Language of document : ECLI:EU:T:2014:816

Byla T‑306/12

Darius Nicolai Spirlea

ir

Mihaela Spirlea

prieš

Europos Komisiją

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka – Prašymai pateikti informacijos, kuriuos Komisija pateikė Vokietijai per „EU Pilot“ procedūrą – Galimybės susipažinti su dokumentais nesuteikimas – Pareiga išnagrinėti konkrečiai ir individualiai – Viršesnis visuomenės interesas – Leidimas susipažinti su dalimi dokumentų – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2014 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Galimybės susipažinti su dokumentais nesuteikimas – Institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų dokumentų tyrimą – Galimybė pasiremti bendromis prezumpcijomis, kurios taikomos tam tikroms dokumentų kategorijoms – Ribos

(ESS 11 straipsnis; SESV 15 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis)

2.      Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga – Taikymas su „EU Pilot“ procedūra susijusiems dokumentams – Bendroji prezumpcija, kad teisei susipažinti su dokumentais taikoma išimtis – Leistinumas

(SESV 258 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka)

3.      Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Komisijos teisė pareikšti ieškinį – „EU Pilot“ mechanizmo sukūrimas, siekiant nustatyti galimus Sąjungos teisės pažeidimus – Leistinumas – Aiškaus teisinio pagrindo būtinumas – Nebuvimas

(SESV 258 straipsnis)

4.      Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga – Rėmimasis bendrąja prezumpcija, kad prašomiems dokumentams taikoma išimtis – Nuginčijamumas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka)

5.      Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga – Viršesnis visuomenės interesas, kuriuo pateisinamas dokumentų atskleidimas – Sąvoka – Įrodinėjimo pareiga

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis)

6.      Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Viršesnis visuomenės interesas, kuriuo pateisinamas dokumentų atskleidimas – Sąvoka – Ieškinio dėl deliktinės atsakomybės pareiškimas – Netaikymas – Privatus tokio intereso pobūdis

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis)

7.      Ieškinys dėl panaikinimo – Teisėtumo kontrolė – Kriterijai – Atsižvelgimas tik į faktines ir teisines aplinkybes, kurios egzistavo ginčijamo akto priėmimo metu

(SESV 263 straipsnis)

8.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Abstraktus nurodymas – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

9.      Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(SESV 296 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)

10.    Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinio pagrindai – Ieškinys dėl institucijos sprendimo, kuriuo atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 – Ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos pranešimo dėl santykių su skundo pateikėju Bendrijos teisės pažeidimų klausimu pažeidimu – Netinkamas pagrindas

(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001; Komisijos pranešimas 2002/C 244/03)

1.      Sąjungos institucijoms išimtiniais atvejais leidžiama remtis bendrosiomis prezumpcijomis, taikomomis kai kurioms dokumentų, kuriuos atskleisti prašoma pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, kategorijoms. Galimybė remtis tam tikroms dokumentų kategorijoms taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, o ne individualiai ir konkrečiai nagrinėti kiekvieną dokumentą prieš atsisakant suteikti galimybę su juo susipažinti, nėra nesvarbi. Minėtos prezumpcijos ne tik nustato ESS 11 straipsnyje, SESV 15 straipsnyje ir Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtinto pagrindinio skaidrumo principo ribas, bet ir praktiškai apriboja galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais. Todėl tokių prezumpcijų naudojimas turi būti grindžiamas svariomis ir įtikinamomis priežastimis.

Todėl Sąjungos institucija, kuri tvirtina, kad remiasi bendrąja prezumpcija, turi kiekvienu konkrečiu atveju patikrinti, ar bendro pobūdžio pagrindai, kurie paprastai taikytini tam tikros rūšies dokumentams, iš tiesų taikytini prašomam atskleisti dokumentui. Reikalavimas patikrinti, ar atitinkama bendroji prezumpcija iš tikrųjų taikoma, negali būti aiškinamas taip, kad atitinkama institucija turėtų individualiai išnagrinėti visus konkrečiu atveju prašomus dokumentus. Dėl tokio reikalavimo ši bendroji prezumpcija taptų neveiksminga, t. y. neleistų atitinkamai institucijai į prašymą leisti susipažinti atsakyti bendrai.

(žr. 48, 52, 82, 83 punktus)

2.      Kai institucija, gavusi prašymą leisti susipažinti su dokumentais, remiasi Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi, susijusia su tyrimų procedūromis, ji gali remtis bendrąja prezumpcija tam, kad neleistų susipažinti su dokumentais, susijusiais su „EU Pilot“ procedūra, kuri yra prieš galimą formalią pagal SESV 258 straipsnį vykdomos įsipareigojimų neįvykdymo procedūros pradžią einantis etapas. Iš tiesų, „EU Pilot“ procedūros ir įsipareigojimų neįvykdymo procedūros panašumai patvirtina tokią išvadą.

Pirma, bendroji prezumpcija iš esmės būtina, siekiant garantuoti tinkamą „EU Pilot“ procedūros vykdymą ir užtikrinti, kad nebus pakenkta jos rezultatui. Taigi, per tokią procedūrą tarp Komisijos ir atitinkamos valstybės narės turi vyrauti abipusio pasitikėjimo atmosfera, kuri leistų pradėti derybas ir siekti kompromiso, siekiant taikiai išspręsti nesutarimus, kad nereikėtų pagal SESV 258 straipsnį inicijuoti įsipareigojimų neįvykdymo procedūros, kuri gali tapti ginču Teisingumo Teisme.

Antra, „EU Pilot“ procedūros ir įsipareigojimų neįvykdymo procedūra pagal SESV 258 straipsnį, visų pirma jos ikiteisminis etapas, turi panašumų, kurie pateisina bendro požiūrio taikymą abiem atvejais. Visų pirma ir „EU Pilot“ procedūra, ir įsipareigojimų neįvykdymo procedūra ikiteisminiame etape leidžia Komisijai geriau vykdyti jai pavestą ESV sutarties saugotojos vaidmenį. Abiejų procedūrų tikslas – užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi, suteikiant atitinkamai valstybei narei galimybę pasinaudoti turimomis gynybos priemonėmis ir išvengiant, jei įmanoma, teismo proceso. Manydama, kad valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, Komisija abiem atvejais turi įvertinti galimybę imtis veiksmų prieš tą valstybę. Be to, „EU Pilot“ procedūra, kaip ir ikiteisminis procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo etapas, yra dvišalė, t. y. vyksta tarp Komisijos ir atitinkamos valstybės narės. Galiausiai, nors „EU Pilot“ procedūra ne visais atžvilgiais lygiavertė įsipareigojimų neįvykdymo procedūrai, vis dėlto pirmoji procedūra gali lemti antrąją procedūrą, nes, baigusi pirmąją procedūrą, Komisija gali oficialiai pradėti pažeidimo tyrimą, išsiųsdama oficialų įspėjimą, ir galbūt kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis konstatuotų įsipareigojimų neįvykdymą, kuriuo Komisija kaltina atitinkamą valstybę narę.

(žr. 56, 57, 59–63 punktus)

3.      Net jei prieš ginčo procedūrą vykdoma „EU Pilot“ procedūra Sutartyje aiškiai nenumatyta, tai vis dėlto negali reikšti, kad ji neturi teisinio pagrindo. Iš tiesų, viena vertus, „EU Pilot“ procedūra turi būti suprantama kaip išplaukianti iš galimybių, neatskiriamų nuo Komisijos pareigos kontroliuoti, kaip valstybės narės laikosi Sąjungos teisės. Taigi pasikeitimo informacija prieš pradedant įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą mechanizmas ar procedūra visuomet egzistavo ir yra neišvengiami siekiant atlikti pirminį faktinių aplinkybių patikrinimą ir surasti pirmuosius galimo Sąjungos teisės pažeidimo įrodymus. Kita vertus, „EU Pilot“ procedūros tikslas yra būtent formalizuoti pirminį Komisijos ir valstybių narių pasikeitimą informacija apie galimus Sąjungos teisės pažeidimus. Šiomis aplinkybėmis „EU Pilot“ procedūra, net jei negrindžiama SESV 258 straipsniu, struktūrizuoja veiksmus, kuriuos Komisija tradiciškai atlieka gavusi skundą arba kai ji veikia savo iniciatyva.

(žr. 66 punktą)

4.      Kalbant apie Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtį, susijusią su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga, pažymėtina, kad net tuo atveju, kai institucija remiasi bendrąja prezumpcija siekdama pagal šią išimtį neleisti susipažinti su prašomais dokumentais, suinteresuotieji asmenys, jeigu pageidauja, gali įrodyti, jog atitinkamam dokumentui, kurį prašoma atskleisti, minėta prezumpcija netaikoma arba kad esama viršesnio visuomenės intereso, kuriuo pagal minėtos nuostatos paskutinę frazę pateisinamas to dokumento atskleidimas.

(žr. 70, 90 punktus)

5.      Kalbant apie Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais išimtį, susijusią su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga, pažymėtina, kad nors taikant šią išimtį įrodinėjimo našta tenka institucijai, kuri remiasi šia išimtimi, tačiau, kalbant apie šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę, tai turi įrodyti tie, kurie tvirtina, kad egzistuoja viršesnis visuomenės interesas, kaip tai suprantama pagal šios nuostatos paskutinę frazę.

Be to, tas, kas tvirtina, kad egzistuoja viršesnis visuomenės interesas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, pateisinančias atitinkamų dokumentų atskleidimą. Vien bendro pobūdžio svarstymų negali pakakti siekiant įrodyti, kad viršesnis visuomenės interesas yra svarbesnis už priežastis, pateisinančias atsisakymą atskleisti dokumentus pagal minėto 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę. Be to, viršesnis visuomenės interesas, galintis pateisinti dokumento atskleidimą, nebūtinai turi skirtis nuo principų, kuriais grindžiamas šis reglamentas.

(žr. 91–93, 97 punktus)

6.      Interesas, susijęs su galimybe gauti dokumentinių įrodymų nacionaliniame teisme pareikštam ieškiniui dėl atsakomybės pagrįsti, negali būti laikomas „viršesniu viešuoju interesu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę; jis laikytinas privačiu interesu.

(žr. 99 punktą)

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 100 punktą)

8.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 107, 108 punktus)

9.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 114–116 punktus)

10.    Komisijos pranešimas 2002/C 244/03 dėl santykių su skundo pateikėju Bendrijos teisės pažeidimų klausimu negali būti teisinis pagrindas, leidžiantis vertinti institucijos sprendimo pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais neleisti susipažinti su „EU Pilot“ dokumentais teisėtumą. Iš tiesų minėtame pranešime nenustatyta jokių taisyklių, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais per įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą, net ir per „EU Pilot“ procedūrą, ir skundą pateikusiems asmenims nesuteikiama jokių teisių šiuo klausimu. Priešingai, jame tik nurodyta, kad, kalbant apie įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą, galimybė susipažinti su dokumentais turi būti suteikiama vadovaujantis Reglamentu Nr. 1049/2001. Šiomis aplinkybėmis minėtas pranešimas negali turėti jokios įtakos prašymų leisti susipažinti su dokumentais vertinimui pagal Reglamentą Nr. 1049/2001.

(žr. 130 punktą)