TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 26 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) – Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas ir autorizacija – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas) – 57 ir 59 straipsniai – Cheminės medžiagos, dėl kurių reikia gauti autorizaciją – Akrilamido pripažinimas labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga – Įtraukimas į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą – Paskelbimas – Ieškinio pareiškimo terminas – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalis – Data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas šis terminas, kai ieškinys pareikštas dėl tik internete paskelbto sprendimo – Teisinis saugumas – Veiksminga teisminė gynyba“
Byloje C‑625/11 P
dėl 2011 m. lapkričio 30 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG), įsteigta Briuselyje (Belgija),
SNF SAS, įsteigta Andrezjė Buteone (Prancūzija),
atstovaujamos advokatų R. Cana ir K. Van Maldegem,
apeliantės,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA), atstovaujamai M. Heikkilä ir W. Broere, padedamų advocaat J. Stuyck,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Nyderlandų Karalystei, atstovaujamai C. Wissels ir B. Koopman,
Europos Komisijai, atstovaujamai P. Oliver ir E. Manhaeve, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
įstojusioms į bylą šalims pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai J. Malenovský, U. Lõhmus (pranešėjas), M. Safjan ir A. Prechal,
generalinis advokatas P. Cruz Villalón,
posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. lapkričio 14 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2013 m. kovo 21 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG) (toliau – PPG) ir SNF SAS (toliau – SNF) prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį PPG ir SNF prieš ECHA (T‑268/10, Rink. p. II‑6595; toliau – skundžiama nutartis), kuria jis atmetė kaip nepriimtiną jų ieškinį dėl Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimo, kuriuo akrilamidas (EB Nr. 201‑173‑7) pripažintas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1, ir klaidų ištaisymas OL L 136, 2007, p. 3; toliau – REACH reglamentas), 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga ir įtrauktas į kandidatinį sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į minėto reglamento XIV priedą, kaip numatyta šio reglamento 59 straipsnyje (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.
Teisinis pagrindas
REACH reglamentas
2 REACH reglamento 57 straipsnyje išvardijamos cheminės medžiagos, kurios gali būti įtrauktos į jo XIV priedą „Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašas“. Šio reglamento 57 straipsnio a ir b punktuose nurodytos tam tikrų kategorijų cheminės medžiagos, atitinkančios priskyrimo prie kancerogeninių ir mutageninių medžiagų kriterijus.
3 Šio reglamento 59 straipsnyje „57 straipsnyje nurodytų cheminių medžiagų nustatymas“ įtvirtinta:
„1. Siekiant nustatyti 57 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančias chemines medžiagas ir sudaryti kandidatinį sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į XIV priedą [(toliau – kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas)], taikoma šio straipsnio 2–10 dalyse išdėstyta tvarka. <...>
<...>
10. Priėmus sprendimą dėl cheminės medžiagos įtraukimo į sąrašą, [ECHA] savo tinklavietėje nedelsdama paskelbia ir atnaujina 1 dalyje nurodytą sąrašą.“
4 REACH reglamento 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal SESV 263 straipsnį Bendrajam Teismui arba Teisingumo Teismui gali būti pateiktas ieškinys dėl ECHA apeliacinės komisijos priimto sprendimo, o tais atvejais, kai sprendimo negalima apskųsti Apeliacinei komisijai, – dėl ECHA priimto sprendimo.
5 Nenumatyta jokios galimybės apskųsti Apeliacinei komisijai sprendimus, priimtus pagal šio reglamento 59 straipsnį.
Bendrojo Teismo procedūros reglamentas
6 Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnyje nustatyta:
„1. Jeigu terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto, prasideda nuo to akto paskelbimo, pagal 101 straipsnio 1 dalies a punktą jis skaičiuojamas nuo keturioliktos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pabaigos.
2. Nustatyti procesiniai terminai dėl nuotolių pratęsiami dešimčiai dienų, ir tas laikotarpis yra visiems vienodas.“
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
7 PPG yra polielektrolitus, poliakrilamidą ir (arba) kitus polimerus, kurių sudėtyje yra akrilamido, gaminančių ir (arba) importuojančių bendrovių interesams atstovaujanti Europos ekonominių interesų grupė. Viena iš jos narių yra bendrovė SNF.
8 2009 m. rugpjūčio 25 d. Nyderlandų Karalystė pateikė ECHA savo parengtą dokumentaciją dėl akrilamido pripažinimo REACH reglamento 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga.
9 Atlikusi REACH reglamento 59 straipsnyje numatytą procedūrą ECHA ginčijamu sprendimu pripažino akrilamidą šio reglamento 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga ir įtraukė jį į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.
10 2010 m. kovo 30 d. šis sąrašas, į kurį įtrauktas akrilamidas, buvo paskelbtas ECHA tinklavietėje, kaip reikalaujama pagal REACH reglamento 59 straipsnio 10 dalį.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis
11 Ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. birželio 10 d., PPG ir SNF prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.
12 2010 m. lapkričio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ECHA pareiškė šio ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Ji nurodė tris nepriimtinumo pagrindus, susijusius visų pirma su ieškinio pareiškimo termino nesilaikymu, taip pat aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas nedaro tiesioginio poveikio apeliantėms, ir aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas nėra konkrečiai su apeliantėmis susijęs reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip numatyta SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje.
13 Nyderlandų Karalystei ir Europos Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti ECHA reikalavimų. Komisija pritarė ECHA argumentams dėl ieškinio pareiškimo termino nesilaikymo ir nurodė, kad šis ieškinys taip pat nepriimtinas dėl lis pendens.
14 Dėl ieškinio pareiškimo termino nesilaikymo ECHA ir Komisija iš esmės nurodė, kad ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas 2010 m. kovo 30 d., o SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo, baigėsi 2010 m. gegužės 30 d. Nuo šios datos pradedamas skaičiuoti Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalyje numatytas papildomas dešimties dienų terminas dėl nuotolio, todėl bendras terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, baigėsi 2010 m. birželio 9 d. Taigi 2010 m. birželio 10 d. PPG ir SNF ieškinys buvo pareikštas pavėluotai.
15 Apeliantės rėmėsi minėto Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies taikymu ir teigė, kad terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, skaičiuotinas nuo keturioliktos dienos po ginčijamo sprendimo paskelbimo pabaigos, todėl nagrinėjamu atveju šio termino buvo laikomasi.
16 Skundžiamos nutarties 33 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad iš šios nuostatos formuluotės matyti, jog ji taikoma tik Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtiems aktams, o pagal REACH reglamento 59 straipsnio 10 dalį kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą numatyta skelbti ECHA tinklalapyje, ir jokioje kitoje minėto reglamento nuostatoje nėra numatytas kitoks paskelbimo būdas.
17 Šios nutarties 35 punkte Bendrasis Teismas šiuo klausimu visų pirma nusprendė, kad tik internete skelbiama elektroniniu būdu, todėl taip paskelbti aktai yra prieinami visuomenei visoje Europos Sąjungoje tuo pačiu metu. Tačiau, Bendrojo Teismo nuomone, nors Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninė versija prieinama ir internete, tik minėto leidinio spausdinta versija yra autentiška.
18 Toliau skundžiamos nutarties 37 punkte Bendrasis Teismas teigė, kad jo praktika dėl sprendimų valstybės pagalbos srityje paskelbimo negali būti taikoma šioje byloje. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad nors pagal šią praktiką aplinkybė, jog trečiosioms šalims suteikiama galimybė susipažinti su visu tinklalapyje įdėto sprendimo tekstu, kartu paskelbiant trumpą pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, praplečia jo Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, vis dėlto tokio tipo bylose paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje yra aiškiai numatytas 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108 straipsnio] taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 26 straipsnyje.
19 Galiausiai skundžiamos nutarties 38 punkte Bendrasis Teismas atmetė apeliančių argumentą, kad aplinkybė, jog šio teismo Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalis netaikoma aktams, kurie pagal Sąjungos teisę turi būti skelbiami tik internete, yra diskriminacija ar savivalė jų atžvilgiu. Jis padarė išvadą, kad faktinė ir teisinė padėtis, kurioje yra asmuo po akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nepanaši į padėtį, kurioje šis asmuo yra paskelbus šį aktą tik internete. Be to, Bendrojo Teismo nuomone, atsižvelgimas į ginčijamo sprendimo paskelbimo ECHA tinklalapyje datą kaip į paskelbimo datą, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, garantuoja vienodą požiūrį į visas suinteresuotąsias šalis ir užtikrina, kad terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo, visiems skaičiuojamas vienodai. Bendrasis Teismas pridūrė, kad termino, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, skaičiavimo skirtumai skelbiant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir internete, kad ir kaip būtų, taip pat pateisinami paskelbimo internete ypatybėmis.
20 Išnagrinėjęs nepriimtinumo pagrindą, susijusį su termino, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, nesilaikymu, Bendrasis Teismas atmetė PPG ir SNF ieškinį kaip nepriimtiną ir nenagrinėjo kitų ECHA ir Komisijos pateiktų nepriimtinumo pagrindų.
Šalių reikalavimai
21 Apeliantės Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ginčijamą sprendimą arba, nepatenkinus šio prašymo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl jų ieškinio, ir priteisti iš ECHA bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
22 ECHA, taip pat ECHA pirmojoje instancijoje palaikiusios Nyderlandų Karalystė ir Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti apeliacinį skundą nepagrįstu ir priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
Šalių argumentai
23 Apeliantės remiasi vieninteliu argumentu, susijusiu su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė aiškindamas ir taikydamas Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalį, nes dėl šios klaidos pažeistas veiksmingos teisminės gynybos principas. Jos teigia, kad šioje nuostatoje nurodytas keturiolikos dienų terminas turi būti taikomas visiems paskelbtiems sprendimams, o ne tik sprendimams, paskelbtiems Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
24 Šiuo klausimu apeliantės tvirtina, kad principai, kuriais grindžiamas atsižvelgimas į minėto 102 straipsnio 1 dalyje numatytą keturiolikos dienų laikotarpį apskaičiuojant terminą, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, t. y. teisinio saugumo ir trečiųjų šalių lygybės principai, taip pat taikomi internete paskelbtiems aktams. Dėl skundžiamos nutarties 37 punkto jos mano, kad, kiek tai susiję ir su ginčijamu sprendimu ir su valstybės pagalbos srityje priimtais sprendimais, dėl kurių suformuota teismų praktika, kuria šiame punkte rėmėsi Bendrasis Teismas, formalus sprendimas skelbiamas internete. Todėl Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai atskyrė šiuos du nagrinėjamus atvejus.
25 Be to, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 38 punkte, teisinė ir faktinė padėtis, kurioje yra asmuo po akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, yra tapati padėčiai, kurioje šis asmuo yra paskelbus šį aktą tik internete, todėl Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies netaikymas paskelbus aktą tik internete yra diskriminacija ir savivalė.
26 Anot ECHA, kurią palaiko Nyderlandų Karalystė, ši nuostata neturi būti aiškinama neatsižvelgiant į jos tekstą. Šiuo klausimu agentūra primena, kad, pirma, griežtas procesinius terminus reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų taikymas atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę išvengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą ir, antra, šie terminai, numatyti siekiant užtikrinti teisinių padėčių aiškumą ir saugumą, yra imperatyvūs, todėl nei šalys, nei teismas negali jų nustatyti. Bendrasis Teismas galėtų išplėsti Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies taikymo sritį tik pakeitęs jį. ECHA taip pat tvirtina, kad paskelbimas internete skiriasi nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
27 Komisija mano, kad apeliantės būtų buvusios diskriminuojamos ar patyrusios savivalę tik jei joms būtų taikytas trumpesnis terminas nei kitoms šalims, kurių padėtis tokia pati, t. y. šalims, kurios taip pat nori ginčyti kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo teisėtumą. Tačiau, kaip Bendrasis Teismas yra nusprendęs skundžiamos nutarties 38 punkte, asmenų, ginčijančių aktą, paskelbtą tik Sąjungos institucijos tinklalapyje, padėtis nepanaši į padėtį asmenų, siekiančių, kad Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas aktas būtų panaikintas. Komisija taip pat nurodo, kad skundžiamos nutarties 35 ir 37 punktuose Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos.
Teisingumo Teismo vertinimas
28 Reikia iš karto pažymėti, kad neginčijama, jog ECHA sprendimas įtraukti cheminę medžiagą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą yra aktas, dėl kurio gali būti pareikštas ieškinys pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą. Iš tiesų REACH reglamento 94 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė remiantis SESV 263 straipsniu pareikšti ieškinį dėl ECHA sprendimo, kai, be kita ko, sprendimo negalima apskųsti ECHA apeliacinei komisijai. Būtent taip yra kalbant apie sprendimus, priimtus pagal šio reglamento 59 punktą.
29 Kiek tai susiję su paskelbtu aktu, SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas dviejų mėnesių terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį, skaičiuojamas nuo šio akto paskelbimo. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu laikotarpis, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto, prasideda nuo to akto paskelbimo, jis skaičiuojamas nuo keturioliktos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pabaigos.
30 Priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamos nutarties 33 punkte, iš šios nuostatos formuluotės neišplaukia, kad ji taikoma tik Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtiems aktams.
31 Iš tikrųjų, kaip pažymi generalinis advokatas savo išvados 76 ir 77 punktuose, tai, kaip suformuluota Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalį sudarančio sakinio pirma dalis, leidžia manyti, kad turimas omenyje aktų paskelbimas apskritai, kaip ir SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje. Šio sakinio antroje dalyje padaryta nuoroda į Europos Sąjungos oficialųjį leidinį gali būti aiškinama kaip aplinkybė, jog priimant šį Procedūros reglamentą vienintelė priimtina paskelbimo forma buvo paskelbimas šiame leidinyje.
32 Darytina išvada, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata taip pat gali būti taikoma tik internete paskelbtam aktui, pavyzdžiui, ginčijamam sprendimui.
33 Be to, kadangi dėl Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies formuluotės gali kilti abejonių, reikia, nesant esminių priežasčių, dėl kurių turėtų būti kitaip, teikti pirmenybę tai formuluotei, pagal kurią suinteresuotoji šalis nepraranda teisės kreiptis į teismą (šiuo klausimu žr. 1979 m. balandžio 5 d. Sprendimo Orlandi prieš Komisiją, 117/78, Rink. p. 1613, 11 punktą).
34 Apskritai reikia priminti, kad kai nuostata nelabai aiškiai suformuluota, reikia atsižvelgti į kontekstą, kuriame ji vartojama, ir į ja siekiamus tikslus (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Leno Merken, C‑149/11, 39 punktą).
35 Šiuo atžvilgiu darytina išvada, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu keturiolikos dienų terminu siekiama garantuoti suinteresuotosioms šalims pakankamai laiko pareikšti ieškinį dėl paskelbtų aktų ir atitinkamai užtikrinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą, šiuo metu įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.
36 Tačiau kadangi, kaip nuspręsta šio sprendimo 31 punkte, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalis gali būti aiškinama kaip skirta visiems nesvarbu kaip paskelbtiems aktams, šią nuostatą reikia aiškinti taip, siekiant išvengti to, kad suinteresuotosioms šalims, pasikliovusioms papildomo keturiolikos dienų laikotarpio ieškiniui pareikšti buvimu, būtų nesuteikta veiksminga teisminė gynyba.
37 Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, jog minėta nuostata taikoma tik Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtiems aktams, ir atitinkamai pripažino PPG ir SNF ieškinį nepriimtinu.
38 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti vieninteliam apeliančių nurodytam pagrindui ir atitinkamai patenkinti jų apeliacinį skundą, taigi panaikinti skundžiamą nutartį.
39 Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.
40 Šiuo atveju, kadangi šioje bylos stadijoje negalima priimti tokio sprendimo, reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. rugsėjo 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį PPG ir SNF prieš ECHA (T‑268/10).
2. Grąžinti šią bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.
3. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Parašai.