Language of document : ECLI:EU:T:2015:819

BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. spalio 29 d.(*)

„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Europos Parlamento narių vežimas – Sprendimas pripažinti konkurso procedūrą nedavusia rezultato, ją užbaigti ir pradėti derybų procedūrą – Sutarties skyrimas kitam dalyviui – Vienodas požiūris – Pradinių sutarties sąlygų pakeitimas iš esmės“

Byloje T‑126/13

Direct Way, įsteigta Machelene (Belgija),

Directway Worldwide, įsteigta Machelene,

atstovaujamos advokato E. van Nuffel d’Heynsbroeck,

ieškovės,

prieš

Europos Parlamentą, atstovaujamą L. Darie ir P. Biström,

atsakovą,

dėl prašymo panaikinti tris Parlamento sprendimus dėl Parlamento narių vežimo Briuselyje paslaugų sutarties skyrimo,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai F. Dehousse ir A. M. Collins (pranešėjas),

posėdžio sekretorius L. Grzegorczyk, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. balandžio 23 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2012 m. gegužės 8 d. Europos Parlamentas paskelbė skelbimą apie pirkimą, susijusį su atviru konkursu INLO.AO‑2012‑008‑LUX‑UTP‑02 „Europos Parlamento narių vežimas Briuselyje“ (OL 2012/S 88‑143608).

2        Kaip matyti iš skelbimo apie pirkimą, sutarties apimtis buvo maždaug 3 050 automobilio valandų per savaitę maždaug 26 savaites per metus ir maždaug 675 automobilio valandos maždaug 7 savaites per metus. Bendra sutarties vertė (be PVM) buvo nuo 10 000 000 iki 12 000 000 eurų maksimaliam 4 metų laikotarpiui.

3        Skelbime apie pirkimą numatyta, kad sutartis bus skirta konkurso dalyviui, pateikusiam ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, vertinamą pagal tokius kriterijus: kainą (60 balų), siūlomo organizavimo sutarčiai valdyti tinkamumą (20 balų), siūlomas aplinkos apsaugos priemones (10 balų) ir žmogiškųjų išteklių valdymą ir vystymą (10 balų).

4        Buvo pateikti tik du pasiūlymai: ieškovių Direct Way ir Directway Worldwide pasiūlymas ir TMS Limousine pasiūlymas.

5        TMS Limousine pasiūlymui, iš viso surinkusiam 83,43 balo, skirta pirma vieta. Šiame pasiūlyme, be kita ko, nurodyta 38,90 euro už valandą kaina. Ieškovių pasiūlymui, iš viso surinkusiam 80,25 balo, skirta antra vieta. Konkrečiai kalbant, jame buvo nurodyta 34,34 euro už valandą kaina dėl iš viso maždaug 123 000 automobilio valandų per metus.

6        2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Parlamentas pranešė ieškovėms apie savo sprendimą užbaigti atvirą sutarties skyrimo procedūrą ir apie ketinimą pradėti derybų procedūrą, nes vykdant šią pirmąją procedūrą pateikti pasiūlymai yra „nepriimtini atsižvelgiant į sutarties skyrimo kriterijus, ypač į pasiūlytas kainas, kurios yra pernelyg didelės, palyginti su skelbime apie pirkimą nurodytą vertę“. Dėl sprendimo užbaigti pirmąją procedūrą 2012 m. spalio 2 d. buvo paskelbtas pranešimas (OL 2012/S 189‑310052).

7        2012 m. rugsėjo 20 d. Parlamentas pakvietė ieškoves ir TMS Limousine pateikti pasiūlymus konkursui INLO.AO‑2012‑018‑LUX‑UTP‑05 „Europos Parlamento narių transportavimas Briuselyje“ pagal derybų procedūrą be skelbimo apie pirkimą. Šio konkurso ypatybės buvo iš esmės tokios pačios kaip ankstesnio konkurso, ypač dėl numatytos sutarties vertės, apimties ir skyrimo kriterijų, t. y. kainos ir šio sprendimo 3 punkte minėtų trijų kokybinių kriterijų.

8        Per derybų procedūrą abu dalyviai iš esmės nepakeitė savo pradinių pasiūlymų. Vis dėlto TMS Limousine pasiūlė sumažintą kainą, lygią 36,15 euro už valandą, o ieškovės pasiūlė tokią pačią kainą kaip ir anksčiau – 34,34 euro už valandą.

9        Po to įvyko du Parlamento ir kiekvieno iš dalyvių susitikimai, po kurių ieškovės šiek tiek padidino siūlomą kainą iki 34,63 euro už valandą, o TMS Limousine sumažino siūlomą kainą iki 34,95 euro už valandą.

10      2012 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku ir 2013 m. sausio 3 d. registruotu laišku Parlamentas pranešė ieškovėms apie savo sprendimą atmesti jų pasiūlymą, kuris, jo vertinimu, nebuvo ekonomiškai naudingiausias (toliau – sprendimas atmesti pasiūlymą). Šiam pasiūlymui, surinkusiam 85,39 balo, buvo skirta antra vieta. Be to, ieškovėms buvo pranešta apie Parlamento sprendimą skirti sutartį TMS Limousine, gavusiai 87,99 balo (toliau – sprendimas skirti sutartį). Galiausiai, Parlamentas nurodė ieškovėms, kad jos gali prašyti papildomos informacijos dėl jų pasiūlymo atmetimo priežasčių, atrinkto pasiūlymo ypatybių ir santykinių pranašumų ir laimėtojos pavadinimo. Ieškovės paprašė tokios papildomos informacijos 2012 m. gruodžio 26 d. elektroniniu laišku.

11      2013 m. sausio 8 d. Parlamentas paskelbė skelbimą apie sutarties skyrimą (OL 2013/S 5‑4640).

12      2013 m. sausio 10 d. Parlamentas elektroniniu paštu ir registruotu laišku išsiuntė ieškovėms atsakymą į jų 2012 m. gruodžio 26 d. elektroninį laišką ir pateikė informaciją apie kiekvieno iš pasiūlymų vertinimą pagal kiekvieną kriterijų, taip pat nurodė galutinę laimėtojos pasiūlytą kainą (t. y. 34,95 euro už valandą).

 Procesas ir šalių reikalavimai

13      2013 m. kovo 1 d. ieškovės Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šį ieškinį, kuriuo iš esmės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti 2012 m. rugsėjo 3 d. Parlamento sprendimą užbaigti atvirą sutarties sudarymo procedūrą;

–        panaikinti 2012 m. rugsėjo 20 d. Parlamento sprendimą pradėti sutarties sudarymo procedūrą derybų be skelbimo apie pirkimą būdu;

–        panaikinti sprendimą skirti sutartį;

–        pripažinti su laimėtoja sudarytą sutartį negaliojančia;

–        priteisti joms žalos atlyginimą;

–        priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

14      Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį dėl 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo užbaigti atvirą konkursą ir 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo pradėti derybų procedūrą panaikinimo kaip nepriimtiną;

–        atmesti ieškinį dėl sprendimo skirti sutartį kaip nepagrįstą;

–        atmesti prašymą pripažinti sutartį negaliojančia;

–        atmesti prašymą atlyginti žalą;

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

15      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones paprašė šalių nurodyti 2013 m. sausio 10 d. Parlamento pranešimo gavimo datą.

16      Atsakydamos į šį prašymą ieškovės nurodė, kad šis pranešimas buvo gautas 2013 m. sausio 10 d. elektroniniu laišku, tačiau jos negalėjo pateikti informacijos, kada jį gavo registruotu laišku.

17      2015 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus. Per šį posėdį, atsakydamos į rašytinį Bendrojo Teismo klausimą, ieškovės patvirtino, kad formaliai neprašo panaikinti Parlamento sprendimo atmesti jų pasiūlymą, apie kurį pranešta 2012 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku ir 2013 m. sausio 3 d. registruotu laišku.

 Dėl teisės

 Dėl priimtinumo

18      Parlamentas pateikia ieškinio, pareikšto dėl sprendimų užbaigti atvirą konkursą ir pradėti derybų procedūrą, nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, nes buvo pasibaigęs ieškinio pareiškimo terminas. Dėl ieškinio, pareikšto dėl sprendimo skirti sutartį, priimtinumo Parlamentas nurodo tik tai, kad šiuo klausimu pasitiki Bendrojo Teismo sprendimu.

19      Ieškovės ginčija šį nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Iš esmės jos teigia, kad sprendimas skirti viešojo pirkimo sutartį yra kompleksinė operacija, per kurią perkančiajai organizacijai gali tekti priimti tarpinių sprendimų, kad sutartis galėtų būti skirta. Vykstant šiam procesui sprendimo neteisėtumas gali būti matomas ne iš karto, o paaiškėti tik priėmus vėlesnius sprendimus. Ieškovių nuomone, tik sprendimu skirti sutartį, konkrečiai 2013 m. sausio 10 d. pranešimu apie jų pasiūlymo atmetimo priežastis, atskleistas ankstesnių sprendimų neteisėtumas. Iš šio pranešimo matyti, kad laimėtojos pasiūlyta kaina buvo didesnė už kainą, kurią iš pradžių pasiūlė ieškovės vykstant procedūrai, kuri buvo nutraukta. Ieškovės, pasiūliusios didesnę kainą už skelbime apie pirkimą nurodytą numatomą vertę, mano, kad anksčiau neturėjo jokio pagrindo suabejoti šiuo motyvu.

20      Kalbant apie sprendimą užbaigti atvirą konkursą, reikia pažymėti, kad net jeigu jis nėra skirtas ieškovėms, neginčijama, kad Parlamentas joms pranešė apie šį sprendimą 2012 m. rugsėjo 3 d. registruotu laišku. Be to, 2012 m. spalio 2 d. Oficialiajame leidinyje Parlamentas paskelbė skelbimą apie atviro konkurso nutraukimą.

21      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės dalyvavo atvirame konkurse, sprendimas užbaigti tą konkursą galėjo turėti įtakos jų teisinei padėčiai, taigi dėl jo panaikinimo buvo galima pareikšti ieškinį. Tačiau reikia konstatuoti, kad ieškovės neginčijo 2012 m. rugsėjo 3 d. rašte pateikto sprendimo užbaigti atvirą konkursą, kol 2013 m. kovo 1 d. nebuvo pareikštas šis ieškinys.

22      Pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškinys dėl panaikinimo pateikiamas per du mėnesius nuo to akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo. Ieškinys dėl 2012 m. rugsėjo 3 d. rašte pateikto sprendimo panaikinimo buvo pareikštas aiškiai praleidus terminą, todėl jis akivaizdžiai nepriimtinas.

23      Nė vienas ieškovių argumentas neleidžia paneigti šios išvados. Konkrečiai kalbant, sužinojusios apie minėtą sprendimą jos turėjo per protingą laikotarpį paprašyti Parlamento pateikti visą jo tekstą arba, to nepadarius, – visą reikalingą informaciją, kad konkrečiai susipažintų su jo turiniu ir motyvais ir galėtų veiksmingai pasinaudoti teise pareikšti ieškinį (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EIB, T‑461/08, Rink., EU:T:2011:494, 107 punktą).

24      Ieškovės nepateikė tokio prašymo Parlamentui. Todėl šis ieškinys dėl panaikinimo pareikštas praleidus terminą, kiek jis nukreiptas prieš sprendimą užbaigti atvirą konkursą.

25      Dėl sprendimo pradėti derybų procedūrą, apie kurį ieškovėms pranešta 2012 m. rugsėjo 20 d. registruotu laišku, reikia ex officio išnagrinėti, ar dėl jo gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, net jeigu Parlamentas šiuo pagrindu neginčija ieškinio, nes iš tiesų tai yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas nepriimtinumo pagrindas.

26      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką aktai ir sprendimai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, yra tik tos priemonės, kurios sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti ieškovų interesus, iš esmės pakeisdamos jų teisinę padėtį (žr. 2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Sogelma / AER, T‑411/06, Rink., EU:T:2008:419, 85 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

27      Paprastai sprendimas surengti konkursą nėra nepalankus, nes jis tik suteikia suinteresuotiesiems asmenims galimybę dalyvauti procedūroje ir pateikti pasiūlymą (šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Sogelma / AER, EU:T:2008:419, 86 punktas). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės dalyvavo derybų procedūroje, sprendimas pradėti šią procedūrą negali būti joms nepalankus.

28      Be to, pažymėtina, kad, nors derybų procedūra gali būti pradėta tik esant konkrečioms situacijoms, kaip antai situacijoms, kai užbaigus atvirą konkursą paaiškėja, kad buvo pateikta netinkamų ar nepriimtinų pasiūlymų, numatytoms 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145, toliau – įgyvendinimo taisyklės) 127 straipsnio 1 dalies a punkte, ji yra savarankiška procedūra ir atskira nuo bet kokios kitos sutarčių sudarymo procedūros, ypač nuo atviro konkurso, kaip tai suprantama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74, toliau – finansinis reglamentas) 91 straipsnį (2009 m. gruodžio 16 d. Nutarties Bull ir kt. / Komisija, T‑333/08, EU:T:2009:514, 14 punktas).

29      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ieškovės negali ginčyti sprendimo pradėti derybų procedūrą, apie kurį joms buvo pranešta 2012 m. rugsėjo 20 d. registruotu laišku.

30      Nors Parlamentas nepateikia ieškinio, kiek jis pareikštas dėl sprendimo skirti sutartį, nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo dėl to, kad jis taip pat pareikštas pavėluotai, kadangi tai yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas nepriimtinumo pagrindas, reikia pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 113 straipsnį ex officio išnagrinėti ieškinio priimtinumą (šiuo klausimu žr. 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, Rink., EU:C:1993:239, 11–13 punktus ir 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo CMB ir Christof / Komisija, T‑407/07, EU:T:2011:477, 74 punktą).

31      Iš SESV 263 straipsnio šeštos pastraipos formuluotės matyti, kad sužinojimo apie aktą datos, kaip ieškinio pareiškimo termino pradžios, kriterijus yra papildomas, palyginti su akto paskelbimu arba pranešimu apie jį (2009 m. kovo 11 d. Sprendimo TF1 / Komisija, T‑354/05, Rink., EU:T:2009:66, 33 punktas).

32      Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad ieškovės nėra sprendimo skirti sutartį adresatės, nors šis sprendimas yra glaudžiai susijęs su sprendimu atmesti pasiūlymą, kuris joms skirtas. Todėl ieškovėms nebuvo pranešta apie sprendimą skirti sutartį.

33      Antra, reikia konstatuoti, kad sprendimas skirti sutartį nėra toks aktas, kuris turi būti skelbiamas Oficialiajame leidinyje (visų pirma žr. finansinio reglamento 90 straipsnio 1 dalį ir įgyvendinimo taisyklių 118 straipsnį).

34      Be to, tai taip pat nėra aktas, kuris pagal atitinkamos institucijos praktiką skelbiamas tame leidinyje. Skirtingai nuo situacijų, nurodytų teismo praktikoje, susijusioje su pareiga pranešti (2009 m. birželio 19 d. Sprendimo Qualcomm / Komisija, T‑48/04, Rink., EU:T:2009:212, 43–58 punktai) ir skelbimo praktika (2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Olsen / Komisija, T‑17/02, Rink, EU:T:2005:218, 72–87 punktai ir šio sprendimo 31 punkte minėto Sprendimo TF1 / Komisija, EU:T:2009:66, 34–36 punktai), reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju sprendimas skirti sutartį nebuvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje ar internete. Parlamentas 2013 m. sausio 8 d tik paskelbė skelbimą apie sutarties skyrimą, kuriame pateikta glausta informacija; remdamosi šia informacija, ieškovės negalėjo veiksmingai pasinaudoti teise pareikšti ieškinį Europos Sąjungos teisme. Todėl ši data negali būti laikoma ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo termino dies a quo.

35      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia remtis data, kada ieškovės sužinojo apie ginčijamą aktą. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovės sužinojo apie sprendimą skirti sutartį 2012 m. gruodžio 21–26 d.; pastarąją dieną jos paprašė Parlamento papildomos informacijos dėl minėto sprendimo. Tuo momentu ieškovės nebuvo konkrečiai susipažinusios su nagrinėjamo akto turiniu ir motyvais, kad galėtų veiksmingai pasinaudoti teise pareikšti ieškinį (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 23 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EIB, EU:T:2011:494, 107 punktą).

36      Ieškovės galėjo veiksmingai pasinaudoti teise pareikšti ieškinį tik nuo to momento, kai gavo 2013 m. sausio 10 d. Parlamento elektroniniu paštu ir elektroniniu laišku išsiųstą pranešimą.

37      Kalbant apie tinkamą pranešimą apie Sąjungos aktus, pažymėtina, jog teismo praktikoje buvo galimybė patikslinti, kad apie sprendimą tinkamai pranešta, kai sprendimas yra pateiktas adresatui ir šis turi galimybę su juo susipažinti (2014 m. spalio 2 d. Nutarties Page Protective Services / EIVT, C‑501/13 P, EU:C:2014:2259, 30 punktas), o dėl to pranešimas elektroniniu paštu gali būti galiojantis (minėtos Nutarties Page Protective Services / EIVT, EU:C:2014:2259, 31–33 punktai). Tokius pačius argumentus galima pritaikyti nagrinėjamam atvejui, kalbant apie 2013 m. sausio 10 d. Parlamento pranešimą, kuriuo sudarytos sąlygos susipažinti su sprendimo skirti sutartį turiniu ir motyvais.

38      Tačiau iš teismo praktikos matyti, kad elektroninio laiško išsiuntimu neužtikrinama, kad jo adresatas tikrai jį gaus. Elektroninis laiškas gali jo nepasiekti dėl techninių priežasčių. Be to, net ir tuo atveju, kai elektroninis laiškas iš tiesų pasiekia adresatą, yra tikimybė, kad laiškas gautas ne išsiuntimo dieną (šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Sogelma / AER, EU:T:2008:419, 77 punktas).

39      Nagrinėjamu atveju Parlamentas 2013 m. sausio 10 d. išsiuntė pranešimą elektroniniu paštu ir registruotu laišku. Kaip minėta šio sprendimo 16 punkte, atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą ieškovės teigė negalinčios nurodyti datos, kurią gavo šį dokumentą registruotu laišku. Tačiau jos patvirtino, kad 2013 m. sausio 10 d. elektroninį laišką gavo tą pačią dieną ir pateikė jo kopiją.

40      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad 2013 m. kovo 1 d. pareikštas ieškinys dėl sprendimo skirti sutartį yra priimtinas, nes buvo pateiktas prieš baigiantis SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytam dviejų mėnesių terminui, pratęstam fiksuotu dešimties dienų terminu dėl nuotolių.

41      Per teismo posėdį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės formaliai neprašė panaikinti Parlamento sprendimo atmesti jų pasiūlymą, Parlamentas išreiškė abejonių dėl ieškinio, kiek jis nukreiptas prieš sprendimą skirti sutartį, priimtinumo ir nurodė galimą suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimą.

42      Kadangi suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimas yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas nepriimtinumo pagrindas, kurį Sąjungos teismas gali nagrinėti ex officio, reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei tas asmuo suinteresuotas ginčijamo teisės akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai (2014 m. gegužės 23 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg / ECB, T‑553/11, EU:T:2014:275, 94 punktas).

43      Kai dalyvio pasiūlymas atmetamas dėl to, kad palyginus pasiūlymus sutartis paskirta vieninteliam kitam dalyviui, dalyvio, kurio pasiūlymas atmestas, suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl sprendimo skirti sutartį buvimas nesiejamas su sprendimo, kuriuo atmestas jo pasiūlymas, panaikinimu.

44      Tuo atveju, jeigu sprendimas skirti sutartį būtų panaikintas, Parlamentas turėtų imtis priemonių įvykdyti tokį teismo sprendimą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 23 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EIB, EU:T:2011:494, 66 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovės yra suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo skirti sutartį panaikinimo, siekdamos, kad, remiantis SESV 266 straipsnyje nustatyta pareiga, Parlamentas jas tinkamai sugrąžintų į pradinę padėtį; prireikus tai gali būti padaryta sumokant tinkamą piniginę kompensaciją už patirtą žalą, kaip, beje, jos to prašo šiuo atveju.

45      Tokiomis aplinkybėmis ieškovės yra suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl sprendimo skirti sutartį, todėl jų prašymas panaikinti šį sprendimą yra priimtinas.

 Dėl esmės

46      Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo du pagrindus: pirmasis susijęs su vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo pažeidimu, o antrasis – su įgyvendinimo taisyklių 127 straipsnio 1 dalies a punkto, draudžiančio iš esmės keisti pradines sutarties sąlygas, pažeidimu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su lygiateisiškumo principo pažeidimu

–       Šalių argumentai

47      Nurodydamos pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovės teigia, jog darant prielaidą, kad laimėtojo kaina yra laikoma tinkama vykdant derybų procedūrą, Parlamentas pažeidė vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principą, nes jos buvo pasiūliusios šiek tiek mažesnę kainą, kurią Parlamentas pripažino nepriimtina vykstant atviram konkursui. Todėl, ieškovių teigimu, sprendimas užbaigti atvirą sutarties sudarymo procedūrą, sprendimas pradėti sutarties sudarymo procedūrą derybų be skelbimo apie pirkimą būdu ir sprendimas skirti šią sutartį turi būti panaikinti.

48      Ieškovės pažymi, jog 2012 m. rugsėjo 3 d. rašte Parlamentas aiškiai nurodė, kad pasiūlytos kainos buvo vienintelis sprendimo užbaigti atvirą konkursą pagrindas. Be to, vėliau per derybų procedūrą vykusios derybos buvo susijusios tik su pasiūlymų kaina. Parlamentas niekada neprašė ieškovių pagerinti techninius pasiūlymus.

49      Ieškovės kritikuoja Parlamento elgesį, kai šis galiausiai priėmė konkurso dalyvio pasiūlymą, kurio kaina buvo didesnė už jų iš pradžių pasiūlytą kainą, nors kokybės reikalavimai buvo sumažinti. Šiuo klausimu jos nurodo, kad Parlamentas sumažino teiktinų paslaugų apimtį nuo maždaug 400 000 automobilio valandų iki maždaug 300 000 automobilio valandų per visą sutarties trukmę.

50      Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta, ieškovės mano, kad Parlamentas pažeidė vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principą, finansinio reglamento 101 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 127 straipsnio 1 dalies a punktą.

51      Dublike ieškovės ginčija Parlamento argumentą, kad jos neteisingai suprato kvietime dalyvauti konkurse numatytą paslaugų apimtį. Iš tikrųjų specifikacijose nurodyta paslaugų apimtis yra gerokai didesnė už nurodytą skelbime apie pirkimą. Esant neatitikimų, specifikacijos yra viršesnės už skelbimą apie pirkimą. Todėl ieškovės teisingai įvertino paslaugų apimtį.

52      Tačiau per teismo posėdį atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą ieškovės pripažino iš pradžių pervertinusios teiktinų paslaugų apimtį, o dėl to vykstant derybų procedūrai joms teko šiek tiek padidinti siūlomą kainą.

53      Ieškovės pripažįsta, kad pradinės techninės sutarties sąlygos nebuvo iš esmės pakeistos. Taigi, jų teigimu, Parlamentas negalėjo skirti sutarties dalyviui, pasiūliusiam didesnę kainą už tą, kuri buvo pripažinta nepriimtina vykstant atviram konkursui.

54      Galiausiai, ieškovės dėl finansinio reglamento 101 straipsnio priduria, jog jos Parlamentą kaltina ne tuo, kad nenurodė motyvų, o tuo, kad pateikė neteisingus motyvus, nes jų pateiktas pasiūlymas vykstant atviram konkursui nebuvo nepriimtinas.

55      Parlamentas nesutinka su ieškovių argumentais.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

56      Visų pirma reikia pažymėti, kad ieškovių kaltinimai turi būti nagrinėjami tik tiek, kiek jais siekiama pagrįsti ieškinį dėl panaikinimo, pareikštą dėl sprendimo skirti sutartį, nes ieškinys dėl kitų sprendimų panaikinimo pripažintas nepriimtinu (žr. šio sprendimo 20–45 punktus).

57      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytas ieškinio pareiškimo terminas yra imperatyvus ir griežtas su proceso terminais susijusių Sąjungos teisės aktų taikymas atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą (šio sprendimo 37 punkte minėtos Nutarties Page Protective Services / EIVT, EU:C:2014:2259, 21 ir 37 punktai ir 2010 m. vasario 5 d. Nutarties Pro humanum / Komisija, T‑319/09, EU:T:2010:29, 7 punktas).

58      Pripažinus, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl sprendimo panaikinimo, gali nurodyti pažeidimus, susijusius su ankstesniu aktu, kurį jis galėjo prašyti panaikinti, būtų leista netiesiogiai ginčyti ankstesnius sprendimus, kurie nebuvo užginčyti per SESV 263 straipsnyje numatytą terminą, ir taip šį terminą apeiti (šiuo klausimu žr. 1995 m. birželio 29 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑135/93, Rink., EU:C:1995:201, 17 punktą).

59      Šioje byloje reikia konstatuoti, kad, nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo, pareikštą dėl sprendimo skirti sutartį, priimto derybų procedūros, kuri yra savarankiška ir atskira nuo bet kokios kitos sutarčių sudarymo procedūros, pabaigoje, Bendrasis Teismas negali atsižvelgti į ieškovių argumentus, susijusius su vykstant atviram konkursui, kuris pirma buvo užbaigtas, pateiktų pasiūlymų priimtinumu atsižvelgiant į sutarties skyrimo kriterijus (šio sprendimo 28 punkte minėtos Nutarties Bull ir kt. / Komisija, EU:T:2009:514, 14 punktas). Kaip jau buvo nurodyta, padarius bet kokią kitą išvadą ieškovėms būtų leista ginčyti sprendimą užbaigti atvirą konkursą, kuris, jo neužginčijus per numatytą terminą, tapo galutinis tiems, kurie galėjo jį ginčyti (2001 m. vasario 15 d. Sprendimo Nachi Europe, C‑239/99, Rink., EU:C:2001:101, 37 punktas).

60      Tas pats pasakytina ir apie ieškovių argumentus, kuriais siekiama ginčyti sprendimo skirti sutartį pagrįstumą, kiek jie susiję tik su tariamu sprendimo užbaigti atvirą procedūrą neteisėtumu. Šiuo klausimu ieškinio 45 punkte ieškovės nurodo, kad šis konkursas negalėjo būti teisėtai užbaigtas motyvuojant pasiūlymų nepriimtinumu. Kadangi aplinkybė, kad pasiūlymai buvo nepriimtini, jau buvo nustatyta sprendime užbaigti atvirą konkursą, ji nebegali būti ginčijama pareiškiant ieškinį dėl sprendimo skirti sutartį panaikinimo.

61      Todėl nagrinėjant šį ieškinį negalima svarstyti klausimo, ar siekdamas pagrįsti sprendimą užbaigti atvirą konkursą Parlamentas pagrįstai rėmėsi gautų pasiūlymu nepriimtinumu. Taigi, nespręsdamas dėl atviro konkurso pabaigoje Parlamento padarytos išvados (t. y. kad gauti pasiūlymai yra nepriimtini) pagrįstumo, Bendrasis Teismas tik patikrins, ar ši išvada gali turėti kokios nors įtakos derybų procedūrai.

62      Pagal finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį visos viešojo pirkimo, visiškai arba iš dalies finansuojamo iš Sąjungos biudžeto, sutartys sudaromos laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų.

63      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, laikantis vienodo požiūrio principo, reikalaujama panašių situacijų nevertinti skirtingai, o skirtingų – vienodai, nebent toks požiūris būtų objektyviai pagrįstas (2014 m. birželio 11 d. Sprendimo Communicaid Group / Komisija, T‑4/13, EU:T:2014:437, 50 punktas).

64      Viešųjų pirkimų srityje perkančioji organizacija visų pirma privalo kiekviename konkurso procedūros etape užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, taigi, kad visi konkurso dalyviai turėtų lygias galimybes. Be to, vienodo požiūrio principas reiškia, kad konkurso dalyviai turi turėti vienodas galimybes tiek tuomet, kai jie rengia pasiūlymus, tiek tuomet, kai perkančioji organizacija juos vertina (šio sprendimo 63 punkte minėto Sprendimo Communicaid Group / Komisija, EU:T:2014:437, 51 punktas).

65      Konkrečiau kalbant, reikia, kad sutarties skyrimo kriterijai būtų suformuluoti specifikacijose arba skelbime apie pirkimą taip, kad visi deramai informuoti ir įprastai rūpestingi konkurso dalyviai galėtų juos vienodai aiškinti ir kad vertinant šiuos pasiūlymus šie kriterijai būtų taikomi objektyviai ir vienodai visiems konkurso dalyviams (šio sprendimo 63 punkte minėto Sprendimo Communicaid Group / Komisija, EU:T:2014:437, 52 punktas).

66      Bendrasis Teismas mano, jog ieškovės pakankamai teisiškai neįrodė, kad Parlamentas pažeidė šiuos principus.

67      Pirma, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nors perkančioji organizacija gali pradėti derybų procedūrą tik esant konkrečioms įgyvendinimo taisyklių 127 straipsnio 1 dalies a punkte numatytoms situacijoms, kaip antai situacijoms, kai buvo pateikti netinkami ar nepriimtini pasiūlymai vykdant atvirą konkursą, kuris prieš tai užbaigiamas, derybų procedūra yra savarankiška procedūra ir atskira nuo bet kokios kitos sutarčių sudarymo procedūros, ypač nuo atviro konkurso (šio sprendimo 28 punkte minėtos Nutarties Bull ir kt. / Komisija, EU:T:2009:514, 14 punktas).

68      Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad panaikinus konkurso procedūrą ši procedūra yra baigta ir perkančioji organizacija gali visiškai laisvai nuspręsti, kokių veiksmų imtis toliau (šio sprendimo 26 punkte minėto Sprendimo Sogelma / AER, EU:T:2008:419, 136 punktas).

69      Ieškovės nepateikia jokio argumento, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad vykstant derybų procedūrai buvo pažeistas vienodo požiūrio į dalyvius principas. Kaip teisingai teigia Parlamentas, neįmanoma palyginti ieškovių pasiūlymo, pateikto per konkurso procedūrą, su laimėtojų kainos pasiūlymu, pateiktu per derybų procedūrą, nes tai yra dvi atskiros procedūros.

70      Be to, kalbant apie dvi atskiras procedūras, būtų nelogiška manyti, jog per pirmąją procedūrą ieškovių pasiūlyta kaina, dėl kurios perkančioji organizacija padarė išvadą, kad pasiūlymai yra nepriimtini, turi būti laikoma neperžengiama maksimalia riba vykdant antrąją procedūrą, kuri yra atskira.

71      Nagrinėjamu atveju diskriminacija būtų galėjusi egzistuoti, jeigu vykstant tai pačiai procedūrai, šiuo atveju derybų procedūrai, perkančioji organizacija būtų skirtingai vertinusi panašius dalyvių pasiūlymus. Tačiau ieškovės neteigia, kad taip buvo.

72      Antra, tuo atveju, jeigu ieškovių situacija vykstant atviram konkursui galėtų būti laikoma panašia į laimėtojo situaciją per derybų procedūrą, o taip nėra, skiriant sutartį pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą kaina yra tik vienas iš keturių skyrimo kriterijų. Todėl, atsižvelgdama į kitus numatytus sutarties skyrimo kriterijus, perkančioji organizacija turi teisę skirti sutartį dalyviui, pasiūliusiam didesnę kainą, bet pateikusiam geresnės kokybės pasiūlymą, o taip buvo nagrinėjamu atveju. Reikia pažymėti, jog ieškovės neginčija, kad, atsižvelgiant į sutarties skyrimo kriterijus, laimėtojos pasiūlymo kokybė buvo geresnė už jų pasiūlymo kokybę.

73      Taigi kaltinimas, siejamas su vienodo požiūrio principo pažeidimu, turi būti atmestas.

74      Nė vienas kitas ieškovių pateiktas argumentas negali paneigti šios išvados.

75      Argumentas, kad derybos vyko tik dėl pasiūlymų kainos, yra nepagrįstas. Iš tiesų, visų pirma iš 2012 m. lapkričio 13 ir 28 d. susitikimų protokolų matyti, kad derybos taip pat vyko, be kita ko, dėl atitinkamų transporto priemonių (t. y. hibridinių transporto priemonių) charakteristikų.

76      Tas pats pasakytina apie argumentą, kad Parlamentas sumažino kokybės reikalavimus ir teiktinų paslaugų apimtį nuo 400 000 iki 300 000 automobilio valandų. Šis argumentas grindžiamas klaidingu ieškovių supratimu, kaip visų pirma matyti iš 2012 m. lapkričio 28 d. derybų protokolo ir kaip jos pripažino per teismo posėdį (žr. šio sprendimo 52 punktą). Todėl nereikia išsiaiškinti, ar, kaip teigia ieškovės, esant neatitikimų specifikacijos yra viršesnės už skelbimą apie pirkimą. Be to, pažymėtina, kad dublike ieškovės pripažįsta, kad techninės sąlygos (išskyrus paslaugų apimtį) nebuvo pakeistos.

77      Be to, Bendrasis Teismas mano, kad negalima pritarti argumentams dėl tariamo finansinio reglamento 101 straipsnio ir įgyvendinimo taisyklių 127 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimo.

78      Kiek ieškovės kaltina Parlamentą pažeidus šias nuostatas, kai klaidingai motyvavo sprendimus užbaigti atvirą konkursą ir pradėti derybų procedūrą, šiems argumentams negalima pritarti dėl šio sprendimo 20–29 punktuose išdėstytų priežasčių. Kadangi šie argumentai nukreipti prieš sprendimą skirti sutartį ir iš esmės papildo šio sprendimo 63–76 punktuose nagrinėtus argumentus, jie turi būti atmesti dėl tų pačių minėtuose punktuose nurodytų priežasčių.

79      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pradinių pirkimo sąlygų pakeitimu iš esmės

–       Šalių argumentai

80      Nurodydamos antrąjį ieškinio pagrindą ieškovės teigia, kad Parlamentas iš esmės pakeitė pradines pirkimo sąlygas ir taip pažeidė įgyvendinimo taisyklių 127 straipsnio 1 dalies a punktą, kai skyrė sutartį dalyviui, pasiūliusiam didesnę kainą už tą, kuri prieš tai buvo pripažinta nepriimtina (t. y. laimėtojo pasiūlyto 34,95 euro už valandą vietoj ieškovių iš pradžių pasiūlyto 34,45 euro už valandą).

81      Ieškovių teigimu, pagal teismo praktiką taikant derybų procedūrą negali būti suteikta galimybė iš esmės pakeisti pradines pirkimo sąlygas.

82      Parlamentas tvirtina, kad antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip visiškai nepagrįstas.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

83      Pagal įgyvendinimo taisyklių 127 straipsnio 1 dalies a punktą perkančiosios organizacijos, neatsižvelgdamos į sutarties vertę, gali taikyti derybų procedūrą, prieš tai paskelbusios skelbimą apie pirkimą, kai vykdant atvirą ar ribotą konkursą arba konkurencinį dialogą, kuris prieš tai užbaigiamas, buvo pateikti netinkami ar nepriimtini pasiūlymai, ypač atsižvelgiant į atrankos ar sutarties skyrimo kriterijus, jeigu iš esmės nėra keičiamos pradinės sutarties sąlygos, nurodytos įgyvendinimo taisyklių 130 straipsnyje numatytuose konkurso skelbimo dokumentuose, nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui.

84      Vertinant šį ieškinio pagrindą vienintelis sąlygų pakeitimas iš esmės, kurį reikia išnagrinėti, yra su kaina susijęs pakeitimas. Dublike ieškovės atsisakė šio ieškinio pagrindo antros dalies, susijusios su paslaugų apimtimi, ir taip pat nurodė netvirtinusios, kad Parlamentas iš esmės pakeitė technines sutarties sąlygas. Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 52 ir 76 punktuose, ieškovių argumentai dėl tariamo paslaugų apimties pakeitimo grindžiami klaidingu supratimu.

85      Ieškovių teigimu, pradinės sutarties sąlygos iš esmės pakeistos, nes Parlamentas skyrė sutartį dalyviui, pasiūliusiam didesnę kainą už jų iš pradžių pasiūlytą kainą, kuri buvo pripažinta nepriimtina.

86      Šiam argumentui negalima pritarti.

87      Pirma, ieškovės neginčija, kad bendra numatyta sutarties vertė liko nepakitusi, t. y. nuo 10 000 000 iki 12 000 000 eurų maksimaliam ketverių metų laikotarpiui.

88      Antra, nei įgyvendinimo taisyklių 127 straipsnio 1 dalies a punkte, nei įgyvendinimo taisyklių 130 straipsnyje (į jį ankstesnėje nuostatoje daroma nuoroda) neteigiama, kad vykstant atviram konkursui vieno iš dalyvių pasiūlyta kaina turi būti laikoma pradine sutarties sąlyga, kuri neturi būti iš esmės pakeista. Priešingai, remiantis įgyvendinimo taisyklių 130 straipsniu, galima manyti, kad pradinės sutarties sąlygos apima, be kita ko, pašalinimo ir atrankos kriterijus, sutarties skyrimo kriterijus, jų lyginamąjį svorį ir technines specifikacijas. Tačiau ieškovės nenurodo, kad šie elementai buvo iš esmės pakeisti.

89      Trečia, dėl šio sprendimo 67–72 punktuose nurodytų priežasčių, būtų nelogiška manyti, kad per atvirą konkursą ieškovių pasiūlyta kaina turi būti laikoma neperžengiama maksimalia riba vykstant atskirai procedūrai, ypač kai sutartis skirta dalyviui, pateikusiam ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (t. y. atlikus vertinimą, taip pat susijusį su kokybės kriterijais, taigi ne tik dėl pasiūlytos kainos).

90      Ieškovių nurodyta teismo praktika nepagrindžiamas antrasis ieškinio pagrindas, nes ji susijusi su faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios nėra panašios į šioje byloje nagrinėjamas faktines ir teisines aplinkybes.

91      2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur (C‑454/06, Rink., EU:C:2008:351) susijęs su nacionalinių institucijų atliktu galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimu atsižvelgiant į 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 322) nuostatas. Pagal teismo praktiką, nors direktyvos dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tiesiogiai netaikomos Sąjungos administracijos sudaromoms viešojo pirkimo sutartims, prieš minėtą administraciją galima remtis šiose direktyvose nustatytomis ar apibrėžtomis taisyklėmis ar principais, kai jie yra konkreti pagrindinių Sutarties taisyklių ir bendrųjų teisės principų, kurie Sąjungos administracijai tiesiogiai privalomi, išraiška (2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Evropaïki Dynamiki / EFSA, T‑457/07, EU:T:2012:671).

92      Tačiau nagrinėjamos Direktyvos 92/50 nuostatos nebuvo panašios į įgyvendinimo taisyklių 127 straipsnio 1 dalies a punktą. Todėl šio sprendimo 91 punkte minėtas Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur (EU:C:2008:351) neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą. Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad galiojančios sutarties pakeitimo pobūdis buvo kitoks, nei ieškovių nurodytas šioje byloje.

93      Tie patys argumentai tinka kalbant apie 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Komisija / Graikija (C‑250/07, Rink., EU:C:2009:338), susijusį su tariamu techninių specifikacijų pakeitimu vykdant dvi sutarties sudarymo procedūras ir 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 199, p. 84; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 194) nuostatomis, kurios taip pat nėra panašios į įgyvendinimo taisyklių 127 straipsnio 1 dalies a punktą.

94      Todėl remiantis šiais sprendimais negalima daryti išvados, kad sutarties skyrimas, vykstant derybų procedūrai, laimėtojui, pasiūliusiam didesnę kainą už kito dalyvio pasiūlytą vykstant atviram konkursui, būtinai įvyko dėl pradinių sutarties sąlygų pakeitimo, prieštaraujančio įgyvendinimo taisyklių 127 straipsnio 1 dalies a punktui.

95      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą kaip nepagrįstą.

 Dėl sutarties negaliojimo

–       Šalių argumentai

96      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo pripažinti su laimėtoja sudarytą sutartį negaliojančia dėl nurodytų esminių trūkumų.

97      Grįsdamos šį prašymą ieškovės remiasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas Nr. 1605/2002 (OL L 298, p. 1) 116 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl reglamento Nr. 966/2012 taikymo taisyklių (OL L 362, p. 1) 166 straipsnio 2 dalimi, 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246) ir Teisingumo Teismo praktika.

98      Parlamentas tvirtina, kad nepadarė jokio pažeidimo sudarydamas sutartį, todėl prašymas pripažinti sutartį negaliojančia yra akivaizdžiai nepagrįstas.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

99      Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai buvo atmesti kaip iš dalies nepriimtini ir iš dalies nepagrįsti, prašymas pripažinti su laimėtoja sudarytą sutartį negaliojančia taip pat turi būti atmestas.

 Dėl prašymo atlyginti žalą

–       Šalių argumentai

100    Kalbant apie prašymą atlyginti patirtą žalą, pažymėtina, kad, ieškovių nuomone, Parlamentui nepadarius tariamai neteisėtų veiksmų jų pasiūlymas būtų buvęs ekonomiškai naudingiausias. Todėl jos turėjo daug galimybių laimėti pirkimą, nepaisant perkančiosios organizacijos teisės nuspręsti neskirti sutarties. Atsižvelgdamos į numatytą pelno maržą (būtent 1,9 euro per valandą) ir numatytą paslaugų apimtį (105 000 valandų per metus), ieškovės mano, kad patirtos žalos dydis yra 199 500 eurų per metus. Dublike ieškovės patikslina, kad jų negauto pelno dydis yra 217 161,7 euro per metus, t. y. 868 646,8 euro per visą sutarties trukmę.

101    Parlamentas tvirtina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

102    Pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą „[d]eliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai“.

103    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos deliktinė atsakomybė už jos įstaigų neteisėtus veiksmus pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kyla, jeigu tenkinamos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama institucija, neteisėtumas, žalos realumas ir veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodytos žalos priežastinio ryšio buvimas (1997 m. liepos 11 d. Sprendimo Oleifici Italiani / Komisija, T‑267/94, Rink., EU:T:1997:113, 20 punktas ir 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo MyTravel / Komisija, T‑212/03, Rink., EU:T:2008:315, 35 punktas). Pagal sąlygą dėl neteisėtų Sąjungos institucijos veiksmų reikia, kad būtų pakankamai akivaizdžiai pažeista teisės norma, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims (minėto Sprendimo MyTravel / Komisija, EU:T:2008:315, 29 punktas).

104    Kadangi šios sąlygos yra kumuliacinės, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo išvadą, kad Parlamentas nepadarė neteisėtų veiksmų, reikia atmesti prašymą atlyginti žalą ir nėra reikalo analizuoti kitų sąlygų.

105    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

106    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės bylą pralaimėjo, reikia iš jų priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal Parlamento reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Direct Way ir Directway Worldwide bylinėjimosi išlaidas.

Frimodt Nielsen

Dehousse

Collins

Paskelbta 2015 m. spalio 29 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


* Proceso kalba: prancūzų.