Byla T‑366/00

Scott SA

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba – Žemės sklypo pardavimo kaina – Sprendimas, kuriuo nurodoma išieškoti su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą – Klaidos apskaičiuojant pagalbą – Komisijos pareigos, susijusios su pagalbos skaičiavimu – Pagalbos gavėjo teisės – Reglamentas (EB) Nr. 659/1999 – 13 straipsnio 1 dalis“

Sprendimo santrauka

1.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas – Teisėtumo vertinimas atsižvelgiant į priimant sprendimą žinomas aplinkybes

2.      Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Kruopštus ir nešališkas tyrimas

(EB 88straipsnis)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Sugrąžintinos pagalbos nustatymas

(EB 88 straipsnis)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka

(EB 87 straipsnis ir EB 88 straipsnio 2 dalis)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Kruopštus ir nešališkas tyrimas

(EB 88 straipsnio 2 dalis)

6.      Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Komisijos galėjimas savo sprendimą pagrįsti turima informacija – Sąlyga

(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 659/1999)

1.      Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes, kurias Komisija galėjo žinoti priimdama šį sprendimą. Todėl Pirmosios instancijos teisme ginčijant šį sprendimą negalima remtis faktiniais argumentais, kurių Komisija savo vykdytoje procedūroje nežinojo ir apie kuriuos jai nebuvo pranešta. Tačiau tai nereiškia, kad į pagalbos gavėjo ieškinyje dėl panaikinimo pateiktus įrodymus nebus atsižvelgta vertinant ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumą, jei per administracinę procedūrą prieš priimant ginčijamą sprendimą jie buvo pagrįstai pateikti Komisijai, o Komisija juos atmetė be pateisinamų priežasčių.

(žr. 45–46 punktus)

2.      Nors jokia valstybės pagalbos kontrolės procedūros, numatytos EB 88 straipsnyje, nuostata pagalbos gavėjui nesuteikiamas ypatingas vaidmuo, palyginti su kitais suinteresuotaisiais asmenimis, ir jis nėra šios procedūros šalis, Komisija gali, atsižvelgdama į savo pareigą rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti bylos medžiagą, būti įpareigota atsižvelgti į pagalbos gavėjo pastabas, pateiktas pasibaigus sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą numatytam suinteresuotųjų asmenų pastabų pateikimo terminui.

Taip yra tada, kai pagalbos gavėjas po valstybės narės ir Komisijos atstovų susitikimo, per kurį Komisija procedūros interesais leido per naują jos nustatytą terminą pateikti papildomos informacijos ir kuriame dalyvavo jis pats, pateikia informaciją apie jam svarbų aspektą – jam suteikto pranašumo vertę, kuri dėl prabėgusio laiko yra nevienareikšmiška ir sunkiai nustatoma.

(žr. 54–63 punktus)

3.      Tikslas, kurio siekiama išieškant neteisėtai suteiktą pagalbą, yra ne paskirti Bendrijos teisės nenumatytą sankciją, bet atimti iš jos gavėjo tą pranašumą, kurį jis įgijo rinkoje savo konkurentų atžvilgiu. Todėl Komisija negali nei parodyti malonės pagalbą gavusiam asmeniui ir nurodyti išieškoti mažesnę nei gautoji pagalba sumą, nei išreikšdama savo pasipiktinimą neteisėtų veiksmų sunkumu nurodyti išieškoti didesnę sumą nei gautoji. Vadinasi, ji privalo kuo tiksliau, kiek tai leidžia bylos aplinkybės, nustatyti šią vertę. Nors vertinant Komisijos sprendimo teisėtumą galima atsižvelgti į bylos aplinkybes, dėl kurių pagalbos vertę buvo galima nustatyti tik apytiksliai, tačiau tai nekeičia to, kad toks nustatymas yra fakto klausimas, kurio visišką kontrolę turi vykdyti Bendrijos teismas, o tokio apytikslio įvertinimo galimybė nesuteikia Komisijai diskrecijos nustatyti sumos, kurią ji nurodo išieškoti, dydžio.

(žr. 94–96 punktus)

4.      Vertinant pagalbą, suteiktą parduodant sklypą tariamai lengvatine kaina ir taikant privataus investuotojo, veikiančio rinkos ekonomikoje, principą reikia įvertinti ginčijamo žemės sklypo kainą pagalbos suteikimo metu, už kurią tuo metu jis būtų parduotas įprastomis rinkos sąlygomis. Komisija turi pareigą, vykdydama tyrimą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį, nustatyti turto vertę patikimiausiu metodu. Ši pareiga neįvykdoma, jei atsižvelgiama į pardavėjo, šiuo atveju atitinkamų valdžios institucijų, anksčiau patirtas sąnaudas įsigyjant ir įrengiant aptariamą žemės sklypą, o ne vadovaujamasi tiesioginiu ir nepriklausomu šio žemės sklypo kainos rinkoje įvertinimu jo pardavimo sutarties sudarymo dieną. Sklypo rinkos kainą nebūtinai nulemia pardavėjo patirtos sąnaudos, nes ją gali paveikti įvairūs faktoriai, tarp jų ir pasiūlos bei paklausos pusiausvyra pardavimo metu.

(žr. 106–108 punktus)

5.      Komisija pažeidžia pareigą, kurią ji turi vykdydama EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo dėl valstybės pagalbos procedūrą, rūpestingai ir nešališkai ištirti visus konkrečios bylos duomenis, kad surinktų išsamią informaciją apie visus šios bylos duomenis kai ji, būdama informuota kad jos nustatytas pagalbos dydžio įvertinimas taikant jos pasirinktą metodą paneigiamas kitais vertinimais, grindžiamais kitais apskaičiavimo metodais, nesiima būtinų priemonių pašalinti savo įvertinimo netikslumus.

(žr. 135–136 punktus)

6.      Valstybės pagalbos srityje pagal Teisingumo Teismo praktikoje ir Reglamente Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias (EB 88) straipsnio taikymo taisykles, numatytus principus, Komisija, nesant priešingos suinteresuotųjų asmenų pateiktos informacijos, priimdama galutinį sprendimą, vis dėlto turi teisę remtis žinomomis faktinėmis aplinkybėmis, apibendrintomis sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, net kai jos neteisingos, jeigu dėl šių faktinių aplinkybių Komisija įpareigojo valstybę narę pateikti jai reikalingą informaciją.

Tačiau jei Komisija nenurodo valstybei narei pateikti informacijos dėl faktinių aplinkybių, į kurias ketina atsižvelgti, vėliau ji negali pateisinti galimų faktinių klaidų tuo, kad priimdama sprendimą, kuriuo buvo užbaigta oficiali tyrimo procedūra, ji turėjo teisę atsižvelgti tik į tuo metu turėtus duomenis.

Taigi, jei Komisija grindžia sprendimą turima informacija apie tam tikras faktines aplinkybes nepaisydama šiuo atveju teismo praktikoje pripažintų bei į Reglamentą Nr. 659/1999 perkeltų procedūros reikalavimų, Pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti klausimą, ar atsižvelgimas į šias faktines aplinkybes būtų galėjęs lemti vertinimo klaidą, dėl kurios ginčijamas sprendimas taptų neteisėtas.

Be to, Komisijos teisė priimti sprendimą remiantis turima informacija grindžiama prielaida, kad jos informacija yra teisinga, o taip nėra, kai šiai informacijai prieštarauja jai, pavyzdžiui, pagalbos gavėjo, pateikta informacija.

Iš tiesų valstybės narės nebendradarbiavimas nereiškia, kad Bendrijos teismas visiškai nekontroliuoja Komisijos elgesio. Komisija privalo panaudoti visas savo galias, kad gautų visą įmanomą svarbią informaciją, ir veikti rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad nurodymas išieškoti neteisėta pripažintą pagalbą daro poveikį tretiesiems asmenims, Komisija turi pasinaudoti visomis jai suteiktomis teisėmis, kad išvengtų situacijos, kai valstybės narės nebendradarbiavimas tretiesiems asmenims nepagrįstai sukelia neigiamų pasekmių.

(žr. 146–149 punktus)