Byla T‑492/15
Deutsche Lufthansa AG
prieš
Europos Komisiją
2019 m. balandžio 12 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybės pagalba – Priemonės, kurias Vokietija nustatė Frankfurto Hano oro uostui ir oro transporto bendrovėms, kurios naudojasi šiuo oro uostu – Sprendimas, kuriuo priemonės Frankfurto Hano oro uostui pripažįstamos su vidaus rinka suderinama pagalba ir kuriuo konstatuojama, kad oro transporto bendrovėms, kurios naudojasi minėtu oro uostu, pagalba nesuteikta – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Tiesioginės sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“
1. Teismo procesas – Ieškinys – Atsiliepimas į ieškinį – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnio 1 dalies c punktas)
(žr. 92–94 punktus)
2. Teismo procesas – Įstojimas į bylą – Priimtinumo sąlygos – Suinteresuotumas ginčo išsprendimu – Sąvoka – Tiesioginio ir aktualaus suinteresuotumo reikalavimas – Ginčas dėl Komisijos sprendimo, susijusio su valstybės pagalba, teisėtumo – Valstybinio subjekto, prisidėjusio prie tame sprendime numatytų priemonių, tiesioginis ir aktualus suinteresuotumas
(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antra pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa)
(žr. 97–103 punktus)
3. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Nedviprasmiškai suformuluoti ieškovo reikalavimai
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas)
(žr. 107–112 punktus)
4. Teismo procesas – Įrodymų pateikimas – Terminas – Pavėluotas įrodymų pateikimas – Sąlygos
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalis)
(žr. 128–132 punktus)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Kumuliacinės sąlygos – Ieškinio nepriimtinumas vienos iš šių sąlygų netenkinimo atveju
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 138, 195 punktus)
6. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo tam tikros pagalbos priemonės pripažįstamos suderinamomis su vidaus rinka ir konstatuojama, kad kitos priemonės nėra pagalba – Pagalbą gavusios įmonės konkurentės, dalyvavusios administracinėje procedūroje, ieškinys – Įmonė konkurentė, negalinti įrodyti didelio poveikio jos padėčiai atitinkamoje rinkoje – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 139–182 punktus)
7. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą – Bet koks visuotinai taikomas aktas, išskyrus pagal teisėkūros procedūrą priimtus aktus – Komisijos sprendimas dėl individualios pagalbos – Neįtraukimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 185–187 punktus)
8. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės pagalbos nebuvimas – Pagalbą gavusios įmonės konkurentės ieškinys – Įmonė konkurentė, negalinti įrodyti tiesioginio poveikio jos teisei į neiškraipytą konkurenciją – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 197–208 punktus)
9. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai – Aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių ir kurie tiesiogiai susiję su ieškovu – Tiesioginės sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 211–212 punktus)
Santrauka
2019 m. balandžio 12 d. priimtame Sprendime Deutsche Lufthansa / Komisija (T‑492/15) Bendrasis Teismas kaip nepriimtiną atmetė oro transporto bendrovės Deutsche Lufthansa ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo tam tikros priemonės, kurių ėmėsi Vokietijos valdžios institucijos Frankfurto Hano oro uosto naudai, buvo pripažintos su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba ir kuriuo konstatuojama, kad šį oro uostą naudojančioms oro transporto bendrovėms nebuvo suteikta valstybės pagalba(1), panaikinimo.
Frankfurto Hano oro uostas yra Vokietijoje, Reino krašto-Pfalco federalinės žemės teritorijoje, maždaug 120 km į vakarus nuo Frankfurto prie Maino miesto ir 115 km nuo Frankfurto prie Maino oro uosto. 2001 ir 2006 m. Reino krašto-Pfalco federalinė žemė patvirtino Frankfurto Hano oro uosto mokesčių tarifus, o šis oro uostas 1999 m., 2002 m. ir 2005 m. sudarė individualias sutartis su pigių skrydžių bendrove Ryanair dėl mokėtinų oro uosto mokesčių. 2001 m. įsigaliojo pelno ir nuostolių perdavimo susitarimas tarp Fraport, Frankfurto prie Maino oro uostą eksploatuojančios bendrovės, ir Frankfurto Hano oro uosto. Ši sutartis buvo atnaujinta 2004 m. 2001 m., 2002 m. ir nuo 2004 m. iki 2009 m. Fraport, Reino krašto-Pfalco federalinė žemė ir Heseno federalinė žemė padidino Frankfurto Hano oro uosto kapitalą. Nuo 1997 m. iki 2004 m. Reino krašto-Pfalco federalinė žemė Frankfurto Hano oro uosto eksploatuotojui mokėjo tiesiogines subsidijas, be kita ko, kad būtų finansuotos kontrolės ir saugumo išlaidos.
Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad tam tikros nurodytos priemonės Frankfurto Hano oro uosto naudai nėra pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, o kitos priemonės yra su vidaus rinka suderinama pagalba. Dėl priemonių Ryanair naudai ir Frankfurto Hano oro uosto mokesčių Komisija nusprendė, kad šios priemonės nėra valstybės pagalba. Savo ieškiniu dėl panaikinimo Vokietijoje įsteigta oro transporto bendrovė Deutsche Lufthansa, kurios pirmasis oro uostas yra Frankfurto prie Maino oro uostas, ginčijo šias Komisijos išvadas. Bendrajame Teisme Komisija pateikė kelis nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus, iš kurių vienas susijęs su tuo, kad Deutsche Lufthansa neturi locus standi.
Dėl Deutsche Lufthansa locus standi dėl ginčijamo sprendimo, kiek šis susijęs su priemonėmis Frankfurto Hano oro uosto ir Ryanair naudai, Bendrasis Teismas pirmiausia priminė, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų (pirmas atvejis) arba aktų, kurie tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję (antras atvejis), arba dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių (trečiasis atvejis). Kadangi Vokietijos Federacinė Respublika yra vienintelė ginčijamo sprendimo adresatė, Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar Deutsche Lufthansa ieškinys priimtinas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytus antrąjį ir trečiąjį atvejus.
Dėl antrojo atvejo, numatyto SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, Bendrasis Teismas pirmiausia priminė, kad jame numatytos tiesioginės sąsajos ir konkrečios sąsajos sąlygos yra kumuliacinės, todėl netenkinant vienos iš šių sąlygų, ieškinys negali būti pripažintas priimtinu. Nusprendęs, kad reikia pirmiausia išnagrinėti konkrečios sąsajos sąlygą, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad vien tik dėl Deutsche Lufthansa dalyvavimo administracinėje procedūroje negalima daryti išvados, kad ji yra konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu, ir ji bet kuriuo atveju turi įrodyti kad jos padėtį rinkoje iš esmės paveikė pagalbos priemonė, kuri yra ginčijamo sprendimo dalykas. Taigi Deutsche Lufthansa turėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių jos konkurencinės situacijos išskirtinumą, ir nurodyti priežastis, dėl kurių nagrinėjama pagalba galėjo pažeisti jos teisėtus interesus, iš esmės paveikdama jos padėtį nagrinėjamoje rinkoje. Bendrasis Teismas mano, kad Deutsche Lufthansa nepateikė tokių įrodymų.
Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Deutsche Lufthansa neapibrėžė rinkos ar rinkų, kuriose jos konkurencinei padėčiai buvo daromas poveikis, ir a fortiori nepateikė jokių įrodymų dėl šios rinkos ar rinkų dydžio, struktūros ir dėl jos, Ryanair ir kitų galimų konkurentų šioje rinkoje ar rinkose padėties atitinkamu laikotarpiu. Deutsche Lufthansa taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ginčijamos priemonės leido Ryanair savo veiklą vis labiau perkelti į didesnius oro uostus, pavyzdžiui, į Frankfurto prie Maino oro uostą, iš kus Ryanair pradėjo maršrutus, persidengiančius su Deutsche Lufthansa maršrutais. Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad kadangi Deutsche Lufthansa argumentai susiję su keleivių pervežimo oru rinka apskritai, ji tik pateikė informacijos, pagrindžiančios aplinkybę, kad ši rinka yra labai konkurencinga, o tai, be kita ko, neleidžia daryti prielaidos, kad Deutsche Lufthansa padėtis būtų buvusi palankesnė nesant ginčijamų priemonių. Be to, Deutsche Lufthansa pateikti argumentai, kuriais buvo siekiama įrodyti, kad priemonėmis, skirtomis Ryanair ir Frankfurto Hano oro uostui, jos konkurencinei padėčiai hipotetinėje keleivių pervežimo oru rinkoje daromas didelis poveikis, turi būti atmesti, nes šiais argumentais iš esmės tik patvirtinamas bendras konkurencinis spaudimas, kurį tradicinėms oro transporto bendrovėms daro Ryanair ir kitos pigių skrydžių bendrovės.
Dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyto trečiojo atvejo Bendrasis Teismas priminė, kad ieškinys dėl panaikinimo priimtinas, tik jei jis pateiktas dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, su kuriuo ieškovas tiesiogiai susijęs ir dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių. Kadangi priemonės Ryanair ir Frankfurto Hano oro uosto naudai buvo suteiktos ne pagal pagalbos schemą, jos yra individualaus pobūdžio. Kadangi ginčijamas sprendimas yra susijęs su šiomis priemonėmis, jis yra individualaus pobūdžio ir todėl negali būti laikomas reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
Dėl Deutsche Lufthansa locus standi dėl ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su oro uosto mokesčių tarifais, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Deutsche Lufthansa neįrodė, jog tiesioginės sąsajos sąlyga, kuri identiška antruoju ir trečiuoju SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytais atvejais, yra tenkinama. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, pirma, Deutsche Lufthansa neįrodė, jog minėti tarifai taikytini Ryanair. Antra, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Deutsche Lufthansa, kaip Frankfurto Hano oro uosto nenaudojanti bendrovė, negali remtis tariama kitų (ne Ryanair) oro transporto bendrovių diskriminacija, juo labiau kad ji netvirtina konkuruojanti su šiomis kitomis bendrovėmis.