Byla T‑384/10
Ispanijos Karalystė
prieš
Europos Komisiją
„Sanglaudos fondas – Reglamentas (EB) Nr. 1164/94 – Hidrografinio Guadianos upės (Andevalo regionas) baseino gyventojų aprūpinimo vandeniu, Gvadalkivyro upės baseino valymo ir vandens gryninimo bei Granados ir Malagos provincijų supramunicipalinių sistemų aprūpinimo vandeniu projektai – Dalies finansinės paramos atšaukimas – Darbų ir paslaugų viešieji pirkimai – Darbų sąvoka – Sutarčių skaidymas – Finansinių koregavimų nustatymas – Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalis – Proporcingumas“
Santrauka – 2013 m. gegužės 29 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 93/37 – Darbai – Sąvoka – Kriterijai – Darbų rezultato ekonominė ar techninė funkcija – Vamzdynų tinklo, prijungto prie to paties centrinio rezervuaro ir sudarančio dalis, skirtas tiekti geriamąjį vandenį toje pačioje gyvenamojoje zonoje iš vieno tiekimo šaltinio, statyba – Pripažinimas vienu darbu
(Tarybos direktyvos 93/37 1 straipsnio c punktas ir 6 straipsnio 4 dalis)
2. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Direktyva 93/37 – Darbai – Dirbtinis vieno darbo suskaidymas – Konstatavimas, nereikalaujantis įrodyti ketinimą apeiti Sąjungos teisės aktus
(Tarybos direktyvos 93/37 6 straipsnio 4 dalis)
3. Teisės aktų derinimas – Viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka – Viešieji pirkimai, kuriems netaikomos direktyvos dėl viešųjų darbų, tačiau turintys tam tikrą tarpvalstybinį aspektą – Pareiga laikytis pagrindinių Sutarties taisyklių
(SESV 49, 56 ir 114 straipsniai)
4. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda – Struktūrinė parama – Sąjungos finansavimas – Finansinės pagalbos nutraukimas arba sumažinimas dėl pažeidimų – Proporcingumo principo paisymas
(ESS 5 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1164/94 8 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamento Nr. 1386/2002 17 straipsnio 1 dalis)
5. Institucijų aktai – Bendro pobūdžio administracinio elgesio taisyklės – Aktas, kuriuo siekiama sukelti išorinį poveikį – Aktą priėmusios institucijos diskrecijos savarankiškas apribojimas – Pareiga laikytis vienodo požiūrio, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų bei aukštesnės galios Sąjungos teisės normų
1. Viešojo darbų pirkimo srityje darbo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/37 dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio c punktą, egzistavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į aptariamuose viešuosiuose pirkimuose numatytų darbų rezultato ekonominę ir techninę funkciją. Beje tam, kad atskirų darbų rezultatas galėtų būti laikomas darbu, kaip tai suprantama pagal šia nuostatą, pakanka, kad tie darbai atliktų tą pačią ekonominę arba techninę funkciją. Taigi ekonominio tapatumo ir techninio tapatumo nustatymas yra alternatyvus, o ne kumuliacinis. Viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas vienu metu, skelbimų apie sudaromas sutartis panašumas, geografinės apimties, kurioje vykdomi tie viešieji pirkimai, vienodumas ir viena perkančioji organizacija yra papildomi rodikliai, sudarantys galimybę teigti, kad šie atskiri viešieji darbų pirkimai iš tikrųjų susiję su tuo pačiu darbu.
Todėl projektas, kuriame numatyta statyti vieną vamzdynų tinklą, prijungtą prie to paties centrinio rezervuaro taip, kad atskiros projekto dalys, vertinant jas kaip visumą, būtų skirtos atlikti tą pačią ekonominę ir techninę funkciją, t. y. tiekti geriamąjį vandenį toje pačioje gyvenamojoje zonoje iš vieno tiekimo šaltinio, yra toks vienas darbas. Taip pat dėl darbų, susijusių su viešosios gėrybės pristatymu į konkrečią geografinę zoną, reikia pasakyti, kad aplinkybė, jog šis vamzdynų tinklas skirtas aprūpinti vandeniu kelias savivaldybes, netrukdo daryti išvados, kad apskritai tas tinklas atlieka tą pačią ekonominę ir techninę funkciją. Galiausiai nors tokie aspektai, kaip antai akivaizdžiai nedidelis laiko tarpas tarp dviejų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo, kad šios dvi sutartys susijusios su tuo pačiu regionu ir kad jas abi sudarė ta pati perkančioji organizacija, nėra lemiami konstatuojant, jog tai vienas darbas, tačiau jie laikomi papildomais požymiais, leidžiančiais pripažinti, kad šiuo atveju buvo atliekamas vienas darbas.
(žr. 67–69, 74, 76, 77, 80, 81 punktus)
2. Konstatavimas, kad viešojo pirkimo sutartis buvo suskaidyta pažeidžiant Direktyvos 93/37 dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 6 straipsnio 4 dalį, neįrodo subjektyvaus ketinimo išvengti tuose teisės aktuose išdėstytų nuostatų taikymo. Kadangi toks faktas buvo konstatuotas, tai, ar įsipareigojimų neįvykdymą galėjo lemti valstybės narės, kuriai jis priskirtinas, valia, jos nerūpestingumas arba techniniai sunkumai, su kuriais ji susidūrė, neturi reikšmės.
(žr. 95 punktą)
3. Nors iš tikrųjų taisyklės, numatytos direktyvose dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, netaikomos sutartims, kurių vertė nesiekia jose nustatytos ribos, tai nereiškia, kad šios sutartys nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį. Iš tiesų, sudarydamos sutartis, kurioms, atsižvelgiant į jų vertę, netaikomos Sąjungos teisės aktuose dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo numatytos procedūros, perkančiosios organizacijos vis dėlto privalo laikytis pagrindinių Sutarties taisyklių ir bendrųjų principų, ypač nediskriminavimo dėl nacionalinės priklausomybės principo.
Tačiau tam, kad Sutarčių bendrieji principai būtų taikomi viešojo pirkimo sutarčių, kurių vertė mažesnė už direktyvų taikymui nustatytą ribą, sudarymo procedūroms, aptariamos sutartys turi turėti aiškų tarpvalstybinį interesą. Apie tokio intereso egzistavimą gali byloti objektyvūs kriterijai, kaip antai tam tikro dydžio atitinkamos sutarties vertė, kartu atsižvelgiant į darbų atlikimo vietą, ypač į tai, kad ši vieta yra arti pasienio zonos ir kad tai gali patraukti kitoje valstybėje narėje įsisteigusių ūkio subjektų dėmesį. Be to, taip pat galima atmesti tokio intereso egzistavimą tuo atveju, kai, pavyzdžiui, aptariamos sutarties ekonominė nauda yra labai maža.
Beje, dėl iš SESV, o būtent iš pagrindinių laisvių išplaukiančio nediskriminavimo principo reikia pažymėti, kad juo reikalaujama ne tik panaikinti bet kokią kitoje valstybėje narėje įsteigto darbų ar paslaugų teikėjo diskriminaciją dėl jo nacionalinės priklausomybės, bet ir pašalinti bet kokius apribojimus, net jei jie vienodai taikomi tiek nacionaliniams, tiek kitų valstybių narių paslaugų teikėjams, jeigu jais gali būti draudžiama ar kitaip varžoma kitoje valstybėje narėje, kurioje jis teisėtai teikia analogiškas paslaugas, įsiteigusio subjekto veikla. Darytina išvada, kad sutarčių sudarymui taikydamos patirties savo valstybėje narėje kriterijų, atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos pažeidžia nediskriminavimo principą.
(žr. 109–111, 114, 115, 119, 121 punktus)
4. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, įsipareigojimų, kurių laikymasis turi esminę reikšmę geram Sąjungos sistemos funkcionavimui, pažeidimas gali būti baudžiamas Sąjungos teisės aktais suteiktos teisės, kaip antai teisė į finansinę paramą, praradimu. Be to, remiantis finansuojamų projektų suderinamumo su Sutarčių nuostatomis, pagal jas priimtais teisės aktais ir Sąjungos politikos kryptimis principu, kuris nurodytas Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, 8 straipsnio 1 dalyje, tik pagal Sąjungos taisykles ir pagal remiantis jomis priimtus teisės aktus patirtos išlaidos finansuojamos iš Sąjungos biudžeto. Todėl Komisijai nustačius Sąjungos nuostatų pažeidimą valstybės narės atliekamuose mokėjimuose, ji turi atlikti pastarosios pateiktų sąskaitų patikrinimą ir nustatyti finansinius koregavimus, reikalingus atkurti situacijai, kurioje visos išlaidos, nurodytos prašyme bendrai finansuoti iš Sanglaudos fondo, atitinka Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktus, ir tai darydama atsižvelgti į proporcingumo principą. Konkrečiai kalbant apie finansinių koregavimų skaičiavimą reikia pažymėti, kad jei paaiškėja, jog, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, koregavimo, kurio esmė – visų aptariamų projektų išlaidų panaikinimas, taikymas būtų neproporcinga sankcija, palyginti su nustatytų pažeidimų sunkumu, ir jog neįmanoma ar negalima tiksliai apskaičiuoti neteisėtų išlaidų sumos, reikia taikyti koregavimus remiantis fiksuoto dydžio sumomis.
(žr. 134, 136, 137, 140, 141 punktus)
5. Priimdama administracinio elgesio taisykles, skirtas sukelti poveikį tretiesiems asmenims, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, atitinkama institucija apribojo savo diskreciją ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti paskirta sankcija už bendrųjų teisės principų, kaip antai, vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Todėl neatmestina, kad tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į jų turinį tokios visuotinai taikomos elgesio taisyklės gali sukelti teisinį poveikį, nuo kurio konkrečiu atveju administracija negalės nukrypti nenurodydama priežasčių, atitinkančių bendruosius teisės principus, su sąlyga, kad toks požiūris neprieštarauja kitoms aukštesnės galios Sąjungos teisės normoms.
(žr. 144 punktą)