2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Cour administrative (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Berlioz Investment Fund S.A. / Directeur de l'administration des Contributions directes
(Byla C-682/15)1
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2011/16/ES – Administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje – 1 straipsnio 1 dalis – 5 straipsnis – Trečiajam asmeniui pateiktas informacijos prašymas – Atsisakymas suteikti informaciją – Sankcija – Prašomos informacijos „numatomo reikalingumo“ sąvoka – Institucijos, į kurią kreipiamasi, atliekamas patikrinimas – Teismo kontrolė – Apimtis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 51 straipsnis – Sąjungos teisės įgyvendinimas – 47 straipsnis – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teismo ir trečiojo asmens galimybė susipažinti su besikreipiančiosios institucijos pateiktu prašymu)
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Cour administrative
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: Berlioz Investment Fund S.A.
Atsakovas: Directeur de l'administration des Contributions directes
Rezoliucinė dalis
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip: kai valstybė narė savo teisės aktuose numato, kad asmeniui, kuris, mokesčių institucijoms keičiantis informacija, be kita ko, pagal 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančios Direktyvą 77/799/EEB nuostatas, atsisako ją suteikti, skiriama piniginė sankcija, ji įgyvendina Sąjungos teisę, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir todėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija taikoma.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį reikia aiškinti taip: asmuo, kuriam skirta piniginė sankcija už administracinio sprendimo, kuriuo jis įpareigojamas suteikti informaciją, kai nacionalinės mokesčių institucijos ja keičiasi pagal Direktyvą 2011/16, neįvykdymą, turi teisę ginčyti šio sprendimo teisėtumą.
Direktyvos 2011/16 1 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį reikia aiškinti taip: informacijos, kurios viena iš kitos prašo valstybės narės, „numatomas reikalingumas“ yra sąlyga, kurią prašymas suteikti informaciją turi atitikti, kad valstybei narei, į kurią kreipiamasi, kiltų pareiga dėl jo imtis veiksmų, ir sykiu tai yra asmeniui skirto šios valstybės narės sprendimo dėl įpareigojimo ir sprendimo skirti sankciją už šio sprendimo neįvykdymą teisėtumo sąlyga.
Direktyvos 2011/16 1 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį reikia aiškinti taip: institucijos, į kurią kreipiamasi, atliekamas šia direktyva grindžiamo besikreipiančiosios institucijos prašymo suteikti informaciją teisėtumo patikrinimas turi apimti ne tik šio prašymo atitikties formaliems reikalavimams kontrolę – atlikdama tokį patikrinimą ši institucija turi taip pat turėti galimybę įsitikinti, kad prašoma informacija nėra visiškai nereikalinga, kiek tai susiję su atitinkamo mokesčių mokėtojo ir informaciją galbūt turinčio trečiojo asmens tapatybe bei nagrinėjamo mokesčių tyrimo poreikiais. Šias Direktyvos 2011/16 nuostatas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį reikia aiškinti taip: kai asmuo pateikia skundą dėl institucijos, į kurią kreipiamasi, skirtos sankcijos už tai, kad jis neįvykdė sprendimo dėl įpareigojimo, kurį ji priėmė gavusi Direktyva 2011/16 grindžiamą besikreipiančiosios institucijos prašymą suteikti informaciją, įgyvendindamas savo kompetenciją nacionalinis teismas gali ne tik pakeisti skirtą sankciją, bet ir patikrinti šio sprendimo dėl įpareigojimo teisėtumą. Kiek tai susiję su minėto sprendimo teisėtumo sąlyga – prašomos informacijos numatomu reikalingumu, – teismas gali patikrinti tik tai, ar nėra akivaizdaus tokio reikalingumo nebuvimo.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą reikia aiškinti taip: vykdydamas teisminę kontrolę valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismas turi turėti galimybę susipažinti su valstybei narei, į kurią kreipiamasi, skirtu besikreipiančiosios valstybės narės prašymu suteikti informaciją. Tačiau susijęs asmuo neturi teisės susipažinti su visu šiuo prašymu suteikti informaciją, nes tai slaptas dokumentas pagal Direktyvos 2011/16 16 straipsnį. Kad toks asmuo galėtų išsamiai išdėstyti savo poziciją dėl prašomos informacijos numatomo reikalingumo nebuvimo, iš esmės užtenka, kad jis turėtų šios direktyvos 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.
____________1 OL C 78, 2016 2 29.