Byla T‑539/13 RENV
Inclusion Alliance for Europe GEIE
prieš
Europos Komisiją
2021 m. balandžio 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartis
„Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo – Septintoji bendroji mokslo tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (2007–2013 m.) – Projektai MARE, Senior ir ECRN – Komisijos sprendimas susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas – Ieškovas, nustojęs atsakinėti į Bendrojo Teismo prašymus – Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Septintoji bendroji mokslo tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (2007–2013) – Bendroji inovacijų ir konkurencingumo programa (2007–2013) – Projektai MARE, Senior ir ECRN – Komisijos sprendimas susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas – Grąžinimas Bendrajam Teismui – Ieškovo neveikimas – Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas
(SESV 263 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalis)
(žr. 13–28 punktus)
2. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Septintoji bendroji mokslo tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (2007–2013) – Bendroji inovacijų ir konkurencingumo programa (2007–2013) – Projektai MARE, Senior ir ECRN – Komisijos sprendimas susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas – Grąžinimas Bendrajam Teismui – Ieškovo neveikimas – Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas
(SESV 268 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalis)
(žr. 13–28 punktus)
Santrauka
Ieškovė Inclusion Alliance for Europe GEIE yra Rumunijoje įsteigta bendrovė, vykdanti veiklą sveikatos ir socialinės įtraukties sektoriuje. 2007 ir 2008 m. Europos Komisija sudarė su ieškove tris subsidijų sutartis(1) pagal dvi programas, susijusias, be kita ko, su mokslo tyrimais, technologijų plėtra ir demonstracine veikla, taip pat konkurencingumu ir inovacijomis.
2013 m. liepos 17 d. atlikusi kelis auditus, iš kurių paaiškėjo, kad nagrinėjamų projektų finansinis valdymas buvo atliktas nesilaikant sutartyse numatytų sąlygų ir atitinkamų programų bendrųjų sąlygų, Komisija priėmė sprendimą dėl dalies finansinių įnašų, kuriuos ieškovė gavo pagal minėtas sutartis, susigrąžinimo kartu su nuo tų sumų skaičiuojamomis palūkanomis (toliau – ginčijamas sprendimas)(2).
Ieškovė pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme, siekdama, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas(3) ir kad Komisija atlygintų dėl šio sprendimo taikymo patirtą turtinę ir neturtinę žalą(4). Bendrajam Teismui atmetus jos ieškinį (toliau – pirminė nutartis)(5), ieškovė pateikė Teisingumo Teismui apeliacinį skundą dėl šios nutarties ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama, kad būtų sustabdytas pirminės nutarties ir skundžiamo sprendimo vykdymas.
Teisingumo Teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias priemones(6) ir priėmė sprendimą dėl apeliacinio skundo – panaikino pradinę nutartį, nurodęs, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog nagrinėdamas SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį Sąjungos teismas turi vertinti ginčijamo akto teisėtumą, atsižvelgdamas tik į Sąjungos teisę, o atitinkamos sutarties sąlygų neįvykdymu arba šiai sutarčiai taikytinos teisės pažeidimu galima remtis tik pagal SESV 272 straipsnį pateiktame ieškinyje (toliau – sprendimas dėl apeliacinio skundo)(7).
Kadangi šioje bylos stadijoje negalima priimti galutinio sprendimo, Teisingumo Teismas grąžino bylą Bendrajam Teismui. Sprendimas dėl apeliacinio skundo buvo įteiktas šalims(8), o pranešimas ieškovei skirtas jos teisiniam atstovui. Tada Bendrasis Teismas keletą kartų paprašė, kad šalys, tarp jų – ieškovės teisinis atstovas ir advokatas, pateiktų rašytines pastabas dėl išvadų, kurias reikia padaryti iš sprendimo dėl apeliacinio skundo, kad būtų išspręstas ginčas. Konstatavęs, kad ieškovė nebeatsako į jo prašymus, Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti pastabas dėl galimybės motyvuota nutartimi ex officio konstatuoti, kad nebereikia priimti sprendimo(9). Pateikiant šį prašymą nustatytas terminas – 2021 m. sausio 8 d. Į ieškovę kreiptasi siunčiant pranešimą jos teisiniam atstovui ir jos advokatui, tačiau negauta jokios jų reakcijos.
Vis dėlto pasibaigus nustatytam terminui Bendrasis Teismas gavo advokato elektroninį laišką; jis tvirtino atstovaujantis ieškovei ir paprašė suteikti galimybę jos vardu pateikti pastabas per nustatytą terminą, paaiškinęs, kad ieškovė nebuvo informuota apie paskutinius Bendrojo Teismo pranešimus dėl „komunikacijos problemų“ ir „pandemijos padarinių“.
Nutartyje Bendrasis Teismas konstatuoja, kad nereikia priimti sprendimo dėl jam pateikto ieškinio.
Bendrojo Teismo vertinimas
Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas primena: jeigu ieškovas nebeatsako į Bendrojo Teismo prašymus, išklausęs šalis jis gali motyvuota nutartimi ex officio konstatuoti, kad nebereikia priimti sprendimo.
Bendrojo Teismo nuomone, šios išvados nepaneigia naujo ieškovės advokato laiškas, išsiųstas praėjus dešimčiai dienų nuo Bendrojo Teismo nustatyto termino, per kurį šalys galėjo pateikti savo pastabas dėl galimybės ex officio konstatuoti, kad nereikia priimti sprendimo. Be to, tas advokatas tik bendrai nurodė „komunikacijos problemas“ ir „pandemijos padarinius“, tačiau nepateikė jokių konkrečių ir tikslių įrodymų, iš kurių galima spręsti, jog tos aplinkybės trukdė atsakyti į Bendrojo Teismo prašymus po to, kai buvo įteiktas sprendimas dėl apeliacinio skundo.
Taigi, atsižvelgdamas į ieškovės neveikimą ir tai, kad ji nepateikė konkrečių paaiškinimų, kurie leistų pateisinti šį neveikimą, arba minėtą neveikimą pagrindžiančių įrodymų, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad nebereikia priimti sprendimo.