BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. kovo 19 d.(*)

„Viešasis paslaugų pirkimas – Bendrijos viešųjų pirkimų procedūra – Informacinių paslaugų, susijusių su telematinėmis sistemomis, skirtomis stebėti akcizais apmokestinamų produktų judėjimą, teikimas – Konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Konkurse dalyvaujantis konsorciumas – Priimtinumas – Vienodo požiūrio į konkurso dalyvius ir skaidrumo principai – Laimėtojo nustatymo kriterijai – Gero administravimo ir rūpestingumo principai – Pareiga motyvuoti – Akivaizdi vertinimo klaida“

Byloje T‑50/05

Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokato N. Korogiannakis,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą L. Parpala ir K. Kańska, vėliau L. Parpala ir E. Manhaeve, galiausiai L. Parpala, E. Manhaeve ir M. Wilderspin,

atsakovę,

dėl 2004 m. lapkričio 18 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimo atmesti ieškovės ir kitos bendrovės sudaryto konsorciumo pateiktą pasiūlymą, pateiktą dalyvauti konkurse teikti informacines paslaugas, susijusias su telematinių sistemų, skirtų stebėti akcizais apmokestinamų produktų judėjimą Europos Bendrijoje pagal akcizo mokesčio netaikymo sistemą, koncepcijos sukūrimo, sistemų sukūrimo ir jų aptarnavimo bei priežiūros darbais bei sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu, panaikinimo,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai E. Cremona (pranešėja) ir S. Frimodt Nielsen,

posėdžio sekretorė C. Kantza, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. kovo 17 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        Europos Bendrijų Komisijos sudaromoms viešojo paslaugų pirkimo sutartims taikomos 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74, toliau – finansinis reglamentas) pirmosios dalies V antraštinės dalies nuostatos ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145, toliau – įgyvendinimo taisyklės), nuostatos, galiojusios šios bylos faktinių aplinkybių susidarymo momentu.

 Faktinės bylos aplinkybės

I –  Akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo sistema (EMCS)

2        2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą Nr. 1152/2003/EB dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (OL L 162, 2003, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 386), kuriame pripažinta, jog būtina turėti akcizais apmokestinamų prekių judėjimo stebėjimo kompiuterizuotą sistemą (EMCS), kuri valstybėms narėms sudarytų galimybę turėti informacijos apie tokį judėjimą realiu laiku ir atlikti reikalingus patikrinimus (Sprendimo Nr. 1152/2003 3 konstatuojamoji dalis).

3        Sprendimo Nr. 1152/2003 1 straipsniu sukuriama EMCS.

4        Be to, Sprendimo Nr. 1152/2003 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Komisija užtikrina, kad, kuriant Bendrijos sudėtines dalis kompiuterizuotoje sistemoje, kuo didesnis dėmesys būtų teikiamas tam, kad būtų panaudojama kuo daugiau NCTS ir kad būtų užtikrinta, jog kompiuterizuota sistema yra suderinta ir, jei techniškai įmanoma, integruota į NCTS, tokiu būdu siekiant sukurti integruotą kompiuterizuotą sistemą akcizais apmokestinamų prekių judėjimui Bendrijos viduje bei iš trečiųjų šalių ar į jas gabenamų akcizais bei kitais mokesčiais apmokestinamų prekių judėjimui prižiūrėti.“

5        Remiantis dokumentais EMCS turėjo būti sukurta keturiais etapais nuo 2002 iki 2009 m. (0 etapas kartu su 1, 2 ir 3 etapais).

6        0 etapas turėjo būti tarpinis galutinio EMCS paleidimo etapas. Šiame etape akcizų srityje veikiančios informacinės sistemos turėjo būti išlaikytos ir saugomos iki tol, kol jos bus integruotos į EMCS, šiai tik pradėjus veikti. Su 0 etapu susijusias užduotis turėjo atlikti sutarties Fiscalis Information Technology Systems, Koncepcijos kūrimas, sistemų sukūrimas, aptarnavimas bei priežiūra(FITS‑DEV) kontrahentas.

7        1 etape turėjo būti sukurta EMCS ir apibrėžta jos koncepcija. Koncepciją turėjo parengti sutarties EMCS System Spécifications (ESS) (toliau – sutartis ESS) kontrahentas. Šio kontrahento darbas turėjo būti baigtas 2005 m. viduryje.

8        Galiausiai 2 ir 3 etapai turėjo būti kūrimo ir diegimo etapai, susiję su sutarties „Telematinių sistemų, skirtų stebėti akcizais apmokestinamų prekių judėjimą Europos Bendrijoje pagal akcizo mokesčio netaikymo sistemą, koncepcija, kūrimas, aptarnavimas ir priežiūra (EMCS‑DEV)‑(TAXUD/2004/AO‑004)“ (toliau – aptariama sutartis) kontrahento vykdoma veikla.

II –  Aptariamos sutarties sudarymas

9        2004 m. liepos 20 d. skelbime apie konkursą, kuris paskelbtas Europos Sąjungos Oficialiojo leidinio priede (OL 2004, S 139), Komisijos Mokesčių ir Muitų sąjungos generalinis direktoratas (toliau – aptariamas GD arba perkančioji organizacija) paskelbė viešą konkursą aptariamai sutarčiai sudaryti. Ši sutartis turėjo būti sudaryta su subjektu, pateikusiu ekonomiškai palankiausią pasiūlymą, t. y. subjektu, pasiūliusiu geriausią kainos ir kokybės santykį. Galutinė pasiūlymų priėmimo data nustatyta 2004 m. rugpjūčio 31 diena.

10      Prie kvietimo teikti pasiūlymus pridėtų specifikacijų 10 punkte nustatyti tokie aptariamos laimėtojo nustatymo kriterijai:

„10. Laimėtojo nustatymo kriterijai

Sutartis bus sudaryta su ekonomiškai palankiausią pasiūlymą pateikusiu konkurso dalyviu. Vertinant pasiūlymus bus atsižvelgta į šiuos kriterijus:

1.      Siūlomo sprendimo kokybė:

1. – Siūlomos strategijos tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti (40/100).

2. – Siūlomų metodų ir priemonių, kokybinių standartų ir kokybės procedūrų tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti (30/100).

3. – Siūlomos komandos organizavimo tinkamumas reikiamoms užduotims įgyvendinti (20/100).

4. – Pasiūlymo sandara, aiškumas ir išsamumas (10/100).

Pasiūlymai, kurie už kiekvieną kokybės kriterijų surenka ne mažiau nei 50 % reikiamų balų ir visus balus kartu sudėjus gauna ne mažiau kaip 60 % reikiamų balų, bus papildomai vertinami atsižvelgiant į kainą.

2.      Kaina

Geriausias kainos ir kokybės santykio pasiūlymas bus nustatytas taip:

–      pasiūlymui, gavusiam geriausią techninio rezultato įvertinimą, bus suteiktas 100 taškų kokybės rodiklis. Likusiems pasiūlymams bus suteikti mažesni kokybės rodikliai atsižvelgiant į techninį rezultatą,

–      žemiausios kainos pasiūlymui bus suteiktas 100 taškų kainos rodiklis. Likusiems pasiūlymams bus suteikti didesni kainos rodikliai atsižvelgiant į jų kainą.

Kiekvieno pasiūlymo kokybės ir kainos santykis skaičiuojamas kokybės rodiklį dalijant iš kainos rodiklio. Aukščiausią rezultatą gaus tas pasiūlymas, kurio kainos ir kokybės santykis bus geresnis.“

11      2004 m. rugpjūčio 27 d. faksu ieškovė Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, pagal Graikijos teisę įsteigta bendrovė, veikianti informacinių technologijų ir komunikacijų srityje, pareiškė išlygas dėl aptariamos sutarties sudarymo procedūros, kurios grindžiamos galimu viešojo konkurso neobjektyvumu, kuris naudingas konkurso dalyviams, anksčiau buvusiems aptariamo GD tiekėjams, to paties viešojo konkurso aiškių specifikacijų trūkumu ir tikslių bei objektyvių konkurso dalyvių vertinimo kriterijų trūkumu. Tame pačiame fakse ji taip pat paprašė perkančiosios organizacijos atidėti pasiūlymų pateikimo terminą, kol bus išspręstos nurodytos problemos.

12      2004 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė pateikė pasiūlymą kartu su Prancūzijos bendrove Steria SA (toliau – konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymas).

13      2004 m. laišku perkančioji organizacija pareiškė nuomonę, kad 2004 m. rugpjūčio 27 d. fakse ieškovės suformuluotos išlygos yra nepagrįstos ir atsisakė tenkinti jos prašymą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą.

14      2004 m. rugsėjo 6 d. faksu atsakydama į minėtą 2004 m. rugsėjo 3 d. laišką ieškovė išreiškė abejonių dėl viešojo konkurso procedūros suderinamumo su finansinio reglamento 92 straipsniu ir įgyvendinimo taisyklių 131 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

15      2004 m. spalio 5 d. laišku perkančioji organizacija atsakė, kad laikomasi finansinio reglamento 92 straipsnio ir įgyvendinimo taisyklių 131 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų.

16      Vokai su pasiūlymais buvo atplėšti 2004 m. rugsėjo 8 d. Buvo gauti penki pasiūlymai ir visi jie pripažinti galiojančiais. Vienas pasiūlymas buvo atmestas pritaikius atmetimo kriterijus. Kitas pasiūlymas atmestas atlikus kokybės vertinimą. Taigi galutiniam kainos ir kokybės vertinimui buvo pateikti tik trys pasiūlymai, tarp kurių buvo ir konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymas.

17      Vertinimo komisija pasiūlė sutartį sudaryti su Intrasoft International SA (toliau – Intrasoft), kurios pasiūlyme buvo pateiktas geriausias kainos ir kokybės santykis. Komisijos vertinimu konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymas konkurse užėmė trečią vietą.

18      Perkančioji organizacija patvirtino vertinimo komisijos pasiūlymą ir 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimu sudarė aptariamą sutartį.

19      Viešojo konkurso procedūros rezultatai ieškovei buvo pateikti 2004 m. lapkričio 18 d. laišku. Tame laiške nurodyta, kad „[jos] pasiūlymas nebuvo atrinktas, nes įvertinus gautus pasiūlymus ir atsižvelgus į specifikacijose išdėstytus sutarties pasirašymo kriterijus, jis nebuvo geriausias kainos ir kokybės santykio atžvilgiu“.

20      Registruotu laišku ir 2004 m. lapkričio 22 d. faksu ieškovė perkančiosios organizacijos paprašė pateikti tokią informaciją ir dokumentus: konkursą laimėjusio dalyvio pavadinimą ir, jei pastarasis turi partnerį (ar partnerių) arba subrangovą (ar subrangovų), jo (jų) pavadinimą (pavadinimus) bei sutarties, kuri buvo su juo (jais) sudaryta, dalies dydį; ieškovės techninio pasiūlymo ir konkursą laimėjusio pasiūlymo kiekvieno laimėtojo nustatymo kriterijaus įvertinimą; vertinimo komisijos ataskaitos kopiją ir ieškovės finansinio pasiūlymo palyginimo su konkursą laimėjusiu finansiniu pasiūlymu kriterijus ir, konkrečiai, kiekvieno minėto pasiūlymo įvertinimus. 2004 m. gruodžio 8 d. faksu ieškovė pakartojo savo prašymą.

21      2004 m. gruodžio 10 d. laišku perkančioji organizacija pateikė atsakymą ir ieškovei pateikė vertinimo komisijos ataskaitos ištrauką. Šioje ištraukoje, be kita ko, pateikti minėtos komisijos komentarai apie Intrasoft ir konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymus dėl kiekvieno aptariamo laimėtojo nustatymo kriterijaus. Tie komentarai išdėstyti taip:

„A.      Intrasoft […]

Bendras komentaras

Puikus pasiūlymas, įrodantis išsamų aptariamų klausimų išmanymą, o pasirinktas projekto valdymo būdas yra išsamus ir gerai apgalvotas. Išsamumas, nuodugni galinčių kilti problemų analizė ir kokybės valdymo klausimams skiriamas dėmesys sudaro viso pasiūlymo kokybę. Vienintelė silpna vieta yra struktūrinės analizės trūkumas, kuris vis dėlto apskritai nesumažina viso pasiūlymo kokybės. Pasiūlymas grindžiamas tvirtu akcizų srities ir jos politinės bei organizacinės aplinkos Komisijoje ir valstybėse narėse išmanymu. Metodai ir komandos organizavimas yra labai kokybiški bei įrodo, kad bus įmanoma susidoroti su didele užduotimi, įskaitant [įrodant] ir reikiamą lankstumą. Darytina išvada, kad šis pasiūlymas yra visiškai tinkamas, kad būtų galima prisiimti atsakomybę už projektą.

Kriterijus: siūlomos strategijos tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti

Ši bendrovė puikiai išmano problemas, kurias reikės spręsti kuriant EMCS, ir akivaizdžiai žino, kaip projekto sudedamosios dalys susijusios tarpusavyje. Pasiūlyme išsamiai ir aiškiai aprašyta įgyvendinimo strategija bei metodai ir labai aiškiai išdėstytas projekto dalių aprašymas. Jos vizija ir strategija grindžiama labai tvirtu ir išsamiu projekto planu. Pateikta gera galimybės iš naujo panaudoti NSTI sudedamąsias dalis analizė. Pasiūlyme pateiktas reikalavimų kontrolės sąrašas ir taip pabrėžiamas išsamus projekto tikslų išmanymas bei jų susiejimas su „aukščiausio lygio“ reikalavimais, apibrėžtais viešojo konkurso specifikacijoje. Pasiūlyme yra daug kokybės rodiklių, apimančių visas veiklos sritis ir papildančių specifikacijoje nurodytus rodiklius. Šio pasiūlymo nedidelė silpnoji vieta yra struktūrinių klausimų (tvirtumo, išplėtimo ir veikimo) analizės išsamumo trūkumas.

Kriterijus: siūlomų metodų ir priemonių, kokybinių standartų ir kokybės procedūrų tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti

Siūlomi metodai ir priemonės aprašyti ypač išsamiai. Bendras požiūris, kuriame derinamas RUP [Rational Unified Process] koncepcijos kūrimo etape ir TEMPO – sistemų kūrimo etape, įrodo, kad gerai suvokiami dviejų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymo etapų skirtumai. Požiūris į kokybės užtikrinimą labai gerai apgalvotas, nes siūlomi ir proceso, ir produkto kokybės rodikliai, ir yra pagrįstas „pagrindiniais vertinimo kriterijais“. Konkurso dalyvis gerai išmano Cosmic‑FFP principus [išnaša praleista], tačiau aprašymas yra labiau teoriškas ir jo pasiūlyme trūksta praktinio įgyvendinimo (pvz., nenurodytos naudotinos priemonės). Nepaisant labai gero infrastruktūros kūrimo apibūdinimo, saugumo įranga konkurso dalyvio patalpose nesirūpinama.

Kriterijus: siūlomos komandos organizavimo tinkamumas reikiamoms užduotims įgyvendinti

Komandos sandara ir jos organizacija labai gerai apibrėžtos dėl ataskaitų sandaros, labai tikslaus profilių identifikavimo (iš viso 23) ir aprašymo, išsamus kiekvieno profilio kompetencijų aprašymas. Komandos sandara labai gerai subalansuota, joje yra vadovų, prekybos ekspertų, verslo analitikų, atsakingų už kūrybą asmenų, koncepcijų kūrėjų, techninės pagalbos paslaugų operatorių ir t. t. Komandos narių vaidmuo ir atsakomybė labai gerai apibrėžti. Komandos dydis (apie 60 asmenų) yra logiškas ir nuoseklus atsižvelgiant į būsimos užduoties apimtį. Pasiūlyme užtikrintas mažas darbuotojų kaitos procentas, kuris yra apie 80 % komandos personalo, taip darbuotojai negalės būti perkelti dirbti prie kitų projektų.

Kriterijus: pasiūlymo sandara, aiškumas ir išsamumas

Kalbant apie visų projekto veiklos sričių vykdymą, pasiūlymas yra aiškus ir išsamus. Bendras pristatymas yra aiškus, pateikta daug aiškinamųjų schemų. Informaciją rasti ir perskaityti lengva, nes išdėstyta suprantamai. Šiam pasiūlymui trūksta tik akronimų paaiškinimo lentelės.

B.      [Evropaïki Dynamiki‑Steria]

Bendras komentaras

Nors šiame pasiūlyme pateikta keletas įdomių pasiūlymų struktūros prasme, jis yra per daug abstraktus: iš koncepcijos ir sistemų kūrimo aprašymo faktiškai nematyti konkretaus EMCS sukūrimo. Pasiūlyme išdėstyta metodika yra nuosekli geriausios patirties ir informacinių sistemų kūrimo veikalų santrauka. Tačiau čia ir vėl konkretūs EMCS kūrimo aspektai aptariami labai bendrai, o siūloma analizė nėra visiškai išsami. Komandos organizavimo aprašymas yra geras, tačiau iš jo negalima spręsti, kad tinkamai suvokiama nuolatinės pagalbos vartotojams būtinybė [EMCS projekto] kuriant koncepciją. Pasiūlyme yra keletas prieštaravimų, kurie kelia abejonių dėl šio pasiūlymo patikimumo.

Kriterijus: siūlomos strategijos tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti

Konkurso dalyvis pateikė ataskaitą apie EMCS techninę sandarą, jo pasiūlymas dėl sandaros (pvz., Web paslaugų naudojimas) yra įdomus, nurodyti pradiniai bandymai siūlyti techninius sprendimus ir pasiūlymas dėl infrastruktūros sukūrimo. Pasiūlyme pateiktas išsamus darbų etapų sąrašas, kuriame nuosekliai išdėstyti užklausos, planavimo, tiekimo ir priėmimo mechanizmai bei kokybės rodikliai. Tačiau bendras planas labai abstraktus ir jame labai nedaug analizuojami konkretūs EMCS aspektai. Siūloma strategija šiek tiek paviršutiniška. Joje pateikta daug ištraukų iš kitų šaltinių (pvz., ilgos ištraukos iš IBM‑Rational RUP dokumentacijos), tačiau nepaaiškinta jų svarba šiam projektui. Iš pasiūlymo matyti, kad neišsiaiškinta specifikacija, nes jame minimi darbai, kurie jau atlikti arba bus atlikti įsigaliojus sutarčiai. Jame siūlomi struktūriniai elementai, kurie netiks EMCS aplinkoje nei veikimo, nei plėtros prasme. Pasiūlyme yra tam tikrų prieštaravimų, visų pirma dėl planavimo: pvz., kai kurie kūrimo darbai pradedami dar nepradėjus kurti koncepcijos.

Kriterijus: siūlomų metodų ir priemonių, kokybinių standartų ir kokybės procedūrų tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti

Apskritai, siūlomi metodai pristatyti gerai. Pasiūlyme pateiktas tikslus informacinės infrastruktūros kūrimas ir geras atitinkamų su saugumu susijusių aspektų aprašymas. Daug standartinių nuorodų, [panašių į naudojimo instrukcijas], daroma kalbant apie sandarą, normas, informacines priemones ir infrastruktūros sudedamąsias dalis (pvz., XML, X509, J2EE). Prie jų pridėta keli šimtai puslapių HP, Oracle, CISCO ir t. t. naudojimo instrukcijų bei brošiūrų, tačiau dažniausiai be jokio pagrindo ar aiškaus ryšio su EMCS tikslais. Pasiūlyme išsamiai aprašyta Cosmic FFP, tačiau vertinimui siūlomos priemonės (Calico ir Costar) yra tinkamos tik Cocomo II metodika grindžiamiems vertinimams, o tai nenuoseklu (žr. 4.1.3.5.1 skirsnį). RUP visame pasiūlyme laikoma projekto valdymo „metodu“, tačiau kūrimo aplinkai siūlomos programinės įrangos pasiūlyme nenurodyta jokia IBM‑Rational licencija.

Kriterijus: siūlomos komandos organizavimo tinkamumas reikiamoms užduotims įgyvendinti

Komandos organizavimo aprašymas yra geras, o tai rodo, kad suvokiama jos sudėties kaita atsižvelgiant į projekto pažangą nuo koncepcijos kūrimo iki sistemų kūrimo, perdavimo, įskaitant saugumą, bandymus ir techninę pagalbą. Sąveika komandos viduje taip pat gerai išdėstyta. Iš 67 asmenų sudarytos komandos dydis yra tinkamas. Nepaisant to, kad pasiūlyme pabrėžiama, jog patirtis muitinės ir akcizų srityje neišvengiamai reikalinga kompetencijai įrodyti, praktiškai pasiūlyme nepateikta nieko, kas įrodytų tokios rūšies kompetencijos turėjimą.

Kriterijus: pasiūlymo sandara, aiškumas ir išsamumas

Pasiūlymo pristatymas yra aiškus. Sandara ir bendras vaizdas yra geri. Tačiau neįtikėtinai abstraktūs dokumentai ir išsamumo trūkumas yra kliūtis pasiūlymo aiškumui.“

22      Ieškovei pateiktoje vertinimo komisijos ataskaitos ištraukoje taip pat yra konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria ir bendrovės Intrasoft pasiūlymo kokybės vertinimo lyginamoji lentelė ir šių dviejų pasiūlymų kainos ir kokybės santykio vertinimo lyginamoji lentelė. Šios lentelės pateiktos taip:

Lyginamoji vertinimo lentelė ITT TAXUD/2004/AO‑004 EMCS‑DEV
Kriterijai												[…]		Intrasoft				Evropaïki Dynamiki‑Steria							[…]		[…]
Kokybė
Siūlomos strategijos tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti (/40)														35,1				23,2
Siūlomų metodų ir priemonių, kokybinių standartų ir kokybės procedūrų tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti (/30)																24,5				16,7
Siūlomos komandos organizavimo tinkamumas reikiamoms užduotims įgyvendinti (/20)																		17,6				14,5
Pasiūlymo sandara, aiškumas ir išsamumas(/10)																				8,5				5,8
Bendras kokybės vertinimas														85,7				60,2
Kokybės rodiklis (maksimalus atskaitos taškas yra 100)														100				70

Lyginamoji vertinimo lentelė ITT TAXUD/2004/AO‑004 EMCS‑DEV
Kriterijai				[…]	Intrasoft		Evropaïki Dynamiki‑Steria		[…]	[…]
Bendras kokybės vertinimas					85,7		60,2
Kokybės rodiklis (maksimalus atskaitos taškas yra 100)					100		70
Siūloma kaina TBP/(IS+EI) (eurais) (IT paslaugos ir avansas už infrastruktūros kūrimą)					11 634 533		15 078 693
Racionalizuotos kainos rodiklis (minimalus atskaitos taškas yra 100)					100		130
Kokybės rodiklis ir kainos rodiklis					1		0,54

23      2004 m. gruodžio 30 d. registruotu laišku ir faksu ieškovė pateikė pastabas apie jai pateiktos vertinimo komisijos ataskaitos ištrauką ir pakartojo nuomonę, kad aptariamos sutarties sudarymo procedūra prieštarauja finansiniam reglamentui ir taikomiems teisės aktams.

24      2005 m. sausio 14 d. laišku perkančioji organizacija pranešė, kad atidžiai išnagrinės 2004 m. gruodžio 30 d. laiške ieškovės iškeltus klausimus ir kad pastarajai kaip įmanoma greičiau bus pateiktas išsamus atsakymas.

25      2005 m. vasario 17 d. laiške perkančioji organizacija atsakė į ieškovės pastabas, pateiktas 2004 m. gruodžio 30 d. laiške.

26      Pranešimas apie aptariamos sutarties sudarymą paskelbtas 2005 m. kovo 2 d. Europos Sąjungos Oficialiojo leidinio priede (OL 2005, S 43).

 Procesas ir šalių reikalavimai

27      2005 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.

28      2006 m. spalio 30 d. laišku Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, ieškovės paprašė raštu atsakyti į klausimus dėl ieškinio priimtinumo. Šį prašymą ieškovė patenkino per nustatytą terminą.

29      Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

30      2009 m. vasario 3 d. laišku Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių raštu atsakyti į klausimus. Tuo pačiu laišku jis Komisijos taip pat paprašė pateikti dokumentus. Šį prašymą šalys patenkino per nustatytą terminą.

31      2009 m. kovo 2 d. laišku Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, kiekvienos šalies paprašė pateikti rašytines pastabas apie kitos šalies pateiktus atsakymus į Bendrojo Teismo klausimus, išdėstytus 2009 m. vasario 3 d. laiške. Šiuos prašymus šalys patenkino per nustatytą terminą.

32      Per 2009 m. kovo 17 d. posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

33      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti Komisijos sprendimą nepasirinkti jos pasiūlymo ir sutartį sudaryti su pasirinktu konkurso dalyviu,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas net ir tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas.

34      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

I –  Dėl priimtinumo

A –  Šalių argumentai

35      Oficialiai nekeldama prieštaravimo dėl priimtinumo Komisija atkreipia Bendrojo Teismo dėmesį į tai, kad Steria, kita konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria narė, neginčijo perkančiosios organizacijos sprendimo nepasirinkti minėto konsorciumo pasiūlymo ir sutartį sudaryti su kitu konkurso dalyviu ir kad, be kita ko, iš ieškinio nematyti, kad ieškovė tą sprendimą užginčijo Steria vardu. Todėl galima daryti išvadą, kad minėtą sprendimą ieškovė ginčija vien tik savo vardu.

36      Dublike ieškovė atsakė, kad Evropaïki Dynamiki‑Steria yra konsorciumo vadovė, ir kadangi ji visiškai atsakinga už pasiūlymo parengimą ir suformulavimą, turi teisę pareikšti ieškinį, ir kad nei Bendrijos teisės aktai, nei teismų praktika nereikalauja, kad visi konkurse dalyvaujančio konsorciumo nariai skųstų ginčijamą sprendimą dėl sutarties sudarymo. Be to, ieškovė šiuos argumentus išdėstė raštu atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus (žr. šio sprendimo 28 punktą).

37      Komisija neginčijo minėtos ieškovės pozicijos.

B –  Bendrojo Teismo vertinimas

38      Bendrasis Teismas mano, kad šiuo atveju vertėtų išnagrinėti, ar ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, apie kurį jai buvo pranešta 2004 m. lapkričio 18 d. laišku ir kuriame nuspręsta nepasirinkti konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymo bei sudaryti aptariamą sutartį su kitu konkurso dalyviu (toliau – ginčijamas sprendimas).

39      Pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą „kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs“.

40      Kadangi šioje byloje ginčijamas sprendimas formaliai skirtas konkurso dalyviui, t. y. konsorciumui Evropaïki Dynamiki‑Steria, tai nereiškia, kad, kaip galima matyti iš ieškovės raštu pateiktų atsakymų į Bendrojo Teismo klausimus (žr. šio sprendimo 28 punktą), kurių Komisija neginčijo ir dėl kurių Bendrasis Teismas neturi pagrindo abejoti, konsorciumas Evropaïki Dynamiki‑Steria niekada neturėjo juridinio asmens statuso. Tačiau, remiantis EB 230 straipsniu, kadangi šis ad‑hoc darinys yra skaidrus savo narių atžvilgiu, abi jį sudarančios bendrovės turi būti laikomos ginčijamo sprendimo adresatėmis. Todėl ieškovė, kaip ginčijamo sprendimo adresatė turi teisę jį užginčyti pagal EB 230 straipsnyje nustatytas sąlygas.

41      Tai reiškia, kad ieškovės ieškinys yra priimtinas.

II –  Dėl esmės

42      Ieškiniui pagrįsti ieškovė pateikia penkis pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas nediskriminavimo ir laisvos konkurencijos principų pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas finansinio reglamento, įgyvendinimo taisyklių, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 322) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) nuostatų pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, kurią perkančioji organizacija padarė vertindama konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymą. Ketvirtasis pagrindas ginčijamas tinkamos informacijos ir motyvavimo nepateikimu. Penktasis pagrindas grindžiamas gero administravimo ir rūpestingumo principų pažeidimu.

43      Bendrasis Teismas mano, kad visų pirma reikėtų iš eilės išnagrinėti pirmąjį, antrąjį ir penktąjį pagrindus, o po to ketvirtąjį ir trečiąjį. Tokia tvarka pasirinkta dėl to, kad pirmasis, antrasis ir penktasis pagrindai susiję su aptariamos sutarties sudarymo procedūra, o ketvirtasis ir trečiasis pagrindai susiję su pačiu ginčijamu sprendimu.

A –  Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo nediskriminavimo ir laisvos konkurencijos principų pažeidimu

1.     Šalių argumentai

44      Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė konkurso dalyvių nediskriminavimo ir laisvos konkurencijos principus, nes jai nepateikė (nepaisant to, kad ji tuo klausimu pateikė prašymą iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) dviejų rūšių techninės informacijos, kuri buvo reikalinga pasiūlymams dėl ginčijamos sutarties parengti, t. y., pirma, tikslios EMCS specifikacijos ir, antra, techninės informacijos apie su EMCS susijusias esamas informacines programas, konkrečiai, naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (NSTI) šaltinio kodo. Toks tariamas Komisijos įsipareigojimų nevykdymas galėjo būti naudingas tiems konkurso dalyviams, kurie yra arba buvo aptariamo GD kontrahentai, ar turėjo ryšių su tokiais kontrahentais, todėl turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su minėta informacija. Šie konkurso dalyviai, tarp kurių yra konkurso laimėtojas, galėjo pateikti konkurencingesnius pasiūlymus nei ieškovė tiek technine, tiek finansine prasme.

45      Visų pirma, kalbant apie EMCS specifikacijas, ieškovė pažymi, kad jos dar nebuvo pateiktos per aptariamos sutarties sudarymo procedūrą, o buvo tik rengiamos kito kontrahento pagal kitą sutartį. Ji teigia, kad Komisija nepaaiškina, kaip konkurso dalyvis galėjo tinkamai laikytis informacinės sistemos tikslų ir reikalavimų neturėdamas jokios išsamios specifikacijos, ir kelia klausimą, kaip jo pasiūlymas galėjo būti „geresnis“ už sutartį vykdančio kontrahento pasiūlymą, jei pastarasis vienintelis turėjo minėtas specifikacijas.

46      Antra, kalbėdama apie NSTI šaltinio kodą ieškovė pažymi, kad Komisija atsisakė jį jai suteikti be rimto pagrindo ir nepaisydama pateikto prašymo šiuo klausimu. Atvirkščiai, konkurso laimėtojas žinojo minėtą kodą, nes jis buvo Komisijos kontrahentas kuriant NSTI, ir todėl galėjo pateikti konkurencingesnį pasiūlymą nei ieškovė.

47      Siekdama įrodyti, kaip svarbu turėti informacijos apie NSTI šaltinio kodą norit pateikti pasiūlymą aptariamai sutarčiai sudaryti, ieškovė pateikia tokius argumentus.

48      Pirma, ji remiasi Sprendimo Nr. 1152/2003 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje aptariamos sutarties kontrahentui siūloma kiek įmanoma iš naujo panaudoti NSTI, nes siekiama tikslo sukurti integruotą kompiuterinę akcizais apmokestinamų prekių judėjimo Bendrijoje sistemą. Remdamasi šio straipsnio turiniu ieškovė daro išvadą, kad minėtu sprendimu reikalaujama, kad ginčijamos sutarties kontrahentas iš naujo panaudotų NSTI šaltinio kodą ir jos sandarą.

49      Antra, ji remiasi dalies Nr. 7.1, kuri pateikta specifikacijos techniniame priede, kuriame galėjo būti pateikta nuoroda į NSTI šaltinio kodą, aprašu.

50      Trečia, ji remiasi vertinimo komisijos komentaru apie konkurso laimėtojo pasiūlymą, kuriame pasakyta, kad tame pasiūlyme pateikta gera galimybės iš naujo panaudoti NSTI sudedamąsias dalis (komponentus) analizė. Ieškovė teigia, kad žodžių junginys „sudedamosios dalys“ šiuo atveju akivaizdžiai reiškia įvairias šaltinio kodo sudedamąsias dalis.

51      Ketvirta, kalbant apie finansinę pusę, ieškovė, norėdama įrodyti, jog reikia žinoti NSTI šaltinio kodą, kad būtų galima pateikti pasiūlymo kainą, teigia, jog Komisija konkurso dalyvių paprašė pasiūlymuose nurodyti ne tik vieneto kainą, kaip ji pati teigia, bet ir, svarbiausia, biudžetą bei bendrą EMCS ir visų susijusių paslaugų pateikimo kainą. Vykdydami tokį Komisijos reikalavimą konkurso dalyviai turėtų tiksliai įvertinti projekto apimtį ir sudėtingumą, o tam reikia žinoti šaltinio kodą. Jo nežinodama ieškovė buvo priversta padidinti pasiūlymo kainą, kad būtų galima atsižvelgti į dėl jo nežinojimo kylančią riziką. Atvirkščiai, kadangi konkurso laimėtojas žinojo minėtą kodą, jis galėjo pateikti konkurencingesnį pasiūlymą, kuris siekė tik 50 % aptariamai sutarčiai galimo skirti biudžeto.

52      Galiausiai ieškovė pažymi, kad kitame viešajame konkurse dėl kitos sutarties [sutartis, apimanti muitinės informacinių sistemų, susijusių su aptariamo GD informaciniais projektais, koncepcijos kūrimą, sistemų kūrimą, priežiūrą ir pagalbą (CUST‑DEV) (TAXUD/2005/AO‑001)], kuris buvo paskelbtas netrukus po viešojo konkurso dėl aptariamos sutarties paskelbimo ir kuriame aptariamas GD taip pat buvo perkančioji organizacija, konkurso dalyviams NSTI šaltinio kodas buvo paskelbtas. Todėl ji prašo Komisijos paaiškinti tokį skirtingą požiūrį. Be to, per teismo posėdį ieškovė teigė, kad ši byla panaši į bylą, kurioje priimtas 2008 m. kovo 12 d. Sprendimas Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją (T‑345/03, Rink. p. II‑341), kuriame Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės nurodytam pagrindui, grindžiamam vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo pažeidimu bei panaikino Komisijos priimtą sprendimą dėl sutarties sudarymo.

53      Komisija ginčija ieškovės argumentus.

2.     Bendrojo Teismo vertinimas

54      Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi viešieji pirkimai, visiškai ar iš dalies finansuojami iš biudžeto, sudaromi laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo principų.

55      Taigi remiantis nusistovėjusia teismų praktika, perkančioji organizacija privalo kiekviename viešojo konkurso procedūros etape užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio principo ir atitinkamai kad visi konkurso dalyviai turėtų lygias galimybes (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C‑496/99 P, Rink. p. I‑3801, 108 punktas; 1998 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos sprendimo Embassy Limousines & Services prieš Parlamentą, T‑203/96, Rink. p. II‑4239, 85 punktas ir 2005 m. kovo 17 d. Sprendimo AFCon Management Consultants ir kt. prieš Komisiją, T‑160/03, Rink. p. II‑981, 75 punktas).

56      Pagal vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principą, kurio tikslas – skatinti sveiką ir veiksmingą konkurenciją tarp viešajame pirkime dalyvaujančių įmonių, visi konkurso dalyviai turi turėti vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymų sąlygas, o tai reiškia, kad visų konkurentų pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos (šiuo klausimu žr. 2001 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo SIAC Construction, C‑19/00, Rink. p. I‑7725, 34 punktą ir 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Universale‑Bau ir kt., C‑470/99, Rink. p. I‑11617, 93 punktą).

57      Iš teismų praktikos matyti, jog vienodo požiūrio principas apima skaidrumo pareigą, kad būtų galima patikrinti, ar jo buvo laikytasi (2002 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo HI, C‑92/00, Rink. p. I‑5553, 45 punktas ir 56 punkte minėto Sprendimo Universale‑Bau ir kt. 91 punktas).

58      Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos pusės nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo. Jis reiškia, kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą arba specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai (55 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš CAS Succhi di Frutta 111 punktas).

59      Taigi skaidrumo principas taip pat reikalauja, kad visa atitinkama techninė informacija, reikalinga geram skelbimo apie pirkimą arba specifikacijų supratimui, būtų, kai tik įmanoma, pateikta visoms viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūroje dalyvaujančioms įmonėms tam, kad, viena vertus, leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią apimtį ir juos aiškinti vienodai, ir, kita vertus, leistų perkančiajai organizacijai veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka aptariamos sutarties kriterijus (52 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 145 punktas).

60      Šiuo atveju ieškovė kaltina Komisiją, kad pastaroji jai nepateikė dviejų rūšių techninės informacijos, kuri, jos manymu, buvo reikalinga pasiūlymams pateikti ir kurią vis dėlto kiti konkurso dalyviai turėjo. Atsižvelgiant į šio sprendimo 55–58 punktuose nurodytą teismų praktiką, tokiu tariamu Komisijos įsipareigojimų neįvykdymu, jei jis būtų patvirtintas, būtų pažeistos konkurso dalyvių lygios galimybės ir skaidrumo principas, kuris kyla iš vienodo požiūrio principo.

61      Kaip Bendrasis Teismas nusprendė 52 punkte minėtame Sprendime Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją (147 punktas), toks lygių galimybių ir skaidrumo principo pažeidimas, kuris laikomas įrodytu, yra ikiteisminės procedūros pažeidimas, būtent – atitinkamų šalių teisės į informaciją pažeidimas. Dėl šio procedūrinio pažeidimo nagrinėjamas sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei nustatyta, kad nesant šio pažeidimo administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, jeigu ieškovė būtų galėjusi susipažinti su nagrinėjama informacija nuo procedūros pradžios ir jeigu šiuo klausimu būtų buvusi galimybė, – nors ir maža, – kad ieškovė būtų pasiekusi kitokią administracinės procedūros baigtį (žr. 52 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 147 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

62      Todėl reikia visų pirma išnagrinėti, ar šiuo atveju informacija yra skirtinga ta prasme, kad kai kurie konkurso dalyviai, tarp jų ir konkurso laimėtojas, per viešąjį konkursą turėjo informacijos, kurios ieškovė teigia neturėjusi. Antra, jei būtų nustatyta, kad konkurso dalyviai turėjo skirtingą informaciją, reikėtų išsiaiškinti, ar ta informacija buvo naudinga rengiant pasiūlymus. Ir tik tokiu atveju ta informacija disponavęs konkurso dalyvis būtų turėjęs pranašumą kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. Trečia, reikia išnagrinėti, ar naudingas informacijos skirtingumas atsirado dėl Komisijos padaryto procedūros pažeidimo. Tokiu atveju, jei toks pažeidimas bus nustatytas, reikėtų nagrinėti, ketvirta, ar nesant šio pažeidimo viešojo konkurso procedūra būtų pasibaigusi kitaip. Vertinant šiuo atžvilgiu, toks trūkumas būtų konkurso dalyvių lygių galimybių pažeidimas tik tiek, kiek iš ieškovės pateiktų paaiškinimų aiškiai ir pakankamai pagrįstai būtų matyti, kad procedūros rezultatas jos atžvilgiu galėjo būti kitoks (šiuo klausimu žr. 52 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 148 ir 149 punktus).

63      Šie argumentai taikomi kiekvienai techninės informacijos, kuri nebuvo pateikta ieškovei, kategorijai, t. y. EMCS specifikacijos (pirmoji pagrindo dalis) ir NSTI šaltinio kodas (antroji pagrindo dalis).

a)     Dėl pirmos ieškinio pagrindo dalies, susijusios su EMCS specifikacijos nepateikimu

64      Ieškovė iš esmės teigia, kad per viešojo konkurso procedūrą nepateikus tikslių EMCS specifikacijų buvo sudarytos palankesnės sąlygos tiems konkurso dalyviams (tarp jų ir konkurso laimėtojui), kurie jau teikė paslaugas aptariamam GD ir kurie dėl tos priežasties jau buvo susipažinę su tomis specifikacijomis. Todėl tie konkurso dalyviai galėjo pateikti tikslesnius pasiūlymus, kurie dėl to buvo konkurencingesni nei ieškovės.

65      Kaip nurodyta 62 punkte, visų pirma reikia išnagrinėti, ar šiuo atveju informacija yra skirtinga ta prasme, kad kai kurie konkurso dalyviai, tarp jų ir konkurso laimėtojas, turėjo, priešingai nei ieškovė, EMCS specifikacijas.

66      Remiantis minėtos sutarties sudarymo sąlygomis (žr. šio sprendimo 7 punktą) matyti, kad EMCS kūrimo projekte, į kurį patenka minėta sutartis, numatytas 1 etapas, per kurį ESS sutarties kontrahentas turėjo parengti EMCS specifikacijų apibrėžtį. Komisija pabrėžė, kad tai yra „bendros“ EMCS specifikacijos (angl. – high level specifications). Minėtose sutarties sąlygose taip pat pažymėta, kad ESS sutarties kontrahentas turėjo pateikti šias specifikacijas anksčiau ir iš dalies tuo pačiu metu, kai aptariamos sutarties kontrahentas pateikia specifikacijas. Komisija pabrėžė, kad vykdant aptariamą sutartį parengtos specifikacijos yra susijusios su EMCS taikymu (toliau – taikymo specifikacijos) (angl. – application‑related specifications), priešingai nei vykdant ESS sutartį parengtos šios sistemos „bendrosios“ specifikacijos. Galiausiai minėtose sąlygose nustatyta, kad ESS sutarties kontrahentas savo darbą turėjo baigti 2005 m. viduryje.

67      Remiantis ieškovės argumentais matyti, kad jos kaltinimas susijęs su tariamu EMCS „bendrųjų“ specifikacijų nepateikimu konkurso dalyviams.

68      Be to, Komisija teigė, o ieškovė jai neprieštaravo, kad ESS sutarties kontrahentas, t. y. Siemens, EMCS specifikacijas rengti pradėjo 2004 m. birželio mėn. (ir baigė 2005 m. balandžio mėn.), o viešasis konkursas aptariamai sutarčiai sudaryti buvo paskelbtas 2004 m. liepą, o galutinis pasiūlymo terminas baigėsi 2004 m. rugpjūčio 31 d. Todėl atsižvelgiant į Komisijos argumentus, kurių ieškovė neginčijo, reikia konstatuoti, kad nuo Siemens atliekamų EMCS specifikacijų rengimo darbų pradžios iki galutinio termino pateikti pasiūlymams aptariamai sutarčiai sudaryti praėjo tik trys mėnesiai, o tai reiškia, kad viešojo konkurso paskelbimo metu nebuvo parengtos naudotinos EMCS specifikacijos, su kuriomis susipažinęs konkurso dalyvis būtų galėjęs turėti pranašumą.

69      Galiausiai ieškovė ir Komisija pabrėžė, kad ESS sutarties kontrahentas Siemens taip pat dalyvavo konkurse aptariamai sutarčiai sudaryti.

70      Remiantis šia informacija reikia daryti tokias toliau išdėstytas išvadas.

71      Pirma, akivaizdu, kad nė vienas konkurso dalyvis, įskaitant konkurso laimėtoją, negalėjo turėti daugiau informacijos, susijusios su EMCS specifikacijomis, nei ieškovė, nes tų specifikacijų nebuvo arba jos buvo tik pradinės rengimo stadijos. Taigi skirtingos informacijos pateikimas, dėl kurio būtų pažeistas vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principas, neįrodytas.

72      Antra, tai kad EMCS specifikacijos neegzistavo viešojo konkurso aptariamai sutarčiai sudaryti paskelbimo momentu, yra ne Komisijos padarytas procedūrinis pažeidimas, o EMCS kūrimo plano, kuriame numatyta tas specifikacijas parengti sudarius atskirą ESS sutartį, kuri sudaryta anksčiau nei aptariama sutartis, rezultatas.

73      Trečia, net darant prielaidą, kad Siemens pavyko vykdant ESS sutartį, kurios kontrahentu ji buvo, parengti specifikacijas, kuriomis būtų galima pasinaudoti rengiant pasiūlymus aptariamai sutarčiai sudaryti, tokia aplinkybė nėra lemiama, nes Siemens pasiūlymas, pateiktas aptariamai sutarčiai sudaryti, nebuvo pasirinktas. Be to, tai, kad Siemens dalyvavo viešajame konkurse aptariamai sutarčiai sudaryti ir dėl to tiesiogiai konkuravo su konkurso dalyviu, kuris buvo pasirinktas sutarčiai sudaryti, verčia manyti, kad ta bendrovė minėtam konkurso dalyviui neperdavė tariamų žinių apie EMCS specifikacijas. Taigi jokia aplinkybė neleidžia tvirtinti, kad kuris nors konkurso dalyvis pasinaudojo kokia nors privilegija susipažinti su minėtomis specifikacijomis.

74      Kadangi ieškovė neįrodė, kad kai kurie konkurso dalyviai, tarp jų ir konkursą laimėjęs dalyvis, turėjo daugiau informacijos apie EMCS specifikacijas nei ji, reikia daryti išvadą, kad, kiek tai susiję su šia techninės informacijos rūšimi, konkurso dalyviams nebuvo taikytas skirtingas požiūris. Todėl ieškinio pagrindo pirmoji dalis turi būti atmesta.

b)     Dėl antros ieškinio pagrindo dalies, susijusios su NSTI šaltinio kodo nepateikimu

75      Ieškovė iš esmės teigia, kad perkančioji organizacija, atsisakydama jai suteikti NSTI šaltinio kodą, sudarė palankesnes sąlygas konkurso laimėtojui, kuris taip pat buvo Komisijos kontrahentas diegiant minėtąją NSTI ir dėl to tikrai žinojo šaltinio kodą. Turėdamas šią informaciją, konkurso laimėtojas galėjo pateikti konkurencingesnį pasiūlymą nei ieškovės tiek techniniu, tiek finansiniu aspektu.

 Dėl skirtingos informacijos pateikimo konkurso laimėtojo naudai

76      Komisija neginčija, kad perkančioji organizacija turėjo NSTI šaltinio kodą iki viešojo konkurso aptariamai sutarčiai sudaryti procedūros pradžios ir kad ji jo nepateikė konkurso dalyviams. Ji teigia nusprendusi, kad jis nereikalingas rengiant pasiūlymus.

77      Taip pat neginčijama, kad konkurso laimėtojas žinojo NSTI šaltinio kodą rengdamas savo pasiūlymą, nes jis buvo aptariamo GD kontrahentas, kiek tai susiję su NSTI.

78      Darytina išvada, kad viešojo konkurso aptariamai sutarčiai sudaryti procedūros pradžioje ir iki pasiūlymų pateikimo galutinio termino konkurso laimėtojas turėjo techninės informacijos, kurios ieškovė negalėjo turėti, nes jis buvo aptariamo GD kontrahentas NSTI sukurti.

 Dėl NSTI šaltinio kodo naudos rengiant pasiūlymus

79      Tam, kad nustatytas skirtingos informacijos pateikimas būtų laikomas konkurso laimėtojo pranašumu rengiant pasiūlymą, reikia, kad ta informacija būtų naudinga rengiant pasiūlymus aptariamai sutarčiai sudaryti ta prasme, kad dėl jos neturėjimo pasiūlymas būtų prastesnis kokybiškai ir finansiškai.

80      Šiuo atveju ir atsižvelgiant į šalių argumentus reikia įvertinti NSTI šaltinio kodo naudingumą rengiant pasiūlymus aptariamai sutarčiai sudaryti. Visų pirma vertėtų pateikti dvi pastabas.

81      Visų pirma, kaip matyti iš šalių argumentų, šaltinio kodas yra rašytinių instrukcijų visuma, pateikta informacinio programavimo kalba, kuri leidžia sukurti kompiuterinę programą. Tai taip pat reiškia, kad šaltinio kodas yra vienas pirmųjų informacinės įrangos, kurią reikia sukurti tam, kad programinė įranga galėtų veikti, etapų.

82      Per teismo posėdį Komisija pabrėžė, o ieškovė tam neprieštaravo, kad NSTI ir EMCS visiškai skiriasi viena nuo kitos, nes NSTI susijusi su muitinės sritimi, o EMCS – su akcizų sritimi. Kalbant apie NSTI, šia priemone iš esmės naudojasi muitinės darbuotojai, o EMCS atveju šia priemone naudotųsi ūkio subjektai. Tai reiškia, kad šių dviejų sistemų „tikslinė grupė“ yra skirtinga, todėl šių sistemų funkcijos yra nevienodos.

83      Pirmiausiai ieškovė, grįsdama teiginį dėl NSTI šaltinio kodo naudos, remiasi šio sprendimo 4 punkte minėto Sprendimo Nr. 1152/2003 3 straipsnio 2 dalimi.

84      Šiuo atveju reikia pasakyti, kad minėtas sprendimas yra EMCS kūrimo teisinis pagrindas ir kad to sprendimo 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas EMCS ir NSTI santykis. Komisijai buvo patikėta užduotis užtikrinti, kad EMCS būtų integruota į NSTI, jei tai techniškai įmanoma, kadangi iškeltas tikslas – sukurti integruotą kompiuterinę sistemą, taikomą akcizais apmokestinamų prekių judėjimui Bendrijoje. Būtent siekdama įvykdyti šią užduotį Komisija paskelbė viešąjį konkursą aptariamai sutarčiai sudaryti. Skelbdama šį viešąjį konkursą Komisija, kaip perkančioji organizacija, nusprendė, kad minėtoje 3 straipsnio 2 dalyje pateiktas žodžių junginys „kaip įmanoma labiau panaudoti <…> NSTI“ nereiškia, jog konkurso dalyviams reikia nurodyti NSTI šaltinio kodą, kad jie galėtų parengti pasiūlymus. Šią „žinią“ konkurso dalyviams ji pateikė dokumentuose, susijusiuose su aptariamu viešuoju konkursu.

85      Šiuo atveju Komisija remiasi EMCS kūrimo valdymo plano, kuris buvo pateiktas konkurso dalyviams ir ieškovei, 4.2.1 punktu „NSTI patirtimi grindžiamas EMCS kūrimas“ (angl. – The EMCS development based on NCTS experience); jame pateiktame „NSTI patirties“, į kurią reikia atsižvelgti kuriant EMCS, aprašyme neminimas NSTI šaltinio kodas arba, a fortiori, būtinybė jį turėti, kad būtų galima pateikti pasiūlymą. Be to, paaiškinime Nr. 46, kuris buvo pateiktas per sutarties sudarymo procedūrą, perkančioji organizacija patikslino, kad kai aptariama sutartis bus sudaryta, „aptariamos sutarties kontrahento užduotis bus pasiūlyti, o aptariamo GD – nuspręsti, kokią NSTI struktūros ir programų šaltinio kodo dalį panaudoti iš naujo“, ir kad „šia informacija, [t. y. NSTI šaltinio kodu] galės pasinaudoti tik pasirinktas konkurso dalyvis“.

86      Todėl ieškovė šiuo atveju negali remtis Sprendimo Nr. 1152/2003 3 straipsnio 2 dalimi grįsdama savo teiginį dėl NSTI šaltinio kodo žinojimo naudos, nes minėtame straipsnyje pateiktą nurodymą „kaip įmanoma labiau panaudoti <…> NSTI“ perkančioji organizacija įgyvendino konkrečiai ir skaidriai paskelbdama aptariamą viešąjį konkursą, todėl konkurso dalyviams nebuvo būtina žinoti minėto šaltinio kodo, kad jie galėtų parengti pasiūlymus.

87      Antra, grįsdama savo teiginį ieškovė remiasi specifikacijų techniniame priede dalies Nr. 7.1 aprašu. Jis išdėstytas taip:

„Dalis Nr. 7.1: Programos kūrimas

Šis dalis taikoma centralizuotai sukurtų programų (CDA), su bandymais susijusių programų ir programų centrinėms paslaugoms (pvz., MCC, ETA, SETA, CS/RD ir CS/MIS) kūrimui ir priežiūrai.

Kuriamos programos kaip įmanoma labiau turi būti grindžiamos NSTI programų sandara ar net šaltinio kodu:

<…>“

88      Šios dalies aprašyme iš tikrųjų minimas NSTI šaltinio kodas. Tačiau šis aprašymas, priešingai nei teigia ieškovė, neįrodo minėto kodo naudos pasiūlymų rengimui, tačiau įrodo, kad jis bus naudingas vykdant darbus vėlesniame etape jau po aptariamos sutarties sudarymo, t. y., kai pasirinktas konkurso dalyvis pradės vykdyti sutartį.

89      Be to, tokia išvada darytina remiantis minėtu paaiškinimu Nr. 46 (žr. šio sprendimo 85 punktą).

90      Darytina išvada, kad tiek dalies Nr. 7.1 aprašymas, tiek paaiškinimas Nr. 46 visiškai neįrodo NSTI šaltinio kodo naudos pasiūlymų aptariamai sutarčiai sudaryti rengimui, tačiau įrodo, jog „žinia“, kurią perkančioji organizacija norėjo perduoti konkurso dalyviams reiškia, pirma, kad tas kodas nereikalingas rengiant pasiūlymus, tačiau bus reikalingas tik vėlesniame etape, kai pasirinktas konkurso dalyvis vykdys aptariamą sutartį, ir, antra, kad perkančioji organizacija turės nuspręsti, kokia NSTI šaltinio kodo dalis bus panaudota iš naujo. Beje, per teismo posėdį Komisija nurodė, kad galiausiai perkančioji organizacija nusprendė EMCS kūrimo projekte nepanaudoti nė vienos NSTI šaltinio kodo eilutės.

91      Todėl ieškovės argumentas, grindžiamas NSTI šaltinio kodo paminėjimu dalies Nr. 7.1 aprašyme, negali būti priimtas.

92      Trečia, tas pats taikytina ir ieškovės argumentui, grindžiamam konkrečiu vertinimo komisijos komentaru apie pasirinktą konkurso dalyvį (žr. šio sprendimo 50 punktą). Ieškovė nepateikia jokios informacijos, įrodančios, kad žodžių junginys „NSTI sudedamosios dalys“, kurį vartoja vertinimo komisija, reiškia NSTI šaltinio kodo sudedamąsias dalis. Šiuo atveju remiantis dokumentais, susijusiais su viešuoju konkursu aptariamai sutarčiai sudaryti, matyti, kad perkančioji organizacija konkurso dalyviams pateikė tam tikrus dokumentus apie NSTI, kurie, kaip visiškai teisingai pažymi Komisija, apima įvairiausias temas, nuo metodikos iki kokybės užtikrinimo procedūrų, nuo sistemų koncepcijų iki bandymų procedūrų ir nuo NSTI programų funkcinio aprašymo iki pagrindinių operacijų specifikacijų. Todėl galima teigti, kad vertinimo komisija, kalbėdama apie galimybę iš naujo panaudoti „NSTI sudedamąsias dalis“, darė nuorodą į galimybę iš naujo panaudoti NSTI elementus, nurodytus konkurso dalyviams pateiktuose dokumentuose. Bet kokiu atveju ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti šitokią analizę.

93      Ketvirta, ieškovė taip pat neįrodo NSTI šaltinio kodo žinojimo naudos nustatant pasiūlymo kainą. Reikia priminti, kad ieškovė iš esmės teigia, jog nustatydami kainą konkurso dalyviai turėjo tiksliai įvertinti darbų apimtį ir sudėtingumą, o tam reikėjo žinoti šaltinio kodą. Kadangi ieškovė nežinojo šaltinio kodo, ji negalėjo tiksliai įvertinti projekto apimties ir sudėtingumo ir iš esmės todėl buvo priversta didinti pasiūlymo kainą.

94      Šių ieškovės argumentų negalima priimti.

95      Pirma, NSTI šaltinio kodas nebuvo reikalingas EMCS kūrimo projekto apimčiai ir sudėtingumui įvertinti. Kaip jau buvo minėta, NSTI ir EMCS yra skirtingos sistemos (žr. šio sprendimo 82 punktą) ir perkančioji organizacija aiškiai nurodė konkurso dalyviams, taigi ir ieškovei, kad NSTI šaltinio kodas nėra reikalingas pasiūlymams rengti (žr. šio sprendimo 90 punktą).

96      Kaip per teismo posėdį teigė Komisija, o ieškovė neprieštaravo, kalbant apie veiklą, kurios kaina priklauso nuo projekto apimties ir sudėtingumo vertinimo, perkančioji organizacija, pati nustačiusi dienų, kurios turi būti skirtos darbams atlikti, skaičių, konkurso dalyvių tik paprašė nurodyti vieneto kainas, išreikštas dienos tarifu kiekvienam reikalingo darbuotojo profiliui (t. y., be kita ko, koncepcijos kūrėjai, programuotojai ir analitikai). Šios vieneto kainos turėjo būti padaugintos iš perkančiosios organizacijos nustatyto dienų skaičiaus ir taip turėjo būti gauta pasiūlymo kaina. Nustatydama nurodytai veiklai įvykdyti reikalingų dienų skaičių, perkančioji organizacija pati įvertino reikiamų atlikti darbų apimtį ir taip palengvino konkurso dalyviams tenkančią naštą, kad šie konkuruotų dėl siūlomo dienos tarifo už kiekvieną reikalingų darbuotojų profilį. Taigi ieškovė neįrodė, kad NSTI šaltinio kodo nežinojimas turėjo kokį nors poveikį siūlomam dienos tarifui už jos darbuotojus.

97      Darytina išvada, kad NSTI šaltinio kodo žinojimo nauda ieškovės pasiūlymo kainos nustatymui yra neįrodyta.

98      Galiausiai ieškovės argumentai dėl NSTI šaltinio kodo žinojimo nepagrįsti 52 punkte minėtu sprendimu Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją. Priešingai nei šioje byloje, kurioje aptariamos sutarties objektu esanti kompiuterinė sistema EMCS skiriasi nuo sistemos, kurios šaltinio kodas nebuvo pateiktas – NSTI – (žr. šio sprendimo 82 punktą), byla, kurioje priimtas ieškovės nurodytas sprendimas, buvo susijusi su kompiuterine sistema Cordis, nauja tos pačios sistemos Cordis versija, kurios šaltinio kodas nebuvo pateiktas (minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 7 punktas). Šioje byloje kalbant apie NSTI šaltinio kodo naudą, negalima aptikti jokios analogijos tarp šios bylos ir bylos, kurioje priimtas 52 punkte minėtas Sprendimas Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją.

99      Tas pats taikytina ir ieškovės argumentui, grindžiamam sutartimi CUST‑DEV (žr. šio sprendimo 52 punktą). Šiuo atveju pastabose, kurias Komisija pateikė atsakydama į 2009 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo laišką (žr. šio sprendimo 31 punktą), nurodyta, kad sutartis CUST‑DEV susijusi su kompiuterinėmis programomis, naudojamomis muitinės srityje, kuriai taip pat priklauso NSTI, ir todėl minėtos sistemos šaltinio kodas konkurso dalyviams buvo pateiktas pagrįstai. Tačiau aptariamos sutarties atveju taip nėra, nes ši sutartis susijusi su akcizų srityje naudojamomis programomis, t. y. srityje, kuri nesusijusi su muitinės sritimi. Per teismo posėdį ieškovė neginčijo šio Komisijos teiginio, todėl Bendrasis Teismas neturi jokio pagrindo juo abejoti.

100    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus reikia daryti išvadą, kad NSTI šaltinio kodo nauda pasiūlymų rengimui aptariamai sutarčiai sudaryti neįrodyta. Todėl ieškovės ieškinio pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

101    Darytina išvada, kad turi būti atmestas visas ieškinio pagrindas.

B –  Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo finansinio reglamento, įgyvendinimo taisyklių ir direktyvų 92/50 bei 2004/18 pažeidimu

1.     Šalių argumentai

102    Ieškovė teigia, kad aptariamos laimėtojo nustatymo kriterijai yra nepakankamai konkretūs ir neaiškus jų kiekis, todėl vertinimo komisija negalėjo objektyviai jų analizuoti. Palikdama tokį trūkumą perkančioji organizacija pažeidė finansinio reglamento 97 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnį, Direktyvos 92/50 17 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2004/18 nuostatas.

103    Komisija ginčija ieškovės argumentus.

2.     Bendrojo Teismo vertinimas

104    Visų pirma reikia pabrėžti, kad pagal finansinio reglamento 105 straipsnį nuo 2003 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo tas reglamentas, direktyvos dėl viešųjų tiekimo, paslaugų ir rangos sutarčių koordinavimo Bendrijos institucijų ir jų vardu sudarytoms sutartims taikomos tik tiek, kiek tai susiję su klausimais dėl ribų, nustatančių skelbimo tvarką, dėl procedūrų pasirinkimo ir dėl atitinkamų laiko terminų. Tai reiškia, kad ieškovės kaltinimai, susiję su aptariamos laimėtojo nustatymo kriterijais, turi būti nagrinėjami atsižvelgiant tik į finansinio reglamento ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

105    Be to, reikia priminti, kad, remiantis finansinio reglamento 97 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnio 1 dalies b punktu, aptariama sutartis turi būti sudaryta su ekonomiškai palankiausią pasiūlymą pateikusiu konkurso dalyviu.

106    Taip pat reikia priminti, kad siekiant užtikrinti, jog pasiūlymo atrankos sutarčiai sudaryti stadijoje bus laikomasi skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų, finansinio reglamento 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, sudarydama sutartį su ekonomiškai palankiausią pasiūlymą pateikusiu konkurso dalyviu, privalo nustatyti ir skelbime apie viešąjį konkursą išdėstyti laimėtojo nustatymo kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima įvertinti pasiūlymų turinį. Remiantis įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnio 2 dalimi šie kriterijai turi būti grindžiami sutarties tikslu. Remiantis tos nuostatos 3 dalimi, perkančioji organizacija skelbime apie viešąjį pirkimą arba specifikacijose privalo taip pat nurodyti santykinį svorį, kurį ji suteikia kiekvienam kriterijui, nustatytam siekiant pasirinkti ekonomiškai palankiausią pasiūlymą.

107    Tačiau šios nuostatos leidžia perkančiajai organizacijai pasirinkti laimėtojo nustatymo kriterijus, kuriais remiantis bus vertinami pasiūlymai. Taigi visi kriterijai, kuriuos perkančioji organizacija ketina nustatyti, visais atvejais turi būti susiję su ekonomiškai palankiausio pasiūlymo pasirinkimu (šiuo klausimu žr. 2003 m. vasario 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimų Renco prieš Tarybą, T‑4/01, Rink. p. II‑171, 66 punktą ir Strabag Benelux prieš Tarybą, T‑183/00, Rink. p. II‑135, 74 punktą).

108    Be to, perkančiosios organizacijos nustatyti kriterijai ekonomiškai palankiausiam pasiūlymui atrinkti nebūtinai turi būti kiekybinio pobūdžio arba išskirtinai orientuoti tik į kainas. Net jei specifikacijose nurodyti kriterijai išdėstyti ne kiekybiniais terminais, vertinant pasiūlymus jie gali būti taikomi objektyviai ir vienodai, ir jie visiškai tinkami pasirenkant ekonomiškai palankiausią pasiūlymą (šiuo klausimu žr. 107 punkte minėto Sprendimo Renco prieš Tarybą 67 ir 68 punktus).

109    Šiuo atveju visų pirma reikia priminti, kad aptariamos laimėtojo nustatymo kriterijai pateikti tiek skelbime apie viešąjį pirkimą [IV punkto 2 dalis], tiek specifikacijose, pridėtose prie kvietimo teikti pasiūlymus. Todėl finansinio reglamento 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta skelbimo sąlyga yra įvykdyta.

110    Be to, reikia priminti, kad laimėtojo nustatymo kriterijai, kuriuos ieškovė laiko neaiškiais ir subjektyviais, išdėstyti taip:

„1.      Siūlomo sprendimo kokybė:

–      siūlomos strategijos tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti (40/100),

–      siūlomų metodų ir priemonių, kokybinių standartų ir kokybės procedūrų tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti (30/100),

–      siūlomos komandos organizavimo tinkamumas reikiamoms užduotims įgyvendinti (20/100),

–      pasiūlymo sandara, aiškumas ir išsamumas (10/100).“

111    Todėl reikia konstatuoti, kad ieškovė toli gražu nepagrindžia argumentų, jog minėti kriterijai tariamai neaiškūs ir subjektyvūs, nes jie visiškai aiškiai išdėstyti. Be kita ko, ji nepateikia jokios įtikinamos informacijos savo teiginiams pagrįsti, kuri leistų konstatuoti, jog nustatydama tuos kriterijus perkančioji organizacija nesilaikė pareigos laikytis skaidrumo ir vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principų. Atvirkščiai, ieškovė tik pakartoja argumentus, išdėstytus pirmajame ieškinio pagrinde dėl tariamo tikslaus prašomų paslaugų aprašymo ir tikslių reikalavimų darbams atlikti nebuvimo.

112    Skaitant minėtus kriterijus matyti, kad jie koncentruojami į tokius dalykus: konkurso dalyvių siūloma strategija (pirmasis kriterijus), konkurso dalyvių siūlomi metodai, priemonės, kokybiniai standartai ir kokybės procedūros (antrasis kriterijus), siūlomos komandos organizavimas (trečiasis kriterijus) ir pasiūlymo sandara, aiškumas ir išsamumas (ketvirtasis kriterijus). Ieškovė nei paaiškina, nei pateikia įrodymų, kodėl šie kriterijai nepagrįsti aptariamos sutarties tikslu. Be to, niekas nesuteikia galimybės abejoti šių kriterijų tinkamumu ekonomiškai palankiausiam pasiūlymui nustatyti, nes šie kriterijai tikrai užtikrina tinkamą paslaugų, nurodytų aptariamos sutarties sąlygose, teikimą ir paties pasiūlymo vertę.

113    Nors šie kriterijai tikrai nėra kiekybiniai, vien tik dėl šio fakto daryti išvadą, kad perkančioji organizacija juos taikė neobjektyviai ir nevienodai, negalima (šiuo klausimu žr. 107 punkte minėto Sprendimo Renco prieš Tarybą 67 ir 68 punktus). Reikia pabrėžti, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė jokios įtikinamos informacijos.

114    Galiausiai, siekiant išsamumo, reikia atkreipti dėmesį, kad perkančioji organizacija, remdamasi taikytinomis nuostatomis, nurodė kiekvieno laimėtojo nustatymo kriterijaus santykinį svorį ir taip informavo konkurso dalyvius apie kiekvienam kriterijui teikiamą svarbą vertinant ir lyginant pasiūlymus.

115    Iš to, kas iš dėstyta, galima daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog perkančioji organizacija neįvykdė pareigos viešojo pirkimo konkurso dokumentuose nustatyti laimėtojo nustatymo kriterijus laikantis taikytinų teisės aktų ir šio sprendimo 104–108 punktuose minėtų teismų praktikos principų.

116    Iš to, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

C –  Dėl penktojo ieškinio pagrindo, grindžiamo gero administravimo ir rūpestingumo principų pažeidimu

1.     Šalių argumentai

117    Ieškovė iš esmės teigia, kad Komisija pažeidė gero administravimo ir rūpestingumo principus nepateikdama greito ir tinkamo atsakymo į jos 2004 m. rugpjūčio 27 d. faksą, kuriame ji išdėstė abejones dėl viešojo konkurso atsižvelgdama, be kita ko, į nediskriminavimo principą.

118    Komisija ginčija ieškovės argumentus.

2.     Bendrojo Teismo vertinimas

119    Pagal bendrąjį gero administravimo principą, į kurį įeina ir rūpestingumo pareiga, kiekviena Bendrijos institucija privalo laikytis protingo termino vykdydama administracines procedūras ir veikti rūpestingai palaikydama santykius su visuomene (2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Masdar (UK) prieš Komisiją, C‑47/07 P, Rink. p. I‑9761, 92 punktas ir 2006 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Angeletti prieš Komisiją, T‑394/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑95 ir II‑A‑2‑441, 162 punktas).

120    Be to, reikia priminti, kad, kalbant apie Bendrijos viešųjų pirkimo sutarčių sudarymą, santykius tarp perkančiosios organizacijos ir potencialių bei esamų konkurso dalyvių reglamentuoja įgyvendinimo taisyklių 141 ir 148 straipsniai.

121    Įgyvendinimo taisyklių 141 straipsnyje nustatyta:

„1. Jei prašymas yra pateiktas likus pakankamai laiko iki paraiškų priėmimo termino, specifikacijos ir papildomi dokumentai atsiunčiami per šešias kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos visiems ekonominiams subjektams, kurie yra paprašę specifikacijų arba išreiškę norą pateikti paraišką.

2. Jei prašoma likus pakankamai laiko, papildoma informacija, susijusi su specifikacijomis, pateikiama vienu metu visiems ekonominiams veikėjams, kurie yra prašę specifikacijų arba išreiškę norą pateikti paraišką, ne vėliau kaip likus šešioms dienoms nuo paraiškų priėmimo termino pabaigos arba tuo atveju, kai prašymai suteikti informaciją gaunami likus mažiau kaip aštuonioms kalendorinėms dienoms iki paraiškų priėmimo termino pabaigos, kuo greičiau nuo prašymo gavimo.

<…>“

122    Įgyvendinimo taisyklių 148 straipsnis išdėstytas taip:

„1. Vykstant konkursui, susitariančioji institucija (perkančioji organizacija) ir konkurso dalyviai gali bendrauti tik išimties tvarka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis.

2. Prieš paskutinę paraiškų pateikimo dieną, remiantis papildomais dokumentais ir 141 straipsnyje minėta informacija, susitariančioji institucija (perkančioji organizacija) gali:

a) konkurso dalyviams perduoti papildomą informaciją tik tam, kad paaiškintų sutarties pobūdį; tokia informacija siunčiama tą pačią dieną visiems konkurso dalyviams, kurie yra prašę specifikacijų;

<…>“

123    Remiantis minėtomis nuostatomis galima daryti išvadą, kad santykiai tarp perkančiosios organizacijos ir galimų bei esamų konkurso dalyvių iki pasiūlymams pateikti nustatyto termino pabaigos leidžiami tik tuo atveju, jei prašoma suteikti „papildomos informacijos“ apie specifikacijas (įgyvendinimo taisyklių 141 straipsnio 2 dalis) ir „papildomos informacijos“ apie 141 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, kuri reikalinga „tik tam, kad paaiškintų sutarties pobūdį“ (įgyvendinimo taisyklių 148 straipsnio 2 dalies a punktas).

124    Kalbant apie įgyvendinimo taisyklių 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą „papildomą informaciją“, perkančioji organizacija privalo ją pateikti per minėtame straipsnyje nustatytą terminą. Kalbant apie įgyvendinimo taisyklių 148 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą „papildomą informaciją“, perkančioji organizacija gali, tačiau neprivalo, ją pateikti konkurso dalyviams.

125    Šiuo atveju būtina pabrėžti, kad 2004 m. rugpjūčio 27 d. fakse, apie kurį kalba ieškovė, nėra jokio prašymo pateikti informaciją, nurodytą minėtose įgyvendinimo taisyklių nuostatose. Kaip jau buvo minėta (žr. šio sprendimo 11 punktą), šiuo faksu ieškovė išreiškė abejonių dėl aptariamos sutarties sudarymo procedūros, kurios grindžiamos galimu viešojo konkurso neobjektyvumu tų konkurso dalyvių naudai, kurie jau buvo aptariamo GD tiekėjai, ir tikslių bei objektyvių konkurso dalyvių vertinimo kriterijų trūkumu. Tuo pačiu faksu ji aptariamo GD taip pat paprašė nukelti pasiūlymo pateikimo terminą, kol bus pašalinti minėti trūkumai. Iš to galima spręsti, kad Komisija neprivalėjo atsakyti į šį laišką. Tačiau ji greitai ir tinkamai į jį atsakė 2004 m. rugsėjo 3 d. laišku, kuriame išreiškė nuomonę, jog ieškovės abejonės nepagrįstos, atsisakydama patenkinti jos prašymą nukelti pasiūlymų pateikimo terminą (žr. šio sprendimo 13 punktą). Taip atsakovė pateikė neginčijamą rūpestingumo, kuris dera su geru administravimu, įrodymą, tuo labiau, kad, kaip minėta aukščiau, šiuo atveju teisės aktų leidėjas jai nėra nustatęs jokios pareigos pateikti atsakymą. Darytina išvada, kad Komisijos atsakyme į 2004 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės laišką nėra jokio gero administravimo ir rūpestingumo principų pažeidimo.

126    Siekiant išsamumo, reikia paminėti, kad ieškovė neginčijo Komisijos teiginio, jog perkančioji organizacija greitai atsakė į visus konkurso dalyvių pateiktus klausimus apie specifikacijas, o daugumą tų klausimų pateikė ieškovė.

127    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

D –  Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, grindžiamo reikiamos informacijos nebuvimu ir motyvavimo nepateikimu

1.     Šalių argumentai

128    Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas yra netinkamas, nes aptariamas GD nepakankamai motyvavo savo veiksmus. Pagrindas grindžiamas dviem kaltinimais.

129    Pirma, aptariamas GD ieškovei nepateikė visos prašomos informacijos dėl jos pasiūlymo atmetimo motyvų ir taip pažeidė EB 253 straipsnį bei Direktyvos 92/50 8 straipsnį. Aptariamas GD nepateikė aiškių priežasčių, dėl kurių jis atmetė ieškovės pasiūlymą, ir nieko nepasakė apie pasirinkto pasiūlymo savybes ir pranašumus, taip atimdamas iš ieškovės galimybę parengti reikšmingus komentarus apie padarytą pasirinkimą ir galbūt galimybę imtis teisių gynimo priemonių. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad aptariamas GD nenurodė jokio su viešąja tvarka susijusio motyvo, išskyrus komercinę paslaptį, kad pagrįstų atsisakymą pateikti vertinimo ataskaitą, kurį Komisija tokiais atvejais įprastai pateikia visiems konkurso dalyviams pagal Direktyvos 92/50 12 straipsnio 2 dalį. Pasak ieškovės, dėl nepakankamo motyvavimo, kaip ir šiuo atveju, ypač sudėtinga ir net neįmanoma atlikti ginčijamo sprendimo teisminės kontrolės.

130    Antra, dublike ieškovė pabrėžia, kad buvo praleistas penkiolikos dienų terminas, per kurį konkurso dalyviams turėjo būti pateikta vertinimo komisijos ataskaitos ištrauka, todėl buvo pažeistas finansinis reglamentas ir su viešaisiais pirkimais susiję teisės aktai. Toks termino praleidimas ir jokio motyvavimo kai kuriais ginčijamo sprendimo klausimais nebuvimas ieškovei sukėlė sunkumų pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme.

131    Komisija prašo atmesti šį pagrindą.

2.     Bendrojo Teismo vertinimas

132    Iš pradžių reikia pažymėti, kad teisės aktų nuostatos, kuriose apibrėžtas perkančiosios organizacijos pareigos pateikti motyvus konkurso dalyviui, nepasirinktam per tam tikros sutarties sudarymo procedūrą, turinys yra finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalis ir įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnis, o ne Direktyvos 92/50 nuostatos, kaip teigia ieškovė.

133    Remiantis minėtais straipsniais galima daryti išvadą, kad viešųjų pirkimų srityje perkančioji organizacija įvykdo pareigą motyvuoti jei ji, visų pirma, nedelsdama kiekvienam nepasirinktam konkurso dalyviui pateikia jų pasiūlymų atmetimo motyvus, ir, antra, priimtiną pasiūlymą pateikusiems konkurso dalyviams, kurie pateikia aiškų prašymą, per penkiolika kalendorinių dienų nuo raštiško prašymo gavimo pateikia pasirinkto pasiūlymo savybes ir pranašumus bei konkursą laimėjusio dalyvio pavadinimą (žr. 2007 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑250/05, Rink. p.II‑0000, 68 punktą ir 2008 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑465/04, Rink. p.II‑0000, 47 punktą bei jame nurodytą teismų praktiką).

134    Toks veikimo būdas atitinka pareigos motyvuoti tikslą, nustatytą EB 253 straipsnyje, kuriuo remiantis reikia aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyti dokumento autoriaus argumentus, kad, pirma, suinteresuotieji asmenys žinotų priimtos priemonės pagrindimą ir galėtų ginti savo teises, ir, antra, kad teismas galėtų atlikti kontrolę (šiuo klausimu žr. 1996 m. gegužės 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Adia interim prieš Komisiją, T‑19/95, Rink. p. II‑321, 32 punktą; 2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Esedra prieš Komisiją, T‑169/00, Rink. p. II‑609, 190 punktą; 107 punkte minėto Sprendimo Strabag Benelux prieš Tarybą, 55 punktą ir 133 punkte minėto 2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, 69 punktą).

135    Reikia pažymėti, kad pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kokią informaciją ieškovė turi ieškinio pareiškimo momentu (107 punkte minėto Sprendimo Strabag Benelux prieš Tarybą 58 punktas ir 107 punkte minėto Sprendimo Renco prieš Tarybą 96 punktas).

136    Tai reiškia, kad siekiant nustatyti, ar šioje byloje Komisija įvykdė pareigą motyvuoti, reikia išnagrinėti 2004 m. lapkričio 18 d. ir gruodžio 10 d. laiškus, kuriuos ji atsiuntė ieškovei iki šio ieškinio pareiškimo dienos.

137    2004 m. lapkričio 18 d. laišku ieškovė informuojama, kad jos pasiūlymas (pateiktas kartu su Steria teikiant konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymą) nebuvo pasirinktas. Jame nurodyta, kad minėtas pasiūlymas nebuvo pasirinktas dėl to, kad, atsižvelgiant į laimėtojo nustatymo kriterijus, tai nebuvo pats geriausias pasiūlymas kokybės ir kainos atžvilgiu. Tame laiške taip pat pažymėta, kad ieškovė galėjo gauti papildomos informacijos apie jos pasiūlymo atmetimo motyvus ir kad pateikusi prašymą raštu ji galėtų būti informuota apie pasirinkto pasiūlymo savybes ir pranašumus, taip pat jai būtų nurodytas konkursą laimėjusio dalyvio pavadinimas. Laiške galiausiai nurodyta, kad tam tikros minėto pasiūlymo detalės gali būti nenurodytos, jei jas nurodžius būtų pažeisti įstatymai, jei tai prieštarautų viešajam interesui, darytų žalos viešųjų ar privačių įmonių teisėtiems komerciniams interesams ar galėtų pakenkti teisėtai jų konkurencijai. Darytina išvada, kad šis laiškas, nors kai kuriais atžvilgiais ir atrodo standartinis, yra parengtas remiantis finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalimi.

138    2004 m. gruodžio 10 d. Komisijos laiške ieškovei pateikta vertinimo komisijos ataskaitos ištrauka. Jis buvo atsiųstas atsakant į 2004 m. lapkričio 22 d. ieškovės prašymą raštu, kuris buvo pakartotas 2004 m. gruodžio 8 dieną.

139    Vertinimo komisijos ataskaitos ištraukoje nurodytas konkursą laimėjusio dalyvio pavadinimas. Be to, toje ištraukoje pateikti išsamūs vertinimo komisijos komentarai apie konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymą ir konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymą apie kiekvieną laimėtojo nustatymo kriterijų (žr. šio sprendimo 21 punktą). Be to, šioje ištraukoje pateikta lentelė su kiekvieno pasiūlymo kiekvieno kriterijaus įvertinimais ir lentelė, kurioje pateiktos abiejų pasiūlymų kainos bei lyginamasis kainos ir kokybės santykio vertinimas (žr. šio sprendimo 22 punktą).

140    Todėl reikia konstatuoti, kad ieškovei visų pirma pateikdama pagrindinius konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymo atmetimo motyvus, o po to minėtą vertinimo komisijos ataskaitos ištrauką Komisija teisiškai motyvavo ieškovės pasiūlymo atmetimą pagal finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį ir įgyvendinimo nuostatų 149 straipsnio 2 dalį. Taip pat reikia paminėti, kad minėtoje ištraukoje nurodytas sutarties kontrahentas, o vertinimo komisijos komentaruose ir minėtose lentelėse pateiktos „pasirinkto pasiūlymo savybės ir pranašumai“. 2004 m. lapkričio 18 d. laiškas ir ši ištrauka, pateikta 2004 m. gruodžio 10 d. laišku, ieškovei sudarė galimybes nedelsiant nustatyti priežastis, dėl kurių jos pasiūlymas nebuvo pasirinktas, t. y. faktą, kad jos pasiūlymas ekonomiškai nebuvo toks palankus kaip pasirinktas pasiūlymas, nes pastarojo kainos ir kokybės santykis buvo geresnis.

141    Galiausiai kalbant apie ieškovės kaltinimą dėl penkiolikos dienų termino nesilaikymo pranešimui su vertinimo komisijos ataskaitos išvadomis pateikti, reikia pažymėti, kad ta ištrauka jai buvo pateikta 2004 m. gruodžio 10 d. ir ji jį gavo ne vėliau kaip praėjus aštuoniolikai kalendorinių dienų nuo prašymo raštu, kuris Komisijai atsiųstas faksu ir 2004 m. lapkričio 22 d. registruotu laišku. Vis dėlto šis nereikšmingas vėlavimas, dėl kurio tenka apgailestauti, niekaip neapribojo ieškovės galimybės ginti savo teises Bendrajame Teisme ir vien dėl to negalima panaikinti ginčijamo sprendimo. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė pasinaudojo visa toje ištraukoje pateikta informacija šiam ieškiniui pareikšti (šiuo klausimu žr. 133 punkte minėto 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, 52 punktą).

142    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus reikia daryti išvadą, kad ginčijamo sprendimo motyvavimas ieškovei sudarė galimybę ginti savo teises Bendrajame Teisme, o teismui vykdyti teisminę kontrolę. Todėl šis pagrindas turi būti atmestas.

E –  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, kurias perkančioji organizacija padarė vertindama ieškovės pasiūlymą

1.     Šalių argumentai

143    Ieškovė teigia, kad aptariamas GD padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes neteisingai ir subjektyviai įvertino jos pasiūlymo kokybę ir nusprendė, jog jis yra žemesnės kokybės nei konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymas.

144    Dėstydama šį pagrindą ieškovė visų pirma pabrėžia, kad dėl to, jog aptariamas GD nesilaikė objektyvios, iš anksto nustatytos ir konkurso dalyviams žinomos metodikos galutiniam vertinimui atlikti, tampa akivaizdu, kad vertinimo komisijos sprendimas buvo grindžiamas netiksliomis prielaidomis.

145    Antra, ieškovė nurodo, kad pasiūlymų vertės vertinimas buvo atliktas subjektyviai dėl taikytų kriterijų bendro pobūdžio ir dėl konkurso dalyvių nežinojimo, koks yra tikslus sutartyje numatytų atlikti užduočių pobūdis.

146    Galiausiai ieškovė priekaištauja dėl tam tikrų konkrečių vertinimo komisijos komentarų, kurie liudija akivaizdžias vertinimo klaidas, padarytas vertinant jos pasiūlymą.

147    Komisija ginčija ieškovės argumentus.

2.     Bendrojo Teismo vertinimas

148    Pagal nusistovėjusią teismų praktiką perkančioji organizacija, priimdama sprendimą dėl sutarties sudarymo paskelbus konkursą, turi plačią diskreciją vertinti informaciją, todėl Bendrojo Teismo kontrolė apima tik patikrinimą, ar buvo laikytasi procedūros motyvavimo taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės ir ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais (2002 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tideland Signal prieš Komisiją, T‑211/02, Rink. p. II‑3781, 33 punktas ir 2005 m. liepos 6 d. Sprendimo TQ3 Travel Solutions Belgium prieš Komisiją, T‑148/04, Rink. p. II‑2627, 47 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1978 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Agence européenne d’intérims prieš Komisiją, 56/77, Rink. p. 2215, 20 punktą).

149    Šiuo atveju reikia pabrėžti, kad ieškovė iš esmės remiasi dviem aplinkybėmis, kad įrodytų perkančiosios organizacijos padarytą akivaizdžią vertinimo klaidą.

150    Visų pirma ji teigia, kad aptariamas GD nesilaikė objektyvios, iš anksto nustatytos ir konkurso dalyviams žinomos metodikos galutiniam įvertinimui nustatyti. Ji taip pat teigia, kad konkurso dalyviai tariamai nežinojo sutartyje numatytų atlikti užduočių ir kad laimėtojo nustatymo kriterijai tariamai yra abstraktūs, bei daro išvadą, jog pasiūlymų vertinimas galėjo būti tik subjektyvus ir pagrįstas netiksliomis prielaidomis.

151    Taigi tenka konstatuoti, kad ieškovė pateikia tik bendrus teiginius, tačiau jų nepagrindžia ir nesutvirtina jokia įtikinama informacija. Ji pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė pirmajame bei antrajame ieškinio pagrinduose ir kuriuos Bendrasis Teismas atmetė. Be to, ieškovė niekaip neįrodo, kaip visi tariami perkančiosios organizacijos padaryti pažeidimai lėmė netikslias prielaidas ir subjektyvų pasiūlymų vertinimą. Todėl reikia daryti išvadą, kad tokiais argumentais neįmanoma pagrįsti šio pagrindo.

152    Antra, ieškovė ginčija kai kuriuos konkrečius komentarus, kuriuos vertinimo komisija pateikė apie konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymą.

153    Pirma, ieškovė ginčija vertinimo komisijos komentarą, kuriame teigiama, kad „iš pasiūlymo matyti, kad neišsiaiškinta specifikacija, nes jame minimi darbai, kurie jau atlikti, arba kurie bus atlikti įsigaliojus sutarčiai“. Ieškovė ginčija šio komentaro pagrįstumą, kurį ji laiko subjektyviu ir šališku, ir iš esmės teigia, kad jei tai būtų nesusipratimas, tai tik dėl to, kad ieškovė turėjo pateikti pasiūlymą dėl projekto, kurio specifikacijos jai buvo nežinomos. Be to, ji teigia, kad bet kokiu atveju toks komentaras yra neaiškus ir kad neįmanoma jo paneigti.

154    Minėtas vertinimo komisijos komentaras susijęs su pirmuoju aptariamos laimėtojo nustatymo kriterijumi „siūlomos strategijos tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti“. Kalbant apie šį laimėtojo nustatymo kriterijų, konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymas gavo įvertinimą 23,2/40, o pasirinktas pasiūlymas įvertintas 35,1/40.

155    Reikia konstatuoti, kad ginčydama minėtą komentarą ieškovė ir vėl kartoja pirmajame ieškinio pagrinde, kurį Bendrasis Teismas atmetė, pateiktus argumentus. Be to ieškovė, pateikdama paprasčiausius teiginius, visiškai neįrodo savo teiginių, susijusių su tariamai subjektyviu, šališku ir neaiškiu minėtu komentaru. Darytina išvada, kad ieškovės suformuluota minėto vertinimo komisijos komentaro kritika neįrodo, kad tas komentaras klaidingas ir tuo labiau neįrodo, kad vertinant ieškovės pasiūlymą padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

156    Antra, ieškovė ginčija vertinimo komisijos komentarą, kuriame teigiama, kad „pasiūlyme yra tam tikrų prieštaravimų, visų pirma dėl planavimo: pvz., kai kurie kūrimo darbai pradedami dar nepradėjus kurti koncepcijos“. Atsakyme į raštu pateiktą Bendrojo Teismo klausimą ieškovė nurodė, kad jos pasiūlyme pateikta atidi Gantt diagramų analizė įrodo, kad, priešingai nei teigiama vertinimo komisijos komentare, ji numatė, jog kūrimo darbai prasidės po koncepcijos kūrimo darbų, išskyrus tam tikras pagrįstas išimtis.

157    Minėtas vertinimo komisijos komentaras, kurį ieškovė ginčija, taip pat susijęs su pirmuoju aptariamos laimėtojo nustatymo kriterijumi.

158    Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės pateiktas Gantt diagramas ir atsižvelgdamas į atsakymus, kuriuos per teismo posėdį pateikė šalys, atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimus, mano, jog tos diagramos tikrai sudaro įspūdį, kad ieškovė, planuodama su aptariama sutartimi susijusį projektą, numatė, jog bent tam tikra kūrimo veikla turėtų prasidėti iki atitinkamų koncepcijos kūrimo darbų baigties, ir tai įrodo, kad vertinimo komisijos komentaras yra pagrįstas. Iš tiesų per teismo posėdį ieškovė teigė, kad bet koks nesusipratimas, galėjęs atsirasti skaitant Gantt diagramas, susijęs su tuo, kad tos diagramos, kurios pateiktos Bendrajam Teismui ir taip pat pridėtos prie pasiūlymo, buvo atspausdintos ant A4 formato popieriaus, todėl tam tikra informacija, kuri reikalinga siekiant suprasti konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlyme pateikto projekto planą, tapo nematomos. Ieškovė teigia, kad prie pasiūlymo ji taip pat pridėjo tas pačias Gantt diagramas, atspausdintas ant A3 formato popieriaus, kuriose visą reikiamą informaciją, susijusią su projekto planavimu, jau galima matyti ir kurios įrodo, kad vertinimo komisijos komentaras yra nepagrįstas. Tačiau nepaisant akivaizdžios jų svarbos, reikia pripažinti, kad Bendrasis Teismas neturėjo minėtų diagramų ant A3 formato popieriaus.

159    Bet kokiu atveju, net jei tokie ieškovės argumentai būtų pagrįsti, reikia atkreipti dėmesį, kad jie susiję su pirmuoju aptariamos laimėtojo nustatymo kriterijumi. Kaip matyti iš šio sprendimo 22 punkte pateiktos lentelės, net jei ieškovės pasiūlymas būtų gavęs didžiausią įmanomą įvertinimą už šį laimėtojo nustatymo kriterijų, t. y. 40/40, ieškovė vis tiek nebūtų atrinkta tai sutarčiai sudaryti atsižvelgiant į balus, kuriuos jos pasiūlymas gavo už kitus tris laimėtojo nustatymo kriterijus.

160    Tokiomis aplinkybėmis tenka daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog aptariamas vertinimo komisijos komentaras yra klaidingas ir kad bet kokiu atveju ji visiškai neįrodė, kad tas tariamai klaidingas komentaras yra akivaizdi vertinimo klaida, padaryta vertinant jos pasiūlymą.

161    Trečia, ieškovė ginčija šį vertinimo komisijos komentarą:

„Pasiūlyme išsamiai aprašyta Cosmic FFP, tačiau vertinimui siūlomos priemonės (Calico ir Costar) yra tinkamos tik Cocomo II metodika grindžiamiems vertinimams, o tai nenuoseklu (žr. (pasiūlymo) 4.1.3.5.1 skirsnį).“

162    Šis komentaras susijęs su antruoju ginčijamos laimėtojo nustatymo kriterijumi „siūlomų metodų ir priemonių, kokybinių standartų ir kokybės procedūrų tinkamumas reikiamoms užduotims įvykdyti“. Kalbant apie šį laimėtojo nustatymo kriterijų, minėtas pasiūlymas gavo įvertinimą 16,7/30, o pasirinktas pasiūlymas įvertintas 24,5/30.

163    Komisija savo dokumentuose ir per teismo posėdį pabrėžė, kad vertinimo komisijos nurodyto nenuoseklumo esmė yra tai, kad nors ieškovė pasiūlyme aprašė priemones, kurias ketino naudoti taikydama Cocomo metodą, kuris skelbime apie viešąjį konkursą neminimas, ji nepateikė jokios informacijos apie metodo Cosmic FFP, kuris buvo nurodytas specifikacijose, naudojimo infrastruktūrą. Be to, ieškovė nenurodė santykio tarp pasiūlyme minėtų metodų Cocomo ir Cosmic FFP bei be jokios aiškios priežasties pasiūlyme nurodyto metodo Cocomo ir aptariamos sutarties dalyku esančios sistemos ryšio.

164    Atsakyme į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą ieškovė teigia, kad jos pasiūlyme pateikta nuoroda į Cocomo metodą neturi būti laikoma nenuoseklumu ir kad Cosmic FFP metodikai ji nepasiūlė specialių priemonių dėl to, kad tokios priemonės nebuvo reikalingos. Konkurso laimėtojas savo pasiūlyme taip pat nepateikė tokių priemonių.

165    Visų pirma reikia pažymėti, kad aptariamos sutarties specifikacijose tikrai nurodyta, kad reikia naudoti sistemą Cosmic FFT atliekant vertinimą, kuris iš esmės susijęs su pastangomis, kurios turi būti skirtos įvykdyti tam tikrus su aptariama sutartimi susijusius darbus informacinių technologijų srityje. Išanalizavus konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymo 4.1.3.5.1 skirsnį matyti, kad jame pateikta labai trumpa ir bendra nuoroda į Cocomo metodą ir priemones Calico ir Costar. Galiausiai reikia pažymėti, kad vertinimo komisija priekaištauja ne tik minėtam konsorciumui, bet ir pasirinktam konkurso dalyviui, kad jie nepatikslino, kokios priemonės bus naudojamos dirbant su sistema Cosmic FFT.

166    Reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikia jokio argumento, kuris įrodytų, jog dėl šių faktinių aplinkybių, kurios neginčijamos, šio sprendimo 161 punkte minėtas vertinimo komisijos komentaras yra klaidingas, ir kurios a fortiori leistų spręsti, kad dėl tokio komentaro šiuo klausimu perkančioji organizacija padarė akivaizdžią konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymo vertinimo klaidą, nors minėto pasiūlymo vertinimas pagal antrąjį aptariamos laimėtojo nustatymo kriterijų grindžiamas ne tik šia analize, bet ir kitais nuosekliais vertinimo komisijos pateiktais komentarais (šiuo klausimu žr. 133 punkte minėto 2007 m. liepos 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 106 punktą).

167    Ketvirta, ieškovė ginčija vertinimo komisijos komentarą, kuriame teigiama, kad „RUP visame [konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria] pasiūlyme [buvo] laikoma projekto valdymo „metodu“, [nors] kūrimo aplinkai siūlomos programinės įrangos pasiūlyme nenurodyta jokia IBM‑Rational licencija“. Šis komentaras taip pat susijęs su antruoju aptariamos laimėtojo nustatymo kriterijumi.

168    Bylos dokumentuose ir per teismo posėdį Komisija pabrėžė, kad šiame komentare vertinimo komisija atskleidė konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymo nenuoseklumą, kad, iš esmės, – nors pasiūlyme nuolat kartojama, kad RUP yra „tas“ metodas, kurį reikia taikyti, – jame nenurodyta, ar minėtas konsorciumas turi programos IBM‑Rational, kuri turėjo būti naudojama taikant tą metodą, licenciją, todėl klausimas, kas – ieškovė ar perkančioji organizacija – prisiims išlaidas už tos programos naudojimą, lieka neatsakytas.

169    Pasak ieškovės, minėtas komentaras suklaidino perkančiąją organizaciją ir jis šiuo atveju yra netinkamas. Reikiamų licencijų išlaidas būtų padengusi ieškovė, ir nebuvo priežasties ką nors apie tai užsiminti pasiūlyme, nes skelbime apie konkursą to nereikalaujama. Pasak ieškovės, akivaizdu, kad darbui atlikti ji būtų naudojusi licenciją turinčias priemones.

170    Šiuo atveju pakanka nurodyti, kad tokie ieškovės argumentai yra bendri ir nepagrįsti jokia įtikinama informacija. Todėl jie neįrodo, kad minėtas vertinimo komisijos komentaras yra klaidingas, ir tuo labiau, kad perkančioji organizacija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

171    Penkta, ieškovė ginčija vertinimo komisijos komentaro, kuriame teigiama, kad „nepaisant to, kad [konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlyme] pabrėžiama, jog patirtis muitinės ir akcizų srityje neišvengiamai reikalinga kompetencijai įrodyti, praktiškai pasiūlyme nepateikta nieko, kas įrodytų tokios rūšies kompetencijos turėjimą“, tinkamumą. Šis komentaras susijęs su trečiuoju aptariamos laimėtojo nustatymo kriterijumi „siūlomos komandos organizavimo tinkamumas reikiamoms užduotims įgyvendinti“. Konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymas už šį laimėtojo nustatymo kriterijų įvertintas 14,5/20, o pasirinktas pasiūlymas įvertintas 17,6/20.

172    Visų pirma ieškovė teigia, kad minėtas komentaras nepagrįstas, nes konsorciumas Evropaïki Dynamiki‑Steria turi patirties muitų ir akcizų srityje ir kad ši patirtis aprašyta pasiūlyme. Antra, ieškovė pažymi, kad nebuvo jokios priežasties pasiūlyme nurodyti išsamią informaciją šiuo klausimu, nes pranešime apie konkursą to nebuvo reikalaujama, o specifikacijoje nebuvo nurodyta, kad reikia turėti tokios „patirties“. Galiausiai ieškovė teigia, jog fakto, kad konsorciumas Evropaïki Dynamiki‑Steria tariamai neturi patirties muitų ir akcizų srityje, panaudojimas tam, kad būtų galima pagrįsti vidutinišką jo pasiūlymo įvertinimą, yra viešojo konkurso reikalavimų pažeidimas, nes tokia patirtis jame nenurodyta tarp vertinimo kriterijų.

173    Ieškovės kritika susijusi su vertinimo komisijos komentaro tinkamumu ir su jo pagrįstumu.

174    Kalbėdamas apie komentaro tinkamumą, Bendrasis Teismas atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog specifikacijose iš konkurso dalyvių nereikalaujama turėti patirties muitinės ir akcizų srityje, šiuo komentaru vertinimo komisija paprasčiausiai norėjo pabrėžti, kad konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlyme yra nenuoseklumų. To nenuoseklumo esmė yra ta, kad nors konsorciumo pasiūlyme teigiama, jog tam, kad konkurso dalyvis galėtų laimėti, jis privalo turėti patirties muitinės ir akcizų srityje, jo pasiūlyme nepateikta jokių įrodymu, kad jis turi tokios patirties. Priešingai nei teigia ieškovė, tokiu komentaru vertinimo komisija norėjo teisingai informuoti perkančiąją organizaciją.

175    Kalbant apie komentaro pagrįstumą, reikia pasakyti, kad Komisija pabrėžė, jog šis komentaras pateiktas remiantis konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymo 6.3.1 skirsniu, kuriame nurodyta, kad siūlomi verslo analitikai (angl. – buisness analysts) turi „įrodytos patirties ES akcizų, mokesčių ir muitinės srityje“. Pasak Komisijos, vertinimo komisija nusprendė, kad ieškovės pateiktuose verslo analitikų gyvenimo aprašymuose tokia patirtis neįrodyta. Ieškovė nesugebėjo paneigti tokių Komisijos teiginių. Tokiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad neįrodyta, jog aptariamas vertinimo komisijos komentaras yra klaidingas.

176    Galiausiai reikia pažymėti, kad ieškovė ginčija su antruoju laimėtojo nustatymo kriterijumi susijusį vertinimo komisijos komentarą, kuriame konsorciumui Evropaïki Dynamiki‑Steria priekaištaujama, jog pasiūlyme pateikta standartinių nuorodų, susijusiu su, be kita ko, sandara ir naudojamomis kompiuterinėmis priemonėmis, kurios nepagrįstos ir visiškai nesusijusios su EMCS tikslais. Ieškovė taip pat atmeta su ketvirtuoju laimėtojo nustatymo kriterijumi susijusį vertinimo komisijos komentarą, kuriame teigiama, kad konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymas yra per daug abstraktus. Tačiau čia ir vėl reikia pripažinti, kad ieškovė pateikia paprasčiausius teiginius, jos argumentai bendri ir nepagrįsti jokia įtikinama informacija. Todėl šiuos kaltinimus lieka tik atmesti.

177    Siekdamas išsamumo, Bendrasis Teismas mano esant reikalinga pabrėžti, jog ieškovės siekis sukritikuoti tam tikrus konkrečius vertinimo komisijos komentarus yra nereikšmingas, nes ieškovė niekaip neįrodo, kaip dėl tokių tariamai klaidingų komentarų buvo galima padaryti akivaizdžią konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymo vertinimo klaidą. Šiuo atveju ieškovė turėtų visų pirma paaiškinti, kaip tariamai klaidingas komentaras galėjo padaryti įtakos jos pasiūlymo įvertinimo balui. Tokio paaiškinimo ieškovė nepateikė.

178    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus reikia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog vertindama konsorciumo Evropaïki Dynamiki‑Steria pasiūlymą perkančioji organizacija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų. Todėl šis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

179    Todėl darytina išvada, kad ieškinį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

180    Ieškovė Bendrojo Teismo prašo priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas net ir tuo atveju, jei jos ieškinys būtų atmestas. Ji pabrėžia, kad dėl to, jog aptariamas GD laiku nepateikė pakankamų motyvų, ji negalėjo išsamiai įvertinti savo galimybių užginčyti ginčijamą sprendimą ir todėl buvo priversta pareikšti šį ieškinį savo teisėms apginti.

181    Komisija mano, kad šis prašymas nepagrįstas Bendrijos teise.

182    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

183    Be to, minėto reglamento 87 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas gali įpareigoti šalį, net jeigu ši laimėjo bylą, atlyginti išlaidas, kurias, Teismo manymu, dėl jos nepagrįstų arba nesąžiningų veiksmų patyrė kita šalis.“

184    Šioje byloje buvo nustatyta, be kita ko, kad ketvirtasis ieškinio pagrindas, grindžiamas reikiamos informacijos nebuvimu arba nemotyvavimu, yra nepagrįstas. Be to, nėra jokios kitos priežasties Bendrajam Teismui netaikyti minėtos 87 straipsnio 2 dalies. Todėl ieškovės prašymas turi būti atmestas.

185    Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Azizi Cremona Frimodt Nielsen

Paskelbta 2010 m. kovo 19 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Teisinis pagrindas

Faktinės bylos aplinkybės

I –  Akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo sistema (EMCS)

II –  Aptariamos sutarties sudarymas

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

I –  Dėl priimtinumo

A –  Šalių argumentai

B –  Bendrojo Teismo vertinimas

II –  Dėl esmės

A –  Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo nediskriminavimo ir laisvos konkurencijos principų pažeidimu

1.  Šalių argumentai

2.  Bendrojo Teismo vertinimas

a)  Dėl pirmos ieškinio pagrindo dalies, susijusios su EMCS specifikacijos nepateikimu

b)  Dėl antros ieškinio pagrindo dalies, susijusios su NSTI šaltinio kodo nepateikimu

Dėl skirtingos informacijos pateikimo konkurso laimėtojo naudai

Dėl NSTI šaltinio kodo naudos rengiant pasiūlymus

B –  Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo finansinio reglamento, įgyvendinimo taisyklių ir direktyvų 92/50 bei 2004/18 pažeidimu

1.  Šalių argumentai

2.  Bendrojo Teismo vertinimas

C –  Dėl penktojo ieškinio pagrindo, grindžiamo gero administravimo ir rūpestingumo principų pažeidimu

1.  Šalių argumentai

2.  Bendrojo Teismo vertinimas

D –  Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, grindžiamo reikiamos informacijos nebuvimu ir motyvavimo nepateikimu

1.  Šalių argumentai

2.  Bendrojo Teismo vertinimas

E –  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, kurias perkančioji organizacija padarė vertindama ieškovės pasiūlymą

1.  Šalių argumentai

2.  Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: anglų.