Language of document :

2012 m. kovo 5 d. pareikštas ieškinys byloje USFSPEI ir Loescher prieš Tarybą

(Byla T-119/12)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Union syndicale fédérale des services publics européens et internationaux (USFSPEI) (Briuselis, Belgija) ir Bernd Loescher (Rhode-Saint-Genèse, Belgija), atstovaujami advokatų A. Coolen, J.-N. Louis, É. Marchal ir D. Abreu Caldas

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2011/866/ES dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nuo 2011 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai,

įpareigoti Tarybą sumokėti ieškovui B. Loescher ir kitiems Europos Sąjungos pareigūnams ir tarnautojams neišmokėtus darbo užmokesčius ir pensijas, į kuriuos jie turi teisę nuo 2011 m. liepos 1 d., taip pat palūkanas už praleistą terminą, apskaičiuotas nuo tos dienos, kai neišmokėti darbo užmokesčiai ir pensijos tapo mokėtini, pagal ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą palūkanų normą, padidintą dviem punktais,

įpareigoti Tarybą sumokėti USF ir ieškovui simbolinį vieną eurą kaip neturtinės žalos, patirtos padarius administracinę klaidą, kai buvo priimtas 2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas (2011/866/ES), atlyginimą,

priteisti iš Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi pagrindais, susijusiais su:

pirma, Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 64, 65 ir 65a straipsnių bei šių nuostatų XI priedo 1 ir 3 straipsnių, lojalaus bendradarbiavimo ir nuoseklumo principų, išplaukiančių iš ESS 4 straipsnio 3 dalies, pažeidimu, taip pat teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir pareigos, išplaukiančios iš principo patere legem quam ipse fecisti, pažeidimu, ir

antra, 1981 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma trišalių derybų procedūra, pažeidimu, nes nebuvo įsitikinta, ar prieš priimant ginčijamą sprendimą valstybių narių atstovai iš tiesų žinojo personalo ir administracinių institucijų požiūrius.

____________