Language of document : ECLI:EU:T:2018:795

Sujungtos bylos T202/10 RENV II ir T203/10 RENV II

Stichting Woonlinie ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Socialinis būstas – Pagalbos schema, skirta socialinio būsto bendrovėms – Esama pagalba – Valstybės narės įsipareigojimai – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta suderinama su vidaus rinka – Reglamento (EB) Nr. 659/1999 17 straipsnis – Bendros ekonominės svarbos paslauga – SESV 106 straipsnio 2 dalis – Viešosios paslaugos užduoties apibrėžimas“

Santrauka – 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Parengiamieji aktai – Netaikymas – Komisijos raštas, kuriame išreikštos abejonės dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka ir pasiūlytos tinkamos priemonės – Aktas, kurio priėmimas yra sprendimo, kuriuo konstatuojamas pagalbos nesuderinamumas su vidaus rinka, rengimo procedūros etapas – Netaikymas

(SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 17 straipsnis)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pagalbos schema – Sąvoka – Individualios pagalbos suteikimas – Įtraukimas

(SESV 108 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio d punktas)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pagalbos schema – Sąvoka – Teisės nuostatos, kuri būtų šios sistemos pagrindas, būtinybė – Nebuvimas

(SESV 108 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio d punktas)

4.      Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Esamo pagrindo plėtojimas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalis)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės, skirtos įmonės vykdomų viešosios paslaugos užduočių sąnaudoms kompensuoti – Netaikymas – Sprendime „Altmark“ nustatytos sąlygos – Kumuliacinis pobūdis

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

6.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės, skirtos įmonės vykdomų viešosios paslaugos užduočių sąnaudoms kompensuoti – „Altmark“ testo, kuriuo siekiama nustatyti, ar buvo suteikta pagalba, ir SESV 106 straipsnio 2 dalyje nustatyto testo, kuris leidžia nustatyti pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, skirtumas

(SESV 106 straipsnio 2 dalis ir 107 straipsnio 1 dalis)

7.      Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Bendros ekonominės svarbos paslaugų apibrėžimas – Valstybių narių diskrecija – Ribos – Komisijos kontrolė ir teisminė kontrolė, apribotos akivaizdžios klaidos atveju

(SESV 106 straipsnio 2 dalis ir 107 straipsnio 1 dalis)

8.      Valstybių teikiama pagalba – Esama pagalba – Priemonės, skirtos įmonės vykdomų viešosios paslaugos užduočių sąnaudoms kompensuoti – Komisijos atliekamas pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka nagrinėjimas – Būtinybė atsižvelgti į pernelyg didelės kompensacijos riziką tik ateityje

(SESV 106 straipsnio 2 dalis ir 107 straipsnio 1 dalis)

9.      Konkurencija – Įmonės, įpareigotos administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą – Pernelyg didelių išlaidų, patiriamų dėl viešosios paslaugos užduoties, vertinimas – Komisijos diskrecija

(SESV 106 straipsnio 2 dalis)

1.      Kadangi Komisijos pagal Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles, 17 straipsnį parengtas raštas, kuriame išreiškiamos abejonės dėl pagalbos schemos suderinamumo su vidaus rinka ir siūlomos tinkamos priemonės, yra pirmas sprendimo, kuriuo konstatuojamas pagalbos schemos nesuderinamumas su vidaus rinka, rengimo etapas ir kadangi šiame sprendime patvirtintos šios abejonės, ieškovui negali būti draudžiama remtis šiame rašte pateikto vertinimo neteisėtumu grindžiant ieškinį dėl to sprendimo.

(žr. 41 punktą)

2.      Iš Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio d punkto matyti, jog dėl to, kad yra suteikta individuali pagalba, negalima atmesti galimybės, jog egzistuoja schema, pagal kurią ši pagalba suteikiama.

Šiuo atžvilgiu tai, kad Komisija gavo skundų dėl turto individualių pardavimų žemesnėmis nei rinkos kainomis, nepaneigia pagalbos schemos, pagal kurią ši individuali pagalba buvo suteikta, egzistavimo.

(žr. 50 punktą)

3.      Teisės normos, kaip pagalbos schemos pagrindo, egzistavimo neapima pagalbos schemos apibrėžtis, pateikta Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio d punkte.

(žr. 51 punktą)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 63 punktą)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 72–74 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 76, 77 punktus)

7.      Nors valstybė narė turi didelę diskreciją apibrėžti tai, ką ji laiko bendros ekonominės svarbos paslauga (BESP), vis dėlto tai neatleidžia jos nuo pareigos teisiškai įrodyti, kad šios apibrėžties apimtis yra būtina ir proporcinga realiam viešosios paslaugos poreikiui. Iš tiesų pareiga įrodyti, jog BESP yra pakankamai aiškiai apibrėžta, tenka nacionalinėms valdžios institucijoms. Tai, kad valstybė narė neįrodė, jog šie kriterijai yra įvykdyti, arba jų nepaisymas gali reikšti akivaizdžią vertinimo klaidą, į kurią Komisija turi atsižvelgti.

Atsižvelgiant, viena vertus, į didelę diskreciją, kurią turi valstybė narė apibrėždama BESP užduotį ir jos įvykdymo sąlygas, ir, kita vertus, į akivaizdžia klaida apribotos kontrolės, kurią šiuo atžvilgiu yra įgaliota atlikti Komisija, apimtį, Komisijos vertinimo kontrolė, kurią turi atlikti Bendrasis Teismas, taip pat negali peržengti šios ribos, taigi ši kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar Komisija teisingai konstatavo, kad valstybė narė padarė akivaizdžią klaidą, arba atmetė tokios klaidos buvimą.

(žr. 81, 82, 98 punktus)

8.      Komisijos atliekamas esamos pagalbos nagrinėjimas gali baigtis tik ateityje taikomo sprendimo priėmimu. Todėl Komisija gali pasiūlyti tinkamas priemones tik tuo atveju, jei mano, kad atitinkama finansavimo sistema kelia pernelyg didelės kompensacijos grėsmę ateityje.

Šiomis aplinkybėmis, nors įmanoma, kad vykdant nuolatinę esamos pagalbos kontrolę galimos pernelyg didelės kompensacijos praeityje tyrimas konkrečiomis bylos aplinkybėmis gali atskleisti interesą įvertinti šios esamos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, vis dėlto toks tyrimas nėra savaime būtinas tam, kad teisingai būtų įvertinta būtinybė pasiūlyti tinkamas priemones ateičiai ir tam, kad šios priemonės būtų nustatytos. Pernelyg didelės kompensacijos grėsmė ateityje ar šios grėsmės nebuvimas galiausiai iš esmės priklauso nuo konkrečių pačios finansavimo sistemos savybių, o ne nuo to, kad praeityje ši sistema iš tiesų lėmė pernelyg didelę kompensaciją.

Šiuo atžvilgiu pagal Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles, 17 straipsnį parengtame rašte, kuriame pateiktas preliminarus Komisijos vertinimas, ji neįrodė, kad papildomai atitinkamų bendrovių veiklai iš tiesų buvo naudojama valstybės pagalba ar kad iš tikrųjų buvo teikiamos kryžminės subsidijos.

(žr. 120, 154–156 punktus)

9.      Taigi BESP apibrėžtis reikalinga siekiant užtikrinti pagalbos proporcingumo sąlygos laikymąsi, t. y. užtikrinti, kad suteikta kompensacija neviršytų to, kas būtina su viešąja paslauga susijusiai užduočiai atlikti.

Todėl prašydama nacionalinių valdžios institucijų apibrėžti su socialiniu būstu susijusią BESP socialiai remtinų namų ūkių tikslinės grupės atžvilgiu, Komisija jų prašo aiškiai nustatyti su viešąja paslauga susijusias užduotis, kurioms teikiamos kompensacijos. Ši tiksli apibrėžtis leidžia nustatyti dėl BESP užduoties vykdymo patirtas išlaidas ir išvengti, pirma, pernelyg didelės kompensacijos ir, antra, to, kad būsto bendrovių veiklai, nesusijusiai su BESP, būtų teikiama valstybės pagalba, siekiant išvengti kryžminių subsidijų.

(žr. 148, 149 punktus)