PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2005 m. gegužės 11 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Reglamento (EB) Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punktas – Vaizdinis prekių ženklas, vaizduojantis kortų žaidimo kardą – Vaizdinis prekių ženklas, vaizduojantis kortų žaidimo kuokų raitelį – Vaizdinis prekių ženklas, vaizduojantis kortų žaidimo kardų karalių – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai“
Sujungtose bylose T‑160/02 ir T‑162/02
Naipes Heraclio Fournier, SA, įsteigta Vitorijoje (Ispanija), atstovaujama advokato E. Armijo Chávarri,
ieškovė
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą iš pradžių J. Crespo Carrillo, vėliau O. Montalto ir I. de Medrano Caballero,
atsakovę,
dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai, įstojusiai į bylą Pirmosios instancijos teisme,
France Cartes SAS, įsteigtai Sen Makse (Prancūzija), atstovaujamai advokato C. de Haas,
dėl ieškinio, pareikšto dėl trijų 2002 m. vasario 28 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimų (bylos R 771/2000-2, R 770/2000-2 ir R 766/2000-2), susijusių su panaikinimo procedūromis tarp Naipes Heraclio Fournier, SA ir France Cartes SAS,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai V. Tiili ir O. Czúcz,
posėdžio sekretorius I. Natsinas, administratorius,
atsižvelgęs į ieškinius ir dubliką, Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktus atitinkamai 2002 m. gegužės 17 d. ir 2003 m. birželio 16 dieną,
atsižvelgęs į VRDT atsakymus į ieškinį ir tripliką, Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktus atitinkamai 2002 m. lapkričio 22 d. ir 2003 m. rugpjūčio 5 dieną,
atsižvelgęs į įstojusios į bylą šalies atsakymus į ieškinį ir tripliką, Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktus atitinkamai 2002 m. lapkričio 22 d. ir 2003m. lapkričio 7 dieną,
atsižvelgęs į šių bylų sujungimą, kad pagal Pirmosios instancijos teismo Procedūros reglamento 50 straipsnį būtų kartu vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys bei priimamas sprendimas,
įvykus 2004 m. lapkričio 30 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1996 m. balandžio 1 d. ieškovė, remdamasi pataisytu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikė tris Bendrijos prekių ženklo paraiškas.
2 Byloje T‑160/02 prašomas įregistruoti prekių ženklas yra toliau pateiktas vaizdinis žymuo, kuris pagal paraiškoje esantį aprašymą yra mėlynos, žydros, geltonos ir raudonos spalvų bei vaizduoja kardą.
3 Byloje T‑161/02 prašomas įregistruoti prekių ženklas yra toliau pateiktas vaizdinis žymuo, kuris pagal paraiškoje esantį aprašymą yra raudonos, geltonos, žalios, rusvos, rudos, mėlynos ir žydros spalvų.
4 Byloje T‑162/02 prašomas įregistruoti prekių ženklas yra toliau pateiktas vaizdinis žymuo, kuris pagal paraiškoje esantį aprašymą yra geltonos, rusvos, baltos, raudonos, mėlynos ir žalios spalvų.
5 Pagal peržiūrėtą ir pataisytą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklus, priklauso 16 klasei ir atitinka šį aprašymą: „žaidimui skirtos kortos“.
6 Prašomi prekių ženklai buvo įregistruoti 1998 m. balandžio 15 dieną.
7 Iš bylos medžiagos matyti, kad 1998 m. ieškovės paraiška Bendrijos prekių ženklu įregistruoti 23 vaizdinius prekių ženklus, vaizduojančius ispaniškas žaidimui skirtas kortas arba ant šių kortų esančius simbolius, tarp kurių yra trys aukščiau apibūdinti prekių ženklai, buvo patenkinta.
8 Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2000 m. vasario 10 d. ieškovė buvo autorinių teisių į visų ispaniško kortų žaidimo 48 kortų pavaizdavimą savininkė.
9 1999 m. balandžio 7 d. įstojusi į bylą šalis paprašė pripažinti šias registracijas negaliojančiomis pagal Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, motyvuodama tuo, kad, pirma, registracijoms taikomi šio reglamento nuo 7 straipsnio 1 dalies b punkto iki e punkto iii papunkčio numatyti absoliutūs atmetimo pagrindai ir, antra, kad pateikdama prekių ženklo paraiškas ieškovė buvo nesąžininga.
10 2000 m. birželio 15 d. Panaikinimo skyrius, motyvuodamas tuo, kad registracijos buvo teisėtai pagrįstos, atmetė prašymus dėl nagrinėjamų prekių ženklų negaliojimo ir priteisė iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.
11 2000 m. liepos 19 d. įstojusi į bylą šalis pateikė VRDT tris apeliacijas pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius.
12 2002 m. vasario 28 d. sprendimais (bylos R 771/2000-2, R 770/2000-2 ir R 766/2000-2) (toliau ‑ ginčijami sprendimai), apie kuriuos ieškovei pranešta 2002 m. kovo 9 d., Antroji apeliacinė taryba patenkino įstojusios į bylą šalies apeliacijas ir panaikino 2000 m. birželio 15 d. Panaikinimo skyriaus sprendimus. Apeliacinė taryba nusprendė, kad nagrinėjami žymenys neturi jokio skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme ir yra apibūdinantys to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, nes paprastas žaidėjas kortomis juos suvoks kaip turinčius ispaniškų žaidimui skirtų kortų požymių.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus sprendimus,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
14 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinius,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
15 Įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo:
– patvirtinti ginčijamus sprendimus,
– pripažinti nagrinėjamus Bendrijos prekių ženklus negaliojančiais,
– priteisti iš ieškovės panaikinimo ir apeliacinėje procedūrose įstojusios į bylą šalies patirtas išlaidas.
Dėl įstojusios į bylą šalies reikalavimų ir pagrindų priimtinumo
16 Ieškovė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas negali atsižvelgti į įstojusios į bylą šalies reikalavimų ir pagrindų dalį, susijusią su ginčijamų sprendimų panaikinimu ar pakeitimu. Ieškovės manymu, Pirmosios instancijos teismas negali tuo pačiu metu patvirtinti ginčijamus sprendimus ir patenkinti reikalavimus, kuriais siekiama, kad Pirmosios instancijos teismas pripažintų nagrinėjamus prekių ženklus negaliojančiais dėl kitų nei nurodyti ginčijamuose sprendimuose atmetimo pagrindų.
17 Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas primena, kad pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 2 dalį įstojusios į bylą šalys turi tas pačias procesines teises kaip ir pagrindinės šalys. Jos gali palaikyti pagrindinės šalies reikalavimus bei pareikšti reikalavimus ir nurodyti pagrindus nepriklausomai nuo tų, kuriuos yra pateikusios pagrindinės šalys. Pagal to paties straipsnio 3 dalį savo atsakyme į ieškinį įstojusi į bylą šalis gali prašyti panaikinti arba pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimą tais klausimais, kurie nėra išdėstyti ieškinyje, ir pateikti teisinius pagrindus, kurių nėra ieškinyje.
18 Todėl įstojusi į bylą šalis turi teisę pareikšti reikalavimus ir nurodyti kitokius pagrindus nei yra pateikusios pagrindinės šalys. Įstojusi į bylą šalis atsakymą į ieškinį užbaigė tokia formuluote: „Taigi Pirmosios instancijos teismo prašoma patvirtinti (ginčijamų sprendimų) dalį, kurioje jie panaikino Pirmojo panaikinimo skyriaus sprendimus; pripažinti (nagrinėjamus) prekių ženklus negaliojančiais ir priteisti iš (ieškovės) atlyginti panaikinimo ir apeliacinėse procedūrose (įstojusios į bylą šalies) patirtas išlaidas.“ Ieškovės manymu, iš įstojusios į bylą šalies reikalavimų aiškiai nematyti, kad ji siekė, jog Pirmosios instancijos teismas iš dalies ar visiškai pakeistų ginčijamus sprendimus, taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies a ir d punktų, e punkto iii papunkčio bei, subsidiariai, to paties reglamento 51 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas.
19 Atsakymo į ieškinį 62 punkte įstojusios į bylą šalies išdėstytus reikalavimus reikia vertinti kartu su 8 ir 9 punktais. Pagal 8 punktą „Pirmosios instancijos teismo prašoma patvirtinti (ginčijamų sprendimų) dalį, kurioje buvo nuspręsta, kad, remiantis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, žymenys neturi jokio skiriamojo požymio, žyminčio žaidimams skirtas kortas visoje Bendrijoje; nuspręsti, kad, remiantis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies a, d punktais ir e punkto iii papunkčiu arba, subsidiariai, Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies b punktu, prekių ženklai yra negaliojantys“. Pagal 9 punktą „vis dėlto Pirmosios instancijos teismo prašoma pakeisti (ginčijamų sprendimų) dalį, kurioje buvo nuspręsta, kad žymenys yra skiriamieji Ispanijoje ir galbūt Italijoje“.
20 Iš 19 punkte nurodytų įstojusios į bylą šalies paaiškinimų raštu aiškiai matyti, kad ji tik ginčija tam tikrus Apeliacinės tarybos nurodytus pagrindus ir siūlo Pirmosios instancijos teismui atsižvelgti į papildomus pagrindus, jos manymu, pateisinančius nagrinėjamų prekių ženklų pripažinimą negaliojančiais. Vis dėlto įstojusi į bylą šalis neginčija ginčijamų sprendimų, kuriais šie prekių ženklai pripažįstami negaliojančiais, taikymo srities. Todėl įstojusi į bylą šalis negali būti laikoma prašančia pakeisti ginčijamus sprendimus Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio prasme.
21 Be to, įstojusi į bylą šalis prašo iš esmės Pirmosios instancijos teismo nurodyti VRDT pripažinti nagrinėjamus prekių ženklus negaliojančiais.
22 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalimi, VRDT turi imtis visų priemonių, kad būtų įvykdytas Bendrijos teismo sprendimas. Todėl Pirmosios instancijos teismas neturi įpareigoti VRDT to daryti. Iš tikrųjų šioji turi padaryti išvadas iš Pirmosios instancijos teismo sprendimų rezoliucinių dalių bei motyvų (2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT (Giroform), T‑331/99, Rink. p. II‑433, 33 punktas; 2002 m. vasario 27 d. Sprendimo Eurocool Logistik prieš VRDT (EUROCOOL), T‑34/00, Rink. p. II‑683, 12 punktas ir 2003 m. liepos 3 d. Sprendimo Alejandro prieš VRDT – Anheuser-Busch (BUDMEN), T‑129/01, Rink. p. II‑2251, 22 punktas). Taigi įstojusios į bylą šalies reikalavimai, kuriais siekiama, kad Pirmosios instancijos teismas nurodytų VRDT pripažinti nagrinėjamus prekių ženklus negaliojančiais, yra nepriimtini.
23 Galiausiai įstojusi į bylą šalis prašo, kad iš ieškovės būtų priteistos pripažinimo negaliojančiu ir apeliacinėse procedūrose patirtos išlaidos.
24 Reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 136 straipsnio 2 dalies formuluotę „šalių patirtos būtinos išlaidos, susijusios su procedūra Apeliacinėje taryboje, taip pat išlaidos, susijusios su pareiškimų ir kitų dokumentų vertimu į proceso kalbą, kaip nurodyta 131 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, laikomos atlygintinomis.“ Iš to matyti, kad pripažinimo negaliojančiu procedūroje patirtos išlaidos negali būti laikomos atlygintinomis. Taigi įstojusios į bylą šalies reikalavimų priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas dalis, susijusi su pripažinimo negaliojančiu procedūroje patirtomis išlaidomis, turi būti atmesta kaip nepriimtina.
Dėl esmės
25 Grįsdama savo ieškinius dėl panaikinimo, ieškovė pateikia du pagrindus, susijusius atitinkamai su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu.
26 Reikia pradėti antrojo pagrindo nagrinėjimu.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu
Šalių argumentai
27 Ieškovė teigia, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas draudimas susijęs su nuorodomis, kurios paprastai naudojamos pagrindinėms prekių ar paslaugų savybėms apibūdinti, ir nuorodomis, kurios pagrįstai gali atlikti šią informavimo funkciją. Taigi šio draudimo tikslas – tik išvengti žymenų ir nuorodų, kurie dėl panašumo į priemones, įprastai naudojamas žymėti prekėms, paslaugoms ar jų savybėms, negali atlikti jas parduodančių įmonių atskyrimo funkcijos, įregistravimo prekių ženklais.
28 Šiuo atveju Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad nagrinėjami prekių ženklai sudaryti tik iš žymenų, apibūdinančių prekių, kurias jie žymi, savybes. Ieškovė mano, kad Apeliacinė taryba nagrinėjo tik kortų žaidimo kardo ir kuokos denominacijas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų atžvilgiu.
29 Taip darydama Apeliacinė taryba nepateikė atskirų ir nepriklausomų argumentų dėl to, kad nagrinėjami prekių ženklai tariamai pažeidžia Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
30 Be to, Apeliacinė taryba per daug išplėtė šioje nuostatoje numatyto draudimo taikymo sritį. Žymenys, vaizduojantys kuokų raitelį ir kardų karalių, nėra sudaryti tiktai iš apibūdinančių elementų.
31 Dėl kuokų raitelio – prekių ženklą sudaro pirmasis tariamai apibūdinantis elementas, t. y. raitelio laikoma kuoka, ir antrasis elementas, niekaip neatitinkantis šio apibrėžimo, – raitelio piešinys, nes jis yra svarbesnis ir suteikia prekių ženklui neįprastą ir skiriamąjį pobūdį, viršijantį kiekvieno elemento, vertinamo atskirai, tariamai apibūdinantį pobūdį. Ta pati išvada taikoma ir kardų karaliaus piešiniui, nes tariamai apibūdinantis elementas yra karaliaus laikomas kardas.
32 Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamų prekių ženklų piešiniai nėra žymenys, naudojami atskirti konkrečios rūšies prekėms, kokios yra kardų ar kuokų denominacijų ispaniškam žaidimui skirtos kortos, bet kad tai yra neįprasti ir ypatingi piešiniai, be kita ko, naudojami žymėti kardui arba šio žaidimo kortai. Ieškovė pabrėžia, kad ispaniško kortų žaidimo, sudaryto iš 40 ar 48 kortų, dešimt arba dvylika kardų ar kuokų denominacijų kortų galima pavaizduoti šimtais skirtingų būdų. Kardo piešinys, sudarantis nagrinėjamą prekių ženklą, neatitinka jokios ispaniškam žaidimui skirtos kortos, nes tai – išgalvotas piešinys. Vidaus rinkos derinimo tarnybai pateikti dokumentai įrodo, kad nėra jokios taisyklės ar kokio nors apribojimo dėl ispaniško kortų žaidimo simbolius apibūdinančios formos, spalvos ar detalių.
33 Ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos teiginį, pagal kurį tikslinė visuomenė, gyvenanti už Ispanijos ar Italijos teritorijų ribų, suvoks prekių ženklus kaip vieną iš ispaniško kortų žaidimo denominacijų. Iš tikrųjų mažai tikėtina, kad visuomenė, gyvenanti už minėtų teritorijų ribų, žinos, kad ispaniškas kortų žaidimas sudarytas iš keturių denominacijų, įskaitant kardų ir kuokų, ir atpažins skirtingas jį sudarančias kortas. Bet kuriuo atveju mažai tikėtina, kad vartotojas atpažins kuokų raitelio kuoką arba kardų karaliaus kardą ir nustatys tiesioginį ir glaudų ryšį tarp nagrinėjamo žymens ir ispaniško kortų žaidimo skirtingų denominacijų.
34 Ieškovės manymu, kai galimas žaidimui skirtų kortų naudotojas susidurs su nagrinėjamais grafiškais vaizdavimais, nesuvoks šių žymenų kaip užuominos į vieną iš ispaniško kortų žaidimo denominacijų (dėl piešinio, vaizduojančio mažą kardą) arba į vieną iš ispaniškam žaidimui skirtų kortų (dėl simbolių, vaizduojančių kuokų raitelį ir kardų karalių), bet suvoks juos kaip žymenis, susijusius su atitinkamu žaidimui skirtų kortų gamintoju.
35 VRDT teigia, kad Apeliacinė taryba teisingai taikė Reglamentą Nr. 40/94, nes visiškai nemanė, kad du minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies atitinkamai b ir c punktuose numatyti absoliutūs atsisakymo pagrindai priklauso vienas nuo kito, ir neneigė, kad kiekvienas iš šių pagrindų turi atskirą taikymo sritį. Tai nesudaro kliūčių Apeliacinei tarybai, remiantis tokia pačia argumentacija, padaryti išvadą, kad nagrinėjamiems žymenims taikomi šie du absoliutūs atsisakymo pagrindai.
36 Todėl Apeliacinė taryba teisingai įvertino, kad paprastas kardas bei paprastos kortos, vaizduojančios kuokų raitelį ir kardų karalių, tiesiogiai nurodo prekes, kurias šie žymenys turi atskirti, ir teisingai nusprendė, kad žymenys yra apibūdinantys, nes paprastas vartotojas juos suprastų kaip turinčius ispaniškų žaidimui skirtų kortų bruožų.
37 Įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad nagrinėjami prekių ženklai sudaryti tik iš žymenų, apibūdinančių nagrinėjamų prekių savybes, t. y. kardo denominacijos ir vieneto vertės ispaniškam žaidimui skirtos kortos; kuokos denominacijos ir raitelio simbolio ispaniškam žaidimui skirtos kortos; kardo denominacijos ir karaliaus simbolio ispaniškam žaidimui skirtos kortos. Šie žymenys bet kuriuo atveju negali būti suvokiami kaip žymintys kitą žaidimui skirtą kortą. Todėl tikslinė visuomenė tiesiogiai būtų informuota apie prekės rūšį (žaidimui skirta korta), šios prekės paskirtį (visų žaidimui skirtų kortų elementas) ir apie šios prekės kokybę, kiekį ir vertę.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
38 Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami „prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų savybėms“. Be to, to paties reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „1 dalies nuostatos taikomos net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Bendrijos“.
39 Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas neleidžia vienai įmonei įgyti išimtinės teisės į jame numatytus žymenis ir nuorodas, juos registruojant kaip prekių ženklą. Ši nuostata grindžiama bendruoju interesu, kad tokius žymenis ar nuorodas galėtų naudoti visi (pagal analogiją žr. 1999 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo WindsurfingChiemsee, C‑108/97 ir C‑109/97, Rink. p. I‑2779, 25 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. Sprendimo Linde ir kt., C‑53/01 iki C‑55/01, Rink. p. I‑3161, 73 punktą ; 2003 m. gegužės 6 d. Sprendimo Libertel, C‑104/01, Rink. p. I‑3793, 52 punktą; 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Campina Melkunie, C‑265/00, Rink. p. I‑0000, 35 punktą ir sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, Rink. p. I‑0000, 95 punktą).
40 Taigi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas taikomas tik tiems žymenims ir nuorodoms, kuriuos vartotojo požiūriu galima įprastai naudoti nurodant prekes ar paslaugas, dėl kurių pateiktas prašymas įregistruoti prekių ženklą, tiesiogiai arba minint vieną iš esminių jų savybių (2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT, C‑383/99 P, Rink. p. I‑6251, 39 punktas).
41 Prekių ženklo apibūdinantis požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes ar paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti žymenį ir, antra, į tikslinės visuomenės, sudarytos iš šių prekių ar paslaugų vartotojų, suvokimą (2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (CARCARD), T‑356/00, Rink. p. II‑1963, 25 punktas).
42 Šiuo atveju pirmiausia reikia pažymėti, jog nagrinėjamais prekių ženklais pažymėtos prekės – žaidimui skirtos kortos. Akivaizdu, kad tai būtent ispaniškomis vadinamos žaidimui skirtos kortos, naudojamos visoje Ispanijoje, nors ieškovė taip pat teigia, kad nagrinėjamus prekių ženklus naudoja kitų rūšių žaidimui skirtoms kortoms.
43 Iš bylos medžiagos matyti, kad ispaniškas kortų žaidimas (la baraja española) yra sudarytas iš 40 arba 48 kortų nuo tūzo iki septynakės arba devynakės, toliau einančio valeto (sota), raitelio (caballo) ir karaliaus (rey). Keturios denominacijos yra auksinės monetos (oros), taurės (copas), kuokos (bastos) ir kardai (espadas).
44 Taigi neginčijama, kad du iš trijų nagrinėjamų prekių ženklų vaizduoja dvi ispaniškas kortas: kuokų raitelį (byla T‑161/02) ir kardų karalių (byla T‑162/02). Pats kardo vaizdavimas (byla T‑160/02) neatitinka vienos iš šių kortų vaizdavimo, bet yra simbolio formos elementas, naudojamas vaizduoti denominacijai, skirtai kardų denominacijos kortoms. Priešingai įstojusios į bylą šalies tvirtinimams, tai nėra vieneto arba „tūzo“ vertės durklo denominacijos korta. Iš bylos medžiagos matyti, kad korta, vaizduojanti durklo denominacijos tūzą, skiriasi nuo 2 punkte pateikto simbolio.
45 Dėl tikslinės visuomenės reikia pabrėžti, kad tai yra visi galimi žaidimui skirtų kortų vartotojai, ypač ispanai. Nagrinėjamos prekės skirtos bendram vartojimui, o ne tik kortų žaidimo profesionalams ar mėgėjams, nes kiekvienas asmuo vienu ar kitu metu gali reguliariai ar retkarčiais įsigyti šių prekių. Todėl tikslinė visuomenė yra paprastas, pakankamai nuovokus ir informuotas vartotojas, ypač Ispanijoje.
46 Taigi pirmiausia Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo tikslais reikia išnagrinėti, ar tikslinės visuomenės požiūriu egzistuoja pakankamai tiesioginis ir konkretus ryšys tarp vaizdinių prekių ženklų, vaizduojančių kuokų raitelį ir kardų karalių, ir prekių kategorijų, kurioms šie prekių ženklai buvo įregistruoti (šiuo klausimu žr. 2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (TELE AID), T‑355/00, Rink. p. II‑1939, 28 punktą).
47 Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad kuokų raitelio ir kardų karaliaus piešiniai tikslinei visuomenei tiesiogiai primena žaidimui skirtas kortas, net jei šios visuomenės dalis nebūtinai pažįsta ispaniškas žaidimui skirtas kortas. Iš tiesų visi žaidę su bet kokios rūšies kortomis šiuos piešinius atskiria kaip žaidimui skirtos kortos vaizdavimą, nes karalius ir raitelis yra dažnai žaidimui skirtose kortose naudojami simboliai. Šios išvados nepaneigia tai, kad visuomenės dalis, kuri nepažįsta ispaniškų žaidimui skirtų kortų, nebūtinai gali nustatyti tiesioginį ryšį tarp šių piešinių ir kiekvienos iš šių dviejų kortų tam tikros denominacijos ir vertės.
48 Bet kuriuo atveju Ispanijos visuomenės sąmonėje nagrinėjami piešiniai tiesiogiai žymi dviejų ispaniškų žaidimui skirtų kortų konkrečią denominaciją ir vertę. Galimas žaidimui skirtų kortų vartotojas Ispanijoje kiekvieną nagrinėjamą žymenį suvoks kaip nuorodą į tam tikrą kortą.
49 Šiuo atžvilgiu reikia pripažinti, kad nors tam tikros denominacijos kortas galima pavaizduoti daugybe skirtingų būdų, kaip teigia ieškovė, kiekviena įmonė, gaminanti ir parduodanti ispaniškas žaidimui skirtas kortas, būtinai naudoja raitelio ir kuokos simbolius kortai, atitinkančiai kuokų denominacijos vienuolikos vienetų vertę, išskirti arba karaliaus ir kardo simbolius išskirti kortai, atitinkančiai kardų denominacijos dvylikos vienetų vertę. Todėl ieškovės argumentas, kad nėra jokios taisyklės ar kokio nors apribojimo dėl ispaniško kortų žaidimo simbolius apibūdinančių formos, spalvos ar detalių nėra priimtinas.
50 Be to, reikia priminti, kad nors Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas numato, jog tam, kad būtų taikomas jame nurodytas atsisakymo registruoti pagrindas, prekių ženklas turi būti sudarytas „tiktai“ iš žymenų ar nuorodų, kurie gali būti naudojami atitinkamų prekių ar paslaugų savybėms žymėti, tačiau jis nereikalauja, kad šie žymenys ar nuorodos būtų išimtinis minėtų savybių žymėjimo būdas (pagal analogiją žr. minėto sprendimo Campina Melkunie 42 punktą ir minėto sprendimo Koninklijke KPN Nederland 57 punktą). Todėl galimybė šiek tiek kitaip nupiešti raitelį, karalių, durklą ir kuoką visiškai nepašalina aplinkybės, kad nagrinėjami prekių ženklai apibūdina žaidimui skirtų kortų savybes.
51 Todėl ypač Ispanijos visuomenėje egzistuoja tiesioginis ir konkretus ryšys tarp nagrinėjamų prekių ženklų ir žaidimui skirtų kortų.
52 Antra, reikia nagrinėti, ar tikslinės visuomenės požiūriu egzistuoja pakankamai tiesioginis ir konkretus ryšys tarp vaizdinio prekių ženklo, susijusio su kardo vaizdavimu, ir prekių, kurioms buvo įregistruotas šis prekių ženklas, kategorijų.
53 Reikia pabrėžti, kad galimas žaidimui skirtų kortų naudotojas, bent jau Ispanijoje, suvoks nagrinėjamą žymenį kaip užuominą į vieną iš ispaniško kortų žaidimo denominacijų. Todėl bent jau Ispanijos visuomenėje egzistuoja tiesioginis ir konkretus ryšys tarp nagrinėjamo prekių ženklo ir nagrinėjamų prekių, t. y. žaidimui skirtų kortų.
54 Be to, kiekviena ispaniškas žaidimui skirtas kortas gaminanti ir parduodanti įmonė kardų denominacijos kortoms išskirti būtinai naudoja kardo simbolį.
55 Kadangi atsisakymo registruoti prašomą įregistruoti prekių ženklą pateisinimui pakanka, kad absoliutus atsisakymo pagrindas egzistuotų Bendrijos dalyje, užtenka, jog vaizdinis prekių ženklas, vaizduojantis kardą, būtų apibūdinantis Ispanijoje.
56 Trečia, priešingai nei teigia ieškovė, įregistravus nagrinėjamus žymenis galėtų būti užkirstas kelias užkirstas kelias įregistruoti ar naudoti kitus kardų denominacijos arba žaidimui skirtų kortų piešinius, vaizduojančius ispaniškų žaidimui skirtų kortų kuokų raitelį ir kardų karalių.
57 Tokiomis aplinkybėmis reikia nurodyti, kad nagrinėjami prekių ženklai apibūdina nurodytų prekių savybes.
58 Dėl ieškovės argumento, kad Apeliacinė taryba nepateikė atskirų ir nepriklausomų argumentų dėl tariamo Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimo, reikia pripažinti, kad kiekvienas iš Reglamento Nr.40/94 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų atsisakymo registruoti pagrindų nepriklauso nuo kitų ir reikalauja atskiro nagrinėjimo. Be to, šiuos atsisakymo pagrindus reikia aiškinti atsižvelgiant į kiekvieno jų siekiamą bendrąjį interesą. Nagrinėjant kiekvieną iš atmetimo pagrindų, bendrasis interesas, į kurį atsižvelgiama, gali ir net privalo atspindėti skirtingus argumentus, atsižvelgiant į konkretų atmetimo pagrindą (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Henkel prieš VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, Rink. p. I‑0000, 45 ir 46 punktai ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo SAT.1 prieš VRDT, C‑329/02 P, Rink. p. I‑0000, 25 punktas).
59 Tačiau Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b–d punktuose nurodytų pagrindų taikymo sritys aiškiai sutampa. Konkrečiai kalbant prekių ženklas, apibūdinantis prekių ar paslaugų savybes minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, dėl šios priežasties tikrai neturi jokio skiriamojo požymio tų pačių prekių ar paslaugų atžvilgiu tos pačios nuostatos b punkto prasme. Vis dėlto prekių ženklas gali neturėti skiriamojo požymio prekių ar paslaugų atžvilgiu dėl kitų nei jo galimas apibūdinantis požymis priežasčių (taip pat žr. minėto sprendimo Campina Melkunie 18 ir 19 punktus ir minėto sprendimo Koninklijke KPN Nederland 85 ir 86 punktus).
60 Šiuo atveju tai, kad Apeliacinė taryba padarė išvadą, jog nagrinėjami žymenys neturi jokio skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme ir yra apibūdinantys to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, nes šias žaidimui skirtas kortas paprastas vartotojas pažins kaip vaizduojančias ispaniškų žaidimui skirtų kortų savybes, nėra Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Priešingai per posėdį ieškovės pateiktiems teiginiams, argumentai, kuriais pagrįsti ginčijami sprendimai, neprieštarauja nurodytu sprendimu SAT.1 prieš VRDT nustatytiems principams, nes Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sąlyga yra įvykdyta.
61 Todėl ieškovės antrasis pagrindas turi būti atmestas.
62 Tokiomis aplinkybėmis ir kadangi pakanka taikyti tik vieną iš nurodytų absoliučių atmetimo pagrindų, kad ženklas nebūtų registruojamas kaip Bendrijos prekių ženklas (2002 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo DKV prieš VRDT, C‑104/00 P, Rink. p. I‑7561, 29 punktas; minėto sprendimo Giroform 30 punktas ir 2003 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Quick prieš VRDT (Quick), T‑348/02, Rink. p. I‑0000, 37 punktas), ieškovės pirmasis pagrindas neturi būti nagrinėjamas.
63 Taigi iš pirmiau išdėstytų argumentų matyti, kad ieškinys turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64 Pagal Pirmosios instancijos teismo Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT ir įstojusios į bylą šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus pastarosios išlaidas, patirtas Panaikinimo skyriuje, pagal jų pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinius.
2. Atmesti įstojusios į bylą šalies reikalavimų priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas dalį, susijusią su Panaikinimo skyriuje patirtomis išlaidomis, kaip nepriimtiną.
3. Priteisti iš ieškovės Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kitą įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidų dalį.
4. Atmesti kitus įstojusios į bylą šalies reikalavimus.
Paskelbta 2005 m. gegužės 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.