BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. spalio 18 d.(*)

„Konkurencija – Karteliai – Modafinilo rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo patentų srityje – Konkurencijos ribojimas dėl tikslo – Kvalifikavimas – Konkurencijos ribojimas dėl poveikio – SESV 101 straipsnio 3 dalyje nurodytai išimčiai taikomos sąlygos – Baudos“

Byloje T‑74/21

Teva Pharmaceutical Industries Ltd, įsteigta Petah Tikva (Izraelis),

Cephalon Inc., įsteigta Vest Česteryje, Pensilvanijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos),

atstovaujamos advokatų D. Tayar, S. Ortoli ir A. Richard,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą G. Conte, T. Franchoo ir C. Sjödin,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas F. Schalin (pranešėjas), teisėjai M. Jaeger, P. Škvařilová-Pelzl, I. Nõmm ir D. Kukovec,

posėdžio sekretorė M. Zwozdziak-Carbonne, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. gruodžio 14 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Teva Pharmaceutical Industries Ltd (toliau – Teva) ir Cephalon Inc. prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Komisijos sprendimą C(2020) 8153 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39686-CEPHALON) (toliau – ginčijamas sprendimas), o nepatenkinus šio reikalavimo – panaikinti baudas arba sumažinti jų dydį.

I.      Ginčo aplinkybės

2        Cephalon yra Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusi biofarmacijos bendrovė, tiekianti originalius ir generinius vaistus visame pasaulyje. Pagrindinė Cephalon veikla – vaistų moksliniai tyrimai ir plėtra bei teikimas rinkai, ypatingą dėmesį skiriant centrinės nervų sistemos sutrikimams, įskaitant miego sutrikimus, skausmą, onkologiją, uždegimines ligas ir regeneracinę mediciną.

3        Teva yra tarptautinė farmacijos bendrovė, kurianti, gaminanti ir parduodanti generinius vaistus, taip pat naujoviškus ir specializuotus farmacijos produktus, veikliąsias vaistines medžiagas ir laisvai parduodamus produktus.

4        2011 m. spalio mėn., po to, kai 2011 m. spalio 13 d. Sprendimu C(2011) 7435 final (byla COMP/M. 6258 – Teva / Cephalon) Komisija, remdamasi 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40) 6 straipsnio 1 dalies b punktu, patvirtino koncentraciją, apie kurią pranešta, Teva įsigijo Cephalon.

A.      Nagrinėjamas produktas ir su juo susiję patentai

5        Šioje byloje nagrinėjamas produktas – tai vaistas, kurio sudėtyje yra vaistų veikliosios medžiagos (toliau – VVM) modafinilo. Modafinilas yra ilgo veikimo stimuliatorius, naudojamas tam tikriems miego sutrikimams gydyti.

6        1976 m. modafinilą atrado Prancūzijos farmacijos bendrovė Laboratoire Lafon. Iš pradžių 1992 m. birželio 24 d. Lafon įregistravo savo produktą modafinilą su prekės ženklu Modiodal Prancūzijoje, vėliau – su prekių ženklais Provigil, Vigil arba Modasomil kitose šalyse.

7        1993 m. Cephalon iš Lafon įgijo išimtines teises į modafinilą, o 2001 m. galiausiai įsigijo visą bendrovę Lafon. 1997 m. Cephalon pradėjo prekiauti modafinilu, pažymėtu prekės ženklu Provigil, Jungtinėje Karalystėje. 2005 m. ji prekiavo modafinilu keliose Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse.

8        Kalbant apie EEE, pažymėtina, kad įvairūs nacionaliniai Cephalon molekulės modafinilo VVM patentai baigė galioti vėliausiai 2003 m., o šios VVM duomenų apsauga baigė galioti vėliausiai 2005 m.

9        Nors modafinilo molekulės patentai baigė galioti, Cephalon vis dar turėjo antrinius dalelių dydžio patentus ir kitus patentus, susijusius su modafinilu, kurių galiojimo terminas EEE baigėsi 2015 m.

10      Vaistas Provigil buvo svarbiausias Cephalon portfelio produktas pagal pardavimus. Atsižvelgdama į tai, kad netolimoje ateityje rinkoje turėjo pasirodyti generiniai vaistai, ir siekdama apsaugoti savo veiklą nagrinėjamoje srityje Cephalon plėtojo antros kartos produktą Nuvigil, kurio pagrindas yra modafinilo VVM ir kurį ji ketino pateikti rinkai, kad šis nuo 2006 m. palaipsniui pakeistų Provigil, pirmiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose, o vėliau – EEE. Be to, Cephalon buvo numačiusi išleisti į rinką kitą modafinilo pagrindu pagamintą vaistą Sparlon. Galiausiai EEE Cephalon į rinką neišleido nei Nuvigil, nei Sparlon. Be to, nebuvo gauta leidimo prekiauti Sparlon Jungtinėse Amerikos Valstijose.

11      2002 m. pabaigoje, kai keturios generinių vaistų sektoriaus bendrovės, tarp jų ir Teva, paprašė reguliavimo institucijų išduoti leidimą prekiauti jų generiniais modafinilo produktais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Cephalon ten inicijavo procedūrą dėl patento pažeidimo.

12      2005 m. birželio mėn. Teva išleido savo generinį modafinilo produktą į rinką Jungtinėje Karalystėje.

13      2005 m. liepos 6 d., pasikeitus raštais, Cephalon pradėjo teismo procesą prieš Teva High Court of Justice (England & Wales) (Aukštasis teisingumo teismas (Anglija ir Velsas), Jungtinė Karalystė) ir paprašė nustatyti laikiną įpareigojimą, kad Teva būtų užkirstas kelias pardavinėti savo generinį modafinilo produktą Jungtinėje Karalystėje. Paskui Teva pareiškė priešieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu.

14      Prieš 2005 m. liepos 11 d. numatytą posėdį dėl prašymo nustatyti laikiną įpareigojimą Teva sutiko nebepardavinėti generinių modafinilo produktų Jungtinėje Karalystėje. Už tai Cephalon sutiko pateikti 2,1 mln. svarų sterlingų (GBP) (t. y. maždaug 3,07 mln. EUR) garantiją tuo atveju, jei Teva laimėtų teismo procesą ir atitinkamai turėtų teisę reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl negauto pelno.

15      Derybos dėl taikaus ginčų sprendimo prasidėjo 2005 m. lapkričio mėn. pabaigoje.

B.      Ginčijamas susitarimas

16      2005 m. gruodžio 8 d. Cephalon ir Teva sudarė susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo (toliau – susitarimas dėl ginčų sprendimo). Susitarimas dėl ginčų sprendimo taip pat buvo sudarytas dėl jų filialų ir įsigaliojo 2005 m. gruodžio 4 d.

17      Susitarime dėl ginčų sprendimo, be kita ko, buvo numatyta, kad pagal 2 straipsnį Teva įsipareigoja savarankiškai neiti į modafinilo rinką ir nekonkuruoti joje su Cephalon (toliau – nekonkuravimo sąlyga), taip pat neginčyti Cephalon modafinilo patentų (toliau – neginčijimo sąlyga) (toliau kartu – ribojančios sąlygos).

Susitarimo dėl ginčų sprendimo 2.2–2.6 straipsniai apima visus sandorius, susijusius su:

–        Teva licencija bendrovei Cephalon dėl Teva intelektinės nuosavybės teisių,

–        Cephalon licencija bendrovei Teva naudoti duomenis, vadinamuosius CEP1347, kuriuos Cephalon kartu su Teva parengė atlikdamos Parkinsono ligos gydymo tyrimus,

–        Teva vykdomu modafinilo VVM tiekimu Cephalon,

–        Cephalon išmokomis bendrovei Teva už tai, kad buvo išvengta bylinėjimosi išlaidų,

–        Teva vykdytu Cephalon produktų platinimu Jungtinėje Karalystėje.

18      Be to, susitarimo dėl ginčų sprendimo 3 straipsnyje Teva naudai buvo numatytos generinės teisės. Pagal šį straipsnį Cephalon suteikė Teva neišimtinę licenciją nuo 2012 m. (arba anksčiau, jei kuris nors subjektas išleistų į rinką generinį modafinilo produktą) išleisti į rinką savo generinį modafinilo produktą, įskaitant EEE.

19      Remiantis susitarimo dėl ginčų sprendimo 4 straipsniu, Teva ir Cephalon įsipareigojo nedelsdamos nutraukti teisminius ginčus dėl modafinilo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje.

20      Į susitarimą dėl ginčų sprendimo taip pat įtrauktos sumos arba mokesčiai, susiję su įvairiais šio sprendimo 17 ir 18 punktuose nurodytais sandoriais.

C.      Ginčijamas sprendimas

21      2020 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

22      Komisija nusprendė, kad ieškovės pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, nes už kompensacinį mokestį dalyvavo susitarime dėl ginčų sprendimo farmacijos sektoriuje. Pažeidimas apėmė Vokietiją, Austriją, Belgiją, Bulgariją, Kiprą, Daniją, Ispaniją, Suomiją, Prancūziją, Graikiją, Vengriją, Airiją, Islandiją, Italiją, Latviją, Lichtenšteiną, Lietuvą, Liuksemburgą, Norvegiją, Nyderlandus, Lenkiją, Portugaliją, Rumuniją, Jungtinę Karalystę, Slovakiją ir Švediją ir truko nuo 2005 m. gruodžio 4 d. iki 2011 m. spalio 12 d., išskyrus, kiek tai susiję su Bulgarija ir Rumunija (jose pažeidimas prasidėjo 2007 m. sausio 1 d.), taip pat Vengrija (joje pažeidimas buvo nutrauktas 2011 m. birželio 14 d.) (ginčijamo sprendimo 1 straipsnis).

23      Už minėtą pažeidimą Komisija bendrovėms Cephalon ir Teva skyrė atitinkamai 30 480 000 EUR ir 30 000 000 EUR baudas (ginčijamo sprendimo 2 straipsnis).

II.    Šalių reikalavimai

24      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti visą ginčijamą sprendimą,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti joms skirtas baudas,

–        nepatenkinus ir šio reikalavimo, kiek tai susiję su Teva, iš esmės sumažinti jai skirtą baudą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

25      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl reikalavimų panaikinti arba iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą

26      Ieškovės nurodo keturis ieškinio pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas Komisijos padaryta teisės ir fakto klaida, nes susitarimą dėl ginčų sprendimo ji kvalifikavo kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo. Antrasis pagrindas grindžiamas teisės ir fakto klaida, nes Komisija kvalifikavo susitarimą dėl ginčų sprendimo kaip konkurencijos ribojimą dėl poveikio. Subsidiariai pateiktas trečiasis pagrindas grindžiamas klaidingu SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymu. Galiausiai nurodydamos ketvirtąjį pagrindą, kuris taip pat pateiktas subsidiariai, ieškovės prašo panaikinti joms skirtas baudas arba bent jau iš dalies panaikinti bendrovei Teva skirtą baudą.

1.      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo teisės ir fakto klaida, nes Komisija kvalifikavo susitarimą dėl ginčų sprendimo kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo

27      Pirmajame pagrinde ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši padarė teisės ir fakto klaidą, kai kvalifikavo susitarimą dėl ginčų sprendimo kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo.

28      Ieškovės teigia, kad Komisija iškraipė du kumuliacinius kriterijus, nurodytus 2020 m. sausio 30 d. Sprendime Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52). Iš minėto sprendimo matyti, kad susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo, kuriame numatytas vertės perdavimas, gali būti kvalifikuojamas kaip ribojimas dėl tikslo, tik jeigu, pirma, vertės perdavimą „galima paaiškinti tik patento savininko ir įtariamo pažeidėjo komerciniu interesu nekonkuruoti pranašumais“ ir, antra, susitarimas nesukelia „įrodyto konkurenciją skatinančio poveikio, kuris galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl jo pakankamo kenksmingo poveikio konkurencijai“.

29      Šį pagrindą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje ieškovės tvirtina, kad šio sprendimo 28 punkte nurodytas pirmasis kriterijus turi būti suprantamas kaip darantis nuorodą į aplinkybę, „kad kiekvienas komercinis sandoris turi kitą įtikinamą paaiškinimą nei rinkos pasidalijimas“. Ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad ji pakeitė šį kriterijų priešingos padėties kriterijumi, pagal kurį nustatoma, ar ieškovės būtų sudariusios tuos pačius sandorius tokiomis pačiomis sąlygomis, jeigu susitarimo dėl ginčų sprendimo nebūtų buvę sudaryta. Antroje dalyje ieškovės priekaištauja Komisijai neįvykdžius šio kriterijaus dėl to, kad ji nepaneigė ieškovių per administracinę procedūrą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog kiekvienas sandoris buvo paaiškinamas kitais veiksniais nei šalių interesas nekonkuruoti pranašumais. Be to, trečioje dalyje, susijusioje su šio sprendimo 28 punkte nurodytu antruoju kriterijumi, ieškovės teigė, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo turėjo „įrodytą konkurenciją skatinantį poveikį“, nes pagal jį buvo numatytas ankstesnis Teva įėjimas į rinką. Galiausiai ketvirtoje dalyje ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši padarė klaidų vertindama susitarimo dėl ginčų sprendimo kontekstą ir sąlygas.

a)      Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos tinkamo teisinio kriterijaus netaikymu

30      Ieškovių teigimu, Komisija iškraipė 2020 m. sausio 30 d. Sprendime Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52) nustatytą kriterijų, patvirtintą 2021 m. kovo 25 d. Sprendimu Lundbeck / Komisija (C‑591/16 P, EU:C:2021:243), dėl dviejų priežasčių, t. y. pirma, nes nukrypo nuo 2020 m. sausio 30 d. Sprendime Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52) pateikto išaiškinimo, pagal kurį pagrįstas atlygis, originalių vaistų gamintojo sumokamas generinių vaistų gamintojui už suteiktas paslaugas ar produktus, neleidžia konstatuoti pažeidimo dėl tikslo, ir, antra, nes nustatė ir taikė priešingos padėties kriterijų, patenkantį į analizę dėl poveikio.

31      Remdamosi argumentais, pateiktais šio pagrindo antroje dalyje, ieškovės teigia, kad kiekvienas komercinis sandoris, nurodytas susitarime dėl ginčų sprendimo, buvo pateisinamas, nepriklausomai nuo ribojančių sąlygų, ir turėjo kitą „įtikinamą“ paaiškinimą nei „tik“ atlygis už atidėtą Teva įėjimą į modafinilo rinką.

32      Be to, priešingos padėties analizės taikymas vertinant tariamą konkurencijos ribojimą dėl tikslo neatitinka jurisprudencijos. Priešingos padėties scenarijus yra sudėtinga užduotis, kurią atliekant reikėtų atsižvelgti ne tik į teisinį ir ekonominį susitarimo kontekstą, bet ir į bet kokį vėlesnį vertinimą. Dar daugiau, priešingos padėties analizė susijusi su susitarimų, kaip konkurencijos ribojimo dėl poveikio, vertinimu. 2020 m. sausio 30 d. Sprendime Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52) Teisingumo Teismas taikė ne priešingos padėties, o paprastą faktinį kriterijų, pagal kurį reikalaujama pateikti įtikinamą paaiškinimą dėl faktiškai sudarytų komercinių susitarimų.

33      Komisija taip pat padarė klaidą, kai komercinius sandorius, numatytus susitarime dėl ginčų sprendimo, vertino kaip „paketą“, „nepriklausomai nuo tikslaus kiekvieno sandorio kiekybinio įvertinimo ir realaus indėlio į bendros vertės perdavimą“. Todėl Komisija neatsižvelgė į 2020 m. sausio 30 d. Sprendimą Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52), pagal kurį kiekvienas tariamas vertės perdavimas turi būti vertinamas siekiant rasti kitą įtikinamą paaiškinimą nei vien atlygis už ribojančias sąlygas.

34      Dublike ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši padarė teisės klaidą, kai ginčijamą sprendimą grindė tik subjektyviais įrodymais, nors iš jurisprudencijos matyti, kad pažeidimas dėl tikslo gali būti konstatuotas tik remiantis objektyviais veiksniais. Komisija neatsižvelgė į objektyvų atlygio pagrįstumą, komercinį tikslą ir aplinkybes, kuriomis buvo deramasi dėl komercinių susitarimų.

35      Galiausiai Komisija padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su įrodinėjimo pareiga, nes reikalavo, kad šalys pateiktų subjektyvius įrodymus, kad būtų įvykdžiusios nagrinėjamus sandorius susiklosčius priešingos padėties scenarijui – jei nebūtų sudaryta susitarimo dėl ginčų sprendimo ir nebūtų tęsiama teismo proceso. Įrodinėjimo pareiga tenka Komisijai. Be to, Komisijai pateikti to laiko faktiniai įrodymai ir ekspertų ataskaitos yra įtikinamas komercinių susitarimų paaiškinimas, kurio Komisija negalėtų atmesti nesant reikšmingos priešingos patirties.

36      Komisija ginčija ieškovių argumentus.

37      Iš jurisprudencijos matyti, kad sąvoka „konkurencijos ribojimas dėl tikslo“ gali būti taikoma tik tam tikroms įmonių veiksmų derinimo rūšims, kurios dėl savo pobūdžio yra pakankamai žalingos įprastam konkurencijos veikimui, kad būtų galima teigti, kad jų poveikio tyrimas nereikalingas (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Konkrečiai dėl susitarimų dėl taikaus ginčų sprendimo (panašių į nagrinėjamą susitarimą dėl ginčų sprendimo, vykstant ginčams dėl viešai pradėto naudoti VVM gamybos proceso patento), kuriuos originalių vaistų gamintojas sudarė su keliais generinių vaistų gamintojais ir kuriais buvo atidėtas generinių vaistų patekimas į rinką mainais už pirmojo antriesiems perduotas pinigines arba nepinigines vertes, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šių susitarimų negalima visais atvejais laikyti „ribojimu dėl tikslo“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 84 ir 85 punktus).

39      Vis dėlto „ribojimas dėl tikslo“ turi būti pripažįstamas, kai išnagrinėjus atitinkamą susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo paaiškėja, kad jame numatyti vertės perdavimai gali būti paaiškinami vien atitinkamo patento savininko ir įtariamo jo pažeidėjo komerciniu interesu nekonkuruoti pranašumais, nes susitarimai, kuriais konkurentai konkurencijos riziką sąmoningai pakeičia praktiniu tarpusavio bendradarbiavimu, akivaizdžiai gali būti kvalifikuojami kaip „ribojimas dėl tikslo“ (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 83 ir 87 punktus).

40      Atliekant šį nagrinėjimą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar originalių vaistų gamintojo generinių vaistų gamintojui perduotų verčių grynasis teigiamas balansas buvo pakankamai didelis, kad generinių vaistų gamintojas būtų iš tikrųjų paskatintas atsisakyti įeiti į atitinkamą rinką, taigi ir nekonkuruoti savo pranašumais su originalių vaistų gamintoju, nereikalaujant, kad grynasis teigiamas balansas būtinai būtų didesnis už pelną, kurį generinių vaistų gamintojas būtų gavęs, jeigu būtų laimėjęs bylą dėl patento (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 93 ir 94 punktus).

41      Iš to matyti, kad susitarimų, kaip antai susitarimo dėl ginčų sprendimo, kvalifikavimas kaip „ribojimo dėl tikslo“ reiškia, kad būtina įvertinti šių susitarimų požymius, iš kurių galima spręsti apie galimą ypatingą žalą konkurencijai, jei reikia atlikus išsamią šių susitarimų, jų tikslų ir ekonominio bei teisinio konteksto, kuriam esant perduodamos vertės yra ypač svarbios, analizę (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 89 punktą).

42      Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo 5 skirsnio, konkrečiai – iš 544–580 konstatuojamųjų dalių, matyti, kad Komisija, remdamasi esama jurisprudencija, įskaitant šio sprendimo 37 ir paskesniuose punktuose nurodytą jurisprudenciją, paaiškino, kokią analizę ji turi atlikti. Ginčijamo sprendimo 6 skirsnyje, remdamasi jurisprudencija ir 5 skirsnyje išdėstytais principais, ji išnagrinėjo, ar susitarime dėl ginčų sprendimo numatyti sandoriai ir susiję vertės perdavimai buvo paskata Teva sutikti su ribojančiais susitarimais.

43      Taigi iš šio sprendimo 37 ir paskesniuose punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad reikia atlikti bendrą vertinimą, apimantį atitinkamų šalių interesus ir paskatas, siekiant patikrinti, ar susitarime dėl ginčų sprendimo nurodyti tokie komerciniai sandoriai, kaip aprašyti šio sprendimo 17 punkte, galėjo turėti kitų paaiškinimų nei patento savininko ir įtariamo pažeidėjo komercinis interesas nekonkuruoti pranašumais.

44      Šiuo klausimu reikia pažymėti, ir to, beje, ieškovės neginčija, kad vertės perdavimas generinių vaistų gamintojui gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, tiesioginis ar netiesioginis mokėjimas, kuris yra įtraukiamas į komercinius sandorius tarp originalių vaistų gamintojo ir generinių vaistų gamintojo. Taigi toks komercinis sandoris generinių vaistų gamintojui gali suteikti naudos, kurios jis negautų įprastomis rinkos sąlygomis, nes toks sandoris nebūtų sudarytas įprastomis rinkos sąlygomis arba būtų sudarytas palankesnėmis sąlygomis nei įprastos rinkos sąlygos. Be to, reikia pažymėti, kad įprastomis rinkos sąlygomis nėra nusistovėjusios praktikos, kad atlygis už sandorį būtų įsipareigojimas nekonkuruoti ir neginčyti.

45      Taigi Komisija turėjo patikrinti, ar susitarime dėl ginčų sprendimo numatyti komerciniai sandoriai taip pat galėjo būti sudaryti tokiomis palankiomis sąlygomis, jei nebūtų buvę ribojančių sąlygų. Jei Komisija gali konstatuoti, kad aptariami sandoriai nebūtų sudaryti arba nebūtų sudaryti tokiomis palankiomis sąlygomis, nors minėtų sąlygų nebuvo, galima daryti išvadą, kad minėti sandoriai negali būti paaiškinami niekaip kitaip, tik aptariamo patento savininko ir tariamo pažeidėjo komerciniu interesu nekonkuruoti pranašumais.

46      Siekdama nustatyti, ar kiekvieno iš komercinių sandorių vienintelis įtikinamas paaiškinimas buvo tikslas paskatinti Teva sutikti su ribojančiomis sąlygomis ir taip atsisakyti konkuruoti su Cephalon savo pranašumais, o gal šie sandoriai bet kuriuo atveju būtų buvę sudaryti įprastomis rinkos sąlygomis, Komisija turėjo palyginti tai, kas iš tikrųjų įvyko, su tuo, kas būtų įvykę, jei nebūtų buvę ribojančių sąlygų. Vadinasi, argumentą, kad Komisija taikė klaidingą priešingos padėties analizę, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

47      Be to, priešingai, nei teigia ieškovės, Komisijos taikytas teisinis kriterijus nėra priešingos padėties analizė, susijusi su susitarimų, kaip ribojimo dėl poveikio, vertinimu.

48      Komisija tik išnagrinėjo, ar aptariami komerciniai sandoriai buvo sudaryti be ribojančių sąlygų, kad patikrintų, ar jie buvo paskata Teva atsisakyti konkuruoti su Cephalon savo pranašumais.

49      Kaip matyti iš šio sprendimo 37 ir paskesniuose punktuose nurodytos jurisprudencijos, vertinimu, kurį reikia atlikti siekiant nustatyti, ar susitarimas kvalifikuojamas kaip „ribojimas dėl tikslo“, siekiama ne kiekybiškai įvertinti veiksmų antikonkurencinį poveikį, o tik nustatyti jų objektyvų sunkumą, galintį konkrečiai pateisinti tai, kad jų poveikis neturi būti vertinamas (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Arrow Group ir Arrow Generics / Komisija, C‑601/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:244, 86 punktą).

50      Tai, kad šis vertinimas prireikus turi būti atliktas remiantis išsamia atitinkamo susitarimo ir ypač jame numatytų verčių perdavimo skatinamojo poveikio, taip pat jo tikslų ir ekonominio bei teisinio konteksto analize, nereiškia, kad reikia įvertinti šio susitarimo antikonkurencinį poveikį rinkai. Tam reikia tik atlikti visapusišką ir kruopštų pačių sudėtingų susitarimų vertinimą, kad būtų galima ne tik atmesti jų kvalifikavimą kaip „ribojimo dėl tikslo“, kai kyla abejonių dėl to, ar jie yra pakankamai žalingi konkurencijai, bet ir išvengti to, kad susitarimai negalėtų būti taip kvalifikuojami vien dėl jų sudėtingumo, net jei atlikus kruopščią susitarimų analizę paaiškėtų, kad jie objektyviai yra pakankamai žalingi konkurencijai (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Arrow Group ir Arrow Generics / Komisija, C‑601/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:244, 87 punktas).

51      Kalbant apie ieškovių argumentą, kad ginčijamame sprendime Komisijos taikytas ribojimo dėl tikslo kriterijus prieštarauja 2020 m. sausio 30 d. Sprendimui Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52), nes už kiekvieną papildomą sandorį originalių vaistų gamintojas turi mokėti pagrįstą atlygį generinių vaistų gamintojui už suteiktas paslaugas ar produktus, reikia priminti, kad tame sprendime Teisingumo Teismas iš tikrųjų neatmetė galimybės, kad tam tikrais atvejais susitarimas dėl ginčų sprendimo, apimantis piniginio ar nepiniginio pobūdžio vertės perdavimą, nebus kvalifikuojamas kaip „ribojimas dėl tikslo“. Taip būtų tuo atveju, jei minėtas vertės perdavimas galėtų būti pateisinamas, t. y. jis būtų tinkamas ir griežtai būtinas atsižvelgiant į teisėtus susitarimo šalių tikslus. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šis klausimas turi būti analizuojamas nagrinėjant šio ieškinio pagrindo antrą dalį; joje ieškovės teigia, kad sandoriai, sudaryti ne pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo, turėjo kitą įtikinamą paaiškinimą nei tai, kad jais buvo suteiktas atlygis už ribojančias sąlygas.

52      Dėl teiginio, kad ginčijamame sprendime atlikdama vertinimą Komisija rėmėsi tik subjektyviu šalių ketinimu, būtina priminti, kad, siekiant įvertinti, ar susitarimas yra ribojimas „dėl tikslo“, reikia išnagrinėti jo nuostatų turinį, siekiamus tikslus ir ekonominį bei teisinį taikymo kontekstą. Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad nors šalių valia nėra būtinas elementas susitarimo ribojamam poveikiui nustatyti, konkurencijos priežiūros institucijoms ar nacionaliniams ir Sąjungos teismams niekas nedraudžia į šią valią atsižvelgti (žr. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Budapest Bank ir kt., C‑228/18, EU:C:2020:265, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Klausimas, ar atlikdama vertinimą Komisija rėmėsi tik subjektyviais veiksniais, bus nagrinėjamas analizuojant šio ieškinio pagrindo antrą dalį.

53      Kalbant apie įrodinėjimo pareigą, pažymėtina, kad Komisija turi įrodyti, kad reikšmingomis aplinkybėmis nekonkuravimo ir neginčijimo sąlygos, sudarytos atitinkamame susitarime dėl taikaus ginčų sprendimo, lėmė konkurenciją dėl tikslo ribojantį susitarimą, taigi įrodyti, kad išnagrinėjus šį susitarimą tapo akivaizdu, kad jame numatytas vertės perdavimas paaiškinamas tik atitinkamo patento savininko ir įtariamo pažeidėjo komerciniu interesu nekonkuruoti pranašumais (žr. šio sprendimo 39 punkte nurodytą jurisprudenciją).

54      Vis dėlto, priešingai, nei teigia ieškovės, Komisija gali remtis tik teisiniais ir ekonominiais veiksniais, į kuriuos ieškovės atsižvelgė per derybas dėl susitarimo dėl ginčų sprendimo, įskaitant komercinius sandorius. Aplinkybės, susiklosčiusios po susitarimo dėl ginčų sprendimo sudarymo, negali būti reikšmingos sistemos dalis, nes šalys negalėjo į jas atsižvelgti, kai nusprendė sudaryti šį susitarimą.

55      Dėl ieškovių teiginio, kad priimant ginčijamą sprendimą Sąjungos teisėje trūko patirties, kad nagrinėjamą susitarimą būtų galima kvalifikuoti kaip „ribojimą dėl tikslo“, pakanka nurodyti 2020 m. sausio 30 d. Sprendimą Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52) ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimą Lundbeck / Komisija (C‑591/16 P, EU:C:2021:243). Pirmajame sprendime Teisingumo Teismas nurodė, kokiomis sąlygomis susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo turėtų būti kvalifikuojamas kaip „ribojimas dėl tikslo“. Antrojo sprendimo 130 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, jog visiškai nereikalaujama, kad Komisija jau būtų nubaudusi už tokios pat rūšies susitarimus, kad juos būtų galima laikyti ribojančiais konkurenciją dėl tikslo, net jeigu jie sudaryti esant specifiniam kontekstui, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisių srityje. Taigi šiam argumentui negali būti pritarta.

56      Dėl argumento, kad Komisija komercinius sandorius vertino „kaip paketą“, šiame etape pirmiausia pakanka pažymėti, kad susitarime dėl ginčų sprendimo numatyti komerciniai sandoriai buvo sudaryti kaip paketo dalis. Aplinkybė, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo ir su juo susiję sandoriai sudaryti tuo pačiu metu arba kad tarp jų yra sutartinis ryšys, atskleidžia faktą, kad šie susitarimai susilieja į tą pačią sutartinę visumą. Tokiu atveju kyla pavojus, kad komercinės sutarties ir susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo, kuriame įtvirtintos nepardavinėjimo ir neginčijimo sąlygos, savaime turinčios konkurencijos ribojimo požymių, susiejimu prisidengiant komerciniu sandoriu ir prireikus pasitelkiant sudėtingą sutartinę sąrangą iš tikrųjų siekiama paskatinti generinių vaistų bendrovę pritarti šioms sąlygoms už papildomoje sutartyje numatytą vertės perdavimą. Šiomis aplinkybėmis, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 45 punkte, klausimas, ar toks sandoris taip pat buvo sudarytas įprastomis rinkos sąlygomis, yra Komisijos atliekamo vertinimo dalis. Antra, reikia pažymėti, kad, atlikus tokį vertinimą, svarbus yra grynasis teigiamas vertės perdavimo, atlikto pagal visus sandorius, balansas, kaip tai matyti iš šio sprendimo 40 punkte nurodytos jurisprudencijos.

57      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, išskyrus tam tikrus argumentus, kurie turi būti išnagrinėti analizuojant šio pagrindo antrą dalį, pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

b)      Dėl pirmojo pagrindo antros dalies

58      Ieškinio pirmojo pagrindo antroje dalyje ieškovės tvirtina, kad sandoriai, sudaryti pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo, turėjo kitą įtikinamą paaiškinimą nei tą, kad jie buvo atlygis už ribojančias sąlygas.

59      Kiekvieno iš sandorių priežastis buvo ne derybų dėl Teva modafinilo patekimo į generinių vaistų rinką eiga, o teisėti, gerai dokumentuoti ir jau egzistavę abiejų šalių komerciniai poreikiai. Kiek tai susiję su kiekvienu sandoriu, Teva arba Cephalon buvo vienintelė šalis, su kuria būtų buvę galima tuos sandorius sudaryti (kaip Teva intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su modafinilu, ir Cephalon klinikinių duomenų atveju), arba potenciali partnerė, turinti unikalią ir tinkamą patirtį (kaip Teva modafinilo VVM arba Teva platinimo platformos Jungtinėje Karalystėje atveju).

60      Komisija ginčija ieškovių argumentus.

61      Atsižvelgiant į ieškovių pateiktus priekaištus, pirmiausia reikia patikrinti, ar Komisija padarė vertinimo klaidą dėl kiekvieno komercinio sandorio, numatyto susitarime dėl ginčų sprendimo, kai nusprendė, kad to sandorio tikslas buvo Cephalon perduoti vertę bendrovei Teva mainais už šios įsipareigojimą savarankiškai neiti į generinių vaistų rinkas ir nekonkuruoti su Cephalon dėl modafinilo.

1)      Dėl „Teva“ intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su modafinilu, licencijos

62      Pagal susitarimo dėl ginčų sprendimo 2.2 straipsnį Cephalon sutiko įsigyti iš Teva (neišimtinę) intelektinės nuosavybės teisių (toliau – INT) licenciją už bendrą 125 mln. JAV dolerių (USD), t. y. apie 92,9 mln. EUR, sumą.

63      Ginčijamo sprendimo 864 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad Teva įgijo didelę vertę, kai bendrovei Cephalon suteikė savo INT licenciją. Dėl Cephalon Komisija nurodė, kad ši bendrovė nebuvo suinteresuota įsigyti Teva INT, neturėjo jokio realaus poreikio jų įsigyti iki susitarimo dėl ginčų sprendimo sudarymo ir jokio suinteresuotumo mokėti dideles sumas už INT licenciją, kuri jai neturėjo vertės arba turėjo tik ribotą vertę. Taigi, Komisijos teigimu, iš faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad Cephalon apskritai nebūtų sudariusi šio sandorio arba bet kuriuo atveju nebūtų jo sudariusi tokiomis pačiomis sąlygomis, jei nebūtų sudaryta susitarimo dėl ginčų sprendimo, ir kad sandorio tikslas buvo iš Cephalon perduoti vertę bendrovei Teva mainais už šios įsipareigojimą savarankiškai neiti į modafinilo rinką ir nekonkuruoti su Cephalon savo pranašumais. Komisija taip pat nusprendė, kad kiti šalių pateikti sandorio paaiškinimai nebuvo įtikinami. Taigi Teva INT licencija lėmė nepagrįstą vertės perdavimą Teva, kurio ji nebūtų galėjusi gauti, jei nebūtų sudaryta susitarimo dėl ginčų sprendimo.

64      Ieškovės nesutinka su ginčijamame sprendime Komisijos pateiktu vertinimu, kad tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl ginčų sprendimo, Cephalon nelaikė Teva INT didele grėsme ir niekada anksčiau nerodė susidomėjimo jų įsigyti.

65      Anot ieškovių, moksliniai įrodymai patvirtina, kad Cephalon modafinilo produktai galėjo būti laikomi pažeidžiančiais bendrovės Teva JAV patento paraišką dėl „III formos“ modafinilo (2000 m. pristatyta ir 2002 m. paskelbta kristalinė modafinilo forma).

66      Cephalon viceprezidentas M., kuris taip pat atsakingas už cheminius mokslo tyrimus ir plėtrą visame pasaulyje, sužinojęs apie Teva paraiškas dėl modafinilo polimorfų, iš karto susidomėjo šiomis paraiškomis. Vėliau Cephalon užsakė iš Crystallics BV tyrimą (šis buvo užbaigtas 2003 m. kovo mėn.), 2004 m. gavo Ruano universiteto (Prancūzija) profesoriaus C. atlikto tyrimo rezultatus, o 2006 m. sausio mėn. – preliminarius tyrimo, kurį atliko Solid State Chemical Information, Inc. (SSCI), rezultatus.

67      Iš minėtų tyrimų Cephalon norėjo sužinoti, ar jos pačios procesai sukuria polimorfus, dėl kurių paraišką pateikė Teva, ir tikimybę, kad III formos kiekiai gali išlikti per gamybos procesą.

68      Ieškovių teigimu, 1995–2005 m. Cephalon surinkti moksliniai įrodymai pateikė laipsniškų įžvalgų, iš kurių buvo matyti, kad gali kilti padirbinėjimo rizika.

69      Be to, ieškovės nurodo, kad Cephalon taip pat pasinaudojo Massachusetts Institute of Technology (MIT) profesoriaus M. ekspertize, kurioje padaryta išvada, kad Cephalon kilo rizika, jog III forma, dėl kurios Teva pateikė paraiškas dėl patento, bus aptikta jos galutiniame produkte. Ieškovės visų pirma teigia, kad:

–        Teva turėjo didelių galimybių laimėti bet kokį teismo procesą ar „dalyvavimą“ procese United States Patent and Trademark Office (Jungtinių Amerikos Valstijų patentų ir prekių ženklų tarnyba), kuri ginčijo jos teises į III formos patentą, todėl Komisija neturėjo abejoti Cephalon komerciniu sprendimu pašalinti šią riziką,

–        aplinkybė, kad Cephalon išleido į rinką Provigil Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš Teva patento paraiškos prioriteto datą, nesumažino Cephalon patirtos rizikos, kaip klaidingai teigia Komisija,

–        Komisijos teiginiu, kad nebuvo jokios padirbinėjimo rizikos, nes 2005 m. gruodžio mėn. Cephalon faktiškai neaptiko III formos savo galutiniame produkte, neatsižvelgiama į mokslo žinias,

–        kalbant apie dokumentų nebuvimą, pažymėtina, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose įprasta nedokumentuoti su padirbinėjimu susijusių nuogąstavimų baiminantis, kad šie dokumentai bus panaudoti teisme siekiant įrodyti ne tik paprastą, bet ir tyčinį padirbinėjimą, dėl kurio gali būti taikoma triguba kompensacija,

–        mokesčiai, kuriuos Cephalon turėjo mokėti už Teva INT licencijos sutartį, buvo pagrįsti, ir Komisija neįrodė priešingai.

70      Komisija nesutinka su ieškovių argumentais.

71      Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad grįsdama savo išvadą, jog Teva INT licencija buvo susijusi su nepagrįstu vertės perdavimu šiai bendrovei (žr. šio sprendimo 63 punktą), Komisija, be kita ko, rėmėsi, pirma, to laiko, kai buvo sudarytas susitarimas dėl ginčų sprendimo, įrodymais, iš kurių matyti, kad Cephalon iš tikrųjų nejautė grėsmės dėl Teva INT ir niekada anksčiau nerodė susidomėjimo jų įsigyti, ir, antra, tuo, kad Cephalon nebuvo pakankamai rūpestinga.

72      Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2002 m. Cephalon žinojo, kad Teva pateikė III formos patento paraišką, kad tam tikrais atvejais Cephalon galutiniame produkte galėjo būti aptiktas tam tikras likutinis formų kiekis, kad III forma gali susijungti tarp dviejų I formos kristalų (todėl kyla klausimas dėl I ir III modafinilo formų „porinių junginių“) ir kad III forma yra patentuojamas objektas. Vis dėlto nėra jokių svarių požymių, kad faktinių aplinkybių susiklostymo metu Cephalon iš tikrųjų buvo susirūpinusi dėl galimų Teva paraiškos dėl III formos patento pasekmių.

73      Nuo 1999 m. Cephalon žinojo apie tai, kad III formos modafinilas buvo sukurtas per gamybos procesą, tačiau vėliau šio proceso metu jis virto I formos modafinilu (remiantis Lafon tyrimais).

74      Tiesa, kad sužinojusi apie Teva pateiktą paraišką dėl III formos modafinilo patento ir prieš sudarydama susitarimą dėl ginčų sprendimo Cephalon užsakė tyrimus.

75      Pirma, bendrovės Crystallics buvo paprašyta atlikti tyrimą, siekiant geriau suprasti įvairių polimorfų sąlygų poveikį ir proceso kontrolę. Šio 2003 m. užbaigto tyrimo rezultatai parodė, kad daugumoje kristalizacijos sąlygų gautas modafinilas buvo I ir III formų mišinys.

76      Antra, 2004 m. Cephalon gavo Ruano universiteto profesoriaus C. atlikto tyrimo, kurio Cephalon vis dėlto neužsakė, rezultatus. Iš šio tyrimo buvo matyti, kad I ir III modafinilo formos buvo labai panašios ir kad abi polimorfų formos turėjo polinkį augti kaip kristalai dvyniai.

77      Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad šie tyrimai arba jų rezultatai nesukėlė ypatingo Cephalon susirūpinimo.

78      Iš 2003 m. vidinės prezentacijos, kurioje pranešama apie Teva paraiškas dėl modafinilo kristalų formų, matyti, kad Cephalon darė prielaidą, jog tarp jos ir Teva gali būti pradėta „intervencijos procedūra“, tačiau ji turėjo ankstesnes teises, todėl nebuvo pagrindo nerimauti.

79      Be to, 2005 m. rugpjūčio mėn. vidaus elektroniniame laiške Cephalon vyriausiasis patarėjas patentų klausimais Dr. H pareiškė, kad jau seniai susipažinęs su „patentų aplinka“ Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje, susijusia su modafinilu, ir kad nėra jokio pagrindo nerimauti dėl „galimų patento padirbinėjimo problemų“.

80      Trečia, dėl SSCI atlikto tyrimo, kurio Cephalon paprašė prieš sudarydama susitarimą dėl ginčų sprendimo, reikia konstatuoti, kad preliminarius rezultatus ji gavo tik po to, kai buvo sudarytas minėtas susitarimas, t. y. 2006 m. sausio 6 d. Todėl Cephalon negalėjo atsižvelgti į tuos rezultatus, kad įvertintų padirbinėjimo riziką, kai sudarė susitarimą dėl ginčų sprendimo, ir jie neleidžia nustatyti, ar Cephalon buvo suinteresuota bendrovės Teva INT.

81      Ketvirta, tokia pati išvada darytina ir dėl M. ataskaitos (t. y. MIT profesoriaus M. nuomonės), kurios ieškovės paprašė per administracinę procedūrą 2018 m.

82      Ieškovių argumentas, kad kalbama apie „laipsnišką mokymąsi“, nėra įtikinamas, kaip ir argumentas, kad Cephalon buvo labai susirūpinusi „2005 m. pabaigoje“. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad nuo 2003 m. iki 2005 m. Cephalon nesiėmė jokių veiksmų Teva atžvilgiu, nors jai netrūko tam reikalingų žinių. Todėl 2005 m. rugsėjo mėn. JAV patentų ir prekių ženklų tarnybos sprendimas dėl patentabilumo nepaaiškina nurodyto staigaus susirūpinimo, turint omenyje tai, kad 2003 m. pati Cephalon siekė patentuoti III formos modafinilą, o tai patvirtina, kad bent jau 2003 m. ji žinojo (žr. šio sprendimo 72 punktą), kad tai buvo patentuojamas objektas. Be to, tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl ginčų sprendimo, Cephalon neaptiko jokių III formos polimorfinio modafinilo pėdsakų nei savo modafinilo VVM, nei galutiniame produkte Provigil.

83      Dar daugiau, nėra jokių dokumentinių galimo Cephalon susirūpinimo įrodymų. Ieškovių argumentas, kad tai, jog nėra to laiko įrodymų, galima paaiškinti JAV proceso teise, turi būti atmestas.

84      Šiuo klausimu pažymėtina, kad, pirma, tiek, kiek dokumentui taikoma „legal privilege“ taisyklė, jis būtų buvęs apsaugotas ir negalėtų būti atskleistas JAV teismuose.

85      Antra, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad tam tikri įrodymai, kurių data sutampa su faktinių aplinkybių susiklostymo data, patvirtina tai, jog Cephalon manė, kad jos produktai nepažeidžia Teva INT. Be to, reikia manyti, kaip tai daro Komisija, kad jei Cephalon iš tikrųjų būtų įžvelgusi Teva INT pažeidimo riziką, būtų ėmusis veiksmų šiai rizikai pašalinti, tačiau to nepadarė. Dar daugiau, net tuo metu, kai 2005 m. liepos mėn. Teva susisiekė su Cephalon, kad aptartų su jos INT susijusią licenciją, Cephalon neišreiškė susidomėjimo dėl tokios licencijos už susitarimo dėl ginčų sprendimo ribų.

86      Galiausiai tai, kad Cephalon šiuo klausimu nebuvo pakankamai rūpestinga, galima paaiškinti, jei daroma išvada, kad Teva INT licencijos suteikimas bendrovei Cephalon iš esmės buvo skirtas paskatinti Teva sutikti su ribojančiomis sąlygomis. Konkrečiai kalbant, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Cephalon neišreiškė realaus suinteresuotumo gauti licenciją už susitarimo dėl ginčų sprendimo ribų. Be to, Cephalon teiginys, kad ji gerai žinojo apie esamą modafinilo patento situaciją, nėra įtikinamas. Jis nepaaiškina, kodėl Cephalon sutiko įsigyti Teva INT licenciją, neįvertinusi mokėtinų mokesčių dydžio, ir kodėl Cephalon iš karto besąlygiškai sumokėjo didelę šių mokesčių dalį, nebūdama tikra, kad Teva patento paraiška iš tikrųjų bus patenkinta. Galiausiai reikia pažymėti, kad standartinės nuostatos, kuriomis saugomi Cephalon interesai, net nebuvo įtvirtintos licencijos sutartyje.

87      Vadinasi, reikia konstatuoti, kad Komisija ginčijamame sprendime teisingai nusprendė, jog vertės perdavimo, atlikto Teva INT licencija, dydį galima paaiškinti tik tuo, kad tai buvo atlygis už tai, kad Teva sutiko su ribojančiomis sąlygomis.

2)      Dėl modafinilo VVM tiekimo sutarties

88      Remiantis susitarimo dėl ginčų sprendimo 2.4 straipsniu, Teva ir Cephalon įsipareigojo sudaryti tiekimo sutartį; pagal ją, pirma, 2007–2011 m. Teva įsipareigojo tiekti Cephalon mažiausiai 10 000 kg modafinilo VVM per metus (t. y. iš viso mažiausiai 50 000 kg) ir, antra, 2007–2011 m. Cephalon savo ruožtu įsipareigojo mokėti Teva fiksuotą minimalią kainą, kuri aiškiai atspindėtų apytiksles Teva gamybos sąnaudas, padidintas 30 %, iš viso – 28 mln. JAV dolerių. Todėl 2006 m. lapkričio 7 d. Teva – per savo patronuojamąją bendrovę Plantex – ir Cephalon sudarė sutartį, kuria įgyvendintos susitarimo dėl ginčų sprendimo 2.4 straipsnyje nustatytos sąlygos (toliau – modafinilo VVM tiekimo sutartis).

89      Ginčijamo sprendimo 781 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad, kiek tai susiję su Teva, modafinilo VVM tiekimo sutarties sąlygos reiškė garantuotą stabilų penkerių metų pajamų srautą, kurio Teva nebūtų galėjusi gauti, jei nebūtų sutikusi su susitarime dėl ginčų sprendimo nustatytais įsipareigojimais nekonkuruoti ir neginčyti. Kalbant apie Cephalon, pažymėtina, kad Komisija ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad ji nebūtų sutikusi sudaryti modafinilo VVM tiekimo sutarties, jei nebūtų buvę šių įsipareigojimų, nes tai nebūtų buvę racionalu ekonominiu požiūriu, atsižvelgiant į jos tuometinę tiekimo ir paklausos padėtį ir į šios sutarties sąlygas.

90      Ieškovės ginčija Komisijos išvadą dėl Cephalon. Ši bendrovė susidūrė su nepakankamo modafinilo VVM tiekimo rizika, o tai taip pat matyti iš faktinių aplinkybių susiklostymo metu parengtų dokumentų, kaip antai 2005 m. gruodžio 29 d. elektroninio laiško. Be to, ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad savo sprendimą ji grindė atrankiniu ir nesubalansuotu bylos medžiagos, susijusios su Cephalon tiekimo pajėgumais ir su Teva sutartomis kainų sąlygomis, nagrinėjimu.

91      Šiomis aplinkybėmis ieškovės paaiškina, kad 2005 m. lapkričio mėn. pabaigoje, kai Food and Drug Administration (FDA) (Maisto ir vaistų agentūra, Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė, jog Sparlon gali būti patvirtintas, Cephalon padidino savo vidaus vertinimus dėl modafinilo VVM poreikių jos vaistų Provigil, Nuvigil ir Sparlon, kuriuos tikėtasi išleisti į rinką artimiausiu metu, gamybai nuo 96 000 kg iki 138 500 arba 148 000 kg, o tiekimo pajėgumai būtų palikę mažai galimybių susidoroti su padidėjusia paklausa arba netikėtai sumažinta gamyba. Šiuo klausimu ieškovės pabrėžia, kad, kalbant apie dvi Cephalon gamyklas Mitry-Mory mieste (Prancūzija), pažymėtina, jog viena jų (t. y. gamykla C‑1) buvo sena, o kita (gamykla C‑2), nors ir nauja, vis dar privalėjo gauti administracinį leidimą, be to, buvo abejotina, ar jos išorės tiekėja Helsinn būtų galėjusi padidinti savo gamybą.

92      Taigi atsargiausias ir saugiausias būdas padengti nepakankamo tiekimo riziką buvo sudaryti sutartį su Teva. Cephalon teigimu, Teva buvo logiška partnerė, atsižvelgiant į tai, kad ji turėjo didelius modafinilo gamybos pajėgumus, nes pati stengėsi išleisti į rinką modafinilo pagrindu pagamintus produktus. Be to, bendra pagal šią sutartį mokėtina suma sudarė tik nedidelę dalį nuostolių, kurių Cephalon būtų patyrusi, jei VVM tiekimas jai būtų buvęs nepakankamas.

93      Komisija nesutinka su ieškovių argumentais.

94      Pirma, reikia pažymėti, kad ieškovės neginčija Teva suinteresuotumo ir kad jų kritika susijusi tik su suinteresuotumu, kurį Cephalon turėjo sudarydama tiekimo sutartį.

95      Antra, negalima pritarti teiginiui, kad Komisija suabejojo Cephalon komerciniu vertinimu arba atliko atrankinį ir nesubalansuotą bylos medžiagos nagrinėjimą. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime Komisija savo išvadą grindė faktinių aplinkybių susiklostymo metu parengtais dokumentais, kuriuos daugiausia parengė pati Cephalon. Paskui Komisija tik patikrino ieškovių teiginių įtikinamumą, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, paaiškėjusias iš įrodymų.

96      Iš aptariamų įrodymų matyti, kad numatomi Cephalon tiekimo pajėgumai nuo 2007 m. buvo pakankami jos prognozuojamai paklausai patenkinti.

97      Šiuo klausimu akivaizdu (žr. šio sprendimo 91 punktą), kad Cephalon tiekimo grandinę sudarė jos gamyklos Mitry-Mory mieste, t. y. esama gamykla C‑1 ir nauja gamykla C‑2, taip pat išorės tiekėja Helsinn.

98      Iš Cephalon dokumentų, parengtų faktinių aplinkybių susiklostymo metu, matyti, kad 2005 m. pabaigoje Cephalon savo modafinilo VVM paklausą įvertino taip:

–        2006 m. – nuo 115 000 iki 148 000 kg, nors iš viso ji turėjo galimybę gauti apie 146 000 kg (t. y. 37 000 kg iš gamyklos C‑1, 29 400 kg iš gamyklos C‑2 ir 80 000 kg iš tiekėjos Helsinn),

–        2007 m. – nuo 117 000 iki 146 000 kg, nors iš viso ji turėjo galimybę gauti apie 230 000 kg (t. y. 37 000 kg iš gamyklos C‑1, 74 000 kg iš gamyklos C‑2 ir 120 000 kg iš Helsinn),

–        2008 m. – nuo 137 000 iki 160 000 kg, nors iš viso ji turėjo galimybę gauti apie 230 000 kg (t. y. 37 000 kg iš gamyklos C‑1, 74 000 kg iš gamyklos C‑2 ir 120 000 kg iš Helsinn).

99      Remiantis šiais duomenimis galima daryti išvadą, kad 2007 ir 2008 m. prognozuoti Cephalon tiekimo pajėgumai viršijo prognozuotą paklausą, todėl nekilo klausimo dėl ilgalaikio nepakankamo tiekimo. Vadinasi, Komisija galėjo padaryti pagrįstą išvadą, kad susirūpinimas dėl nepakankamo tiekimo nebuvo įtikinamas Cephalon sutarties sudarymo paaiškinimas.

100    Be to, bylos medžiagoje nėra jokios informacijos apie tai, kad Cephalon būtų susirūpinusi dėl galimo ilgalaikio modafinilo VVM tiekimo pajėgumų trūkumo.

101    Tiesa, iš 2005 m. gruodžio 29 d. elektroninio laiško, kuriuo remiasi ieškovės, matyti, kad buvo susirūpinta dėl tiekimo. Vis dėlto minėtas susirūpinimas buvo susijęs tik su 2006 m. pradžia, o ne su vėlesniu laikotarpiu. Dėl šios priežasties su Teva sudaryta modafinilo VVM tiekimo sutartis negalėjo ištaisyti šios problemos 2006 m., nes ji apėmė tiekimą 2007–2011 m. laikotarpiu. Be to, iš šio elektroninio laiško matyti, kad buvo galima rasti vidinį sprendimą, kaip išspręsti nurodytą problemą, susijusią su 2006 m. pirmuoju pusmečiu, t. y. dviem–trims mėnesiams sulėtinti arba sustabdyti R‑modafinilo (t. y. Nuvigil VVM) gamybą, kad būtų galima sukaupti tam tikras modafinilo atsargas, siekiant reaguoti į galimą Provigil paklausos padidėjimą ir galimą Sparlon pardavimų prognozių padidėjimą po jo išleidimo į rinką.

102    Dar daugiau, 2005 m. gruodžio 29 d. elektroninis laiškas buvo išsiųstas vėliau, nei pasirašytas susitarimas dėl ginčų sprendimo. Jeigu būtų kilęs realus susirūpinimas dėl galimos ilgalaikės nepakankamo tiekimo problemos, jis būtų paminėtas tame elektroniniame laiške, kaip ir Teva, kaip naujo tiekimo šaltinio, pasirinkimas.

103    Kalbant apie ieškovių kritiką, susijusią su kainų nustatymo, dėl kurio susitarė Cephalon ir Teva, analize (ginčijamo sprendimo 404–407, 749, 750 ir 765 konstatuojamosios dalys), pakanka pažymėti, kad iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Cephalon sprendimas sudaryti modafinilo VVM tiekimo sutartį nebuvo pagrįstas tikru susirūpinimu dėl nepakankamo modafinilo VVM tiekimo ilguoju laikotarpiu. Kadangi argumentai dėl kainų nustatymo grindžiami prielaida, kad Cephalon pagrįstai ieškojo papildomo tiekimo šaltinio, siekdama apsisaugoti nuo stygiaus rizikos, juos galima atmesti kaip nereikšmingus.

104    Bet kuriuo atveju iš ginčijamame sprendime Komisijos atliktos analizės, pagrįstos bylos medžiagoje esančiais įrodymais, matyti, kad modafinilo VVM kainos, nurodytos modafinilo VVM tiekimo sutartyje, buvo 100–300 % didesnės, nei bendrovei Helsinn sumokėtos kainos arba vidinės kainos, kurias Cephalon mokėjo naudodamasi savo gamybos įrenginiais Mitry-Mory mieste. Be to, Teva kainos buvo dar didesnės už kainas, kurias Helsinn pasiūlė savo alternatyviuose pasiūlymuose dėl galimos naujos modafinilo VVM tiekimo sutarties, arba už kitų alternatyvių tiekėjų pasiūlytas kainas. Dar daugiau, sudaryta modafinilo VVM tiekimo sutartis buvo nelankstus Cephalon įsipareigojimas „take or pay“, pagal kurį ji įsipareigojo pirkti fiksuotus modafinilo VVM kiekius tuo metu, kai būsima jos vaistų, kuriuos ji ketino kurti modafinilo pagrindu (t. y. Nuvigil ir Sparlon), paklausa buvo neaiški, nes ji dar nebuvo gavusi reguliavimo institucijų patvirtinimų.

105    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija, nepadarydama klaidos, galėjo nuspręsti, jog Cephalon nurodyti motyvai, kuriais siekiama pateisinti modafinilo VVM tiekimo sutarties sudarymą, nebuvo nei atsargiausias, nei saugiausias būdas išvengti nepakankamo tiekimo rizikos.

106    Iš to, kas išdėstyta, taip pat matyti, kad Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, jog modafinilo VVM tiekimo sutartis padėjo paskatinti Teva sutikti su ribojančiomis sąlygomis.

3)      Dėl CEP‑1347 sutarties

107    Remiantis susitarimo dėl ginčų sprendimo 2.3 straipsniu, Cephalon suteikė Teva licenciją dėl klinikinių ir saugumo duomenų, kuriuos jos kartu su Cephalon parengė atlikdamos Parkinsono ligos gydymo tyrimus (toliau – su CEP‑1347 susiję duomenys); ši licencija Teva buvo reikalinga tam, kad ji galėtų išleisti į rinką savo vaistą Azilect (neturėjusį sąsajos su modafinilu), mainais už 1 mln. JAV dolerių.

108    Ginčijamo sprendimo 810 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad Teva labai vertino galimybę susipažinti su Cephalon duomenimis, susijusiais su CEP‑1347, nes tai galėjo pagreitinti jos vaisto Azilect išleidimą į rinką, iš kurio ji galėjo tikėtis didelių papildomų pardavimų ir pelno. Dėl Cephalon Komisija konstatavo, kad ji savarankiškai neįvertino ir nesiderėjo dėl galimybės susipažinti su duomenimis, susijusiais su CEP‑1347, suteikimo kainos ir kad naudojo šiuos duomenis kaip svertą derybose dėl susitarimo dėl ginčų sprendimo, atsisakydama suteikti licenciją, kol minėtas susitarimas nebus užbaigtas. Todėl ginčijamo sprendimo 811 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog Cephalon būtų suteikusi galimybę susipažinti su duomenimis, susijusiais su CEP‑1347, 2005 m. gruodžio mėn., jei nebūtų buvę susitarime dėl ginčų sprendimo nustatytų įsipareigojimų nekonkuruoti ir neginčyti, arba bet kuriuo atveju tokiomis pačiomis sąlygomis. Dėl šios aplinkybės Komisija nusprendė, kad CEP‑1347 sutartis buvo nepagrįstas vertės perdavimas, kuris paskatino Teva prisiimti šiuos įsipareigojimus platesniame susitarimo dėl ginčų sprendimo kontekste.

109    Ieškovės teigia, kad CEP‑1347 sutartis neprisidėjo prie nepagrįsto vertės perdavimo ir nebuvo neteisėtas kompensacinis mokėjimas, nes Cephalon perdavė su CEP‑1347 susijusius duomenis rinkos kaina.

110    Ieškovės taip pat ginčijo ginčijamo sprendimo 789 konstatuojamojoje dalyje Komisijos atliktą skaičiavimą, pagal kurį vieniems metams atidėjus išleisti į rinką vaistą Azilect bendrovė Teva būtų praradusi apie 200 mln. JAV dolerių pajamų. Dublike ieškovės šiuo klausimu nurodo, kad šis skaičiavimas yra pervertintas, nes Komisija remiasi klaidingu reglamentavimo proceso JAV aiškinimu. Komisija klaidingai rėmėsi principu, kad dėl to, kad FDA pavėluotai patvirtino vaistą Azilect, Teva vienus metus neteko išimtinių teisių į Azilect ir dėl to prarado vienų metų pajamas.

111    Komisija nesutinka su ieškovių argumentais.

112    Neginčijama, kad Teva susisiekė su Cephalon, siekdama gauti teisę naudoti su CEP‑1347 susijusius duomenis. Šiuo klausimu neginčijama, kad Teva reikėjo minėtų duomenų, kad 2006 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Australijoje gautų reguliavimo institucijų patvirtinimą savo naujam vaistui Rasagiline, Azilect atitikmeniui. 2005 m. vyko galutinė leidimo prekiauti Azilect procedūra, kurią Teva inicijavo FDA. Per šią patvirtinimo procedūrą FDA pateikė klausimų dėl Azilect šalutinių poveikių profilio ir paprašė atlikti kitus dermatologinius tyrimus. 2005 m. gruodžio 7 d. šiuo klausimu buvo numatytas FDA ir Teva susitikimas. Kadangi Teva negalėjo atlikti minėtų tyrimų iki šios datos ir kadangi sužinojo, jog Cephalon turėjo duomenų, kurie gali būti jai svarbūs, ji kelis kartus susisiekė su Cephalon.

113    Be to, iš įrodymų matyti, kad Cephalon buvo informuota apie Teva poreikį ir kad Teva manė, jog duomenys, susiję su Cephalon CEP‑1347, buvo „labai naudingi“ ir „ypač svarbūs“ tiek planuotam susitikimui su FDA, tiek Azilect patvirtinimui Australijoje.

114    Taip pat neginčijama, kad Cephalon atsisakė pateikti minėtus duomenis Teva dėl nagrinėjamų ginčų dėl patentų, kuriuose jos dalyvavo.

115    Šiuo klausimu Teva nurodė, kad „Cephalon priėmė akivaizdžiai neatšaukiamą sprendimą nepateikti [jai] jokių duomenų, susijusių su jos susitikimu su FDA, kol [ji] ir Cephalon visiškai ir galutinai neišspręs visų nagrinėjamų teisminių ginčų ir kitų klausimų, susijusių su modafinilu“.

116    Kaip ginčijamame sprendime teisingai pažymėjo Komisija, tai rodo, kad Cephalon siejo duomenų, susijusių su CEP‑1347, pateikimą bendrovei Teva su vykstančio ginčo dėl patentų, dėl kurio įsipareigojimai nekonkuruoti ir neginčyti buvo esminiai, išsprendimu.

117    Kalbant apie ginčijamo sprendimo 789 konstatuojamojoje dalyje Komisijos atliktą skaičiavimą, reikia konstatuoti, kad jis grindžiamas faktinių aplinkybių susiklostymo metu Teva parengtu vidaus dokumentu, kuriame pateiktos Teva atliktos Azilect pardavimų prognozės 2006–2009 m. Remiantis šiais skaičiavimais, galima nesunkiai apskaičiuoti negautą pelną tuo atveju, jei vaisto Azilect išleidimas į rinką būtų atidėtas, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir Komisijos pastabose pateiktų papildomų paaiškinimų. Iš to matyti, kad dėl tokio atidėjimo būtų prarasta apie 200 mln. JAV dolerių pajamų ir kad net vienos savaitės atidėjimas būtų turėjęs reikšmingų pasekmių. Tai rodo, kad Teva buvo svarbu kuo greičiau gauti galimybę susipažinti su duomenimis, susijusiais su CEP‑1347.

118    Dėl pirmą kartą dublike pateikto argumento, kad Komisija neteisingai suprato JAV reguliavimo sistemą, pažymėtina, kad jį reikia atmesti kaip nepagrįstą, nesant reikalo nagrinėti jo priimtinumo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį.

119    Be to, kad nėra nieko, kas rodytų, jog Komisija nesuprato JAV reguliavimo sistemos, iš šios sistemos aiškiai matyti, kad patentas galioja ribotą laiką ir kad jį atkurti galima tik vieną kartą. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kaip faktinių aplinkybių susiklostymo metu šį aspektą suvokė Teva. Kadangi 1994 m. jau buvo pateikusi paraišką dėl Rasagiline (Azilect VVM) patento, ji žinojo, kad išimtinumas yra laikinas ir kad vaistui Azilect patvirtinti būtinų procedūrų trukmė gali sutrumpinti šios apsaugos trukmę. Taigi jai buvo ypač svarbu kuo greičiau turėti reikiamus duomenis, kad gautų FDA leidimą.

120    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, jog CEP‑1347 sandoris paskatino Teva sutikti su ribojančiomis sąlygomis.

4)      Dėl platinimo Jungtinėje Karalystėje sutarties

121    Remiantis susitarimo dėl ginčų sprendimo 2.6 straipsniu, Cephalon įsipareigojo, pirma, paskirti bendrovės Teva patronuojamąją bendrovę Jungtinėje Karalystėje kaip išimtinę visų savo modafinilo pagrindu pagamintų produktų platintoją Jungtinėje Karalystėje penkeriems metams su 20 % platinimo marža ir, antra, sumokėti Teva vienkartinę 2,5 mln. EUR išmoką, kai ši išleis į rinką Cephalon modafinilo pagrindu pagamintus produktus.

122    Ginčijamo sprendimo 946 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad platinimo sutartis buvo vertinga bendrovei Teva, nes pagal tą sutartį ji tikėjosi gauti ne mažesnį kaip 10,5 mln. EUR pelną dėl jos paskyrimo išimtine platintoja Jungtinėje Karalystėje (t. y. 2,5 mln. EUR vienkartinę išmoką ir 8 mln. EUR pelną kaip platintoja) – pelną, kurio ji nebūtų galėjusi gauti įprastomis rinkos sąlygomis (bent jau ne visą šią sumą), jei nebūtų buvę sudaryta susitarimo dėl ginčų sprendimo. Komisijos teigimu, faktinės aplinkybės taip pat aiškiai rodo, kad, Cephalon požiūriu, sandoris neturi kito įtikinamo paaiškinimo, tik paskatinti Teva sudaryti susitarimą dėl ginčų sprendimo. Taigi pats sandoris prisidėjo prie nepagrįsto vertės perdavimo, kuris buvo atlygis Teva, kad ši prisiimtų įsipareigojimus platesniame susitarimo dėl ginčų sprendimo kontekste.

123    Ieškovės ginčija Komisijos išvadas, šiuo klausimu padarytas ginčijamame sprendime.

124    Priminusios, kad 2005 m. pabaigoje Cephalon ir Novartis nusprendė neatnaujinti platinimo sutarties (o to pasekmė buvo tai, kad Cephalon reikėjo naujo partnerio savo modafinilo pagrindu gaminamiems produktams Jungtinėje Karalystėje), ieškovės teigia, kad Teva, kuri jau buvo pradėjusi platinti savo generinį modafinilo produktą Jungtinėje Karalystėje, buvo akivaizdus pasirinkimas. Ieškovės ginčija Komisijos prieštaravimą, kad ji buvo konkurentė, su kuria platinimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad šalims nusprendus sudaryti taikų susitarimą jos nebekonkuravo.

125    Dėl platinimo sutarties Jungtinėje Karalystėje prekybos sąlygų ieškovės tvirtina, kad tos sąlygos buvo pagrįstos. Šiuo klausimu jos priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši sutelkė dėmesį į 2,5 mln. EUR sumą kaip pradinį komisinį atlyginimą ir pabrėžė, kad praėjus dešimčiai metų šalys negalėjo pateikti išsamios apskaitos informacijos. Be to, Komisijos teiginys, kad Cephalon už vienkartinę išmoką negavo jokios vertės, yra klaidingas. Net jei Cephalon, pavyzdžiui, būtų sutikusi įtraukti 2,5 mln. EUR į einamuosius komisinius, taip padidindama Teva komisinį atlyginimą nuo 20 % iki 25 %, vis tiek bylos medžiagoje nėra nieko, kas leistų Komisijai teigti, kad kompensacija būtų buvusi neracionali. Ieškovių teigimu, Cephalon sutiko su pradiniu mokėjimu, kaip tai matyti iš susitarimo dėl ginčų sprendimo, „pripažindama sąnaudas ir išlaidas, susijusias su šiuo Teva paruoštu produkto išleidimu į rinką“.

126    Komisija nesutinka su ieškovių argumentais.

127    Nagrinėdamas šio ieškinio pagrindo pirmą dalį (žr. šio sprendimo 45 punktą) Bendrasis Teismas pažymėjo, kad siekdama nustatyti, ar vienas iš šalių pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo sudarytų sandorių iš tikrųjų buvo atlygis už tai, kad Teva sutiko su ribojančiomis sąlygomis, o gal tas sandoris galėtų būti paaiškintas kitaip, Komisija turėjo kelti klausimą, ar šalys būtų sudariusios šį sandorį, arba ar būtų jį sudariusios tokiomis pačiomis sąlygomis, jei minėtų sąlygų nebūtų buvę.

128    Šiuo atveju, kaip ginčijamame sprendime teisingai nurodė Komisija, tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, Teva jau buvo išleidusi į Jungtinės Karalystės rinką savo generinį modafinilo produktą, taigi buvo tiesioginė Cephalon konkurentė šioje rinkoje, kuria ir būtų išlikusi, jeigu ne susitarimas dėl ginčų sprendimo ir jame numatyta platinimo Jungtinėje Karalystėje sutartis. Šios išvados ieškovės neneigė.

129    Tokiomis aplinkybėmis Komisija ginčijamo sprendimo 930 konstatuojamojoje dalyje galėjo nuspręsti, kad „[Cepfalon] modafinilo produktų platinimo perdavimas didžiausiai konkurentei rinkoje suk[ėlė] interesų konfliktą“ ir kad „[jei] neb[ūtų] Teva nekonkuravimo ir neginčijimo sąlygų, kurios faktiškai nutraukė nepriklausomą Teva modafinilo veiklą visame pasaulyje (įskaitant Jungtinę Karalystę), Cephalon nebūtų [buvę] ekonomiškai racionalu suteikti [savo] modafinilo <…> produktų platinimą bendrovei Teva, artimiausiai ir didžiausiai konkurentei Jungtinės Karalystės modafinilo rinkoje.“

130    Šiuo klausimu negalima pritarti ieškovių argumentui, kad jos nebebuvo konkurentės po to, kai nusprendė sudaryti susitarimą dėl ginčų sprendimo, ir dėl to jų interesai buvo suderinti. Platinimo sutartis yra susitarimo dėl ginčų sprendimo dalis ir buvo sudaryta to susitarimo kontekste. Jei būtų pritarta ieškovių argumentams, Komisija negalėtų nagrinėti, ar komercinis sandoris, kaip antai platinimo sutartis, yra bent jau dalinis atlygis už susitarime dėl taikaus ginčų sprendimo numatytų įsipareigojimų nekonkuruoti prisiėmimą, jeigu tas sandoris buvo šio susitarimo dalis. Šie argumentai taip pat prieštarauja 2020 m. sausio 30 d. Sprendimui Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52). To sprendimo 90 ir 91 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikia atsižvelgti į visas tarp šalių perduodamas piniginio ar nepiniginio pobūdžio vertes, o tai gali reikšti, kad reikia atsižvelgti į netiesioginius perdavimus, kuriuos lemia, pavyzdžiui, nauda, kurią generinių vaistų gamintojas gauna iš su originalių vaistų gamintoju sudarytos platinimo sutarties, pagal kurią šis pirmasis gamintojas gali parduoti galimai ribotą originalių vaistų gamintojo pagamintų generinių vaistų kiekį.

131    Taigi, kaip teisingai teigia Komisija, ji turėjo išnagrinėti, ar šalys būtų sudariusios platinimo Jungtinėje Karalystėje sutartį, jei nebūtų buvę įsipareigojimų nekonkuruoti ir neginčyti.

132    Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės neginčija išvados, kad, jei nebūtų tokių įsipareigojimų, Teva būtų išlikusi artimiausia Cephalon konkurentė Jungtinės Karalystės modafinilo rinkoje, reikia konstatuoti, kaip tai padarė Komisija, kad labai mažai tikėtina, jog Cephalon būtų pasirinkusi savo artimiausią konkurentę Teva kaip jos išimtinę platintoją Jungtinėje Karalystėje, jei nebūtų sudaryta susitarimo dėl ginčų sprendimo.

133    Kitaip tariant, Teva galėjo sudaryti nagrinėjamą platinimo sutartį su Cephalon, pagal kurią Teva turėjo būti sumokėta mažiausiai 8 mln. EUR komisinių per metus, tik dėl to, kad ji sutiko su ribojančiomis sąlygomis.

134    Taigi Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad platinimo sutartis prisidėjo prie bendros pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo perduotos vertės padidėjimo, siekiant suteikti Teva pakankamą atlygį, kad ji būtų paskatinta laikytis ribojančių sąlygų.

135    Šią išvadą taip pat patvirtina ginčijamo sprendimo 944 konstatuojamojoje dalyje nurodyti Cephalon vidaus dokumentai, susiję su susitarimu dėl ginčų sprendimo; juose nurodyta, kad „atlygį Jungtinėje Karalystėje sudaro platinimo ir tiekimo sutartis <…>“ (2005 m. gruodžio 8 d. vidaus dokumentas) ir kad „Jungtinėje Karalystėje Teva platins Provigil, o mainais <…> iki 2012 m. neišleis į rinką generinio modafinilo“ (2006 m. vidurio vidaus dokumentas).

136    Dėl vienkartinės 2,5 mln. EUR išmokos pagal platinimo sutartį reikia konstatuoti, kad pagal susitarimo dėl ginčų sprendimo 2.6 straipsnio a punkto i papunktį tokia išmoka buvo numatyta siekiant pripažinti išlaidas ir sąnaudas, susijusias su Teva pasiruošimu išleisti į rinką Cephalon modafinilo pagrindu pagamintą produktą Jungtinėje Karalystėje, taip pat pripažinti licenciją dėl INT.

137    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija ginčijamame sprendime ginčija ne komisinius bendrovei Teva, kurie sudarė 20 % modafinilo pagrindu pagamintų produktų pardavimo kainos Jungtinėje Karalystėje, o vienkartinę išmoką. Komisijos teigimu, Cephalon už vienkartinę išmoką negavo jokios vertės ar komercinės naudos.

138    Pirma, reikia pažymėti, kad neginčijama, jog vienkartinė išmoka buvo susijusi tik su tariamomis Teva sąnaudomis ir išlaidomis. Per administracinę procedūrą ieškovės pripažino, kad išmoka nebuvo sumokėta kaip atlygis už INT licenciją, nors susitarimo dėl ginčų sprendimo 2.6 straipsnio a punkto i papunktyje tai nurodyta kaip viena iš vienkartinės išmokos priežasčių.

139    Antra, reikia konstatuoti, kad iš įrodymų, kurių data sutampa su faktinių aplinkybių susiklostymo laikotarpiu, nėra nieko, kas paaiškintų, kaip šalys nustatė „Teva sąnaudas ir išlaidas, susijusias su Cephalon modafinilo produkto paruošimu ir (arba) išleidimu į rinką“, kurias Cephalon būtų turėjusi kompensuoti, taip pat nenurodyta tikslių šių sąnaudų sumų arba kokių paslaugų Cephalon būtų galėjusi tikėtis iš Teva.

140    Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad per administracinę procedūrą Komisija kelis kartus prašė ieškovių paaiškinti vienkartinės išmokos priežastį. Ieškovės niekada nesugebėjo nei nurodyti paslaugų, kurias Cephalon gavo mainais už vienkartinę išmoką, nei paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota šios išmokos suma, nei įrodyti, kad Cephalon prašė patikslinti sąnaudas, kurių Teva patyrė per derybas dėl susitarimo dėl ginčų sprendimo.

141    Kaip teigė Komisija, Teva platinimo Jungtinėje Karalystėje modelis patvirtina, kad ji neteikė Cephalon paslaugų, susijusių su Cephalon modafinilo pagrindu pagamintų produktų išleidimu į rinką, ir kad Teva taip pat nepatyrė šio išleidimo į rinką sąnaudų. Teva, kaip platintojos pagal platinimo sutartį, užduotys apsiribojo klientų užsakymų priėmimu, užsakymų pateikimu Cephalon, pastarosios produktų priėmimu, produktų sandėliavimu ir saugojimu, taip pat jų transportavimo klientams užtikrinimu. Visas kitas užduotis, pavyzdžiui, produktų gabenimą į Teva sandėlį, produktų pakavimą, rinkodaros ir reklamos veiklą, vykdė Cephalon.

142    Taigi Komisija galėjo pagrįstai konstatuoti, kad nagrinėjama sutartis prisidėjo prie nepagrįsto vertės perdavimo.

5)      Dėl išmokų, skirtų bylinėjimosi išlaidoms išvengti

143    Susitarimo dėl ginčų sprendimo 2.5 straipsnyje numatyta Cephalon pareiga atlikti du mokėjimus Teva, pripažįstant Cephalon sutaupytas lėšas (išvengiant išlaidų, laiko ir išteklių praradimo ir t. t.) nutraukus Jungtinėje Karalystėje nagrinėtus teisminius ginčus ir užkirtus kelią galimam teisminiam ginčui dėl modafinilo tarp abiejų šalių kitose rinkose, t. y.:

–        2,1 mln. svarų sterlingų (apie 3,07 mln. EUR) išmoka Jungtinėje Karalystėje vykstančiam teisminiam ginčui užbaigti (susitarimo dėl ginčų sprendimo 2 straipsnio 5 dalies b punktas),

–        2,5 mln. EUR išmoka, siekiant užkirsti kelią galimiems būsimiems ginčams dėl patentų ar kitiems ginčams Europos ir kitose rinkose už JAV ar Jungtinės Karalystės ribų (susitarimo dėl ginčų sprendimo 2 straipsnio 5 dalies c punktas).

144    Remiantis susitarimo dėl ginčų sprendimo 2 straipsnio 5 dalies b punktu, atleidžiant nuo nagrinėjamo įsipareigojimo buvo atsižvelgta į būtinybę išvengti būsimų išlaidų, kurių patirtų Cephalon ir kurias ji atitinkamai galėtų sutaupyti, t. y. „sąnaudų, laiko ir išteklių sąnaudų, trikdžių ir išlaidų, susijusių su tokių ginčų nagrinėjimu Jungtinėje Karalystėje“.

145    Pagal susitarimo dėl ginčų sprendimo 4.2 straipsnį Cephalon ir Teva padengė savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ginčo sprendimu Jungtinėje Karalystėje.

146    Dėl šios priežasties Komisija ginčijamame sprendime nusprendė, kad susitarime dėl ginčų sprendimo nebuvo numatyta kompensuoti Teva už faktiškai patirtas teismo išlaidas. 5,57 mln. EUR dydžio išmokos buvo panaudotos siekiant užbaigti ginčą Jungtinėje Karalystėje ir susilaikyti nuo bet kokių būsimų ginčų tarp šalių kitose rinkose už Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ribų. Taigi ginčijamo sprendimo 898 ir 899 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, kad šios dvi išmokos prisidėjo prie nepagrįsto vertės perdavimo bendrovei Teva.

147    Ieškovės teigia, kad 2020 m. sausio 30 d. Sprendime Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52) Teisingumo Teismas visiškai netvirtino, kad tikros išmokos, skirtos bylinėjimosi išlaidoms išvengti, yra neleistinos.

148    Be to, jos nurodo Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų teismus, kurie pripažino, kad bylinėjimosi išlaidų išvengta.

149    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

150    2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52) 86 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad nagrinėjant susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo sumų pervedimas gali būti pateisinamas, jeigu jis iš tikrųjų yra išlaidų ar nepatogumų, susijusių su jų ginču, kompensacija. Vis dėlto tame pačiame sprendime Teisingumo Teismas nenusprendė, kad šis pateisinimas taip pat gali būti taikomas visoms išlaidoms, susijusioms su galimais būsimais teismo procesais.

151    Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Teva iš Cephalon gavo 5,57 mln. EUR sumą be jokio atlygio.

152    Be to, aptariamos sumos išmokos nesusijusios su jokiomis Teva patirtomis išlaidomis.

153    Šiuo klausimu neginčijama, kad ieškovės susitarė, jog kiekviena iš jų padengs savo bylinėjimosi išlaidas (žr. šio sprendimo 145 punktą).

154    Be to, jei Cephalon ir Teva būtų tęsusios Jungtinėje Karalystėje vykusį procesą arba inicijavusios naujos bylos iškėlimą kituose teismuose, abi būtų patyrusios papildomų bylinėjimosi išlaidų.

155    Vis dėlto dar buvo susitarta, kad Cephalon sumokės Teva papildomas sumas (žr. šio sprendimo 143 punktą).

156    Kaip rašytinėse pastabose nurodė ir ginčijamame sprendime pažymėjo Komisija, nebuvo jokios logikos, kad Teva, be to, kad ateityje išvengs bylinėjimosi išlaidų, kaip ir Cephalon, dar gautų dvi išmokas grynaisiais pinigais, tariamai atitinkančias bylinėjimosi išlaidas, kurių Cephalon išvengė.

157    Taigi minėtos išmokos grynaisiais pinigais negali „faktiškai atitikti su ginču susijusių išlaidų ar nepatogumų kompensavimo“, kaip to reikalaujama pagal šio sprendimo 150 punkte nurodytą jurisprudenciją.

158    Taip pat svarbu pažymėti, kaip tai daro Komisija, kad ieškovės neginčija aplinkybės, jog bylos medžiagoje nėra jokios informacijos, įrodančios, kad dėl šių sumų buvo susitarta remiantis šalių atliktu išlaidų, kurių Cephalon išvengė, apskaičiavimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad išmokos buvo nesusijusios su jokiu esamu ar potencialiu teisminiu ginču. Konkrečiai kalbant, pažymėtina, kad ieškovės neginčija, jog išmokos, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis, kurių buvo išvengta, atitiko sumą, apskaičiuotą remiantis modafinilo pardavimų Jungtinėje Karalystėje prognozėmis, kurias per teismo procesą nustatė Teva (žr. šio sprendimo 143 punkto pirmą įtrauką), ir kad ši suma nebuvo susijusi su bylinėjimosi išlaidomis, kurių galimai buvo išvengta. Jos taip pat neginčija, kad, kai suma, kurią reikia sumokėti už bylinėjimosi išlaidas, kurių išvengta kitose jurisdikcijose (žr. šio sprendimo 143 punkto antrą įtrauką), buvo padidinta, vienkartinė išmoka už platinimo Jungtinėje Karalystėje sutartį buvo atitinkamai sumažinta, todėl aptariamos sumos buvo perskirstytos dviem iš pirmo žvilgsnio nepriklausomais mokėjimais.

159    Dėl argumento, kad kituose teismuose, kaip antai Jungtinių Amerikos Valstijų, išmokos, atitinkančios sutaupytas išlaidas, yra pripažįstamos, reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 150 punkte nurodytą jurisprudenciją iš esmės tik originalių vaistų gamintojo suteiktos kompensacijos už faktines bylinėjimosi ar kitas išlaidas, kurių patyrė generinių vaistų gamintojas, gali būti laikomos pagrįstomis ir, kaip tokios, nelaikomos kompensaciniais mokėjimais.

160    Net darant prielaidą, kad išmokos, kuriomis siekiama išvengti būsimų bylinėjimosi išlaidų, tam tikrais atvejais galėtų būti laikomos pateisinamomis, vis dėlto pažymėtina, kad šalys nepateikė įrodymų dėl išlaidų, kurių buvo išvengta, apskaičiavimo ar įvertinimo, kuriuos būtų galima pateisinti.

161    Taigi Komisija teisingai konstatavo, kad Teva gautos išmokos, susijusios su Cephalon išvengtomis bylinėjimosi išlaidomis, neturėjo kito įtikinamo paaiškinimo, tik padidinti bendrą vertės perdavimo Teva naudai lygį pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo, kad ši gautų pakankamą atlygį, skatinantį ją sutikti su ribojančiomis sąlygomis.

162    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamame sprendime Komisija taikė tinkamą teisinį kriterijų, nustatydama, kad kiekvieno komercinio sandorio, numatyto susitarime dėl ginčų sprendimo, tikslas buvo tik padidinti bendrą vertės perdavimo Teva naudai lygį pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo, kad ši būtų paskatinta sutikti su ribojančiomis sąlygomis. Šiuo klausimu Komisija kiekvieno komercinio sandorio atveju išnagrinėjo, be kita ko, ieškovių pateiktų alternatyvių paaiškinimų loginį pagrindą ir Cephalon bei Teva suinteresuotumą atlikti susijusį vertės perdavimą. Be to, ji pagrįstai galėjo konstatuoti, kad visų sandorių pakako, kad Teva būtų paskatinta sutikti su įsipareigojimais nekonkuruoti ir neginčyti.

163    Neginčijama, kad dėl šių sandorių buvo deramasi tuo pačiu metu ir juos siejant tarpusavyje. Taip pat reikia konstatuoti, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo buvo sudarytas kaip viena teisiškai privaloma sutartis, kuri buvo visų ieškovių sudarytų aktų pagrindas. Be to, iš derybų eigos, kurią Komisija ginčijamame sprendime analizavo remdamasi įrodymais, matyti, kad tiek Cephalon, tiek Teva siekė rasti sandorių, sudarančių tam tikrą bendrą vertę, derinį, kuris būtų pakankamai naudingas Teva, kad ši sutiktų su ribojančiomis sąlygomis.

164    Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 40 punkte nurodytos jurisprudencijos, nagrinėjant, ar galima remtis „ribojimo dėl tikslo“ kvalifikavimu, kiek tai susiję su susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo tarp originalių vaistų gamintojų ir generinių vaistų gamintojų, svarbus yra būtent grynasis teigiamas vertės perdavimų, atliktų pagal visus tarp jų sudarytus sandorius, balansas.

165    Taigi argumentas, kuriuo ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad ji įvertino susitarime dėl ginčų sprendimo nurodytas komercines sutartis kaip „paketą“, „nepriklausomai nuo tikslaus kiekvieno sandorio kiekybinio įvertinimo ir realaus indėlio į bendros vertės perdavimą“, turi būti atmestas.

166    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti pirmą ir antrą dalis.

c)      Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies

167    Pirmojo pagrindo trečia dalis susijusi su antruoju kriterijumi, nustatytu 2020 m. sausio 30 d. Sprendime Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52); pagal jį įrodytas, reikšmingas, atitinkamam susitarimui būdingas ir pakankamai didelis konkurenciją skatinantis poveikis, kuris leistų pagrįstai abejoti atitinkamo susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo pakankamai žalingu poveikiu konkurencijai, neleidžia konstatuoti konkurencijos ribojimo dėl tikslo, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 107 ir 111 punktus).

168    Ginčijamo sprendimo 6.9 skirsnyje, kuris atitinka to sprendimo 974–1012 konstatuojamąsias dalis, Komisija išnagrinėjo 2020 m. sausio 30 d. Sprendime Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52) nurodytą antrąjį kriterijų, kad padarytų išvadą, jog susitarimas dėl ginčų sprendimo negalėjo sukelti konkurenciją skatinančio poveikio, kuris būtų įrodytas, reikšmingas, pakankamai didelis ir neabejotinas ir galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl minėto susitarimo antikonkurencinio tikslo.

169    Konkrečiai kalbant, ginčijamame sprendime Komisija atmetė Cephalon bendrovei Teva suteiktų generinių teisių tariamą konkurenciją skatinantį poveikį, motyvuodama tuo, kad tai buvo atidėtas ir kontroliuojamas įėjimas į modafinilo rinkas (ginčijamo sprendimo 977–981 konstatuojamosios dalys), kad dėl šių teisių sumažėjo tikimybė, jog į šias rinkas įeis kiti generinių vaistų gamintojai (ginčijamo sprendimo 982–992 konstatuojamosios dalys), kad Cephalon strategija dėl Nuvigil pakenkė galimam konkurenciją skatinančiam poveikiui (ginčijamo sprendimo 993–995 konstatuojamosios dalys) ir kad bendrovei Teva suteiktos generinės teisės nebuvo pagrindinis susitarimo dėl ginčų sprendimo dalykas (ginčijamo sprendimo 996–1001 konstatuojamosios dalys).

170    Ieškovės teigia, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo turėjo konkurenciją skatinantį poveikį, o tai paneigia galimybę, kad jis buvo konkurencijos ribojimas dėl tikslo. Minėtas poveikis atsirado dėl bendrovei Teva suteiktų generinių teisių, kurios jai būtų leidusios savarankiškai ir anksčiau įeiti į modafinilo rinkas, likus ne mažiau kaip trejiems metams iki Cephalon dalelių dydžio patentų galiojimo pabaigos (darant prielaidą, kad Teva nebūtų laimėjusi teismo proceso prieš Cephalon). Šio ankstyvo įėjimo į rinką konkurenciją skatinantis poveikis yra reikšmingas, neabejotinas ir pakankamai didelis, kaip tai taip pat matyti iš sprendimo leisti Teva ir Cephalon vykdyti koncentraciją (žr. šio sprendimo 4 punktą). Šiuo klausimu ieškovės pabrėžia aplinkybę, kad tame sprendime konstatuota, jog nuo 2012 m. spalio mėn. „Teva [galėjo] laisvai išleisti modafinilą į EEE rinką ir Cephalon dėl to nebūtų kreipusis į teismą“ (to sprendimo 95 konstatuojamoji dalis), ir kad dėl generinių teisių „Teva <…> buvo vienintelė konkurentė, kuri turėjo garantuotą teisę įeiti į EEE rinkas nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2015 m. spalio mėn.“ (to sprendimo 126 konstatuojamoji dalis), o tai, Komisijos teigimu, padarė Teva „labiausiai tikėtinu konkurenciniu spaudimu bendrovei Cephalon bent jau nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2015 m. spalio mėn.“. Iš to taip pat matyti, kad susitarimui dėl ginčų sprendimo buvo būdingas konkurenciją skatinantis poveikis.

171    Ginčijamame sprendime Komisijos išdėstyta pozicija, kad jos išvados sprendime leisti vykdyti koncentraciją šiuo atveju nėra svarbios, ieškovių nuomone, nėra įtikinama. Sprendime, kuriuo leista vykdyti koncentraciją, buvo aiškiai išnagrinėtas konkurenciją skatinantis poveikis, susijęs su Teva ankstyvo įėjimo į modafinilo rinkas tikrumu, kaip tiesiogiai kylantis iš susitarimo dėl ginčų sprendimo, nes jame buvo išnagrinėta jos galimybė įeiti į modafinilo rinkas be teisminių ginčų, nors kiti generinių vaistų gamintojai vis dar būtų susidūrę su tokių ginčų grėsme.

172    Be to, anot ieškovių, jei susitarimas dėl ginčų sprendimo nebūtų turėjęs tokio konkurenciją skatinančio potencialo, Komisija nebūtų reikalavusi Teva perleisti savo su modafinilu susijusias teises trečiajam asmeniui kaip Cephalon įsigijimo sąlygos.

173    Ieškovės taip pat ginčija kitas Komisijos išvadas – kad Teva generinės teisės lėmė atidėtą ir kontroliuojamą įėjimą į rinką, kad dėl jų sumažėjo tikimybė, jog kiti generinių vaistų gamintojai įeis į rinką, kad jos pakenkė Cephalon strategijai dėl Nuvigil ir nebuvo pagrindinis susitarimo dalykas.

174    Komisija nesutinka su ieškovių argumentais.

175    Kaip matyti iš šio sprendimo 18 punkto, Teva generinės teisės yra susitarimo dėl ginčų sprendimo dalis. Pagal susitarimo dėl ginčų sprendimo 3 straipsnį Cephalon įsipareigojo suteikti Teva neišimtinę teisę pagal „išvardytus patentus“ gaminti, naudoti, prekiauti ir parduoti savo generinį modafinilo produktą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose rinkose (įskaitant EEE rinką), taip pat nuo 2011 m. – Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo 2012 m. – kitose rinkose, įskaitant EEE, vykdyti tą pačią veiklą, kiek tai susiję su modafinilo VVM tiekimu galutiniams farmacijos produktams, kurių sudėtyje yra modafinilo VVM. Susitarimo dėl ginčų sprendimo 3.1.1 straipsnyje nustatyta, kad Teva generinės teisės taikomos ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 6 d. arba ne anksčiau kaip likus trejiems kalendoriniams metams iki išimtinių patentų galiojimo pabaigos dienos, kiek tai susiję su kitomis rinkomis, įskaitant EEE rinką. Pagal tą pačią nuostatą Teva turi mokėti Cephalon mokestį, lygų 10 % viso grynojo pelno, gauto Teva arba jos patronuojamosioms bendrovėms pardavus generinius modafinilo produktus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose rinkose šių generinių vaistų įsigaliojimo dieną.

176    Susitarimo dėl ginčų sprendimo 3.1.2 ir 3.1.3 straipsniai, be kita ko, susiję su mechanizmais, inicijuotais dėl galimo trečiųjų šalių ankstyvo įėjimo į modafinilo rinkas. Pagal šias nuostatas bendrovei Teva buvo suteiktas leidimas išleisti į rinką savo generinę modafinilo versiją nuo bet kurios kitos generinius vaistus gaminančios bendrovės įėjimo į rinką, neatsižvelgiant į tai, ar Cephalon davė leidimą tokiam įėjimui. Jei Teva, remdamasi pirma minėtomis nuostatomis, savo generinį produktą būtų pateikusi modafinilo rinkoms iki šių teisių įsigaliojimo dienos, ji būtų turėjusi mokėti 15 % padidintą mokestį (jei Cephalon leido įeiti į rinką) arba 20 % padidintą mokestį (jei tai būtų rizikingas įėjimas į rinką be Cephalon leidimo) per reikšmingą laikotarpį. Nuostatoje numatytuose scenarijuose įtraukta Cephalon, kuri prašo taikyti laikino draudimo ar kitas taisomąsias priemones. Tokiais atvejais Teva generinių teisių galiojimas būtų sustabdytas (susitarimo dėl ginčų sprendimo 3 straipsnio 1.3.3 dalies a punktas), o Cephalon perpirktų iš Teva atsargas sutartomis kainomis (susitarimo dėl ginčų sprendimo 3 straipsnio 1.3.3 dalies b punktas).

177    Pirma, reikia konstatuoti, kaip tai daro Komisija, kad ieškovių teiginys, jog pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo buvo paspartintas savarankiškas Teva įėjimas į rinką, atsižvelgiant į tai, kad Teva nebūtų laimėjusi teismo proceso prieš Cephalon, turi būti atmestas. Iš jurisprudencijos matyti, kad siekiant nustatyti, ar konkurenciją skatinantis poveikis neleidžia konstatuoti ribojimo dėl tikslo, nebūtina nagrinėti kitų scenarijų, pavyzdžiui, jei viena ar kita šalis laimėtų bylą dėl patentų. Tam, kad susitarimą būtų galima kvalifikuoti kaip ribojimą dėl tikslo, Komisijai pakanka įrodyti, kad jis yra pakankamai žalingas konkurencijai, atsižvelgiant į jo nuostatų turinį, juo siekiamus tikslus ir ekonominį bei teisinį kontekstą (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 140 ir 141 punktus).

178    Antra, neginčijama, kad prieš sudarant susitarimą dėl ginčų sprendimo Teva buvo pažangiausia potenciali Cephalon konkurentė modafinilo rinkoje. Teva turėjo konkrečių galimybių įeiti į minėtą rinką gerokai iki 2012 m. (tiksliau – 2005 m.) kaip nepriklausomas rinkos dalyvis. Susitarimu dėl ginčų sprendimo ši galimybė buvo panaikinta.

179    Tiesa, kad pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo ir pagal su juo susijusias Teva generines teises šios bendrovės įėjimas į modafinilo rinką buvo numatytas tik 2012 m. Šis įėjimas į rinką įvyko ne dėl laisvos konkurencijos, o dėl šalių tarpusavio susitarimo. Taigi, kaip teigia ieškovės, tai nebuvo ankstyvas įėjimas į rinką, turintis konkurenciją skatinantį poveikį. Tai buvo tik pagal susitarimą numatytas įėjimas į rinką, kuris, remiantis susitarimu dėl ginčų sprendimo, buvo atidėtas septyneriems metams ir suteikė Cephalon garantiją, kad per šį laikotarpį ji nepatirs jokios Teva konkurencijos.

180    Be to, šio Teva įėjimo į modafinilo rinką nuo 2012 m. negalima prilyginti nepriklausomo subjekto, tiesiogiai konkuruojančio su Cephalon, įėjimui į minėtą rinką. Viena vertus, numatytas Teva įėjimas į modafinilo rinką buvo grindžiamas bendrovės Cephalon suteikta licencija ir, kita vertus, jai buvo taikomi dideli mokesčiai, kurie sudarė 10–20 % grynojo pelno, gauto pardavus visus Teva generinius modafinilo produktus. Todėl buvo mažai tikėtina, kad tarp Teva ir Cephalon vyrauja stipri kainų konkurencija.

181    Trečia, ieškovių argumentus, grindžiamus sprendimu leisti vykdyti Teva ir Cephalon koncentraciją, reikia atmesti.

182    Visų pirma reikia konstatuoti, kad sprendimo leisti vykdyti koncentraciją referencinis pagrindas skiriasi nuo to, kuriuo grindžiama susitarimo dėl ginčų sprendimo analizė atsižvelgiant į SESV 101 straipsnio 1 dalį. Nors ginčijamame sprendime Komisija įvertino susitarimu dėl ginčų sprendimo sukeltą konkurencijos ribojimą ir jo poveikį palygino su priešingos padėties scenarijumi, pagal kurį susitarimas dėl ginčų sprendimo nebūtų sudarytas, sprendime dėl Teva ir Cephalon koncentracijos susitarimas dėl ginčų sprendimo laikomas savaime suprantamu dalyku ir įvertintas tikėtinas šalių koncentracijos poveikis konkurencijai artimiausioje ateityje nuo 2011 m., atsižvelgiant į Sąjungos koncentracijų kontrolės taisykles.

183    Antra, šiomis aplinkybėmis nekelia nuostabos tai, kad Komisija atsižvelgė į susitarimo dėl ginčų sprendimo ir Teva generinių teisių egzistavimą ir padarė išvadą, kad Teva turėjo tam tikrą „pranašumą“, kurį lėmė susitarimas dėl ginčų sprendimo, pavyzdžiui, galėjo išleisti į EEE rinką generinius modafinilo produktus, o Cephalon dėl to nesiėmė teisinių veiksmų, nors kiti generinių vaistų gamintojai neturėjo tokio pranašumo ir jiems buvo pareikšti ieškiniai dėl patentų, kurių pagrindu taip pat buvo taikomi draudimai. Tai paaiškina, kodėl sprendimo leisti vykdyti koncentraciją 98 konstatuojamojoje dalyje Komisija suabejojo tuo, kad kiti generinių vaistų gamintojai, išskyrus Teva, nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. galėjo daryti didelį konkurencinį spaudimą Cephalon generiniam modafinilo produktui. Todėl tai, kad sprendime leisti vykdyti koncentraciją Komisija nusprendė, jog po susitarimo dėl ginčų sprendimo sudarymo (ir nepaisant jo) Teva vis dar buvo labiausiai tikėtina konkurentė Cephalon, nereiškia, kad ji manė, jog Teva generinės teisės turėjo konkurenciją skatinantį poveikį.

184    Be to, aplinkybė, kad Komisija pritarė Teva įsipareigojimams per koncentracijų kontrolės procedūrą, taip pat nereiškia, kad Komisija padarė išvadą, jog susitarimas dėl ginčų sprendimo ir su juo susijusios Teva generinės teisės turėjo konkurenciją skatinantį poveikį. Priešingai, kaip teisingai nurodo Komisija, tokiais įsipareigojimais siekta atkurti konkurencinį spaudimą Cephalon modafinilo rinkoje, kurį koncentracija panaikino.

185    Dėl ieškovių priekaišto Komisijai, kad ginčijamame sprendime ši neatsižvelgė į 2018 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Krka / Komisija (T‑684/14, nepaskelbtas Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2018:918), nes nusprendė, kad įėjimas į rinką pagal licenciją prilygsta kontroliuojamam įėjimui, pažymėtina, kad šiam priekaištui negalima pritarti. Byla, kurioje priimtas tas sprendimas, skiriasi nuo šios bylos. Nors toje byloje generinių vaistų gamintojui buvo leista nedelsiant įeiti į atitinkamas rinkas, šiuo atveju žalą konkurencijai lėmė tai, kad pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo buvo numatyta atidėti Teva įėjimą į rinką beveik septyneriems metams.

186    Galiausiai reikia atmesti ieškovių argumentus, kuriais jos ginčijo ginčijamame sprendime padarytas išvadas, kad: pirma, dėl Teva generinių teisių sumažėjo tikimybė, jog kiti generinių vaistų gamintojai įeis į modafinilo rinką, antra, Cephalon strategija dėl Nuvigil pakenkė galimam šių Teva generinių vaistų konkurenciją skatinančiam poveikiui ir galiausiai minėtos teisės nebuvo pagrindinis susitarimo dėl ginčų sprendimo dalykas.

187    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovės, Komisija nereikalavo, kad Teva tęstų teismo procesus. Komisija taip pat neteigė, kad Teva sėkmė byloje dėl patentų būtų leidusi kitiems generinių vaistų gamintojams nedelsiant įeiti į modafinilo rinką. Vis dėlto Cephalon patentų pripažinimas negaliojančiais būtų pašalinęs patekimo į minėtą rinką kliūtį, kuri buvo kliūtis tiek Teva, tiek kitiems gamintojams, o tuo atveju, jei Teva būtų laimėjusi bylą, kiti gamintojai taip pat būtų galėję tuo pasinaudoti.

188    Be to, ieškovės negali paneigti, kad Teva generinės teisės leido jai pirmajai įeiti į generinių modafinilo vaistų rinką dar nepasibaigus Cephalon patentų galiojimui ir nerizikuojant, kad dėl to bus imtasi teisinių veiksmų. Buvimas pirmuoju rinkos dalyviu generinių modafinilo vaistų rinkoje galėjo suteikti Teva galimybę sustiprinti savo padėtį, o tai vėliau jai būtų leidę apsunkinti bet kurio konkurento įėjimą į šią rinką, pavyzdžiui, taikant agresyvią kainų strategiją, dar turint omenyje ir tai, kad naujasis rinkos dalyvis būtų galėjęs sulaukti Cephalon teisinių veiksmų ar net susidurti su kitomis kliūtimis.

189    Kalbant apie Cephalon strategiją, kuria siekta pacientus, vartojančius modafinilo pagrindu pagamintą Provigil, perorientuoti į jos antrosios kartos produktą Nuvigil, pagamintą armodafinilo pagrindu (strategija, skirta patentų, susijusių su generinių vaistų konkurencija, galiojimo pabaigai kompensuoti), pažymėtina, kad Komisija pagrįstai į ją atsižvelgė, turint omenyje tai, kad ex ante požiūriu Teva generinės teisės jai daugiausia būtų leidusios pagal licenciją įeiti į likusią modafinilo pacientų rinkos dalį iki 2012 m. Taigi Komisija galėjo daryti prielaidą, kad net jeigu Teva suteiktos generinės teisės turėjo konkurenciją skatinantį poveikį, šis poveikis buvo labai ribotas ir nepakankamas, kad būtų paneigtas susitarimo dėl ginčų sprendimo kvalifikavimas kaip konkurencijos ribojimo dėl tikslo.

190    Ginčijamo sprendimo 996–1001 konstatuojamosiose dalyse Komisija taip pat pagrįstai atmetė ieškovių teiginį, kad Teva generinės teisės buvo pagrindinis susitarimo dėl ginčų sprendimo dalykas ir skatino konkurenciją, nors ribojančios sąlygos minėtam susitarimui buvo tik papildomos. Šiuo klausimu argumentas, grindžiamas tuo, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo visų pirma skatino konkurenciją, turi būti atmestas atsižvelgiant į pirma pateiktus vertinimus, nes Teva įėjimas į modafinilo rinkas turi būti laikomas atidėtu, kontroliuojamu ir ribotu, o ne ankstyvu, kaip teigė ieškovės (žr. šio sprendimo 178–180 punktus). Tas pats pasakytina apie argumentą, grindžiamą tariamai pagalbiniu ribojančių sąlygų pobūdžiu, nes iš jurisprudencijos matyti, jog išvados, kad susitarimas turi būti kvalifikuojamas kaip „ribojimas dėl tikslo“, negalima atmesti motyvuojant tuo, kad šį susitarimą sudariusios įmonės remiasi aplinkybe, kad iš jo kylantys apribojimai yra tik pagalbiniai (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 96 punktas).

191    Vadinasi, pirmojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

d)      Dėl pirmojo pagrindo ketvirtos dalies

192    Ketvirtoje dalyje, kurią sudaro du priekaištai, ieškovės mano, kad Komisija padarė fakto ir teisės klaidą vertindama susitarimo dėl ginčų sprendimo ekonominį ir teisinį kontekstą, nes, pirma, iškreipė šalių požiūrį į ginčą ir, antra, nusprendė, kad susitarimo dėl ginčų sprendimo ribojančios sąlygos „nepatenka į taikymo sritį“.

193    Dėl pirmojo priekaišto pažymėtina, kad ieškovės iš esmės kritikuoja Komisiją dėl to, kad ginčijamame sprendime ši pateikė per daug prielaidų, remdamasi menkais įrodymais, susijusiais su tuo, kad Teva buvo įsitikinusi, jog Cephalon patentai dėl dalelių dydžio negaliojo ir kad jos produktas jų nepažeidė, todėl padarė išvadą, kad Teva sutiko su ribojančiomis sąlygomis ne dėl to, kad manė, jog Cephalon patentas yra stiprus, ar apskritai dėl savo sėkmės galimybių, bet dėl vertės, kuri komerciniais sandoriais būtų perduota jai.

194    Dėl antrojo priekaišto ieškovės teigė, kad ginčijamo sprendimo 667–678 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada, jog Teva įsipareigojimo nekonkuruoti apimtis viršija Cephalon patentų taikymo sritį, yra klaidinga ir nelogiška. Šiuo klausimu ieškovės nurodo aplinkybę, kad, kaip matyti iš tyrimų, norint pasiekti esminį panašumą į Provigil, reikėjo naudoti modafinilo daleles, priklausančias Cephalon patentuose nurodytam dydžių intervalui. Todėl susitarimai nekonkuruoti neviršijo potencialios patentų taikymo srities.

195    Komisija nesutinka su ieškovės nurodytomis klaidomis.

196    Kiek tai susiję su pirmuoju priekaištu, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad darydama išvadą, jog Teva turėjo abejonių dėl Cephalon pozicijos patentų srityje, Komisija rėmėsi keliais veiksniais.

197    Šiuo klausimu ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodoma, kad:

–        Teva pradėjo kurti generinę modafinilo versiją, kurią 2005 m. rizikingai išleido į rinką Jungtinėje Karalystėje (ginčijamo sprendimo 152, 158 ir 610 konstatuojamosios dalys),

–        Teva kelis kartus pareiškė, kad Cephalon patentai dėl dalelių dydžio negalioja arba kad jos generinis modafinilo produktas nepažeidžia šių patentų (ginčijamo sprendimo 153–155 konstatuojamosios dalys),

–        2003 m. balandžio mėn. Teva mokslo ekspertas pareiškė, kad „Teva [sugebėjo] įrodyti biologinį ekvivalentiškumą [Cephalon modafinilui], sukurdama medžiagą, kuri [nepateko] į Cephalon patento taikymo sritį“ (ginčijamo sprendimo 157 ir 611 konstatuojamosios dalys),

–        iš Cephalon pasirinktos Jungtinių Amerikos Valstijų laboratorijos atliktų Teva modafinilo mėginių bandymų per procedūrą dėl patentų Jungtinėje Karalystėje matyti, kad Teva modafinilas nepažeidė Cephalon dalelių dydžio patentų (ginčijamo sprendimo 159 ir 611 konstatuojamosios dalys).

198    Taigi ieškovių teiginys, kad Komisija ginčijamame sprendime nepagrindė savo teiginių įrodymais, susijusiais su Teva vidaus pozicija, yra nepagrįstas. Be to, Teva suvokimas apie Cephalon poziciją patentų srityje taip pat yra požymis, kad sudarant susitarimą dėl ginčų sprendimo svarbų vaidmenį atliko ne Cephalon patentų stiprumas ar neužtikrintumas dėl ginčo baigties, o finansinės paskatos.

199    Dėl antrojo priekaišto reikia priminti, kad pagal nekonkuravimo sąlygos nuostatas Teva įsipareigojo negaminti, neprekiauti ir neimportuoti galutinių vaistų, kurių sudėtyje yra modafinilo kaip VVM.

200    Įsipareigojimas nekonkuruoti užtikrino, kad Teva nutrauks bet kokią modifinilo pagrindu pagamintų produktų gamybą ir prekybą jais, neatsižvelgiant į tai, ar gamybos ir prekybos procesas grindžiamas technologija, kuri pažeidė egzistavusius Cephalon patentus.

201    Ieškovės neginčija to, kad įsipareigojimas nekonkuruoti apima visus modafinilo pagrindu pagamintus produktus.

202    Kadangi tai yra įsipareigojimas, susijęs su „visais galutiniais vaistais“, o ne su visais galutiniais produktais, galinčiais pažeisti Cephalon turimus modafinilo patentus, Komisija galėjo pagrįstai konstatuoti, kad Teva įsipareigojimas buvo susitarimas dėl jos elgesio rinkoje, o ne tik įsipareigojimas nepažeisti Cephalon patentų, juo labiau kad įmanoma sukurti generinį modafinilo produktą, kuris nepatenka į Cephalon patentų taikymo sritį. Kaip teisingai nurodė Komisija, Cephalon niekada nebūtų galėjusi teisėtai gauti tokių plačių nekonkuravimo įsipareigojimų, sėkmingai naudodamasi kietųjų dalelių dydžio patentais. Todėl Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad šis įsipareigojimas nepatenka į patentų taikymo sritį.

203    Be to, priešingai, nei teigia ieškovės, Komisija neprivalėjo įrodyti, kad Teva galėjo sukurti arba buvo sukūrusi patento nepažeidžiančią versiją. Pakako įrodyti, kad Teva turėjo realių ir konkrečių galimybių įeiti į modafinilo rinkas, taigi buvo potenciali konkurentė. Be to, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 197 punkte, Teva nusprendė, kad jai pavyko „įrodyti biologinį ekvivalentiškumą [Cephalon modafinilui], sukūrus medžiagą, kuri [nepateko] į Cephalon patento taikymo sritį“. Dar daugiau, 2005 m. atlikti Teva mėginio testai neįrodė Cephalon patentų pažeidimo.

204    Galiausiai, net jei susitarime dėl ginčo sprendimų nebuvo numatyta įsipareigojimų, kurie, kaip teigiama, patenka į Cephalon modafinilo patentų „taikymo sritį“, tai nereiškia, kad negali būti konstatuota ribojimo dėl tikslo. Šiuo atveju susitarimo dėl ginčų sprendimo tikslas buvo neleisti Teva įeiti į modafinilo rinkas, perduodant bendrą vertę, kuri buvo pakankamai didelė, kad paskatintų ją atidėti savarankiškas pastangas įeiti į šias rinkas. Tokio susitarimo, kuris lemia būsimą potencialių konkurentų elgesį rinkoje, tikslas yra riboti konkurenciją, neatsižvelgiant į tai, ar Cephalon pagal patentų teisę būtų galėjusi pasiekti, kad toks pats [konkurentų] pašalinimas būtų įvykdytas teismo sprendimu (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, T‑472/13, EU:T:2016:449, 491–499 punktus).

205    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmojo pagrindo ketvirtą dalį taip pat reikia atmesti, vadinasi, reikia atmesti visą pirmąjį pagrindą.

2.      Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo teisės ir fakto klaida, nes Komisija kvalifikavo susitarimą dėl ginčų sprendimo kaip ribojimą dėl poveikio

206    Antrajame pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, ieškovės tvirtina, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog susitarimas dėl ginčų sprendimo yra konkurencijos ribojimas dėl poveikio, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį. Nors atmetus pirmąjį ieškovių pagrindą, kuriuo jos ginčijo susitarimo dėl ginčų sprendimo kvalifikavimą kaip konkurencijos ribojimą dėl tikslo, a priori nebūtina nagrinėti antrojo pagrindo (šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 4 d. Sprendimo T‑Mobile Netherlands ir kt., C‑8/08, EU:C:2009:343, 28–30 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją), Bendrasis Teismas mano, kad, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, yra tikslinga tęsti jos nagrinėjimą.

207    Pirmoje dalyje ieškovės teigia, kad Komisija, vadovaudamasi 2018 m. gruodžio 12 d. Sprendimu Krka / Komisija (T‑684/14, nepaskelbtas Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2018:918), taikė klaidingą teisinį kriterijų, nes rėmėsi potencialiu susitarimo dėl ginčų sprendimo poveikiu ir nebandė įrodyti realaus jo poveikio.

208    Konkrečiai kalbant, ieškovės kritikuoja ginčijamo sprendimo 1030 konstatuojamojoje dalyje Komisijos taikytą požiūrį, kad „siekiant įrodyti ribojantį poveikį konkurencijai pakanka nustatyti potencialų susitarimo poveikį konkurencijai“. Šiuo klausimu ieškovės tvirtina, kad vertinant neįgyvendintus susitarimus iš tikrųjų reikia atsižvelgti į potencialų poveikį, kurį šie susitarimai „gali“ turėti, o vertinant susitarimus, kurie jau buvo įgyvendinti, reikia atsižvelgti į šių susitarimų „faktinį“ poveikį konkurencijai. Kadangi susitarimas dėl ginčų sprendimo jau buvo įgyvendintas, kaip matyti iš šio sprendimo 207 punkte nurodytos jurisprudencijos, Komisija turėjo išnagrinėti faktinį susitarimo dėl ginčų sprendimo poveikį konkurencijai.

209    Antroje dalyje ieškovės tvirtina, kad Komisija neįrodė pakankamai reikšmingo poveikio konkurencijos parametrams atitinkamose rinkose. Pirma, jos konkrečiai ginčija Komisijos taikytą priešingos padėties scenarijų. Antra, jos nurodo, kad ginčijamame sprendime Komisija neįrodė jokio neigiamo susitarimo dėl ginčų sprendimo poveikio.

210    Kalbant apie priešingos padėties scenarijų, pažymėtina, kad nors Komisija ginčijamo sprendimo 1215 konstatuojamojoje dalyje kaip priešingos padėties scenarijų naudojo teismo proceso tarp Teva ir Cephalon tęsimą Jungtinėje Karalystėje, ji nenustatė, kuri šalis būtų laimėjusi bylą arba kada ginčas būtų pasibaigęs. Ji taip pat nekonstatavo, kad buvo sudarytas mažiau ribojantis susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo.

211    Be to, Komisija turėtų įrodyti, kad modafinilo kainos, gamyba, inovacijos, rūšis ar kokybė rinkoje skiriasi priklausomai nuo to, ar šalys ir toliau tęsė teisinius veiksmus, ar buvo sudarytas susitarimas dėl ginčų sprendimo. Komisija neįrodė, kad tuo metu, kai rinkai buvo pateikti generiniai modafinilo produktai, egzistavo kainų skirtumas. Ji taip pat neįrodė skirtumų, susijusių su kitais konkurencijos parametrais tarp scenarijų su susitarimu dėl ginčų sprendimo ar be jo.

212    Dėl neigiamo poveikio ieškovės tvirtina, kad Komisija nenustatė nė vieno neigiamo poveikio konkurencijos parametrams po to, kai buvo sudarytas susitarimas dėl ginčų sprendimo, palyginti su priešingos padėties scenarijumi – jei tarp šalių būtų tęsiamas teismo procesas.

213    Šiomis aplinkybėmis ieškovės iš esmės teigia, kad Komisija nustatė datas, kada Teva gavo leidimus pateikti rinkai modafinilą penkiose šalyse, tačiau nekonstatavo, kad Teva iš tikrųjų į šias šalis jau buvo įėjusi prieš tai, kai jai buvo suteiktas leidimas tai daryti pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo. Be to, Komisija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kitas generinių vaistų tiekėjas „pagrįstai tikėtinai“ pradėjo pardavinėti modafinilą, ir neįrodė, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo turėjo įtakos kitai generinius vaistus gaminančiai bendrovei. Dėl padėties rinkoje „pratęsus teisminį ginčą“, t. y. susiklosčius situacijai, atitinkančiai Komisijos priešingos padėties scenarijų, ieškovės pažymi, kad Teva paprasčiausiai nebūtų galėjusi įeiti į šią rinką, nes, kaip pripažino Komisija, nagrinėjant ginčą Jungtinėje Karalystėje ji sutiko su preliminariu įsipareigojimu nepardavinėti modafinilo šioje šalyje, kol vyksta teismo procesas Jungtinės Karalystės patentų teisme. Taigi susitarimas dėl ginčų sprendimo pats savaime neturėjo jokio poveikio konkurencijos parametrams modifinilo rinkose. Jei generiniai vaistai faktiškai nebūtų patekę į rinkas, modafinilo kainos ir visi kiti konkurencijos parametrai, remiantis pačios Komisijos analize, būtų išlikę tokie patys pagal abu scenarijus – susitarimo dėl ginčų sprendimo ir teisminio šalių ginčo tęsimo.

214    Komisija teigia, kad abi šio pagrindo dalys yra nepagrįstos ir turi būti atmestos.

215    Antrajame ieškinio pagrinde, kurio abi dalis reikia nagrinėti kartu, ieškovės kritikuoja ginčijamame sprendime Komisijos padarytą išvadą, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo taip pat yra konkurencijos ribojimas dėl poveikio.

216    Pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 7 skirsnyje Komisija priminė bendruosius principus, reglamentuojančius analizę, kuri turi būti atlikta siekiant nustatyti, ar susitarimas, konkrečiai – susitarimas dėl taikaus ginčų sprendimo patentų srityje, yra konkurencijos ribojimas dėl poveikio, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, o to paties sprendimo 8 skirsnyje tuos principus pritaikė šioje byloje. 8 skirsnyje ji pirmiausia apibrėžė prekių rinką ir jos geografinę apimtį (ginčijamo sprendimo 8.1 skirsnis) ir nustatė rinkos struktūrą bei Cephalon, Teva ir kitų potencialių konkurentų padėtį šioje rinkoje. Iš to matyti, kad Cephalon, kaip vienintelė modafinilo gamintoja, turėjo įtaką rinkoje ir kad Teva buvo labiausiai pažengusi konkurentė (ginčijamo sprendimo 8.2 skirsnis). Paskui Komisija pateikė nekonkuravimo ir neginčijimo ribojančių sąlygų analizę ir tai, kaip jos buvo nustatytos bei darė įtaką Teva elgesiui rinkoje. Iš to matyti, kad šios sąlygos apribojo Teva nepriklausomumą, taip trukdydamos jai įeiti į modafinilo rinką su generiniais produktais ir ribodamos jos galimybes toliau ginčyti Cephalon patentus (ginčijamo sprendimo 8.3 skirsnis). To paties sprendimo 8.4 skirsnyje Komisija nurodė konkurencinę padėtį, kuri būtų susiklosčiusi nesudarius susitarimo dėl ginčų sprendimo, o to paties sprendimo 8.5 skirsnyje padarė išvadą, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo apribojo konkurenciją dėl poveikio.

217    Ieškovės neginčija rinkos apibrėžties, rinkos struktūros ar Teva arba Cephalon padėties toje rinkoje.

218    Taigi ieškovės neginčija, kad Teva buvo potenciali Cephalon konkurentė.

219    Vadinasi, antrajame pagrinde tik keliamas klausimas, ar, pirma, susitarimo dėl ginčų sprendimo potencialaus poveikio konkurencijai modafinilo rinkose įrodymo pakanka, kad Komisija ginčijamame sprendime konstatuotų konkurencijos ribojimo dėl poveikio buvimą (pirma dalis), ir, antra, ar tame pačiame sprendime Komisijos taikytas priešingos padėties scenarijus buvo tinkamas ir leido jai įrodyti neigiamą poveikį konkurencijai modafinilo rinkose, kurį lemia susitarimas dėl ginčų sprendimo (antra dalis).

220    Reikia priminti, kad pagal SESV 101 straipsnį draudžiami susitarimai ir suderinti veiksmai, kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje.

221    Kaip Komisija priminė ginčijamo sprendimo 1020 konstatuojamojoje dalyje, remiantis suformuota jurisprudencija, norint įvertinti, ar susitarimas turi būti laikomas draudžiamu dėl su juo susijusios pablogėjusios konkurencijos, reikia išnagrinėti, kaip konkurencija realiai vystytųsi, jei nebūtų to susitarimo (žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 161 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

222    Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją, kuriai esant vykdoma aptariama praktika, be kita ko, į ekonominį ir teisinį kontekstą, kaip veikia nagrinėjamos įmonės, į prekių ar paslaugų, kurioms jie taikomi, pobūdį, taip pat į realias nagrinėjamos rinkos ar rinkų veikimo sąlygas ir struktūrą (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 165 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

223    Scenarijus, numatomas remiantis prielaida, jog nėra atitinkamo susitarimo, turi būti realistiškas. Šiuo tikslu, jei reikia, galima atsižvelgti į tikėtiną veiksmų seką, kuri rinkoje atsirastų nesant šios priemonės (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 166 punktą).

224    Pagal suformuotą jurisprudenciją konkurenciją ribojantis poveikis gali būti tiek realus, tiek potencialus, tačiau bet kuriuo atveju turi būti pakankamai didelis (žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

225    Šioje byloje ieškovės priekaištauja Komisijai dėl to, kad ginčijamame sprendime ji taikė klaidingą teisinį kriterijų, nes rėmėsi tik potencialiu susitarimo dėl ginčų sprendimo poveikiu.

226    Atsižvelgiant į šio sprendimo 224 punkte nurodytą jurisprudenciją, šiam argumentui negalima pritarti.

227    Iš šios jurisprudencijos matyti, kad galima remtis potencialia konkurencija, kurią gali sudaryti potencialus rinkos dalyvis ir kurią pašalina aptariamas susitarimas, taip pat atitinkamos rinkos struktūra.

228    Kaip konstatuota šio sprendimo 218 punkte, ieškovės neginčija to, kad susitarimo dėl ginčų sprendimo sudarymo momentu Teva buvo potenciali Cephalon konkurentė modafinilo rinkose. Todėl, kaip Komisija pažymėjo ginčijamo sprendimo 1027–1032 ir 1244–1257 konstatuojamosiose dalyse, įgyvendinus susitarimą dėl ginčų sprendimo išnyko potenciali konkurencija tarp Teva ir Cephalon.

229    Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad SESV 101 straipsniu siekiama apsaugoti ne tik esamą, bet ir potencialią konkurenciją (2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Visa Europe ir Visa International Service / Komisija, T‑461/07, EU:T:2011:181, 68 punktas).

230    Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija atsižvelgė į tai, kaip faktiškai buvo įgyvendinamas susitarimas dėl ginčų sprendimo, ir į tai, kaip vėliau vystėsi rinka (žr. šio sprendimo 247 punktą)

231    Taip pat reikia atmesti ieškovių argumentą, kad Komisija savo priešingos padėties scenarijuje nenustatė, kuri šalis būtų laimėjusi Teva ir Cephalon ginčą Jungtinėje Karalystėje ar kada šis ginčas būtų pasibaigęs. Tas pats pasakytina apie jų priekaištą, kad Komisija nekonstatavo, jog šalys galėjo sudaryti mažiau konkurenciją ribojantį taikų susitarimą nei susitarimas dėl ginčų sprendimo.

232    Ginčijamame sprendime atsižvelgusi į ekonomines ir teisines aplinkybes, kuriomis ieškovės veikė, ir visų pirma į jų požiūrį tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, į jų atitinkamą padėtį patentų srityje, taip pat realias modafinilo rinkų veikimo sąlygas ir struktūrą, įskaitant Teva padėtį kaip didžiausią konkurencinę grėsmę Cephalon, Komisija nusprendė, kad tikėtinas priešingos padėties scenarijus, jei nebūtų sudaryta susitarimo dėl ginčų sprendimo, buvo ieškovių ginčų dėl patentų tęsimas.

233    Taigi Komisija rėmėsi prielaida dėl potencialios Teva ir Cephalon konkurencijos išsaugojimo ir realių bei konkrečių Teva įėjimo į modafinilo rinkas galimybių. Todėl ji palygino konkurencinę situaciją, susidariusią dėl susitarimo dėl ginčų sprendimo, su konkurencijos scenarijumi, kuris tikriausiai būtų susiklostęs nesudarius susitarimo dėl ginčų sprendimo.

234    Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, priešingos padėties scenarijaus nustatymas nelemia galutinės išvados dėl generinių vaistų gamintojo galimybės laimėti bylą dėl patento ar mažiau ribojančio susitarimo sudarymo tikimybės (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 119 punktas).

235    Nagrinėjant priešingą scenarijų siekiama tik nustatyti realias galimybes, kaip elgtųsi šis gamintojas nesant atitinkamo susitarimo. Taigi, nors minėtas scenarijus nėra visiškai neturintis įtakos galimybei laimėti bylą dėl patento ar mažiau konkurenciją ribojančio susitarimo nei šio gamintojo ir originalių vaistų gamintojo faktiškai sudarytas susitarimas sudarymo tikimybei, šios aplinkybės yra tik vienos iš veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti tikėtinas rinkos veikimo sąlygas ir jos struktūrą, jei minėtas susitarimas nebūtų sudarytas (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 120 punktas).

236    Vadinasi, siekdama įrodyti, kad susitarimai dėl taikaus ginčų sprendimo, kaip antai šioje byloje nagrinėjamas susitarimas dėl ginčų sprendimo, daro didelį potencialų ar realų poveikį konkurencijai, Komisija neturi konstatuoti, kad generinių vaistų gamintojas, kuris yra šio susitarimo šalis, tikriausiai būtų laimėjęs bylą dėl patento, arba kad šio susitarimo šalys tikriausiai būtų sudariusios mažiau ribojantį susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 121 punktą).

237    Galiausiai reikia atmesti ieškovių teiginį, kad Komisija ginčijamame sprendime nenustatė susitarimo dėl ginčų sprendimo poveikio, kuris būtų neigiamai paveikęs konkurenciją modafinilo rinkose.

238    Kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 223 ir 235 punktuose, Komisija turėjo realiai nustatyti, kokia būtų buvusi galima konkurencinė padėtis modafinilo rinkose, jei nebūtų sudaryta susitarimo dėl ginčų sprendimo.

239    Šiuo klausimu, kaip teisingai nurodė Komisija, svarbaus potencialios konkurencijos šaltinio išnykimas, kurį lėmė susitarimas dėl ginčų sprendimo, ir dėl to įvykęs atidėtas įėjimas į rinką savaime gali turėti neigiamą poveikį konkurencijos parametrams, ypač kainoms.

240    Susitarimo dėl ginčų sprendimo neigiamo poveikio konkurencijai modafinilo rinkose pavyzdys pateikiamas ginčijamo sprendimo 1213–1253 konstatuojamosiose dalyse.

241    Šiuo klausimu Komisija ginčijamame sprendime nurodė aplinkybę, kad Teva buvo pažangiausia potenciali Cephalon konkurentė modafinilo rinkose ir turėjo realių bei konkrečių galimybių įeiti į šias rinkas (ginčijamo sprendimo 8.2.2 ir 8.4 skirsniai, konkrečiai – 1216 ir paskesnės konstatuojamosios dalys). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl ginčų sprendimo, Teva, kuri buvo numačiusi įeiti į modafinilo rinkas įvairiose šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje), šiuo tikslu prašė išduoti leidimus pateikti rinkai jos generinį modafinilo produktą šiose šalyse (juos gavo 2005–2009 m.), ir rizikuodama jau buvo išleidusi minėtą produktą į rinką Jungtinėje Karalystėje, kai tik 2005 m. birželio 6 d. gavo leidimą pateikti produktą šios šalies rinkai.

242    Vis dėlto reikia priminti, kad ribojančios sąlygos užkirto Teva kelią įeiti į modafinilo rinkas. Nekonkuravimo sąlyga neleido šiai bendrovei vykdyti jokios komercinės veiklos, susijusios su generiniu modafinilu, o pagal neginčijimo sąlygą Teva buvo pašalinta kaip konkurencinė grėsmė (ginčijamo sprendimo 1200–1212 konstatuojamosios dalys).

243    Be to, minėti įsipareigojimai buvo prisiimti tuo metu, kai Teva manė, kad jos generinis vaistas nepažeidžia Cephalon patentų ir kad pastarosios patentai yra negaliojantys, o tai reiškia, kad susitarime dėl ginčų sprendimo nustatytos ribojančios sąlygos buvo ne tikro vertinimo, grindžiamo patento galios suvokimu, rezultatas, o buvo nulemtos reikšmingos vertės perdavimo, įtvirtinto minėto susitarimo 2 straipsnyje nurodytuose sandoriuose (ginčijamo sprendimo 691–694, 1208 ir 1209 konstatuojamosios dalys).

244    Šiuo klausimu reikia priminti, kad patento galiojimo ir apimties ginčijimas yra įprastos konkurencijos farmacijos sektoriuje dalis (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 81 punktą).

245    Taigi ginčijamo sprendimo 1226 konstatuojamojoje dalyje Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, kad, jeigu nebūtų sudaryta susitarimo dėl ginčų sprendimo, Teva tikriausiai būtų toliau gynusi savo poziciją Jungtinėje Karalystėje vykusiame abiejų šalių teisminiame ginče dėl patentų ir toliau būtų stengusis įeiti į modafinilo rinkas, o tai taip pat būtų turėję įtakos tikimybei, kad kiti potencialūs generinių modafinilo produktų tiekėjai įeis į minėtas rinkas.

246    Šiuo klausimu, kaip ginčijamo sprendimo 1245 konstatuojamojoje dalyje teisingai nurodė Komisija, panaikinus pagrindinį Cephalon konkurencinį spaudimą, susitarimu dėl ginčų sprendimo Cephalon tikriausiai buvo apsaugota nuo konkuruojančių generinių vaistų gamintojų kainų konkurencijos. Jei Teva būtų įėjusi į rinką, pagal įprastą generinių vaistų gamintojų komercinį modelį būtų galėjusi kainomis konkuruoti su tokiais originalių vaistų gamintojais, kaip Cephalon.

247    Ginčijamo sprendimo 8.4.3 skirsnyje (ginčijamo sprendimo 1244–1253 konstatuojamosios dalys) Komisija šią kainų konkurenciją iliustruoja nurodydama kainų skirtumus prieš generinių vaistų gamintojams įeinant į atitinkamų šalių vaistų rinkas ir po to.

248    Šiuo klausimu Komisija ginčijamame sprendime nustatė, kad Teva buvo ne tik potenciali Cephalon konkurentė modafinilo rinkose, bet ir labiausiai pažengusi jos konkurencinė grėsmė tose pačiose rinkose. Taigi ji padarė pagrįstą išvadą, kad pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo buvo pašalinta rizika, jog Teva gali konkuruoti ir įeiti į modafinilo rinkas, o tai turėjo neigiamą poveikį konkurencijai jose. Tikėtina, kad dėl tokio įėjimo į rinką būtų sumažėjusios modafinilo kainos. Modafinilo rinkų raidos analizė po kelerių metų į rinką įžengus kitiems generinių vaistų gamintojams patvirtina, kad ši analizė teisinga.

249    Iš ginčijamame sprendime pateiktų lentelių, visų pirma lentelės Nr. 21, matyti, kad susitarimo įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, kai į rinką įėjo generinių vaistų gamintojai, vidutinės modafinilo kainos labai sumažėjo. Taigi labai tikėtina, kad tas pats poveikis būtų pasireiškęs ir tuo atveju, jei Teva nebūtų pasirašiusi susitarimo dėl ginčų sprendimo ir būtų anksčiau įėjusi į modafinilo rinkas su savo generiniu produktu.

250    Kaip tvirtina Komisija, poveikis kainoms gali būti pastebimas tik po faktinio įėjimo į rinką, kai iš tikrųjų vyksta konkurencija, turint omenyje tai, kad dėl potencialios konkurencijos kainos nesumažėja.

251    Taigi Komisija negalėjo pastebėti realaus susitarimo dėl ginčų sprendimo poveikio konkurencijai modafinilo rinkose, lygindama potencialios konkurencijos padėtį tose rinkose iki šio susitarimo sudarymo su potencialios konkurencijos nebuvimu tose pačiose rinkose po minėto susitarimo sudarymo.

252    Šiomis aplinkybėmis ieškovių argumentui, kad Teva bet kuriuo atveju nebūtų galėjusi įeiti į modafinilo rinką dėl to, kad ji sutiko laikytis preliminaraus įpareigojimo nagrinėjant ginčą dėl patentų, kuris tuo metu vyko Jungtinėje Karalystėje, negalima pritarti. Reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija, kad Teva sutikimas su šiuo reikalavimu buvo susijęs tik su nagrinėjamo ginčo trukme, o Komisijos pasirinktas priešingos padėties scenarijus buvo grindžiamas ne tuo, kad ginčas būtų tęsiamas neribotą laiką, o tuo, kad, jei nebūtų sudaryta susitarimo dėl ginčų sprendimo, potenciali Teva ir Cephalon konkurencija būtų išlaikyta pratęsus bylinėjimąsi ir suteikus realią bei konkrečią galimybę Teva įeiti į modafinilo rinką.

253    Be to, ieškovių argumentas, kad ginčijamame sprendime Komisija neįrodė, jog Teva faktiškai įėjo į šalių, kuriose ji gavo leidimus prekiauti produktu, rinkas, neturi reikšmės. Aplinkybė, kad Teva gavo minėtus leidimus, rodo, kad ji buvo potenciali Cephalon konkurentė modafinilo rinkose ir kad ji būtų įėjusi į šias rinkas, jeigu su Cephalon nebūtų sudariusi susitarimo dėl ginčų sprendimo.

254    Dėl ieškovių argumentų, susijusių su kitais generinių modafinilo produktų gamintojais, reikia pasakyti, kad tiesa, jog, kaip matyti iš ginčijamame sprendime Komisijos atliktos analizės, sudarant susitarimą dėl ginčų sprendimo jie dar nebuvo pasirengę įeiti į modafinilo rinką. Vis dėlto neginčijama, kad jie plėtojo savo generinius modafinilo produktus, siekdami galiausiai į šią rinką įeiti. Be to, pagrindinis susitarimo dėl ginčų sprendimo poveikis buvo potencialios konkurencijos tarp Cephalon ir Teva (kuri tuo metu, kai buvo sudarytas minėtas susitarimas, kėlė pagrindinę konkurencinę grėsmę bendrovei Cephalon modafinilo rinkose) išnykimas.

255    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

3.      Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo klaidingu SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymu

256    Subsidiariai pateiktame ieškinio trečiajame pagrinde ieškovės teigia, kad ginčijamame sprendime padaryta vertinimo klaida, nes jame pateiktas vertinimas, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo neatitinka SESV 101 straipsnio 3 dalyje numatytų išimties taikymo sąlygų.

257    Pirma, ieškovių teigimu, susitarimas dėl ginčų sprendimo padėjo pagerinti generinių vaistų gamybą ar platinimą. Iš pradžių pažymėtina, kad minėtas susitarimas ex ante požiūriu buvo skirtas ankstyvam Teva įėjimui į generinių vaistų rinką pagreitinti, darant realią prielaidą, kad Cephalon patentai dėl dalelių dydžio bus patvirtinti. Be to, susitarimas dėl ginčų sprendimo leido sudaryti pridėtinę vertę turinčius komercinius sandorius.

258    Antra, susitarimas dėl ginčų sprendimo ir komerciniai sandoriai yra naudingi vartotojams ir visai visuomenei. Šiuo klausimu pažymėtina, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo anksčiau padidino generinių vaistų konkurenciją. Be to, komerciniai sandoriai sudarė sąlygas greičiau pradėti tiekti Azilect pacientams, sergantiems Parkinsono liga, taip pat suteikti galimybę įsigyti daugiau modafinilo pagrindu pagamintų vaistų, nes buvo suteikta papildomų VVM pajėgumų, o tai leido išvengti trijų didelės vertės modafinilo pagrindu pagamintų vaistų padirbinėjimo rizikos.

259    Trečia, pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo nebuvo nustatyta jokių apribojimų, kurie nebuvo būtini siekiant minėto našumo ir pelno.

260    Ketvirta, susitarimas dėl ginčų sprendimo nesuteikė galimybės panaikinti konkurenciją didelei nagrinėjamų produktų daliai. Priešingai, minėtu susitarimu buvo siekiama leisti Teva įeiti į rinką. Be to, šis susitarimas neturėjo jokio poveikio kitų generinių vaistų gamintojų pastangoms konkuruoti rinkoje.

261    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

262    SESV 101 straipsnio 3 dalyje numatyta nuo SESV 101 straipsnio 1 dalies nukrypti leidžianti nuostata; pagal ją 1 dalyje nurodyti susitarimai, atitinkantys 3 dalies sąlygas, nedraudžiami.

263    SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymas reiškia, kad turi būti įvykdytos keturios kumuliacinės sąlygos. Pirma, reikia, kad atitinkamas susitarimas padėtų pagerinti atitinkamų prekių gamybą ar platinimą arba skatintų technikos ir ekonomikos pažangą, antra, sudarytų sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda, trečia, atitinkamoms įmonėms nenustatytų jokių apribojimų, nebūtinų šiems tikslams pasiekti, ir, ketvirta, nesuteiktų tokioms įmonėms galimybės panaikinti konkurenciją didelei atitinkamų produktų daliai.

264    Pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 2 straipsnį „įmonei ar įmonių asociacijai, pretenduojančiai pasinaudoti [SESV 101] straipsnio 3 dalies nuostatomis, tenka pareiga įrodyti, kad šios straipsnio dalies sąlygos įvykdytos“.

265    Taigi įrodinėjimo pareiga tenka įmonei, prašančiai taikyti išimtį pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį. Vis dėlto jai pateikus faktinių įrodymų kitai šaliai gali kilti pareiga pateikti paaiškinimus ar pateisinimus – to nepadarius gali būti nuspręsta, kad įrodinėjimo pareiga buvo įvykdyta (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo GlaxoSmithKline Services ir kt. / Komisija ir kt., C‑501/06 P, C‑513/06 P, C‑515/06 P ir C‑519/06 P, EU:C:2009:610, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

266    Šiuo atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1269 ir paskesnių konstatuojamųjų dalių, Komisija išnagrinėjo galimą SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymą šioje byloje.

267    Komisija pagrįstai nusprendė, kad ieškovių pateikti argumentai ir įrodymai neįrodo, jog susitarimas dėl ginčų sprendimo, įskaitant prie jo pridėtus komercinius sandorius, pakankamai didina našumą.

268    Ieškovių argumentą, susijusį su šio sprendimo 263 punkte nurodyta pirmąja sąlyga, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo paankstino Teva įėjimą į rinką trejais metais ir leido sudaryti vertingus komercinius sandorius, reikia atmesti.

269    Kaip konstatuota nagrinėjant ieškinio pirmąjį pagrindą, pagal minėtą susitarimą dėl ginčų sprendimo ir jo pagrindu Cephalon bendrovei Teva suteiktas generines teises Teva įėjimas į modafinilo rinkas buvo ne paankstintas, o priešingai – atidėtas, taigi atidėta buvo ir konkurencija šiose generinių vaistų gamintojų rinkose.

270    Sutikdama sudaryti susitarimą dėl ginčų sprendimo Teva atsisakė bandymų įeiti į modafinilo rinką kaip nepriklausomas ūkio subjektas, nors jau buvo sukūrusi generinį modafinilo produktą, kuris, jos nuomone, nepažeidė Cephalon patentų, netgi jį išleido į rinką, taip pat pateikė paraiškas gauti leidimą pateikti šį produktą rinkai keliose šalyse. Tai, kad teismo proceso dėl patentų prieš Cephalon Jungtinėje Karalystėje baigtis nebuvo aiški, niekaip nekeičia šios išvados. Kaip pažymėta šio sprendimo 244 punkte, konkurencijai farmacijos sektoriuje taip pat būdingas vaistų ir jų VVM patentų galiojimo ginčijimas.

271    Kalbant apie susitarime dėl ginčų sprendimo nurodytus komercinius sandorius, pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 1293–1298 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino priežastį, dėl kurios tie sandoriai neprisidėjo prie to, kad būtų pagerinta generinių modafinilo produktų gamyba ar platinimas. Ieškovės nepateikia jokio argumento, paaiškinančio, kodėl Komisijos nurodyta priežastis buvo klaidinga.

272    Bet kuriuo atveju, net jei skirtingi susitarime dėl ginčų sprendimo nurodyti sandoriai ieškovėms turėjo vertės ar tam tikros komercinės logikos, jie nebūtinai lėmė padidėjusį našumą, galintį pateisinti išimties šiam susitarimui taikymą pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį. Šiuo klausimu, kaip matyti iš [SESV 101 straipsnio 3 dalies] taikymo gairių (OL C 373, 2016, p. 14) 49 punkto, „našumo padidėjimas nevertinamas subjektyviu šalių požiūriu“; galima atsižvelgti tik į objektyvią naudą.

273    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog pirmoji išimties sąlyga pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį šiuo atveju nebuvo įvykdyta. Kadangi SESV 101 straipsnio 3 dalyje numatytos keturios sąlygos yra kumuliacinės, ieškovių argumentai dėl kitų trijų sąlygų turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

274    Vadinasi, ieškinio trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

4.      Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su ieškovėms skirtomis baudomis

275    Subsidiariai pateiktame ieškinio ketvirtajame pagrinde ieškovės tvirtina, kad ginčijamame sprendime Komisija pažeidė teisinio saugumo, negaliojimo atgal ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, taip pat nullum crimen sine lege, nulla poena sine lege principą, nes joms skyrė dideles baudas. Pirmoje dalyje jos prašo panaikinti visas minėtas baudas. Antroje dalyje Teva prašo iš dalies panaikinti jai skirtos baudos dydį.

a)      Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies

276    Ieškovės tvirtina, kad pagal šio sprendimo 275 punkte nurodytus principus Komisija privalo neskirti baudos, jeigu atitinkamos įmonės tariamo pažeidimo padarymo momentu negalėjo pagrįstai numatyti, kad atitinkamas elgesys pažeis Sąjungos konkurencijos teisę.

277    Ieškovių teigimu, taip yra šiuo atveju. Sudarant susitarimą dėl ginčų sprendimo jos veikė teisinėje aplinkoje, kurioje SESV 101 straipsnis niekada nebuvo taikomas tokio pobūdžio susitarimams. Be to, kadangi Sąjungos konkurencijos teisėje nėra precedentų ir Komisijos gairių dėl susitarimų dėl taikaus ginčų sprendimo patentų srityje teisėtumo, vertinant pagal šią teisę, Teva galėjo teisėtai remtis JAV prieinamomis gairėmis.

278    Ieškovės taip pat teigia, kad susitarimas dėl ginčų sprendimo nebuvo susitarimas, pagal kurį originalių vaistų gamintojas turėjo sumokėti grynaisiais pinigais generinių vaistų gamintojui. Kiekvienas iš minėtame susitarime nurodytų sandorių buvo pagrįstas atskirais ir savarankiškais komerciniais motyvais, todėl šis susitarimas nebuvo grindžiamas vienu ir bendru tikslu pasidalyti rinkas. Galiausiai ginčijamame sprendime nurodyti Komisijos vertinimai prieštaravo jos pačios išvadoms, pateiktoms 7-ojoje patentų srities reglamentų stebėsenos ir kontrolės ataskaitoje, parengtoje atliekant farmacijos sektoriaus tyrimą, remiantis Reglamento Nr. 1/2003 17 straipsnio nuostatomis, siekiant nustatyti, pirma, inovacijų šiame sektoriuje sumažėjimo priežastis, vertinant pagal naujų produktų, pateiktų vaistų rinkoms, skaičių, ir, antra, priežastis, dėl kurių tam tikri generiniai vaistai į šias rinkas pateko vėliau. Toje ataskaitoje Komisija pažymėjo, kad originalių vaistų gamintojų ir generinių vaistų gamintojų sudarytų susitarimų dėl taikaus ginčų sprendimo vertinimas konkurencijos teisės požiūriu yra sudėtingas.

279    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

280    Iš jurisprudencijos matyti, kad įmonė gali būti nubausta už veiksmus, patenkančius į SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jeigu ji negalėjo nežinoti apie savo veiksmų antikonkurencinį pobūdį, nesvarbu, ar ji žinojo, kad pažeidžia Sutarties konkurencijos taisykles. Taigi pakanka, kad minėta įmonė būtų galėjusi nustatyti, kad jos elgesys yra antikonkurencinis, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 156–158 punktus).

281    Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad nors pagal teisinio saugumo ir bausmių teisėtumo principus numatyta, jog Sąjungos teisės aktai turi būti aiškūs ir tikslūs, kad atitinkami asmenys galėtų aiškiai žinoti iš jų kylančias teises ir pareigas ir atitinkamai elgtis, jie negali būti aiškinami kaip draudžiantys laipsnišką baudžiamosios atsakomybės taisyklių aiškinimą jurisprudencijoje, jeigu tokį aiškinimą galima pagrįstai numatyti (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 166 punktas).

282    Nagrinėjant pirmąjį pagrindą buvo pažymėta, kad susitarimu dėl ginčų sprendimo buvo siekiama bent jau laikinai pašalinti Teva iš modafinilo rinkų kaip Cephalon konkurentę. Susitarimai dėl išstūmimo iš rinkos yra kraštutinė rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo forma, aiškiai draudžiama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

283    Taigi ieškovės negalėjo nežinoti, kad susitarimo dėl ginčų sprendimo sudarymas tiek, kiek jame nustatytos nekonkuravimo ir neginčijimo sąlygos, kėlė problemų Sąjungos konkurencijos teisės požiūriu.

284    Kiti ieškovių pateikti argumentai negali paneigti šios išvados.

285    Konkrečiai kalbant, ieškovių argumentas, kad susitarimo dėl ginčų sprendimo sudarymo metu daugumos JAV teismų teisinė pozicija buvo ta, kad susitarimai dėl taikaus ginčų sprendimo patentų srityje nepažeidžia antimonopolinės teisės normų, neturi reikšmės. Šioje byloje svarbi tik Sąjungos konkurencijos teisė, kiek tai susiję su SESV 101 straipsnio taikymu, todėl nereikia atsižvelgti į JAV teismų sprendimus. Be to, kaip Komisija teisingai pažymėjo ginčijamo sprendimo 1364 konstatuojamojoje dalyje, tuo metu, kai buvo sudarytas susitarimas dėl ginčų sprendimo, JAV jurisprudencija nebuvo vieninga, o Federal Trade Commission (Federalinė prekybos komisija, JAV), remdamasi JAV antimonopoline teise, ginčijo susitarimų dėl taikaus ginčų sprendimo sudarymą mainais už kompensacinę išmoką, todėl ieškovės bet kuriuo atveju negalėjo remtis aiškiomis JAV antimonopolinės teisės gairėmis.

286    Ieškovių argumentui, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja ataskaitos dėl patentų srities reglamentų stebėsenos ir kontrolės išvadoms, taip pat negalima pritarti. Tai, kad toje ataskaitoje Komisija konstatavo, jog originalių vaistų gamintojų ir generinių vaistų gamintojų sudarytų susitarimų dėl taikaus ginčų sprendimo vertinimas yra sudėtingas atsižvelgiant į konkurencijos teisę, nereiškia, kad šiems susitarimams ši teisė netaikoma arba kad jie būtinai atitiko šią teisę. Be to, iš šios ataskaitos aiškiai matyti, kad Komisija manė, jog susitarimai dėl taikaus ginčų sprendimo, kuriose a priori buvo numatytas išankstinis generinio vaisto pateikimas rinkai, iš tikrųjų turėtų būti analizuojami kaip ribojantys minėtą pateikimą rinkai, jeigu jis nebuvo įvykdytas nedelsiant ir jeigu jį reglamentuojančios sąlygos praktiškai panaikina bet kokį teigiamą jo poveikį konkurencijai. Būtent taip buvo susitarimo dėl ginčų sprendimo atveju.

287    Be to, aplinkybė, kad susitarimo dėl ginčų sprendimo sudarymo metu Komisija dar nebuvo skyrusi baudų už panašius pažeidimus, neturi reikšmės. Jau buvo nuspręsta, kad teisinio saugumo principas nepažeidžiamas skiriant simbolinį dydį viršijančias baudas, nepaisant to, kad susitarimuose dėl taikaus ginčų sprendimo keliami klausimai yra nauji ir sudėtingi, o precedentų nėra (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Lundbeck / Komisija, C‑591/16 P, EU:C:2021:243, 165 punktą).

288    Dėl ieškovių nurodyto tariamo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, kuris atsiduria padėtyje, leidžiančioje manyti, jog Sąjungos administracija sukėlė jam pagrįstų vilčių, tačiau niekas negali remtis šio principo pažeidimu, jei administracija nesuteikė tikslių, nesąlyginių ir tikrovę atitinkančių garantijų iš kompetentingų ir patikimų šaltinių (žr. 2010 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Deltafina / Komisija, T‑29/05, EU:T:2010:355, 427 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

289    Šiuo atveju pakanka konstatuoti, kad ieškovės neteigia ir juo labiau neįrodo, kad Komisija joms suteikė tokių garantijų.

290    Dėl ieškovių argumento, kad buvo pažeistas negaliojimo atgal principas, pakanka konstatuoti, kad šis argumentas visiškai nepagrįstas.

291    Galiausiai ieškovių argumentas, kad pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo nebuvo numatyta, jog Cephalon turi sumokėti bendrovei Teva grynaisiais pinigais, yra nereikšmingas. Nagrinėjant ieškinio pirmąjį pagrindą buvo konstatuota, kad susitarime dėl ginčų sprendimo numatytos išmokos, mokėtinos vykdant komercinius sandorius, turėjo vienintelį įtikinamą paaiškinimą – paskatinti Teva sutikti su minėto susitarimo ribojančiomis sąlygomis ir taip atsisakyti konkuruoti su Cephalon savo pranašumais modafinilo rinkose.

292    Vadinasi, ketvirtojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

b)      Dėl ketvirtojo pagrindo antros dalies

293    Antroje dalyje Teva priekaištauja Komisijai, kad ši jai skyrė visiškai savavališką ir nepagrįstą baudą, ir remiasi tuo, kad piniginės vertės perdavimas nebuvo pakankamai didelis, taigi buvo pažeisti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai.

294    Komisija ginčija Teva argumentus.

295    Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės (OL C 210, 2006, p. 2; toliau – Baudų apskaičiavimo gairės) yra grindžiamos tuo, kad nustatant bazinį skirtinų baudų dydį atsižvelgiama į atitinkamų prekių ar paslaugų, susijusių su pažeidimu, už kurį baudžiama, pardavimų vertę. Šių gairių 6 ir 13 punktuose numatyta, kad šių pardavimų vertės ir pažeidimo trukmės derinys „parodo ekonominę pažeidimo svarbą ir santykinę kiekvienos [šiame] pažeidime dalyvaujančios įmonės reikšmę“.

296    Vis dėlto kartais šis metodas gali pasirodyti netinkamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai už SESV 101 straipsnio pažeidimą pripažinta įmonė neturi jokios apyvartos atitinkamose rinkose. Esant tokiai situacijai, Komisija gali pagrįstai taikyti kitokį apskaičiavimo metodą nei aprašytasis Baudų apskaičiavimo gairėse ir, remdamasi jų 37 punktu, nustatyti fiksuotą bazinį atitinkamai įmonei skirtinos baudos dydį (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo AC‑Treuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 65–67 punktus).

297    Šiuo atveju neginčijama, kad dėl paties susitarimo dėl ginčų sprendimo dalyko, t. y. sutarties dėl išstūmimo iš atitinkamos rinkos, Teva pažeidimo laikotarpiu joje nevykdė veiklos, taigi šioje rinkoje neatliko pardavimų.

298    Taigi Komisija negalėjo nustatyti Teva atitinkamoje rinkoje atliktų pardavimų vertės pažeidimo laikotarpiu, o ši konkreti aplinkybė leido jai, remiantis Baudų apskaičiavimo gairių 37 punktu, nukrypti nuo tose gairėse nustatyto metodo.

299    Tiesa, kad kitose bylose, susijusiose su susitarimais dėl taikaus ginčų sprendimo patentų srityje, kuriais buvo pažeistas SESV 101 straipsnis ir kuriuos vykdant generinių vaistų sektoriaus įmonės tų vaistų rinkose neatliko pardavimų, Komisija nustatė baudas atsižvelgdama į vertę, kurią originalių vaistų gamintojas perdavė generinių vaistų gamintojui, kaip į paskatą likti už atitinkamų rinkų ribų, neįvertinusi generinių vaistų gamintojo apyvartos.

300    Vis dėlto Komisija nebuvo saistoma savo ankstesnės sprendimų praktikos, kuri bet kuriuo atveju nebuvo laikytina teisiniu pagrindu apskaičiuojant baudų dydį (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, T‑38/02, EU:T:2005:367, 153 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

301    Be to, ginčijamo sprendimo 1386–1391 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kodėl Teva skirta bauda negalėjo būti grindžiama vertės perdavimu, kurį ji gavo pagal susitarimą dėl ginčų sprendimo ir pagal jame nurodytus komercinius sandorius. Vertės perdavimas buvo įtrauktas į minėtus sandorius. Be to, kad buvo sunku tiksliai įvertinti bendrovei Teva perduotą vertę pagal keturis iš penkių sandorių, nurodytų susitarimo dėl ginčų sprendimo 2 straipsnyje, paaiškėjo, kad to padaryti neįmanoma ir kiek tai susiję su CEP‑1347 duomenų pateikimu. Faktinių aplinkybių susiklostymo metu šis duomenų pateikimas buvo didelė paskata Teva pritarti ribojančioms sąlygoms, o Komisija negalėjo į tai neatsižvelgti nustatydama Teva skirtinos baudos dydį, antraip būtų pakenkta šios baudos atgrasomajam poveikiui.

302    Atsižvelgusi į ypatingą aspektą, kad vertės perdavimas bendrovei Teva negalėjo būti pakankamai tiksliai įvertintas, taip pat siekdama pakankamo atgrasomojo poveikio Komisija nusprendė Teva skirti fiksuoto dydžio baudą.

303    Vis dėlto ieškovės negali teigti, kad tai yra savavališkai nustatytas dydis.

304    Nustatydama Teva skirtinos baudos dydį Komisija tinkamai rėmėsi Cephalon paskirtos baudos dydžiu prieš pritaikant 10 % Cephalon apyvartos ribą. Šiuo klausimu, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1393–1395 konstatuojamųjų dalių, Komisija nusprendė, kad:

–        Teva ir Cephalon atvejais pažeidimo sunkumas ir trukmė buvo tokie patys,

–        Teva skirta bauda neturėtų būti didesnė už Cephalon skirtą baudą, atsižvelgiant į tai, kad jos negautas pelnas tikriausiai bus mažesnis už faktinį Cephalon pelną,

–        taip pat reikėjo atsižvelgti į kitus veiksnius, kaip antai aplinkybę, kad Teva buvo didesnė įmonė (2010 m., t. y. paskutiniais ištisais pažeidimo metais ir metais prieš Teva faktiškai įsigyjant Cephalon, jos pasaulinė apyvarta sudarė 12,16 mlrd. EUR, o Cephalon pasaulinė apyvarta siekė apie 2,12 mlrd. EUR) ir kad ji turėjo stiprią derybinę galią.

305    Ieškovių priekaištas, kad Komisija pažeidė teisinio saugumo principą, turi būti atmestas. Kaip matyti iš šio sprendimo 300 punkte nurodytos jurisprudencijos, Komisija nėra saistoma savo ankstesnės praktikos. Dėl ieškovių nurodyto teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo pakanka konstatuoti, kad, remiantis šio sprendimo 288 punkte nurodyta jurisprudencija, jos net neteigia, kad Komisija joms kokiu nors būdu suteikė tikslių, nesąlyginių ir neprieštaringų garantijų dėl apskaičiavimo metodo, kurį ji ketino taikyti nustatydama Teva skirtinos baudos dydį.

306    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ketvirtojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą ketvirtąjį pagrindą, kiek juo prašoma panaikinti ieškovėms skirtas baudas, reikia atmesti.

307    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškovių reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą.

B.      Dėl reikalavimo pakeisti ieškovėms skirtas baudas

308    Antruoju ir trečiuoju reikalavimais ieškovės Bendrojo Teismo prašo panaikinti baudą arba sumažinti jos dydį.

309    Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kiek tai susiję su Komisijos sprendimų, kuriais skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, teismine kontrole, teisėtumo kontrolę papildo neribota jurisdikcija, kuri Sąjungos teismui suteikta pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, remiantis SESV 261 straipsniu. Ši jurisdikcija, be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės, suteikia teismui teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl prireikus – panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą.

310    Vis dėlto naudodamasis neribota jurisdikcija Bendrasis Teismas mano, kad nė viena aplinkybė, kuria ieškovės rėmėsi šioje byloje, ir joks su viešąja tvarka susijęs motyvas nepateisina to, kad remdamasis SESV 261 straipsniu ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu jis pasinaudotų neribota jurisdikcija sumažinti Komisijos nustatytas baudas.

311    Taigi reikalavimus panaikinti ieškovėms skirtas baudas arba sumažinti jų dydį reikia atmesti, vadinasi, reikia atmesti visą ieškinį.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

312    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės bylą pralaimėjo, iš jų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Teva Pharmaceutical Industries Ltd ir Cephalon Inc. bylinėjimosi išlaidas.

Schalin Jaeger Škvařilová-Pelzl

Nõmm       Kukovec

Paskelbta 2023 m. spalio 18 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.