TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. liepos 9 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Priemonės, taikomos Sirijoje veiklą vykdantiems įtakingiems verslininkams – Asmenų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašas – Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašą – Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo“
Byloje C‑241/19 P
dėl 2019 m. kovo 18 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
George Haswani, gyvenantis Yabroud (Sirija), atstovaujamas advokato G. Karouni,
ieškovas,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Europos Sąjungos Tarybai, atstovaujamai S. Kyriakopoulou ir V. Piessevaux,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Europos Komisijai, iš pradžių atstovaujamai A. Bouquet, L. Baumgart ir A. Tizzano, vėliau A. Bouquet ir L. Baumgart,
įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė L. S. Rossi, teisėjai J. Malenovský ir F. Biltgen (pranešėjas),
generalinis advokatas E. Tanchev,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Savo apeliaciniame skunde George Haswani prašo panaikinti 2019 m. sausio 16 d. Bendrojo Teismo sprendimą Haswani / Taryba (T‑477/17, nepaskelbtas Rink., toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2019:7), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė, pirma, jo SESV 263 straipsniu grindžiamą prašymą panaikinti 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/850, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 141, 2016, p. 125), 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/840, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 141, 2016, p. 30), 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/917, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 139, 2017, p. 62), 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/907, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 139, 2017, p. 15), 2017 m. liepos 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2017/1245, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 178, 2017, p. 13), 2017 m. liepos 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1241, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 178, 2017, p. 1), 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/778, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 131, 2018, p. 16), ir 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/774, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 131, 2018, p. 1), tiek, kiek šie aktai susiję su ieškovu, ir, antra, SESV 268 straipsniu grindžiamą ieškovo prašymą atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl Sprendimo 2017/917 ir Įgyvendinimo reglamento 2017/907.
Teisinis pagrindas
2 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013, p. 14) 27 straipsnyje buvo numatyta:
„1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad I priede išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, taip pat iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims ir su jais susijusiems asmenims nebūtų leidžiama atvykti į jų teritoriją ar vykti per ją tranzitu.
<…>“
3 Sprendimo 2013/255 28 straipsnis buvo suformuluotas taip:
„1. Įšaldomos visos I ir II prieduose išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, taip pat iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims bei subjektams ir su jais susijusiems asmenims ir subjektams priklausančios arba jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
<…>“
4 Sprendimas 2013/255 buvo iš dalies pakeistas 2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2015/1836 (OL L 266, 2015, p. 75, ir klaidų ištaisymas OL L 336, 2016, p. 42, toliau – iš dalies pakeistas Sprendimas 2013/255).
5 Sprendimo 2015/1836 2, 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(2) <…> Taryba ir toliau griežtai smerkė Sirijos režimo vykdomas smurtines represijas prieš Sirijos civilius gyventojus. Taryba ne kartą išreiškė didelį susirūpinimą dėl blogėjančios padėties Sirijoje ir visų pirma dėl plačiai paplitusių ir sistemingų žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų;
<…>
(5) Taryba atkreipia dėmesį, kad Sirijos režimas toliau vykdo savo represinę politiką, ir atsižvelgdama į toliau išliekančią sunkią padėtį Taryba mano, kad reikia palikti taikomas ribojamąsias priemones ir užtikrinti jų veiksmingumą toliau jas plėtojant, kartu toliau vadovautis tiksliniu bei diferencijuotu požiūriu ir atkreipti dėmesį į humanitarines sąlygas, kuriomis gyvena Sirijos gyventojai. Taryba mano, kad atsižvelgiant į konkrečias Sirijoje vyraujančias sąlygas, šių ribojamųjų priemonių veiksmingumas yra ypač aktualus veiksnys tam tikrų kategorijų asmenų ir subjektų atžvilgiu.
(6) Taryba nustatė, kad dėl Sirijos režimo vykdomos griežtos ekonomikos kontrolės, Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų vidinis ratas šį statusą gali išlaikyti tik palaikydamas glaudžius ryšius su režimu ir jo remiamas, taip pat darydamas įtaką režimui. Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones nustatydama leidimo atvykti apribojimus Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams ir įšaldydama visas jiems priklausančias, jų nuosavybės teise turimas, valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius, kad jie negalėtų teikti materialinės ar finansinės paramos režimui, ir pasinaudodama jų įtaka padidinti spaudimą pačiam režimui, kad jis pakeistų savo represinę politiką.“
6 Iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 1–4 dalyse numatyta:
„1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad I priede išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, taip pat iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims ir su jais susijusiems asmenims nebūtų leidžiama atvykti į jų teritoriją ar vykti per ją tranzitu.
2. Remiantis Tarybos įvertinimais ir sprendimais situacijos Sirijoje kontekste, kaip nustatyta 5–11 konstatuojamosiose dalyse, valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykti į jų teritoriją ar vykti per ją tranzitu:
a) įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams;
b) Assado arba Makhloufo šeimų nariams;
c) Sirijos vyriausybės ministrams, ėjusiems ir einantiems pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;
d) Sirijos ginkluotųjų pajėgų pulkininko ir lygiaverčio arba aukštesnio rango karininkams, ėjusiems ir einantiems pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;
e) Sirijos saugumo ir žvalgybos tarnybų nariams, ėjusiems ir einantiems pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;
f) su režimu susijusių karinių grupuočių nariams; arba
g) cheminių ginklų platinimo sektoriuje veikiantiems asmenims,
<…>
3. Vienai iš 2 dalyje nurodytų kategorijų priklausantys asmenys neįtraukiami į I priede nurodytus asmenų ir subjektų sąrašus ir nepaliekami įtraukti į tuos sąrašus, jeigu esama pakankamai informacijos, kad jie nėra arba nebėra susiję su režimu, arba nedaro jam įtakos arba nekelia realios apėjimo rizikos.
4. Visi sprendimai dėl įtraukimo į sąrašus priimami individualiu pagrindu ir kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į priemonės proporcingumą.“
7 Šio sprendimo 28 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta:
„1. Įšaldomos visos I ir II prieduose išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, taip pat iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims bei subjektams ir su jais susijusiems asmenims ir subjektams priklausančios arba jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
2. Remiantis Tarybos įvertinimais ir sprendimais situacijos Sirijoje kontekste, kaip nustatyta 5–11 konstatuojamosiose dalyse, įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie priklauso arba kuriuos nuosavybės teise turi, valdo arba kontroliuoja:
a) įtakingiausi Sirijoje veiklą vykdantys verslininkai;
b) Assado arba Makhloufo šeimų nariai;
c) Sirijos vyriausybės ministrai, ėję ir einantys pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;
d) Sirijos ginkluotųjų pajėgų pulkininko ir lygiaverčio arba aukštesnio rango karininkai, ėję ir einantys pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;
e) Sirijos saugumo ir žvalgybos tarnybų nariai, ėję ir einantys pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;
f) su režimu susijusių karinių grupuočių nariai; arba
g) cheminių ginklų platinimo sektoriuje veikiančių subjektų, padalinių, agentūrų, įstaigų ar institucijų nariai
<…>
3. Vienai iš 2 dalyje nurodytų kategorijų priklausantys asmenys, subjektai ar organizacijos neįtraukiami į I priede nurodytų asmenų ir subjektų sąrašą ir nepaliekami įtraukti į tą sąrašą, jeigu esama pakankamai informacijos, kad jie nėra arba nebėra susiję su režimu, arba nedaro jam įtakos arba nekelia realios apėjimo rizikos.
4. Visi sprendimai dėl įtraukimo į sąrašus priimami individualiu pagrindu ir kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į priemonės proporcingumą.“
Ginčo aplinkybės
8 Ginčo faktinės aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 1‐30 punktuose. Nagrinėjant šį apeliacinį skundą jas galima trumpai apibūdinti taip, kaip nurodyta toliau.
9 Apeliantas yra verslininkas, Sirijos pilietis.
10 Europos Sąjungos Taryba griežtai pasmerkė smurtines taikių protestų represijas įvairiose Sirijos vietose, paragino Sirijos valdžios institucijas nenaudoti jėgos ir 2011 m. gegužės 9 d. priėmė Sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, 2011, p. 11).
11 Sprendimo 2011/273 priede išvardyti už smurtines represijas prieš civilius Sirijos gyventojus atsakingi asmenys ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys bei subjektai. Pagal šio sprendimo 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai siūlymu Taryba gali iš dalies keisti šį sąrašą.
12 Kadangi tam tikros Sirijos Arabų Respublikai nustatytos ribojamosios priemonės patenka į SESV taikymo sritį, Taryba 2011 m. gegužės 9 d. priėmė Reglamentą (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 121, 2011, p. 1). Iš esmės šis reglamentas identiškas Sprendimui 2011/273, bet jame numatyta galimybė nutraukti lėšų įšaldymą. Šio reglamento II priede pateiktas už aptariamas represijas atsakingų asmenų, subjektų ir organizacijų ar su jais susijusių asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašas yra identiškas pateiktajam Sprendimo 2011/273 priede.
13 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendime 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273 (OL L 319, 2011, p. 56) Taryba padarė išvadą, kad atsižvelgiant į padėties Sirijoje rimtumą būtina nustatyti papildomas ribojamąsias priemones. Sprendimo 2011/782 18 straipsnyje numatyti apribojimai, susiję su asmenų, įtrauktų į šio sprendimo I priedą, atvykimu į Europos Sąjungos teritoriją, o jo 19 straipsnyje – asmenų ir subjektų, įtrauktų į šio sprendimo I ir II priedus, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.
14 Reglamentas Nr. 442/2011 buvo pakeistas 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 16, 2012, p. 1).
15 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimu 2012/739/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/782 (OL L 330, 2012, p. 21) nagrinėjamos ribojamosios priemonės buvo įtrauktos į vieną teisės aktą.
16 Sprendimas 2012/739 buvo pakeistas Sprendimu 2013/255. 2014 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2014/309/BUSP, kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas 2013/255 (OL L 160, 2014, p. 37), Sprendimo 2013/255 galiojimas buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 1 d.
17 2015 m. kovo 6 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2015/383, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255 (OL L 64, 2015, p. 41), apelianto pavardė buvo įtraukta į Sprendimo 2013/255 I priedo A dalies lentelės, susijusios su asmenimis, kuriems taikomas minėtas įgyvendinimo sprendimas, 203 eilutę, taip pat nurodyta jo įtraukimo į šį sąrašą data, t. y. 2015 m. kovo 7 d., ir tokie įtraukimo į sąrašą motyvai:
„Žinomas Sirijos verslininkas, „HESCO Engineering and Construction Company“ – vienos didžiausių inžinerijos ir statybos bendrovių Sirijoje – bendraturtis. Jis palaiko glaudžius ryšius su Sirijos režimu.
George Haswani, atlikdamas tarpininko vaidmenį Sirijos režimo sudaromuose naftos pirkimo iš [Irako ir Levanto Islamo Valstybės (ILIV)] sandoriuose, teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš režimo naudos.
Jis taip pat gauna naudos iš režimo naudodamasis palankiomis sąlygomis, be kita ko, sudaręs sutartį (kaip subrangovas) su viena didžiausių Rusijos naftos bendrovių „Stroytransgaz“.
18 2015 m. kovo 6 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/375, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 64, 2015, p. 10). Apelianto pavardė buvo įrašyta į Reglamento Nr. 36/2012 II priedo A dalyje pateiktą sąrašą, pateikiant tą pačią informaciją bei motyvus kaip ir Įgyvendinimo sprendime 2015/383.
19 2015 m. gegužės 28 d. Taryba Sprendimu (BUSP) 2015/837, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L 132, 2015, p. 82), pratęsė Sprendimo 2013/255 galiojimą iki 2016 m. birželio 1 d. Tą pačią dieną ji priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/828, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 132, 2015, p. 3).
20 2015 m. spalio 12 d. Taryba priėmė Sprendimą 2015/1836, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255. Tą pačią dieną ji priėmė Reglamentą (ES) 2015/1828, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 266, 2015, p. 1).
21 2016 m. gegužės 27 d. Taryba priėmė Sprendimą 2016/850. Apelianto pavardė buvo palikta Sprendimo 2013/55 I priedo A dalies lentelės, susijusios su asmenimis, kuriems taikomas minėtas įgyvendinimo sprendimas, 203 eilutėje, taip pat nurodyta jo pavardės įtraukimo į sąrašą data, šiuo atveju 2015 m. kovo 7 d., ir tokie įtraukimo į sąrašą motyvai:
„Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, turintis interesų ir (arba) užsiimantis veikla inžinerijos, statybų, naftos ir dujų sektoriuose. Turi interesų tam tikrose Sirijos bendrovėse ir subjektuose, visų pirma vienoje didžiausių inžinerijos ir statybų bendrovių „HESCO Engineering and Construction Company“, ir (arba) daro jiems didelę įtaką.
George Haswani palaiko glaudžius ryšius su Sirijos režimu. George Haswani, atlikdamas tarpininko vaidmenį Sirijos režimo sudaromuose naftos pirkimo iš ISIL sandoriuose, teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš režimo naudos. Jis taip pat gauna naudos iš režimo naudodamasis palankiomis sąlygomis, be kita ko, sudaręs sutartį (kaip subrangovas) su viena didžiausių Rusijos naftos bendrovių „Stroytransgaz“.
22 2016 m. gegužės 27 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą 2016/840. Apelianto pavardė palikta Reglamento Nr. 36/2012 II priedo A dalyje esančiame sąraše, pateikiant tą pačią informaciją bei motyvus kaip ir Sprendime 2016/850.
23 Apelianto atstovui skirtame 2016 m. gegužės 30 d. rašte Taryba pateikė apeliantui Sprendimo 2016/850 ir Įgyvendinimo reglamento 2016/840 kopiją.
24 Apeliantas pareiškė ieškinį, o jį išnagrinėjęs, Bendrasis Teismas 2017 m. kovo 22 d. Sprendimu Haswani / Taryba (T‑231/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:200) panaikino Įgyvendinimo sprendimą 2015/383, Įgyvendinimo reglamentą 2015/375, Sprendimą 2015/837 ir Įgyvendinimo reglamentą 2015/828 tiek, kiek šia aktai susiję su apeliantu. Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną ieškinio dalį, susijusią su Sprendimu 2016/850 ir Įgyvendinimo reglamentu 2016/840, nes procesinis dokumentas, kuriame buvo prašymas dėl ieškinio patikslinimo, neatitiko Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Teisingumo Teismas nepritarė Bendrojo Teismo motyvams, susijusiems su sąlygomis, kurias turi atitikti procesinis dokumentas, kuriuo patikslinami ieškiniui pagrįsti pateikti pagrindai ir argumentai, ir 2019 m. sausio 24 d. Sprendimu Haswani / Taryba (C‑313/17 P, EU:C:2019:57) panaikino šią Bendrojo Teismo sprendimo dalį. Byla buvo grąžinta Bendrajam Teismui ir jis 2019 m. rugsėjo 11 d. Nutartimi Haswani / Taryba (T‑231/15 RENV, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:589) atmetė ieškinio dalį, susijusią su Sprendimu 2016/850 ir Įgyvendinimo reglamentu 2016/840, kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.
25 2017 m. gegužės 29 d. Sprendimu 2017/917 Taryba pratęsė Sprendimo 2013/255 galiojimą iki 2018 m. birželio 1 d. 2017 m. gegužės 29 d. ji priėmė Įgyvendinimo reglamentą 2017/907.
26 2017 m. birželio 19 d. rašte apelianto atstovui Taryba pranešė apie ketinimą iš dalies pakeisti jo pavardės įtraukimo į Sprendimo 2013/255 I priedo A dalyje esančius sąrašus ir Reglamento Nr. 36/2012 II priedo A dalyje esantį sąrašą motyvus, iš naujo išnagrinėjusi šį įtraukimą. Taryba nustatė terminą apeliantui galimoms pastaboms pateikti.
27 2017 m. birželio 29 d. rašte apelianto atstovas pareiškė prieštaraująs pakartotiniam jo pavardės įtraukimui į minėtus sąrašus.
28 2017 m. liepos 10 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2017/1245. Apelianto pavardė buvo palikta Sprendimo 2013/255 I priedo A dalies lentelės, susijusios su asmenimis, kuriems taikomas minėtas įgyvendinimo sprendimas, 203 eilutėje, taip pat nurodyta jo pavardės įtraukimo į sąrašą data, šiuo atveju 2015 m. kovo 7 d., ir tokie įtraukimo į sąrašą motyvai:
„Sirijoje veikiantis verslo lyderis, turintis interesų ir (arba) vykdantis veiklą inžinerijos, statybos ir naftos ir dujų sektoriuose. Turi interesų tam tikrose Sirijos bendrovėse ir subjektuose, visų pirma vienoje didžiausių inžinerijos ir statybų bendrovių „HESCO Engineering and Construction Company“, ir (arba) daro jiems didelę įtaką.“
29 2017 m. liepos 10 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą 2017/1241. Apelianto pavardė buvo palikta Reglamento Nr. 36/2012 II priedo A dalies lentelėje esančiame sąraše, pateikiant tą pačią informaciją bei motyvus kaip ir Įgyvendinimo sprendime 2017/1245.
30 2017 m. liepos 11 d. rašte apelianto atstovui Taryba atsakė į jo 2017 m. birželio 29 d. raštą ir pateikė apeliantui Įgyvendinimo sprendimo 2017/1245 ir Įgyvendinimo reglamento 2017/1241 kopiją.
31 2018 m. gegužės 28 d. Sprendimu 2018/778 Taryba pratęsė Sprendimo 2013/255 galiojimą iki 2019 m. birželio 1 d. Be to, buvo iš dalies pakeista tam tikra Sprendimo 2013/255 I priede pateikta informacija, susijusi su kitais asmenimis, ne su apeliantu. Pagal Sprendimo 2018/778 3 straipsnį jis įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
32 2018 m. gegužės 28 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą 2018/774. Pagal šio įgyvendinimo reglamento 1 straipsnį Reglamento Nr. 36/2012 II priedas buvo iš dalies pakeistas siekiant atsižvelgti į Sprendimo 2013/255 I priedo dalinį pakeitimą Sprendimu 2018/778. Pagal šio įgyvendinimo reglamento 2 straipsnį jis įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
33 Ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. liepos 31 d., apeliantas prašė, pirma, panaikinti Sprendimą 2016/850, Įgyvendinimo reglamentą 2016/840, Sprendimą 2017/917, Įgyvendinimo reglamentą 2017/907, Įgyvendinimo sprendimą 2017/1245 ir Įgyvendinimo reglamentą 2017/1241 ir, antra, atlyginti žalą, kurią jis nurodė patyręs dėl Sprendimo 2017/917 ir Įgyvendinimo reglamento 2017/907.
34 2017 m. lapkričio 15 d. Taryba Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsiliepimą į ieškinį.
35 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Europos Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų ir 2018 m. vasario 23 d. ji pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą.
36 2018 m. liepos 6 d. Bendrajam Teismui pateiktu pareiškimu apeliantas patikslino ieškinį, prašydamas, kad būtų panaikintas Sprendimas 2018/778 ir Įgyvendinimo reglamentas 2018/774.
37 Grįsdamas ieškinį apeliantas rėmėsi trimis pagrindais, kurių pirmasis susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, antrasis – su proporcingumo principo pažeidimu, o trečiasis – iš esmės su vertinimo klaida.
38 Skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip nepriimtiną, kiek jis buvo susijęs su prašymu panaikinti Sprendimą 2016/850 ir Įgyvendinimo reglamentą 2016/840.
39 Kalbant apie bylos esmę, Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 51 ir 53 punktuose išanalizavęs ribojamųjų priemonių taikymo kriterijų dalinį pakeitimą Sprendime 2015/1836, skundžiamo sprendimo 64 punkte dėl pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu, konstatavo, kad iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 2 dalyje nustatyti kriterijai yra objektyvūs, savarankiški ir pakankami kriterijai, leidžiantys taikyti ribojamąsias priemones nagrinėjamiems asmenims, nesant reikalo įrodyti jų teikiamos paramos esamam režimui ar naudos, kurią jie gauna dėl šio režimo vykdomos politikos.
40 Dėl pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu, Bendrasis Teismas priminė taikytiną jurisprudenciją ir visų pirma skundžiamo sprendimo 76 punkte konstatavo, kad, kiek tai susiję su apeliantui nustatytų ribojamųjų priemonių būtinumu, alternatyvios, mažiau ribojančios priemonės neleidžia taip pat veiksmingai pasiekti numatyto tikslo.
41 Atmetęs trečiąjį pagrindą, susijusį su vertinimo klaida, taigi ir visą prašymą dėl panaikinimo, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad prašymas atlyginti žalą turi būti atmestas, nes nė vienas argumentas, pateiktas siekiant įrodyti aktų, kuriuos prašoma panaikinti, neteisėtumą, negali būti pripažintas pagrįstu.
Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme
42 Apeliaciniame skunde apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– įpareigoti išbraukti jo pavardę iš Sprendimo 2013/255 I priedo A dalyje ir Reglamento Nr. 36/2012 II priedo A dalyje esančių sąrašų,
– panaikinti Sprendimą 2015/1836 ir Reglamentą 2015/1828,
– priteisti iš Tarybos sumokėti 100 000 EUR sumą nurodomai neturtinei žalai atlyginti,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
43 Taryba Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
44 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
45 Grįsdamas apeliacinį skundą, apeliantas pateikia tris pagrindus, atitinkamai susijusius su įrodinėjimo pareigos perkėlimu ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, pareigos motyvuoti pažeidimu ir proporcingumo principo pažeidimu.
Dėl priimtinumo
46 Pirmiausia Komisija nurodo, kad apeliacinio skundo pagrindai yra nepriimtini, nes jie grindžiami tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje, ir juose aiškiai nenurodoma, kodėl skundžiamas sprendimas yra klaidingas.
47 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas paduodamas tik dėl teisės klausimų ir turi būti pagrįstas pagrindais, susijusiais su Bendrojo Teismo kompetencijos nebuvimu, procedūros pažeidimais Bendrajame Teisme, kurie daro poveikį apelianto interesams, arba minėto teismo padarytu Sąjungos teisės pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 26 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, C‑335/09 P, EU:C:2012:385, 23 punktą ir 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Komisija / ANKO, C‑78/14 P, EU:C:2015:732, 21 punktą).
48 Be to, iš SESV 256 straipsnio, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto bei 169 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti aiškiai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2012 m. birželio 26 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, C‑335/09 P, EU:C:2012:385, 25 punktą ir 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo Commune de Millau ir SEMEA / Komisija, C‑531/12 P, EU:C:2014:2008, 47 punktą).
49 Taigi motyvavimui taikomų reikalavimų, kylančių iš šių nuostatų, neatitinka apeliacinis skundas, kuriame tik pakartojami ar pažodžiui atpasakojami Bendrajame Teisme pateikti ieškinio pagrindai ir argumentai, įskaitant pagrįstus faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos šis teismas aiškiai atmetė. Toks apeliacinis skundas iš tiesų tėra prašymas iš naujo išnagrinėti Bendrojo Teismo nagrinėtą ieškinį, o tai nepriskiriama Teisingumo Teismo kompetencijai (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 26 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, C‑335/09 P, EU:C:2012:385, 26 punktą ir 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo Commune de Millau ir SEMEA / Komisija, C‑531/12 P, EU:C:2014:2008, 48 punktą).
50 Vis dėlto, jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas išaiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai apeliaciniame skunde gali būti keliami iš naujo. Jeigu apeliantas negalėtų taip grįsti savo apeliacinio skundo Bendrajame Teisme pateiktais ieškinio pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 26 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, C‑335/09 P, EU:C:2012:385, 27 punktą).
51 Šioje byloje apeliaciniu skundu iš esmės siekiama kvestionuoti Bendrojo Teismo poziciją keliais teisės klausimais, kurie buvo keliami jam pirmojoje instancijoje ir kurie susiję, be kita ko, su institucijoms pagal SESV 296 straipsnį tenkančia pareiga motyvuoti arba proporcingumo principo taikymu. Be to, kadangi apeliaciniame skunde tiksliai nurodomi kritikuojami skundžiamo sprendimo punktai ir pagrindai bei argumentai, kuriais remiamasi, jis visas negali būti pripažintas nepriimtinu.
52 Taigi įvairiems apeliacinio skundo pagrindams pagrįsti pateiktų konkrečių argumentų priimtinumą reikia išnagrinėti analizuojant kiekvieną pagrindą atsižvelgiant į šio sprendimo 47–50 punktuose nurodytus kriterijus.
Dėl pirmojo pagrindo
Šalių argumentai
53 Pirmasis pagrindas susijęs su Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida aiškinant iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnius, įrodinėjimo pareigos perkėlimu ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu.
54 Apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 64 punkte konstatuodamas, kad iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsniuose aiškiai numatyta sąlyga, susijusi su asmens, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, sąsajų su nagrinėjamu režimu buvimo įrodymais, po pakeitimų, padarytų Sprendimu 2015/1836, tapo tokių sąsajų buvimo prezumpcija.
55 Apelianto nuomone, iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 2 dalys turi būti aiškinamos glaudžiai siejant su kiekvieno iš šių straipsnių 3 dalimi. Pagal šią 3 dalį Taryba negali į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą įtraukti asmens, kuris nėra arba nebėra susijęs su režimu ar kuris nedaro jokios įtakos režimui. Taigi iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsniuose vis vien nustatoma pareiga konstatuoti dvigubą įtakingo verslininko ir pakankamų sąsajų su režimu sąlygą.
56 Apeliantas laikosi nuomonės, kad, nesilaikydamas iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 nuostatų, Bendrasis Teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir perkėlė įrodinėjimo pareigą.
57 Taryba tvirtina, kad apeliantas akivaizdžiai klaidingai aiškina iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 dalį ir 28 straipsnio 2 dalies a punktą bei 3 dalį.
58 Taryba iš to daro išvadą, kad Bendrasis Teismas teisingai taikė įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą kriterijus ir neperkėlė įrodinėjimo pareigos.
59 Komisija pirmiausia pažymi, kad įtraukimui į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą taikomi nauji kriterijai, nustatyti Sprendimu 2015/1836, kuris buvo priimtas reaguojant į Sirijos režimo mėginimus apeiti esamas Sąjungos ribojamąsias priemones.
60 Šiuo klausimu apelianto argumentai paprasčiausiai neatitinka iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių aiškinimo, nes dabar šių straipsnių 2 dalyje nustatomas savarankiškas įtraukimo į minėtą sąrašą kriterijus, taikomas septynių kategorijų asmenims, tarp jų – veiklą Sirijoje vykdantiems įtakingiems verslininkams, o šių straipsnių 3 dalyje numatyti trys atvejai, kai, nepaisant to, kad asmuo priskiriamas vienai iš šių septynių kategorijų, jis neįtraukiamas arba nepaliekamas įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą. Kaip teigia Komisija, kiekvieno iš šių straipsnių 2 ir 3 dalių tarpusavio sąveika rodo, kad egzistuoja tam tikra paneigiama prielaida, kuria niekaip nepažeidžiama nekaltumo prezumpcija ir kuria nepriimtinai neperkeliama įrodinėjimo pareiga.
Teisingumo Teismo vertinimas
61 Dėl argumento, susijusio su tuo, kad Bendrasis Teismas tariamai pažeidė iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnius, reikia priminti, kad pradiniai įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą kriterijai buvo grindžiami individualiu į sąrašą įtrauktų asmenų elgesiu, nes šio sprendimo 27 ir 28 straipsnių 1 dalyse buvo nurodyti tik „iš režimo naudos gaunant[ys] arba jį remiant[ys] asmen[ys] ir su jais susij[ę] asmen[ys]. Ši dalis nebuvo pakeista Sprendimu 2015/1836.
62 Iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 1 dalyse nustatytas kriterijus yra bendro pobūdžio ir šiose nuostatose nepateiktos sąvokų „nauda“, gaunama dėl Sirijos režimo vykdomos politikos, ar šio režimo „rėmimas“ apibrėžtys ir niekaip nepaaiškinti šių aplinkybių įrodinėjimo būdai, todėl vertinant asmens įtraukimo asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, į sąrašą pagrįstumą visada reikalaujama pateikti įrodymus aplinkybių, kad nurodomas asmuo teikė ekonominę paramą Sirijos režimui arba gavo naudos iš šio režimo (pagal analogiją žr. 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo Akhras / Taryba, C‑193/15 P, EU:C:2016:219, 51, 52 ir 60 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
63 Formuluojant šį kriterijų nedaroma jokios prezumpcijos nei dėl svarbiausių Sirijos įmonių vadovų, nei dėl įtakingų verslininkų paramos Sirijos režimui (pagal analogiją žr. 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo Akhras / Taryba, C‑193/15 P, EU:C:2016:219, 53 punktą).
64 Vis dėlto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių turinys buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2015/1836, į kiekvieno iš šių straipsnių 2 dalį, remiantis Tarybos vertinimu ir sprendimais, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, buvo įtrauktos septynios kategorijos asmenų, priklausančių konkrečioms asmenų grupėms, tarp kurių šios dalies a punkte numatyti, be kita ko, „įtakingiausi Sirijoje veiklą vykdantys verslininkai“.
65 Nors pagal iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 1 dalis asmenį vis vien leidžiama įtraukti į sąrašą taikant bendrą kriterijų, susijusį su tuo, kad jis gauna naudą iš Sirijos režimo vykdomos politikos arba jį palaiko, vis dėlto iš kiekvieno iš šių straipsnių 2 dalių formuluotės darytina išvada, kad pradinis kriterijus papildomas naujais kriterijais. Šiuo klausimu iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 2 dalies a punkte aiškiai nurodyta, kad „valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių“ dėl nurodytų naujų septynių asmenų kategorijų.
66 Kadangi ribojamųjų priemonių taikymo šių septynių kategorijų asmenims kriterijai yra savarankiški Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 1 dalyse numatyto pradinio kriterijaus atžvilgiu, vien priklausymo vienai iš šių septynių asmenų kategorijų pakanka, kad būtų galima imtis būtinų priemonių, nesant reikalo pateikti įtakingo verslininko sąsajų su Sirijos režimu ar įtakingo verslininko ir paramos šiam režimui ar iš jo gaunamos naudos įrodymų.
67 Tokį aiškinimą papildomai patvirtina Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių dalinio pakeitimo tikslas.
68 Iš tiesų ribojamosios priemonės, kurios iš pradžių buvo nustatytos Sprendimu 2011/273, neleido nutraukti Sirijos režimo vykdomų represijų, nes jis sistemingai apeidavo šias priemones siekdamas toliau finansuoti ir palaikyti savo smurtinių represijų politiką prieš civilius gyventojus. Kaip matyti iš Sprendimo 2015/1836 5 konstatuojamosios dalies, Taryba nusprendė, kad, atsižvelgiant į toliau išliekančią sunkią padėtį, reikia palikti taikomas ribojamąsias priemones ir jas plėtoti, toliau vadovaujantis tiksliniu ir diferencijuotu požiūriu, siekiant geriau išskirti kai kurių kategorijų asmenis ir subjektus, kurie yra ypač svarbūs.
69 Kaip nurodyta šio sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje, asmenų įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą kriterijus reikėjo iš dalies pakeisti. Kadangi Sirijos režimas griežtai kontroliuoja Sirijos ekonomiką ir kadangi verslininkai ir šis režimas išplėtojo tarpusavio priklausomybės santykius nuo to laiko, kai prezidentas Bašaras al-Asadas ėmėsi liberalizuoti ekonomiką, Taryba mano, kad, pirma, esamas režimas negali gyvuoti be įmonių vadovų paramos ir, antra, ribotas ratas įtakingų verslininkų, vykdančių veiklą Sirijoje, savo statusą gali išlaikyti tik palaikydamas glaudžius ryšius su Sirijos režimu.
70 Tokiomis aplinkybėmis paaiškėjo būtinybė nustatyti tokius asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, įtraukimo į sąrašą kriterijus, kurie būtų grindžiami kai kurių asmenų statusu, be kita ko, tuo, kad jie yra „Sirijoje veiklą vykdantys įtakingi verslininkai“, kad jiems nebūtų leidžiama toliau teikti materialinę arba finansinę paramą esamam režimui, ir naudojantis jų įtaka padidinti spaudimą pačiam režimui.
71 Taigi Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, skundžiamo sprendimo 64 punkte išanalizavęs iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 2 dalis taip, kad iš naujo nustatyti kriterijai, o konkrečiai – buvimo Sirijoje veiklą vykdančiu įtakingu verslininku kriterijus, yra savarankiški ir jų pačių savaime pakanka ribojamųjų priemonių taikymui pateisinti, nesant reikalo pateikti papildomų įrodymų, kad tokie verslininkai teikia paramą esamam režimui ar kad jie gauna naudą iš šio režimo.
72 Apelianto argumentas, kad Bendrasis Teismas atskirai analizavo iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 2 dalis, nors jis turėjo aiškinti šias nuostatas glaudžiai siedamas jas su kiekvieno iš šių straipsnių 3 dalimis, negali leisti suabejoti šia išvada.
73 Žinoma, šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 2 ir 3 dalys turi būti aiškinamos kartu, nes, be kita ko, pagal šių straipsnių 3 dalis asmenys, priklausantys vienai iš 2 dalyse nurodytų kategorijų, neįtraukiami į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą arba nepaliekami jame, jeigu yra pakankamai informacijos, rodančios, kad jie nėra arba nebėra susiję su Sirijos režimu arba kad jie nedaro ar nebedaro jam jokios įtakos, arba nekelia realios grėsmės, kad bus išvengta taikomų priemonių.
74 Vis dėlto toks iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 2 ir 3 dalių aiškinimas kartu neatskleidžia jokios Tarybos pareigos pateikti įrodymus, kad yra konstatuota dviguba sąlyga, susijusi su įtakingo verslininko situacija ir su pakankamais ryšiais su Sirijos režimu.
75 Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas netaikė iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 2 dalies atskirai ir kad jis taip pat atsižvelgė į kiekvieno iš šių straipsnių 3 dalį.
76 Iš tiesų skundžiamo sprendimo 84 punkte, kuris nėra nurodytas šiame apeliaciniame skunde, Bendrasis Teismas priminė, kad iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 2 dalių a punktuose ir 3 dalyse nustatyti įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą kriterijai numato, kad ribojamosios priemonės taikomos įtakingiems Sirijos verslininkams, nebent yra pakankamai informacijos, kad jie nėra arba nebėra susiję su režimu arba nedaro jam įtakos ar nekelia realios apėjimo rizikos.
77 Skundžiamo sprendimo 98 punkte, dėl kurio apeliaciniame skunde taip pat nepateikiama jokių priekaištų, Bendrasis Teismas dar patikslino, kad, pirma, Tarybos pateiktuose dokumentuose nėra jokios informacijos, kuri rodytų, kad apeliantas yra vienoje iš minėtų situacijų, suteikiančių pagrindą išbraukti jo pavardę iš asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašų, ir, antra, pats apeliantas nepateikė jokios tokio pobūdžio informacijos.
78 Todėl apelianto argumentas, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, atskirai analizuodamas iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių 2 dalis, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
79 Dėl argumentų, susijusių su tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir perkėlė įrodinėjimo pareigą, reikia priminti, kad skundžiamo sprendimo 64 punkte Bendrasis Teismas nesirėmė jokia prezumpcija ir grindė savo poziciją objektyviu, savarankišku ir pakankamu kriterijumi, kuris leido pateisinti asmenų įtraukimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo HX / Taryba, C‑540/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:707, 38 punktą).
80 Šioje byloje Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 92–96 punktuose konkrečiai nagrinėjo, ar motyvas, susijęs su tuo, kad apeliantas yra Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, pateisinantis jo pakartotinį įtraukimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, buvo pakankamai patvirtintas Tarybos pateiktais dokumentais, datuojamais 2011–2015 m. Minėto sprendimo 97 punkte pažymėjęs, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti Tarybos teiginiais ir juos patvirtinančiais dokumentais, jis nei pasirinko nenagrinėti suinteresuotojo asmens pateiktų dokumentų, nei perkėlė įrodinėjimo pareigą, nuspręsdamas, kad jie neleidžia paneigti iš minėtų dokumentų padarytos išvados (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo HX / Taryba, C‑540/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:707, 50 punktą).
81 Be to, skundžiamo sprendimo 98 punkte priminęs, kad ribojamosios priemonės į sąrašą įtrauktam asmeniui negali būti toliau taikomos, jeigu esama pakankamai informacijos, kad šis asmuo nėra arba nebėra susiję su Sirijos režimu, Bendrasis Teismas patikslino, kad Tarybos pateiktuose dokumentuose nebuvo jokios informacijos, rodančios, kad apelianto situacija buvo būtent tokia, o ir jis pats nepateikė jokios informacijos šiuo klausimu.
82 Vis dėlto, tai nurodydamas, Bendrasis Teismas tikrai nekonstatavo, kaip, atrodo, teigia apeliantas, kad būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad Tarybos išvados sprendimuose, kuriuos jis prašė panaikinti, yra klaidingos ar kad apie jį yra pakankamai informacijos, kaip tai suprantama pagal iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį, rodančios, kad jis nėra arba nebėra susijęs su Sirijos režimu (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 14 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, C‑458/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:441, 86 punktą).
83 Taigi argumentai, susiję su nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu ir įrodinėjimo pareigos perkėlimu, taip pat turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
84 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl antrojo pagrindo
Šalių argumentai
85 Pateikdamas antrąjį pagrindą apeliantas nurodo, kad Bendrasis Teismas, nepatikrinęs, ar apeliantas tikrai palaikė ryšius su Sirijos režimu, niekaip nemotyvavo skundžiamo sprendimo ir pripažino pagrįstais sprendimus, kurie patys neteisėti nenurodžius motyvų, nes dėl jo priimti sprendimai, kuriuos jis prašė panaikinti, nebuvo motyvuoti esamų ryšių tarp jo ir nagrinėjamo režimo buvimu.
86 Taryba mano, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, Bendrasis Teismas išnagrinėjo pateiktus įrodymus dėl Sirijoje veiklą vykdančio įtakingo verslininko statuso ir pripažino juos pakankamais.
87 Komisija laikosi nuomonės, jog dėl to, kad antrasis pagrindas grindžiamas prielaida, kuri, kaip paaiškėjo nagrinėjant pirmąjį pagrindą, yra klaidinga, jį reikia atmesti kaip nepagrįstą. Bet kuriuo atveju iš pirmojo pagrindo analizės darytina išvada, kad Bendrasis Teismas išsamiai išanalizavo situaciją ir pakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą.
Teisingumo Teismo vertinimas
88 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad antrasis pagrindas grindžiamas prielaida, kad Tarybos sprendimai, kuriuos prašoma panaikinti, nebuvo motyvuoti ir kad Bendrasis Teismas nepatikrino apelianto ryšių su Sirijos režimu buvimo.
89 Vis dėlto, kaip jau buvo priminta nagrinėjant pirmąjį pagrindą, Bendrasis Teismas išsamiai išanalizavo nagrinėjamą situaciją ir pakankamai motyvavo savo sprendimą, kad Taryba galėjo remtis tuo, jog apeliantas yra veiklą Sirijoje vykdantis įtakingas verslininkas, siekdama taikyti ribojamąsias priemones pagal iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 2 dalį ir 28 straipsnio 2 dalį, neprivalėdama pateikti suinteresuotojo asmens ryšių su Sirijos režimu įrodymų.
90 Todėl antrasis pagrindas paremtas klaidinga prielaida ir todėl turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl trečiojo pagrindo
Šalių argumentai
91 Pateikdamas trečiąjį pagrindą, susijusį su proporcingumo principo pažeidimu ir motyvų nebuvimu, apeliantas primena, kad pagal iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 4 dalį ir 28 straipsnio 4 dalį visi sprendimai dėl įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą priimami vertinant kiekvieną konkretų atvejį, atsižvelgiant į priemonės proporcingumą, kuris vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jos trukmę ir būtinumą.
92 Šiuo klausimu apeliantas tvirtina, kad kriterijaus, susijusio vien su tuo, kad jis yra Sirijos pilietis, nepakankamumas ir ribojamųjų priemonių, kurios jam buvo taikomos 2015 m., trukmė savaime įrodo šių priemonių neproporcingumą.
93 Kalbant apie šių priemonių būtinumą, skundžiamame sprendime taip pat padaryta teisės klaida, nes jo 76 punkte Bendrasis Teismas konstatavo bendrai, o ne kaip reikalaujama – individualiu pagrindu.
94 Apeliantas taip pat prašo Teisingumo Teismo naudojantis turimais įgaliojimais priimti sprendimą byloje, konstatuoti Sprendimo 2015/1836 ir Reglamento 2015/1828 neteisėtumą, kiek jais nustatomos baudžiamojo pobūdžio piniginės sankcijos, pažeidžiant 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
95 Remdamasis Bendrajame Teisme pateiktais procesiniais dokumentais, apeliantas taip pat prašo Teisingumo Teismo patenkinti jo prašymus dėl žalos atlyginimo.
96 Taryba teigia, kad trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes Bendrasis Teismas išnagrinėjo nagrinėjamų individualių ribojamųjų priemonių proporcingumą, skundžiamo sprendimo 73 ir 74 punktuose primindamas šioje srityje taikytiną jurisprudenciją ir minėto sprendimo 75–77 punktuose pritaikydamas ją byloje nagrinėjamam atvejui.
97 Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teisingumo Teismo vertinimas
98 Reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalį bet koks šia Chartija pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės, o, remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
99 Iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų ir pagal jį reikalaujama, kad Sąjungos teisės nuostata nustatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (2019 m. sausio 31 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, C‑225/17 P, EU:C:2019:82, 102 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
100 Dėl proporcingumo principo laikymosi teisminės kontrolės Teisingumo Teismas pripažino, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją srityse, kuriose reikalaujama jo politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimų ir kuriose jis turi atlikti sudėtingus vertinimus. Tuo remdamasis jis padarė išvadą, kad tik akivaizdžiai netinkamas šiose srityse nustatytos priemonės pobūdis, palyginti su kompetentingos institucijos siekiamu tikslu, gali paveikti tokios priemonės teisėtumą (žr., be kita ko, 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 120 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
101 Šioje byloje nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 72 punkto, apeliantas apskritai neginčija ribojamųjų priemonių ar priemonių, kurių imtasi kovai su smurtu prieš civilius gyventojus teisėtumo.
102 Vis dėlto skundžiamo sprendimo 75 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju ribojamųjų priemonių nustatymas yra tinkamas, nes jomis siekiama tokio bendrojo intereso tikslo, kaip civilių gyventojų apsauga, kuris yra toks svarbus tarptautinei bendruomenei.
103 Minėto sprendimo 76 punkte Bendrasis Teismas dėl nagrinėjamų ribojamųjų priemonių būtinumo pridūrė, kad alternatyvios, mažiau ribojančios priemonės, pavyzdžiui, išankstinio leidimo sistema arba įpareigojimas a posteriori pateisinti išmokėtų lėšų panaudojimą, neleistų taip pat veiksmingai pasiekti numatyto tikslo, be kita ko, atsižvelgiant į galimybę apeiti nustatytus apribojimus.
104 Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, Bendrasis Teismas nepriėmė bendro sprendimo, o pareiškė savo poziciją dėl byloje nagrinėjamos individualios situacijos.
105 Dėl argumento, susijusio su pilietybės kriterijumi, reikia priminti, kad įtraukimas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą yra susijęs ne su buvimo Sirijos piliečiu sąlyga, o su buvimo Sirijoje veiklą vykdančiu įtakingu verslininku sąlyga.
106 Dėl priekaišto, susijusio su nagrinėjamų ribojamųjų priemonių trukme, reikia konstatuoti, kad nustatydama tokias ribojamąsias priemones Taryba turi periodiškai atlikti peržiūrą, kuri kiekvieną kartą apima atitinkamo asmens galimybę oponuoti Tarybos argumentams ir pateikti jo teiginius patvirtinančias faktines aplinkybes.
107 Būtent tuo remdamasis, Bendrasis Teismas atsižvelgė į periodinės peržiūros buvimą, siekdamas užtikrinti, kad asmenys ir subjektai, kurie daugiau nebeatitinka buvimo asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše kriterijų, būtų išbraukti iš šio sąrašo, ir skundžiamo sprendimo 77 punkte konstatavo, jog apelianto pakartotinis įtraukimas į šiuos sąrašus negali būti laikomas neproporcingu dėl potencialiai neriboto tokio įtraukimo laiko.
108 Taigi Bendrojo Teismo negalima kaltinti tuo, kad jis neteisingai taikė proporcingumo principą.
109 Dėl Teisingumo Teismui pateikto apelianto prašymo naudojantis turimais įgaliojimais priimti sprendimą byloje konstatuoti nustatytų priemonių neteisėtumą, nes jomis, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nustatytos baudžiamojo pobūdžio piniginės sankcijos, reikia priminti, jog skundžiamo sprendimo 65 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad apeliantas neginčijo įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą kriterijaus teisėtumo.
110 Vis dėlto, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos dalyko, apelianto argumentai, kuriais prašoma konstatuoti, kad iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja Sąjungos teisei, turi būti atmesti kaip nepriimtini.
111 Kalbant apie iš apeliacinio skundo reikalavimų kylantį ir papildomai neišplėtotą apelianto prašymą, kad Teisingumo Teismas įpareigotų išbraukti jo pavardę iš asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo, reikia priminti, kad nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas nėra kompetentingas nustatyti įpareigojimų (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 12 d. Nutarties Mugraby / Taryba ir Komisija, C‑581/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:466, 75 punktą ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Orange Polska / Komisija, C‑123/16 P, EU:C:2018:590, 118 punktą).
112 Dėl apelianto prašymo, kad Teisingumo Teismas patenkintų jo prašymus atlyginti žalą reikia konstatuoti, kad vienintelis šio prašymo motyvas – nuoroda į visus Bendrajame Teisme pateiktus prašymus, visų pirma prašymus atlyginti žalą.
113 Vis dėlto toks prašymas akivaizdžiai neatitinka šio sprendimo 49 punkte nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytų motyvavimo reikalavimų, juo labiau kad jame nepareiškiama jokios pozicijos dėl to, ką Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 101–108 punktuose, atmesdamas prašymą atlyginti žalą pirmojoje instancijoje: juose jis priminė suformuotą jurisprudenciją dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip tai suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiradimo dėl neteisėto jos organų elgesio ir konstatavo, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju reikalaujamos sąlygos nėra įvykdytos.
114 Todėl apelianto prašymas atlyginti žalą turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
115 Vadinasi, trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.
116 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
117 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal to paties reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Taryba ir Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto ir jis pralaimėjo bylą, apeliantas turi padengti bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Priteisti iš George Haswani bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.