Language of document : ECLI:EU:F:2014:232

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2014 m. spalio 15 d.

Byla F‑107/13

José António de Brito Sequeira Carvalho

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Į pensiją išėjęs pareigūnas – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Dalies pensijos nemokėjimas – Drausmės komisijos vykdoma kaltinamuosius įrodymus pateikiančio liudytojo apklausa – Atitinkamo pareigūno neapklausimas – Teisės būti išklausytam pažeidimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo J. A. de Brito Sequeira Carvalho prašo panaikinti 2013 m. kovo 14 d. Europos Komisijos sprendimą skirti jam drausminę nuobaudą dvejus metus nemokėti trečdalio jo pensijos mėnesinės neto sumos ir priteisti iš Komisijos atlyginti tariamai jo patirtą žalą.

Sprendimas:      Panaikinti 2013 m. kovo 14 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo J. A. de Brito Sequeira Carvalho skirta drausminė nuobauda dvejus metus nemokėti trečdalio jo pensijos mėnesinės neto sumos. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Komisija padengia savo ir J. A. de Brito Sequeira Carvalho patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Administracijos rūpestingumo pareiga – Ribos – Tarnybos interesas – Pažeidimas dėl drausminės procedūros pradėjimo – Nebuvimas

2.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Pareiga atlikti išankstinį arba papildomą tyrimą – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnis ir IX priedo 3 ir 17 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Procedūra drausmės komisijoje – Teisių į gynybą bei procedūros rungtyniškumo užtikrinimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 4 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnio pirma pastraipa)

4.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Procedūra paskyrimų tarnyboje – Teisių į gynybą bei procedūros rungtyniškumo užtikrinimas – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 22 straipsnio pirma pastraipa)

5.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Procedūra drausmės komisijoje – Mediciniškai patvirtintas galimybės drausmės komisijai apklausti pareigūną nebuvimas – Prašymas atidėti apklausą – Atsisakymo atidėti pagrindimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

1.      Reikalavimai, susiję su rūpestingumo pareiga, negali būti vertinami kaip draudžiantys paskyrimų tarnybai pradėti drausminę procedūrą dėl pareigūno. Iš tiesų toks sprendimas priimamas pirmiausia vadovaujantis institucijos interesu, kad galimi pareigūno tarnybinių pareigų pažeidimai būtų nustatyti ir, jei būtina, jis būtų nubaustas.

Pareigūnas negali, kaip pretekstu remdamasis tuo, kad pateiktas prašymas ar skundas, tretiesiems asmenims paviešinti kaltinimų, susijusių su vienu iš savo kolegų. Net naudodamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnyje numatytomis teisėmis pateikti prašymą arba skundą paskyrimų tarnybai, pareigūnas, laikydamasis objektyvumo ir nešališkumo pareigos, taip pat paisydamas užimamo posto prestižo, pagarbos asmeniui ir nekaltumo prezumpcijos, privalo išlikti santūrus ir nuosaikus.

Be to, pareigūnas, ketinantis informuoti savo instituciją apie vieno iš kolegų elgesį, turi imtis teisinių priemonių, jam suteiktų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius, o ne viešinti kaltinimus, susijusius su šiuo kolega, nes tai kenktų pastarojo profesinei garbei. Viešindamas tokius kaltinimus tretiesiems asmenims pareigūnas pažeidžia įsipareigojimus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus. Tokiomis aplinkybėmis paskyrimų tarnyba turi imtis visų būtinų administracinių priemonių, prie kurių priskiriamas ir drausminės procedūros pradėjimas bei tyrimų atlikimas.

(žr. 76–78 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Brendel / Komisija, T‑55/03, EU:T:2004:316, 133 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo A ir G / Komisija, F‑124/05 ir F‑96/06, EU:F:2010:2, 377 punktas; Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho / Komisija, F‑126/11, EU:F:2013:126, 72 ir 88 punktai.

2.      Pradėti išankstinį tyrimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnį arba papildomą tyrimą pagal pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 17 straipsnį priklauso paskyrimo tarnybos arba drausmės komisijos diskrecijai. Šiose nuostatose nenumatyta, kad tyrimas atliekamas automatiškai arba kad tai yra paskyrimų tarnybos pareiga visais atvejais, kai daroma prielaida, kad buvo pažeisti įsipareigojimai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.

Be to, nors iš Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio matyti, kad paskyrimų tarnyba turi pradėti drausminę procedūrą remdamasi tyrimo ataskaita, administracijai nedraudžiama tokį tyrimą atlikti paprasčiausiai ištiriant jai praneštus faktus ir nesiimant jokių papildomų priemonių.

(žr. 90 ir 91 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho / Komisija, EU:F:2013:126, 123 punktas ir nurodyta teismų praktika.

3.      Vykstant Pareigūnų tarnybos nuostatais reglamentuojamai drausminei procedūrai, teisė būti išklausytam įgyvendinama, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje patikslinama, kad drausmės komisija išklauso suinteresuotąjį pareigūną, ir, antra, to paties priedo 4 straipsniu, kuriame numatyta, jog pareigūno, kurio dėl objektyvių priežasčių negalima išklausyti pagal šio priedo nuostatas, gali būti paprašyta pateikti paaiškinimus raštu arba jam gali atstovauti jo pasirinktas asmuo.

Be to, drausminės procedūros rungtyniškumo užtikrinimas vykstant tyrimui reiškia, kad kaltinamas pareigūnas arba jo atstovas turi turėti galimybę dalyvauti liudytojų apklausose ir pateikti jiems klausimus, kurie, jo nuomone, naudingi jo gynybai. Be to, kai drausmės komisija mano, kad neturi pakankamai aiškios informacijos apie faktus, kuriais kaltinamas suinteresuotasis asmuo, arba apie aplinkybes, kuriomis jie atsirado, ji nurodo, remdamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 17 straipsnio 1 dalimi, pradėti rungtyniškumo principu pagrįstą tyrimą.

(žr. 100 ir 109 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Connolly / Komisija, T‑34/96 ir T‑163/96, EU:T:1999:102, 61 punktas.

4.      Dėl paskyrimų tarnybos pareigos po to, kai drausmės komisija pateikia jai savo nuomonę, išklausyti pareigūną ir tik tada priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu pasakytina, jog aplinkybė, kad suinteresuotasis asmuo nebuvo išklausytas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 22 straipsnio pirmą pastraipą, nelemia sprendimo, kuriuo jam skiriama drausminė nuobauda, panaikinimo, jeigu toks pažeidimas padarytas dėl paties suinteresuotojo asmens kaltės.

Tokiomis aplinkybėmis, kai faktas, kad paskyrimų tarnyba išklausė suinteresuotąjį pareigūną prieš priimdama sprendimą skirti jam drausminę nuobaudą, nekompensuoja to, kad suinteresuotojo pareigūno neapklausė drausmės komisija, ir ipso jure nepašalina drausmės komisijos atliktos paskyrimų tarnybos nurodyto liudytojo apklausos nerungtyniškumo, reikia daryti išvadą, kad buvo pažeista suinteresuotojo pareigūno teisė būti išklausytam.

(žr. 101 ir 122 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Stevens / Komisija, T‑277/01, EU:T:2002:302, 41 punktas ir nurodyta teismų praktika.

5.      Jeigu pareigūnas laiku ir tinkamai pateikdamas pagrindžiančią medicininę pažymą drausmės komisiją informavo apie savo nedarbingumo atostogas, apimančias ir numatytą jo apklausos dieną, jo institucija turi pateikdama kitą medicininę išvadą arba daug sutampančių požymių įrodyti, kad jis vis dėlto gali atvykti į minėtą apklausą arba kad iš tikrųjų nėra jokių objektyvių jo nebuvimą pagrindžiančių priežasčių.

Taip nėra tuo atveju, kai drausmės komisija nesiima jokių veiksmų, kad patvirtintų pareigūno pateiktų medicininių pateisinimų tikrumą arba tikslią apimtį ir nesiima jokių priemonių, kurios leistų minėtam pareigūnui dalyvauti toje apklausoje, visų pirma nepriima sprendimo bent kartą atidėti apklausą iki kitos tinkamos dienos.

(žr. 111 ir 117 punktus)