2024 m. sausio 30 d. Dioikitiko Protodikeio Thessalonikis (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje HF / Anexartiti Archi Dimosion Esodon
(Byla C-72/24, Keladis I 1 )
Proceso kalba: graikų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Dioikitiko Protodikeio Thessalonikis
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjas: HF
Atsakovė: Anexartiti Archi Dimosion Esodon
Prejudiciniai klausimai
1. Ar statistinės vertės, vadinamos „slenkstinėmis kainomis“ (angl. threshold values) – „sąžiningomis kainomis“ (angl. fair prices), grindžiamos Eurostato statistikos duomenų baze COMEXT ir gaunamos iš OLAF informacinės sistemos (AFIS – Anti Fraud Information System), kurių taikomoji programa yra Automated Monitoring Tool (AMT) ir kuriomis nacionalinės muitinės gali naudotis per atitinkamas savo elektronines sistemas, atitinka prieinamumo visiems veiklos vykdytojams reikalavimą, tiksliai suformuluotą 2022 m. birželio 9 d. Sprendime Fawkes Kft, C-187/211 ? Ar duomenys, kuriuos jos apima, yra tik apibendrinti duomenys, kaip jie suprantami pagal atitinkamu laikotarpiu galiojusius reglamentus Nr. 471/20092 ir Nr. 113/20103 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su Europos Sąjungai nepriklausančiomis šalimis?
2. Kai atliekant tikrinimą išleidus prekes neįmanoma fiziškai patikrinti importuotų prekių, ar duomenų bazės COMEXT statistines vertes tiek, kiek jos laikomos visuotinai prieinamomis ir jose saugomi tik suvestiniai duomenys, nacionalinė muitinė gali naudoti tik siekdama paremti savo pagrįstas abejones dėl to, ar deklaracijose nurodoma vertė yra rinkos vertė, t. y. už šias prekes faktiškai sumokėtą arba mokėtiną sumą arba tuo pagrindu nustatyti jų muitinę vertę pagal alternatyvų metodą, numatytą Bendrijos muitinės kodekso (Reglamentas Nr. 2913/19921 ) 30 straipsnio 2 dalies c punkte (atitinkantį Sąjungos muitinės kodekso (Reglamentas Nr. 952/20132 ) 7[4] straipsnio 2 dalies c punkte numatytą vadinamąjį „dedukcinį“ metodą) arba, galbūt, kitą metodą? Kokią reikšmę atsakymui į šį klausimą turi tai, kad negalima nustatyti, jog tapačios ar panašios prekės šiuo metu yra parduodamos, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/933 (Įgyvendinimo reglamentas) 152 straipsnio 1 dalį?
3. Bet kuriuo atveju, ar minėtų statistinių verčių naudojimas nustatant konkrečių importuotų prekių muitinę vertę, prilygstančią minimalių kainų taikymui, atitinka įsipareigojimus, kylančius iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) muitinio įvertinimo susitarimo, taip pat vadinamo Sutartimi dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos, kurio šalis yra Europos Sąjunga, vii straipsnio įgyvendinimo nes pagal šį Susitarimą aiškiai draudžiama remtis minimaliomis kainomis?
4. Dėl ankstesnio klausimo: ar išlyga dėl minėto tarptautinio susitarimo principų ir bendrųjų nuostatų, susijusių su 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio taikymu, numatyta Bendrijos muitinės kodekso (Reglamentas Nr. 2913/1992) 31 straipsnio 1 dalyje, kiek tai susiję su muitinės vertės nustatymo rezervo metodu ir, atitinkamai, minimalių verčių netaikymas, numatytas to paties straipsnio 2 dalyje [kurio nėra atitinkamoje Sąjungos muitinės kodekso (Reglamentas Nr. 952/2013) 74 straipsnio 3 dalies nuostatoje], taikomos tik tuomet, kai naudojamas šis metodas, ar galioja visiems alternatyviems muitinės vertės nustatymo metodams?
5. Jei būtų nustatyta, kad importuojant buvo naudojamas klasifikavimo supaprastinimas, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso (Reglamentas Nr. 2913/1992) 81 straipsnį (dabar – Sąjungos muitinės kodekso (Reglamentas Nr. 952/2013) 177 straipsnis), ar galima taikyti Bendrijos muitinės kodekso (Reglamentas Nr. 2913/1992) 30 straipsnio 2 dalies c punkte (atitinkančiame Sąjungos muitinės kodekso (Reglamentas Nr. 952/2013) 70 straipsnio 2 dalies c punktą) nurodytą alternatyvų metodą, neatsižvelgiant į toje pačioje deklaracijoje pagal tą patį TARIC kodą deklaruojamų prekių skirtumus ir dėl to nustatomą fiktyvią prekių, kurioms netaikomas šis tarifinio klasifikavimo kodas, vertę?
6. Galiausiai, neatsižvelgiant į ankstesnius klausimus: ar Graikijos teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojamas asmenų, turinčių mokėti importo PVM, nustatymas, yra pakankamai aiškios ir atitinka Sąjungos teisės reikalavimus tiek, kiek jose nurodoma, kad apmokestinamasis asmuo yra „vadinamasis importuojamų prekių savininkas“?
____________
1 Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.
1 2022 m. birželio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas
FAWKES, C-187/21, EU:C:2022:458.
1 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1172/95 (OL L 152, 2009, p. 23).
1 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 113/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, nuostatos dėl prekybos aprėpties, duomenų apibrėžčių, pagal verslo charakteristikas ir sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą suskirstytos prekybos statistikos rengimo ir specifinių prekių arba prekių gabenimo (OL L 37, 2010, p. 1).
1 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307).
1 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1).
1 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3).