BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. gruodžio 5 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensijos – Nacionalinių pensinių teisių perkėlimas – Kapitalo vertės padidėjimas nuo prašymo perkelti teises pateikimo dienos iki faktinio perkėlimo“
Byloje T‑728/16
Sabine Tuerck, Europos Komisijos pareigūnė, gyvenanti Woluwe-Saint-Pierre (Belgija), atstovaujama advokatų S. Orlandi ir T. Martin,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą G. Gattinara ir L. Radu Bouyon,
atsakovę,
dėl pagal SESV 270 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2015 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimą patvirtinti pensinių teisių, kurias ieškovė įgijo prieš pradėdama eiti pareigas Sąjungos tarnyboje, perkėlimą į Europos Sąjungos pensijų sistemą
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai V. Valančius (pranešėjas) ir U. Öberg,
posėdžio sekretorius M. Marescaux, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. spalio 3 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Sabine Tuerck Europos Sąjungos tarnyboje pareigas pradėjo eiti 2004 m. kovo 1 d. Remdamasi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) VIII priedo 11 straipsnio 2 dalimi ieškovė 2010 m. gegužės 27 d. raštu paprašė į Sąjungos pensijų sistemą perkelti jos pensines teises, įgytas prieš pradedant eiti pareigas Sąjungos tarnyboje. Prašymo pateikimo dieną ieškovė buvo priskirta prie AD 11 lygio 5 pakopos.
2 2010 m. birželio 30 d. Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras (PMO) patvirtino gavęs ieškovės prašymą.
3 2010 m. lapkričio 26 d. ieškovės pareigos buvo paaukštintos, nuo 2010 m. sausio 1 d. priskiriant ją prie AD 12 lygio 1 pakopos.
4 2013 m. balandžio 29 d. PMO patvirtino ieškovės prašymo priimtinumą ir persiuntė jį Deutsche Rentenversicherung Bund (Vokietijos federalinė pensijų draudimo institucija, toliau – DRV).
5 2015 m. gegužės 5 d. rašte DRV atsakė, kad kapitalas, kuris gali būti pervestas, atitinkantis ieškovės anksčiau įgytas pensines teises, prašymo perkelti teises pateikimo dieną, t. y. 2010 m. gegužės 27 d., sudarė 141 652,07 EUR.
6 2015 m. birželio 22 d. PMO pateikė ieškovei pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo, atitinkančio perkeliamas jos pensines teises, įgytas DRV prieš jai pradedant eiti pareigas Europos Komisijoje (toliau – pasiūlymas dėl papildomo stažo). Šiuo aspektu, turint omenyje preliminarų skaičių, susijusį su DRV paskelbta bendra kapitalo suma, t. y. 141 652,07 EUR, jei ieškovė sutiktų su pasiūlymu dėl papildomo stažo, perkėlus jos pensines teises pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, laikantis jos prašymo perkelti teises pateikimo dieną, t. y. 2010 m. gegužės 27 d., taikytinų kriterijų ir atsižvelgiant į jos amžių, pareigų grupę, lygį ir pakopą tą pačią dieną, jai būtų pripažintas 3 metų 8 mėnesių ir 29 dienų įmokų mokėjimo laikotarpis.
7 2015 m. birželio 30 d. ieškovė sutiko su pasiūlymu dėl papildomo stažo.
8 2015 m. gruodžio 10 d. PMO įteikė ieškovei sprendimą, kuriuo pripažįstamas papildomas jos pensijų draudimo stažas (toliau – ginčijamas sprendimas), po to, kai remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsniu buvo faktiškai pervestas kapitalas, atitinkantis pensines teises, kurias ji įgijo DRV prieš pradėdama eiti pareigas Sąjungos tarnyboje, ir atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, priimtas 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimu C(2011) 1278, paskelbtu 2011 m. kovo 28 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 17-2011 (toliau – BĮN). Kaip nurodyta tame sprendime, perkėlus ieškovės pensines teises buvo pripažintas 3 metų ir 4 mėnesių įmokų mokėjimo laikotarpis. Šį rezultatą PMO gavo iš 146 714,33 EUR kapitalo, kurį faktiškai pervedė DRV, atėmusi 3,1 % paprastąsias metines palūkanas už laikotarpį nuo prašymo perkelti teises pateikimo iki faktinio perkėlimo, t. y. atėmusi 20 666,28 EUR sumą, kurią sudaro kapitalo vertės padidėjimas nuo prašymo pateikimo dienos iki faktinio perkėlimo. Taigi PMO priėjo prie išvados, kad, siekiant nustatyti papildomą pensijų draudimo stažą, suma, atitinkanti ieškovės anksčiau įgytas pensines teises, yra 126 048,05 EUR.
9 2016 m. kovo 9 d. ieškovė pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo. 2016 m. liepos 5 d. sprendimu šis skundas buvo atmestas.
Procesas ir šalių reikalavimai
10 2016 m. spalio 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
12 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
13 Taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalyje numatytas proceso organizavimo priemones, 2017 m. birželio 30 d. Bendrasis Teismas paprašė šalių raštu pareikšti nuomonę dėl tam tikrų ginčo aspektų. Šiuos prašymus jos įvykdė per nustatytus terminus.
14 Taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalyje numatytas proceso organizavimo priemones, 2017 m. liepos 27 d. Bendrasis Teismas pasiūlė ieškovei susisiekti su DRV ir paprašyti, kad ši institucija jai perduotų dokumentą, kuriame, pirma, būtų patvirtinta suma, atitinkanti jos pensines teises, įgytas Vokietijos sistemoje iki 2010 m. gegužės 27 d., ir, antra, paaiškintos priežastys, dėl kurių ta suma skiriasi nuo sumos, kuri Komisijai buvo faktiškai pervesta 2015 m. rugsėjo 11 d.
15 2017 m. rugsėjo 25 d. rašte ieškovė atsakė į Bendrojo Teismo prašymą. Prie savo rašto ji pridėjo 2017 m. rugsėjo 13 d. DRV laišką.
Dėl teisės
16 Savo ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo du pagrindus, kurių pirmasis grindžiamas BĮN 7 straipsnio 1 dalies pažeidimu, o antrasis – Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
17 Grįsdama pirmąjį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad PMO neturėjo pagrindo iš DRV perkelto kapitalo atimti, kaip ji tai padarė, 3,1 % paprastųjų metinių palūkanų už laikotarpį nuo prašymo perkelti teises pateikimo iki faktinio perkėlimo. Šiuo aspektu ieškovė tvirtina, kad pagal BĮN 7 straipsnio 1 dalį suma, atitinkanti kapitalo vertės padidėjimą nuo prašymo perkelti teises pateikimo dienos iki faktinio perkėlimo, gali būti atimta taikant „fiksuotą dydį“ tik tuo atveju, kai institucija, kurioje buvo įgytos ankstesnės pensinės teisės, neturi galimybės nurodyti šių teisių vertės prašymo perkelti teises įregistravimo dieną. Anot ieškovės, 2015 m. gegužės 5 d. raštu DRV nurodė PMO jos pensinių teisių vertę prašymo perkelti teises įregistravimo dieną, t. y. 2010 m. gegužės 27 d.
18 Komisija atsikerta, kad DRV nepateikė jokios informacijos apie faktiškai pervestos perskaičiuotos sumos sandarą, todėl ji neturėjo galimybės išskirti, viena vertus, kapitalo, atitinkančio pensines teises, kurias ieškovė įgijo iki prašymo perkelti teises įregistravimo dienos, ir, kita vertus, šio kapitalo vertės padidėjimo. Be to, Komisija teigia, kad, siekiant užtikrinti objektyvų pensinių teisių perkėlimo procedūros įgyvendinimą, reikia naudoti vienodus kriterijus, kuriuos galima taikyti kiekvienai perkėlimo procedūrai.
19 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą pareigūnas, kuris tarnybą Sąjungoje pradeda nutraukęs tarnybą valstybės administracijoje, nacionalinėje ar tarptautinėje organizacijoje, arba užsiėmęs veikla pagal darbo sutartį ar savarankiškai, po paskyrimo, tačiau prieš jam įgyjant teisę gauti ištarnauto laiko pensiją, kaip apibrėžta Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnyje, turi teisę sumokėti Sąjungai pensijos, į kurią tokioje tarnyboje ar užsiimant tokia veikla buvo įgyta teisė, kapitalo vertę, perskaičiuotą faktinio pervedimo dieną.
20 Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad tokiu atveju institucijos, kurioje dirba pareigūnas, paskyrimų tarnyba, atsižvelgdama į jo bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo perkelti teises dieną, pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas nustato, kiek pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu, metų jam bus priskaičiuota pagal Sąjungos pensijų sistemą už ankstesnį darbo stažą, remiantis pervestu kapitalu, atėmus sumą, atitinkančią kapitalo vertės padidėjimą per laikotarpį nuo prašymo perkelti teises pateikimo dienos iki faktinio perkėlimo.
21 BĮN 7 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, kad pensijų draudimo stažas, į kurį turi būti atsižvelgiama, apskaičiuojamas remiantis suma, kuri gali būti pervesta, atitinkančia teises, įgytas per BĮN 5 straipsnio 1 punkto pirmoje pastraipoje ir 2 punkto pirmoje pastraipoje numatytus laikotarpius, atėmus sumą, atitinkančią kapitalo vertės padidėjimą nuo prašymo perkelti teises įregistravimo dienos iki faktinio perkėlimo.
22 BĮN 7 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje iš esmės nustatyta, kad tuo atveju, kai nacionalinė ar tarptautinė institucija neturi galimybės nurodyti pensinių teisių vertės prašymo įregistravimo dieną, iš pervestos sumos atimamos 3,1 % dydžio paprastosios palūkanos už laikotarpį nuo prašymo įregistravimo dienos iki faktinio pervedimo.
23 Taigi iš šio sprendimo 19–22 punktuose minimų nuostatų aiškios ir tikslios formuluotės matyti, kad sprendimai dėl papildomo pensijų draudimo stažo pripažinimo grindžiami kapitalo, kuris gali būti pervestas, verte prašymo įregistravimo dieną; šią vertę paskyrimų tarnybai nurodo kompetentingos nacionalinės ar tarptautinės institucijos, ir iš jos prireikus atimama suma, atitinkanti kapitalo vertės padidėjimą nuo prašymo įregistravimo dienos iki faktinio pervedimo. Tuo remiantis taip pat darytina išvada, kad tik tuo atveju, kai kompetentinga nacionalinė ar tarptautinė institucija neturi galimybės nurodyti pensinių teisių vertės prašymo įregistravimo dieną, iš faktiškai pervesto perskaičiuoto kapitalo atimamos 3,1 % dydžio paprastosios palūkanos. Taigi, tuo atveju, jei kompetentingos nacionalinės ar tarptautinės institucijos nurodo paskyrimų tarnybai pensinių teisių vertę prašymo įregistravimo dieną, ši tarnyba negali atlikti jokių atskaitymų iš šios sumos, todėl Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas pensijų draudimo stažas turi būti apskaičiuojamas remiantis visa šia suma.
24 Kiek tai susiję su kompetentingų nacionalinių ar tarptautinių institucijų atliekamu pensinių teisių, įgytų iki prašymo įregistravimo dienos, vertės nustatymu, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad ši operacija, per kurią nustatoma kapitalo, atitinkančio pensines teises, įgytas nacionalinėje sistemoje pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus, vertė, priklauso tik valdžios institucijos, administruojančios pensijų sistemą, kuriai prieš pradėdamas tarnybą Sąjungoje priklausė suinteresuotasis asmuo, kompetencijai (žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Časta, C‑166/12, EU:C:2013:792, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, remiantis jurisprudencija taip pat darytina išvada, kad priimdamos Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus valstybės narės turi plačią diskreciją (2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Časta, C‑166/12, EU:C:2013:792, 31 punktas).
25 Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. DRV pervedė Komisijai perskaičiuotą 146 714,33 EUR kapitalą. PMO iš šio kapitalo atėmė 3,1 % paprastąsias metines palūkanas už laikotarpį nuo prašymo perkelti teises pateikimo dienos iki faktinio perkėlimo, t. y. atėmė 20 666,28 EUR sumą, kurią sudaro kapitalo vertės padidėjimas nuo prašymo pateikimo dienos iki faktinio perkėlimo. Taigi PMO priėjo prie išvados, kad suma, atitinkanti ieškovės anksčiau įgytas pensines teises, yra 126 048,05 EUR.
26 2015 m. gegužės 5 d. raštu DRV nusiuntė PMO tai, ką ji laikė sumos, kuri gali būti pervesta ieškovės prašymo įregistravimo dieną, preliminariu apskaičiavimu. Kaip teigiama tame rašte, sumą, kuri galėjo būti pervesta 2010 m. gegužės 27 d., sudaro 141 652,07 EUR, įskaitant 340,22 EUR palūkanų.
27 Šia suma, kuri galėjo būti pervesta ieškovės prašymo įregistravimo dieną, buvo grindžiamas 2015 m. birželio 22 d. jai pateiktas pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo.
28 Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovės prašymu 2016 m. vasario 4 d. raštu DRV jai patvirtino, jog suma, kuri galėjo būti pervesta prašymo perkelti teises įregistravimo dieną, t. y. 2010 m. gegužės 27 d., yra 141 652,07 EUR, kitaip tariant, 141 311,85 EUR suma, atitinkanti iki tos dienos ieškovės įgytas pensines teises, prie kurios pridėtos 340,22 EUR palūkanos.
29 Šią informaciją DRV dar kartą patvirtino 2017 m. rugsėjo 13 d. rašte, kuris ieškovei buvo nusiųstas vykdant šio sprendimo 14 punkte nurodytą proceso organizavimo priemonę.
30 Taigi, pirma, konstatuotina, kad DRV nurodė Komisijai ieškovės prašymo įregistravimo dieną, t. y. 2010 m. gegužės 27 d., įgytų pensinių teisių vertę. Todėl Komisija negali pagrįstai teigti, kaip ji tai daro, kad iš faktiškai pervestos perskaičiuoto kapitalo sumos ji neturėjo galimybės išskirti, viena vertus, sumos, atitinkančios pensines teises, kurias ieškovė įgijo iki prašymo perkelti teises įregistravimo dienos, ir, kita vertus, sumos, atitinkančios šio kapitalo vertės padidėjimą nuo prašymo perkelti teises įregistravimo dienos iki faktinio perkėlimo.
31 Antra, kalbant apie Komisijos tarnybų atliktą papildomo pensijų draudimo stažo, į kurį reikia atsižvelgti Sąjungos pensijų sistemoje, apskaičiavimą, kuris, kaip matyti iš šio sprendimo 24 punkto, skiriasi nuo kapitalo, atitinkančio įgytas pensines teises, apskaičiavimo, reikia konstatuoti, kad nei Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, nei kurioje nors kitoje jų nuostatoje aiškiai nenumatyta pareigos iš faktiškai pervesto perskaičiuoto kapitalo atimti 3,1 % dydžio palūkanas, nurodytas to priedo 8 straipsnyje. Vadinasi, Komisijos teiginio, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje iš esmės nustatyta PMO pareiga bet kuriuo atveju „perskaičiuoti“ kapitalą, atitinkantį prašymo įregistravimo dieną įgytų pensinių teisių vertę, nepagrindžia jokia Pareigūnų tarnybos nuostatų norma. Šiuose nuostatuose įpareigojama atimti tik sumą, atitinkančią kapitalo vertės padidėjimą nuo prašymo perkelti teises pateikimo dienos iki tą dieną perskaičiuoto kapitalo faktinio pervedimo. Bet kuriuo atveju Komisija neturi nustatyti arba, kaip ji teigia, „perskaičiuoti“ kapitalo dydžio, iš tikrųjų atitinkančio pensines teises, įgytas iki prašymo perkelti teises įregistravimo dienos dėl ankstesnės atitinkamo pareigūno veiklos.
32 Trečia, svarbu pabrėžti, kad, priešingai, nei teigia Komisija, BĮN 7 straipsnio 1 dalis šiai institucijai neleidžia atimti palūkanų tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, kompetentingai nacionalinei ar tarptautinei institucijai nebuvo neįmanoma nurodyti pensinių teisių, įgytų iki prašymo įregistravimo dienos, vertės. Jei Komisijai būtų leista Sąjungos biudžeto naudai daryti atskaitą iš kapitalo, atitinkančio pensines teises, kurias ieškovė įgijo iki prašymo perkelti teises įregistravimo dienos, ši institucija nepagrįstai nusavintų dalį perduotų nacionalinių pensinių teisių, kurios iš tiesų priklauso pareigūnui pagal jurisprudenciją, todėl Sąjunga be pagrindo praturtėtų.
33 Be to, reikia pažymėti, kad iš bylos medžiagos, taip pat iš ieškovės per posėdį pateiktų paaiškinimų matyti, jog 5 062,26 EUR skirtumą tarp, viena vertus, galimos pervesti sumos, kuri atitinka iki 2010 m. gegužės 27 d. Vokietijos sistemoje įgytas pensines teises, DRV nurodytos Komisijai 2015 m. gegužės 5 d., ir, kita vertus, 2015 m. rugsėjo 11 d. Komisijai faktiškai pervestos sumos, atitinkančios kapitalo vertės padidėjimą nuo prašymo pateikimo dienos iki faktinio pervedimo, lemia 1994 m. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Komisijos pasirašyto Susitarimo dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio įgyvendinimo taikymas. Remiantis tuo susitarimu, kompetentinga Vokietijos pensijų institucija sumai, kurią jai atgaline data perveda nacionalinės valdžios institucijos, turi taikyti 3,5 % už pilnus metus padidinimą už laikotarpį nuo dienos, kai šiai institucijai buvo pervestos atitinkamos lėšos, iki dienos, kai ji perveda šias lėšas į Sąjungos pensijų sistemą. Taigi šiuo atveju 5 062,26 EUR suma yra gauta sumai, kuri DRV buvo pervesta per du kartus, t. y. 2014 m. gegužės 13 d. ir 2014 m. liepos 30 d., o paskui 2015 m. rugsėjo 11 d. šios institucijos pervesta Komisijai, pritaikius 3,5 % normą už pilnus metus.
34 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai iš faktiškai pervesto perskaičiuoto kapitalo atėmė 3,1 % paprastąsias metines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašymo perkelti teises pateikimo dienos iki faktinio perkėlimo, nors šios bylos aplinkybėmis DRV nebuvo neįmanoma nurodyti jai pensinių teisių, ieškovės įgytų iki jos prašymo įregistravimo dienos, vertės.
35 Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, ir, nesant reikalo nagrinėti ieškovės pateikto antrojo pagrindo pagrįstumo, reikia patenkinti šį ieškinį ir panaikinti ginčijamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija šią bylą pralaimėjo, iš jos turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2015 m. gruodžio 10 d. Europos Komisijos sprendimą patvirtinti pensinių teisių, kurias Sabine Tuerck įgijo prieš pradėdama eiti pareigas Sąjungos tarnyboje, perkėlimą į Europos Sąjungos sistemą.
2. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2017 m. gruodžio 5 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.