todėl į juos negalima atsižvelgti, siekiant pagrįsti ieškovės pavadinimo palikimą tame sąraše.

172    Dėl trečiojo fakto ieškovė teigia, kad jis apibūdintas pernelyg neapibrėžtai, konkrečiai kalbant, asmuo, įvardytas kaip Rahman, nėra aiškiai identifikuotas. Ji priduria, kad to asmens pareiškimai nepriskirtini jos organizacijai ir kad šis faktas, kaip ir kiti, nurodyti ginčijamuose aktuose, įvyko per seniai.

173    Šiuo klausimu primintina, kad motyvavimo lygis, reikalaujamas iš Tarybos, turi būti vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis priimtas ginčijamas aktas, ir tai, ką ieškovė galėjo žinoti apie tas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju viešai žinoma, kad Omar Abdel Rahman buvo ieškovės vadovas ir kad nuo 1993 m. iki savo mirties 2017 m. jis buvo kalinamas Jungtinėse Amerikos Valstijose už toje valstybėje įvykdytas atakas.

174    Atsižvelgiant į šias žinomas aplinkybes, manytina, kad šis faktas buvo pakankamai tiksliai aprašytas, kad būtų įvykdyta pareiga motyvuoti.

175    Konkrečiai kalbant, asmenį, įvardytą kaip Rahman, lengvai buvo galima identifikuoti ir, atsižvelgiant į jo padėtį, nebuvo nepagrįsta priskirti jo pareiškimų ieškovei.

176    Vis dėlto vien šio fakto nepakanka pagrįsti ieškovės pavadinimo palikimą ginčijamuose sąrašuose.

177    Iš tiesų spaudos konferencija, kurioje buvo paskelbta Rahman paskutinė valia, įvyko 1998 m., taigi anksčiau, nei buvo priimtas Home Secretary sprendimas (jis buvo priimtas 2001 m.). Dėl FBI biuletenio pažymėtina, kad jis buvo paskelbtas 2006 m., t. y. 10 metų anksčiau, nei buvo priimti ginčijami aktai.

178    Taryba ginčija šį vertinimą ir teigia, kad Bendrasis Teismas negali vykdyti šio sprendimo 160 punkte nurodytos ginčijamų aktų motyvų pareiškime nurodytų faktų kontrolės, nes jie pateikti kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimuose, priimtuose peržiūrint tų institucijų sprendimus, kurie pirmiausia buvo priimti, siekiant įtraukti ieškovės pavadinimą į sąrašus.

179    Tarybos teigimu, šiuos peržiūros sprendimus reikia prilyginti numatytiesiems Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje, todėl faktų, kuriais tie sprendimai grindžiami, kiek tai susiję su motyvais ir tikrumu, Bendrasis Teismas neturėtų tikrinti, net jeigu jie ginčijami.

180    Šis argumentas faktiškai ir teisiškai nepagrįstas.

181    Pirma, dėl faktų, nurodytų ginčijamų aktų motyvų pareiškimo A priedo 16 punkte, pirmiausia konstatuotina, kad atsakyme į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus Taryba nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. Home Secretary sprendimą iš naujo išnagrinėjo kelių ministerijų darbo grupė, kuriai buvo pavesta peržiūrėti draudimus. Tačiau per teismo posėdį ji oficialiai pripažino, kad po šios peržiūros Jungtinės Karalystės institucijos nepriėmė konkretaus teisės akto, kurį būtų galima pateikti Bendrajam Teismui. Taigi nėra sprendimo, kurį būtų galima prilyginti kompetentingos institucijos sprendimui, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį.

182    Be to, dėl faktų, nurodytų ginčijamų aktų motyvų pareiškimo B priedo 18 punkte, pažymėtina, kad nebuvo aiškiai nustatytas konkretus ryšys su Jungtinėse Amerikos Valstijose priimtu peržiūros sprendimu. Tame 18 punkte buvo tik nurodyti faktai, konstatuoti „administracinio registro įrašuose“, tačiau nebuvo patikslinta, kokį statusą turi tie įrašai to paties priedo 10 punkte nurodytos peržiūros aspektu, o vieno iš šių „įrašų“ data neatitinka minėtos peržiūros datos.

183    Taip pat primintina, kad ginčijamų aktų negalima pagrįsti juose cituotais JAV sprendimais, nes motyvų pareiškime Taryba nepatikrino, ar įvykdyti reikalavimai, susiję su teisės į gynybą užtikrinimu, laikantis Teisingumo Teismo jurisprudencijos.

184    Iš šių įvairių duomenų darytina išvada, kad Taryba negali remtis nacionaliniais peržiūros sprendimais, kurie atitinka Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas.

185    Antra, net jeigu peržiūrėjus kompetentingų institucijų sprendimus, kuriais remiantis ieškovės pavadinimas buvo pirmą kartą įtrauktas į sąrašus, būtų buvę priimti Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas atitinkantys sprendimai, tektų konstatuoti, kad bet kuriuo atveju šiais sprendimais buvo pagrįstas ne pirminis įtraukimas į sąrašus, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, o palikimas sąrašuose, kaip tai suprantama pagal tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 6 dalį.

186    Tačiau Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pareikšdami ieškinį dėl jų palikimo ginčijamame sąraše, atitinkamas asmuo ar subjektas gali ginčyti visus duomenis, kuriais Taryba remiasi siekdama įrodyti tebeegzistuojantį pavojų, kad jie gali dalyvauti teroristinėje veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iš kompetentingos institucijos priimto nacionalinio sprendimo, ar kito šaltinio (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 71 punktas ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / Hamas, C‑79/15 P, EU:C:2017:584, 49 punktas).

187    Tai, kad ginčijamų aktų motyvų pareiškimo A priedo 16 punkte ir B priedo 18 punkte nurodytais faktais būtų pagrįsti vėlesni nacionalinių institucijų sprendimai, atitinkantys Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas, nepaneigtų ieškovės teisės ginčyti jų motyvus bei tikrumą ir Bendrojo Teismo pareigos vykdyti jų kontrolę, remiantis šio sprendimo 160 punkte nurodyta jurisprudencija.

188    Taigi šio sprendimo 161–177 punktuose reikėjo išnagrinėti motyvus ir faktų, kuriais rėmėsi Taryba, kai nusprendė palikti ieškovės pavadinimą lėšų įšaldymo sąrašuose, tikrumą, nors tie faktai gauti iš nacionalinio peržiūros sprendimo.

189    Tai išnagrinėjus, šioje byloje konstatuotina, kad ginčijamų aktų motyvų pareiškimuose Tarybos nurodytais faktais negalima pagrįsti ieškovės pavadinimo palikimo ginčijamuose sąrašuose.

190    Taigi darytina išvada, kad trečiasis pagrindas yra pagrįstas.

191    Vis dėlto Bendrasis Teismas mano, kad taip pat reikia išnagrinėti aštuntąjį pagrindą.

 Dėl aštuntojo pagrindo, grindžiamo ginčijamų aktų motyvų pareiškimų neautentiškumu

192    Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ginčijamų aktų motyvų pareiškimai, kuriuos Taryba atsiuntė jos advokatei 2016 m. gegužės 26 d. ir liepos 13 d., 2017 m. sausio 30 d. ir rugpjūčio 7 d. bei 2018 m. kovo 22 d. ir liepos 31 d. raštais, nebuvo pasirašyti šios institucijos pirmininko, taigi jų autentiškumas nebuvo patvirtintas, kaip to reikalaujama pagal 2009 m. gruodžio 1 d. Sprendimu 2009/937/ES (OL L 325, 2009, p. 35) patvirtintų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 15 straipsnį.

193    Ieškovė tvirtina, jog be tokio autentiškumo patvirtinimo ji negali būti įsitikinusi, kad jai perduoti motyvų pareiškimai visiškai atitinka Tarybos priimtuosius ir kad jai buvo pateiktas visas jų tekstas be pakeitimų, padarytų po jų priėmimo.

194    Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad visų motyvų pareiškimų, jai atsiųstų 2016 m. gegužės 26 d. raštu, data yra 2016 m. gegužės 24 d., ir tai reiškia, kad juose daryta pakeitimų, bent jau susijusių su data, nes jie visi buvo priimti skirtingu metu, ir neįmanoma nustatyti, ar tai buvo vienintelis juose padarytas pakeitimas.

195    Pirmiausia konstatuotina, kad pagrindas nagrinėtinas tik tiek, kiek jis susijęs su ginčijamų aktų motyvų pareiškimais. Todėl nereikia atsižvelgti į 2016 m. gegužės 26 d. raštu atsiųstus motyvų pareiškimus, susijusius su ankstesniais aktais.

196    Dėl esmės primintina, kad SESV 297 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, priimtus reglamentų, direktyvų ir sprendimų, kai juose nenurodoma, kam jie skirti, forma, pasirašo juos priėmusios institucijos pirmininkas.“

197    Taip pat Tarybos darbo tvarkos taisyklių 15 straipsnyje numatyta:

„<…> Tarybos <…> priimtų teisės aktų tekstus <…> pasirašo jų priėmimo metu pareigas ėjęs pirmininkas ir Generalinis sekretorius. Savo teisę pasirašyti Generalinis sekretorius gali pavesti Generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.“

198    Ieškovės cituotame 1994 m. birželio 15 d. Sprendime Komisija / BASF ir kt. (C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 75 punktas) Teisingumo Teismas dėl Komisijos priimto sprendimo nusprendė, kad šios institucijos darbo tvarkos taisyklėse numatyto autentiškumo patvirtinimo negalima vertinti tik kaip paprasto formalumo, skirto užtikrinti, kad bus padarytas atitinkamas įrašas – juo siekiama užtikrinti teisinį saugumą, autentiškomis kalbomis įtvirtinant kolegialiai priimtą tekstą.

199    Teisingumo Teismo nuomone, Komisijos darbo tvarkos taisyklėse numatytas autentiškumo patvirtinimas ginčo atveju suteikia galimybę patikrinti, ar paskelbti arba išsiųsti tekstai visiškai atitinka institucijos priimtų teisės aktų tekstus, taigi kartu ir tų teisės aktų leidėjo valią (1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / BASF ir kt., C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 75 punktas).

200    Teisingumo Teismo nuomone, tai reiškia, kad pagal Komisijos darbo tvarkos taisykles reikalaujamas autentiškumo patvirtinimas SESV 263 straipsnio požiūriu yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį pažeidus galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo (1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / BASF ir kt., C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 76 punktas).

201    Šios 1994 m. birželio 15 d. Sprendime Komisija / BASF ir kt. (C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 75 ir 76 punktai) suformuluotos taisyklės dėl Komisijos aktų turi būti taikomos ir Tarybos aktams.

202    Kaip ir dėl Komisijos aktų, pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad tretieji asmenys turėtų priemones patikrinti, ar Tarybos aktai, kurie yra paskelbti ar apie kuriuos pranešta, atitinka aktus, kurie buvo priimti.

203    Tai taikoma, nors, kitaip nei Komisija, Taryba nėra kolegija. 1994 m. birželio 15 d. Sprendime Komisija / BASF ir kt. (C‑137/92 P, EU:C:1994:247) Teisingumo Teismas iš tiesų, be kita ko, grįsdamas pareigą patvirtinti aktų autentiškumą, rėmėsi būtinybe užtikrinti teisinį saugumą ir sudaryti galimybę ginčo atveju patikrinti, ar aktų tekstas, kuris buvo paskelbtas arba apie kurį buvo pranešta, tiksliai atitinka institucijos priimtą tekstą. Tačiau teisinio saugumo principas yra bendrasis teisės principas, taikomas visoms institucijoms, neatsižvelgiant į jų pobūdį, ypač jeigu, kaip nagrinėjamos bylos atveju, jos priima teisės aktus, kuriais siekiama paveikti juridinių ar fizinių asmenų teisinę padėtį.

204    Be to, kaip ir Komisijos, Tarybos aktams pagal SESV 215 straipsnį taikomos balsų daugumos taisyklės ir svarbu turėti galimybę patikrinti, ar jų buvo laikytasi.

205    Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad ieškovei atsiųsti ginčijamų aktų motyvų pareiškimai nebuvo pasirašyti; jie atspausdinti be jokios antraštės ir juose nenurodyta nei data, nei kiti duomenys, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti juos kaip Tarybos priimtus aktus ir nustatyti, kokią dieną jie buvo priimti.

206    Atsikirsdama Taryba paaiškino, kad ieškovei išsiųsti motyvų pareiškimai buvo ištraukos iš pagal taikytiną procedūrą Nuolatinių atstovų komitetui (Coreper) prieš priimant ginčijamus aktus Tarybos siųstų raštų. Be to, ji pateikė priedą B 25, kuriame buvo:

–        2016 m. birželio 17 d. Coreper pateiktas raštas 10272/16, kurio priede buvo 2016 m. liepos mėn. aktų motyvų pareiškimas,

–        preliminari 2016 m. birželio 21 ir 22 d. Coreper 2591‑ojo susirinkimo darbotvarkė; 2016 m. birželio 21 d. Coreper preliminarios darbotvarkės 25 punkte, viename iš I punktų, buvo nurodyti 2016 m. liepos mėn. aktų projektai su nuoroda į Raštą 10272/16 ir kitus dokumentus,

–        2016 m. liepos 12 d. Tarybos 3480‑ojo posėdžio darbotvarkė, susijusi su A punktais; jos 21 punkte buvo paminėti 2016 m. liepos mėn. aktų projektai su nuoroda į Raštą 10272/16 ir dokumentus, nurodytus Coreper darbotvarkėje, ir kitus dokumentus.

207    Taikydamas proceso organizavimo priemones, 2018 m. birželio 29 d. Bendrasis Teismas paprašė Tarybos jam pateikti ginčijamus aktus, pasirašytus pagal SESV 297 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių 15 straipsnį.

208    2018 m. liepos 20 d. Taryba pateikė Bendrajam Teismui ginčijamus aktus su nurodyta data ir jos pirmininko ir Generalinio sekretoriaus parašais, tačiau šiuose aktuose nebuvo jų priėmimą pagrindžiančių motyvų pareiškimo.

209    Galiausiai per teismo posėdį Taryba pripažino, kad jos pirmininkas ir Generalinis sekretorius nepasirašė ginčijamų aktų motyvų pareiškimų.

210    Taigi atrodo, kad priimant ginčijamus aktus nebuvo laikomasi esminių procedūrinių reikalavimų, todėl ginčijamus aktus reikia panaikinti.

211    Taryba ginčija šį vertinimą.

212    Pirma, Taryba nurodo, kad aktai buvo pasirašyti, kaip to reikalaujama pagal darbo tvarkos taisykles, ir nepasirašyti buvo tik motyvų pareiškimai. Kadangi priimant pačius aktus procedūrinių reikalavimų buvo laikomasi, jie neturėtų būti panaikinti.

213    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Tarybos pateiktą argumentą aktai atsiejami nuo jų motyvų ir toks atsiejimas nepriimtinas.

214    Pagal SEVS 296 straipsnį Tarybos aktai turi būti motyvuoti ir jame, remiantis suformuota jurisprudencija, reikalaujama, kad atitinkama institucija pateiktų argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti nustatytą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

215    Aiškinti teisės akto rezoliucinę dalį ir vertinti jo apimtį galima tik atsižvelgiant į jo motyvus. Rezoliucinė dalis ir motyvai sudaro nedalomą visumą (1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / BASF ir kt., C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 67 punktas ir 2005 m. sausio 18 d. Sprendimo Confédération Nationale du Crédit Mutuel / Komisija, T‑93/02, EU:T:2005:11, 124 punktas), todėl institucija turi priimti ir vieną, ir kitą.

216    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikant nuostatas, kuriose nustatytas reikalavimas dėl teisės akto autentiškumo patvirtinimo, negalima atsieti akto rezoliucinės dalies nuo jo motyvų. Jeigu, kaip nagrinėjamoje byloje, pats aktas ir jo motyvų pareiškimai yra atskiri dokumentai, abiejų autentiškumas turi būti patvirtintas, kaip reikalaujama pagal šias nuostatas, ir tai, kad vienas jų yra pasirašytas, neleidžia daryti paneigiamos ar nepaneigiamos prielaidos, kad ir antrojo autentiškumas buvo patvirtintas.

217    Antra, Taryba tvirtina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių byloje, kurioje priimtas 1994 m. birželio 15 d. Sprendimas Komisija / BASF ir kt. (C‑137/92 P, EU:C:1994:247), nes nagrinėjamoje byloje visus ginčijamus aktus ir motyvų pareiškimus priėmė atitinkama institucija.

218    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal jurisprudenciją esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimą sudaro vien teisės akto autentiškumo patvirtinimo nebuvimas, ir nereikia nustatyti, kad jis turi kitų trūkumų ar kad dėl autentiškumo nepatvirtinimo buvo padaryta žalos asmeniui, kuris juo remiasi (2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 42 punktas ir 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / Solvay, C‑287/95 P ir C 288/95 P, EU:C:2000:189, 46 punktas).

219    Šiuo atveju, kadangi motyvų pareiškimo autentiškumas nebuvo patvirtintas, nebuvo laikomasi esminių procedūrinių reikalavimų, todėl ginčijami aktai turi būti panaikinti ir nereikia nagrinėti, ar ieškovei pateikti dokumentai tiksliai atitinka priimtuosius Tarybos.

220    Trečia, Taryba teigia, kad pagal jurisprudenciją priimdama teisės aktus Bendrosios pozicijos 2001/931 srityje ji turi atskirti motyvų pareiškimus nuo pačių aktų. Dėl Tarybos priimtų ribojamųjų priemonių pažymėtina, kad dabartinė situacija, kai aktai pasirašyti, o motyvų pareiškimai – ne, susiklostė būtent dėl pačios jurisprudencijos, taigi ji negali būti dėl to kaltinama, ir dėl to aktų negalima panaikinti.

221    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą visi aktai turi būti motyvuoti ir, kaip nurodyta šio sprendimo 215 punkte, rezoliucinė dalis ir motyvai sudaro nedalomą visumą.

222    Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad išsamus kaltinimų suinteresuotiesiems asmenims ir organizacijoms išdėstymas galėtų prieštarauti privalomiems bendrojo intereso pagrindams ir pažeisti teisėtus jų interesus, pripažinta, kad Oficialiajame leidinyje pakanka paskelbti tik rezoliucinę dalį ir bendrus argumentus dėl lėšų įšaldymo priemonių, nes suprantama, kad specialūs ir konkretūs sprendimo motyvai turi būti įforminti ir pranešti suinteresuotiesiems asmenims kitu tinkamu būdu (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, EU:T:2006:384, 147 punktą).

223    Vis dėlto tai taikytina tik teisės aktų paskelbimui, o ne patiems aktams, taigi ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių 15 straipsnyje numatytai pareigai juos pasirašyti.

224    Ketvirta, Taryba tvirtina, kad jos veikloje taikoma procedūra nagrinėjamu atveju leido kitu būdu, be parašo, patvirtinti, kad ieškovės advokatei pateikti motyvų pareiškimai atitinka jos priimtuosius.

225    Taryba mano, kad tai įrodyta, nes 2018 m. spalio 5 d. atsakyme į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus paaiškino, kokios procedūros laikėsi, kai priėmė 2016 m. liepos mėn. aktus, ir pateikė įvairių dokumentų, susijusių su šiais aktais, ir tuo remdamasi padarė išvadą, kad ieškovei perduoti motyvų pareiškimai atitinka jos patvirtintuosius.

226    Pagal šį argumentą, Tarybos teigimu, jeigu institucijos mano, kad to reikia ar tai būtina, jos gali taikyti alternatyvą parašui.

227    Su šiuo argumentu negalima sutikti.

228    Jeigu pagal sutartį ar institucijos darbo tvarkos reglamentą reikalaujama, kad ji konkrečiomis aplinkybėmis įvykdytų apibrėžtą procedūrinį reikalavimą, ši institucija negali pakeisti šio reikalavimo jai taikomose normose nenumatyta procedūra. Kad ir kokia būtų institucija, ji veikia teise grindžiamoje Sąjungoje, todėl negali nesilaikyti jai taikomų normų.

229    Bet kuriuo atveju Taryba neįrodė, kad trečioji šalis galėtų įsitikinti, kad jai pateikti motyvų pareiškimai atitinka Tarybos priimtuosius.

230    Remiantis tuo, kas išdėstyta, trečiąjį ir aštuntąjį pagrindus reikia pripažinti pagrįstais ir panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškove, ir nereikia nagrinėti ketvirtojo, penktojo ir septintojo pagrindų bei šeštojo pagrindo dalių, nesusijusių su rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

231    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

232    Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

233    Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

234    Taigi Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2016 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/1136, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2015/2430, 2016 m. liepos 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1127, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2425, 2017 m. sausio 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/154, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2016/1136, 2017 m. sausio 27 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/150, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2016/1127, 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/1426, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2017/154, 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1420, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2017/150, 2018 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/475, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2017/1426, 2018 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/468, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2017/1420, 2018 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1084, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2018/475, ir 2018 m. liepos 30 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1071, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas 2018/468, tiek, kiek šie teisės aktai susiję su „Gama’a al-Islamiyya“ (dar žinoma kaip „Al Gama’a al-Islamiyya“) (Islamo grupė – IG)“.

2.      Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir „Al-Gama’a al - Islamiyya Egypt“ bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová Nihoul Svenningsen

Paskelbtas 2019 m. balandžio 10 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: prancūzų.