GENERALINĖS ADVOKATĖS
ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,
pateikta 2016 m. vasario 4 d.(1)
Byla C‑465/14
Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank
prieš
F. Wieland
ir
H. Rothwangl
(Centrale Raad van Beroep (Apeliacinis socialinės apsaugos teismas, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Socialinė apsauga – SESV 18 ir 45 straipsniai – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 – 2 ir 3 straipsniai ir 94 straipsnio 1–3 dalys – Reglamentas (EB) Nr. 859/2003 – 2 straipsnio 1–3 dalys – Senatvės pensijos išmokos – Pagal nacionalinės teisės aktus buvusiems jūrininkams netaikomas draudimas – Ieškovo teisių nustatymas prieš jo pilietybės valstybės stojimą į Europos Sąjungą“
1. Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento Nr. 1408/71(2) ir Reglamento Nr. 859/2003(3) aiškinimo Centrale Raad van Beroep (Apeliacinis socialinės apsaugos teismas, Nyderlandai) teiraujasi, ar remiantis tais reglamentais draudžiamos Nyderlandų taisyklės, pagal kurias praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje trečiųjų šalių piliečiams nebuvo taikomas draudimas, susijęs su senatvės pensijos išmokomis. Pagrindinė byla susijusi su dviem buvusiais jūrininkais, tuo metu gyvenusiais ir dirbusiais laivuose, kurių kilmės uostas buvo Nyderlanduose. Abu ieškovai tuo metu buvo Austrijos (t. y. trečiosios šalies) piliečiai(4). Tačiau 2008 m., jiems pateikus prašymus dėl Nyderlandų valdžios institucijų mokėtinos pensijos, Austrija jau buvo įstojusi į Europos Sąjungą. F. Wieland per tą laiką jau buvo tapęs JAV piliečiu, o H. Rothwangl tebebuvo Austrijos pilietis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar dviem buvusiems jūrininkams taikomos ES socialinės apsaugos taisyklės, ar jų pateiktiems prašymams dėl senatvės pensijos išmokų taikomos tų taisyklių pereinamojo laikotarpio nuostatos ir ar nacionalinės taisyklės, pagal kurias jiems nebuvo taikomas senatvės pensijos draudimas praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje, draudžiamos dėl SESV 18 straipsnyje įtvirtinto diskriminacijos draudimo ir pagal SESV 45 straipsnį užtikrinamo laisvo darbuotojų judėjimo principo.
ES teisės aktai
Reglamentas Nr. 1408/71
2. Prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 1408/71 Bendrijos taisyklės dėl valstybių narių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, taikomos darbuotojams migrantams, buvo išdėstytos Reglamente Nr. 3/58(5). Tačiau tas reglamentas nebuvo taikomas jūrininkams(6). Vėliau Reglamentu Nr. 47/67(7) sukurtos specialiosios taisyklės jūrininkams, taikytos nuo 1967 m. balandžio 1 d. Jose, be kita ko, nustatyta, kaip pasirenkama taikytina teisė ir nustatomos senatvės pensijų išmokos. Tos taisyklės buvo įtrauktos į Reglamentą Nr. 1408/71, tad jūrininkai pateko į jo taikymo sritį.
3. Reglamento Nr. 1408/71 pirmoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad nuostatos dėl nacionalinės socialinės apsaugos teisės aktų koordinavimo reglamentuojamos Sutarties nuostatomis dėl darbuotojų, kurie yra valstybių narių piliečiai, laisvo judėjimo.
4. Šioje byloje svarbios 1 straipsnyje išdėstytos apibrėžtys: „pagal darbo sutartį dirbantis asmuo“, be kita ko – bet kuris asmuo, apdraustas privalomu arba neprivalomu nuolatiniu draudimu nuo vieno ar daugiau draudiminių įvykių, kuriuos apima pagal darbo sutartį dirbančių asmenų arba savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos sistemos(8); „teisės aktai“ – kiekvienos atskiros valstybės narės statutai, reglamentai ir kitos nuostatos bei visos kitos įgyvendinimo priemonės, esamos ar būsimos, susijusios su socialinės apsaugos sritimis ir sistemomis, kurioms taikomos Reglamento Nr. 1408/71(9) 4 straipsnio 1 ir 2 dalys; „draudimo laikotarpiai“ – įmokų mokėjimo laikotarpiai arba darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai, arba savarankiško darbo laikotarpiai, kurie nustatomi arba pripažįstami teisės aktais, pagal kuriuos jie buvo įgyti ar laikomi įgytais, ir visi taip traktuojami laikotarpiai, jeigu pagal minėtus teisės aktus jie prilyginami draudimo laikotarpiams(10); „gyvenimo laikotarpiai“ – laikotarpiai, kurie tokiais nustatomi arba pripažįstami teisės aktais, pagal kuriuos jie buvo įgyti arba laikomi įgytais(11).
5. Pagal 2 straipsnio 1 dalį Reglamentas Nr. 1408/71 taikomas „<...> pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ar savarankiškai dirbantiems asmenims ar studentams, kuriems yra taikomi ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai ir kurie yra vienos iš valstybių narių piliečiai arba asmenys be pilietybės ar pabėgėliai, gyvenantys kurios nors valstybės narės teritorijoje, bei jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims“.
6. Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, kuriems taikomas tas reglamentas, pagal bet kurios valstybės narės teisės aktus tenka tos pačios prievolės ir jie naudojasi tomis pačiomis teisėmis į išmokas kaip ir tos valstybės piliečiai.
7. Neįgalumo išmokos ir senatvės išmokos yra socialinės apsaugos sritys, patenkančios į Reglamento Nr. 1408/71 taikymo sritį (žr. atitinkamai 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktus).
8. Pagal 13 straipsnio 2 dalies c punktą asmeniui, pagal darbo sutartį dirbančiam laive, plaukiojančiame su valstybės narės vėliava, taikomi tos valstybės teisės aktai(12).
9. Specialiosios taisyklės dėl senatvės pensijų apskaičiavimo nustatytos III antraštinės dalies 3 skyriuje. Pagal 44 straipsnį, jeigu asmeniui taikomi dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktai, jo teisės į senatvės pensiją apskaičiuojamos remiantis kiekvienos iš tų valstybių narių teisės aktais. 45 straipsnyje numatyta, kad ieškovo valstybės narės kompetentinga įstaiga turi atsižvelgti į draudimo ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal kitų valstybių narių teisės aktus. Kai kompetentinga įstaiga privalo apskaičiuoti išmokas, susijusias su susumuotais draudimo ar gyvenimo laikotarpiais pagal 45 straipsnyje nustatytas taisykles, skirtinos senatvės pensijos išmokos apskaičiuojamos pagal 46 straipsnio 2 dalį.
10. 94 straipsnio antraštė „Pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims“. Jame pirmiausia nustatyta:
„1. Pagal šį reglamentą neįgyjama jokių teisių laikotarpiu iki 1972 m. spalio 1 d. arba iki reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje.
2. Nustatant pagal šį reglamentą įgytas teises, įskaitomi visi draudimo laikotarpiai ir, kur reikia, visi darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpiai, įgyti pagal valstybės narės teisės aktus iki 1972 m. spalio 1 d. arba iki reglamento įsigaliojimo tos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje.
3. Laikantis 1 dalies nuostatų, pagal šį reglamentą įgyjama bet kuri teisė, netgi jeigu ji susijusi su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki 1972 m. spalio 1 d. arba iki reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba tos valstybės teritorijos dalyje.
<…>“
Reglamentas Nr. 859/2003
11. 1 straipsnyje nustatyta, kad Reglamento Nr. 1408/71 nuostatos „<...> taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar nėra taikomos tik dėl jų pilietybės, taip pat jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims, jeigu jie teisėtai gyvena valstybės narės teritorijoje ir jų padėtis yra tokia, kuri visais atžvilgiais neapsiriboja viena valstybe nare“.
12. 2 straipsnyje numatyta:
„1. Šis reglamentas nesukuria jokių teisių laikotarpio iki 2003 m. birželio 1 d. atžvilgiu.
2. Bet kuris draudimo laikotarpis, o kai kuriais atvejais, bet kuris darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo ar nuolatinio gyvenimo laikotarpis, įgytas pagal valstybės narės teisės aktus iki 2003 m. birželio 1 d., įskaitomas teisėms, įgytoms pagal šio reglamento nuostatas, nustatyti.
3. Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, teisė pagal šį reglamentą įgyjama net ir tuo atveju, jeigu ji susijusi su draudiminiu įvykiu, įvykusiu iki 2003 m. birželio 1 d.
<…>“
Nacionalinės teisės nuostatos
13. Bendruoju senatvės pensijos įstatymu (Algemene Ouderdomswet, toliau – AOW) sukuriama senatvės pensijų sistema 65 metų amžiaus sulaukusiems asmenims. Pagal tą sistemą asmuo turi būti nuo 15 iki 65 metų amžiaus ir gyventi Nyderlanduose, kad būtų apdraustas.
14. Pagal referenciniu laikotarpiu galiojusią AOW redakciją laivai, kurių kilmės uostas buvo Nyderlanduose, buvo laikomi šalies teritorijos dalimi(13). Neturint galimybės nustatyti įgulos narių gyvenamosios vietos, laikoma, kad įgula gyvena laive. Tokiomis aplinkybėmis laikoma, kad įgula nuolat gyvena Nyderlanduose.
15. Tačiau jūrų laivo, kurio prirašymo uostas yra Nyderlanduose, įgulos narys trečiosios šalies pilietis nebuvo laikomas apdraustu asmeniu, jeigu AOW tikslais gyveno tame laive(14).
Faktinės aplinkybės, procesas ir pateikti klausimai
16. F. Wieland gimė Austrijoje 1943 m. kovo 20 d. Nuo 1962 m. spalio 11 d. iki 1966 m. kovo 7 d. jis dirbo Holland-Amerika Lijn (toliau – HAL). 1966 m. gegužės mėn. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, 1969 m. rugpjūčio 29 d. gavo Amerikos pilietybę ir prarado Austrijos. 2008 m. balandžio mėn. F. Wieland kreipėsi dėl senatvės pensijos. 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Socialinio draudimo tarnybos valdyba (Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank, toliau – RSvb) atmetė jo prašymą. 2008 m. spalio 3 d. F. Wieland pranešė RSvb, kad jo pagrindinė gyvenamoji vieta yra Austrija.
17. H. Rothwangl gimė 1943 m. gruodžio 7 d. Jis Austrijos pilietis. Nuo 1962 m. lapkričio 6 d. iki 1963 m. balandžio 23 d. dirbo HAL. Nuo 1998 m. kovo 1 d. gavo Austrijos nedarbingumo pensiją (Erwerbsunfähigkeitspension) ir nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. – Šveicarijos invalidumo pensiją (Invalidenrente). Nuo 1998 m. lapkričio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. H. Rothwangl taip pat gavo invalidumo išmoką iš Nyderlandų valdžios institucijų pagal Nedarbingumo draudimo įstatymą (Wet op arbeidsongeschiktheidsverzekering). 2009 m. sausio 12 d. jis pateikė prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu RSvb šį prašymą atmetė.
18. Ir F. Wieland, ir H. Rothwangl sėkmingai apskundė RSvb sprendimus Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas). RSvb apskundė šį sprendimą apeliacine tvarka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
19. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Centrale Raad van Beroep (Apeliacinis socialinės apsaugos teismas) pirmiausia nurodė, kad atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Strasbūro teismas) sprendimą Wessels‑Bergervoet / Nyderlandai(15). Ta byla buvo susijusi su ieškiniu, pareikštu pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 14 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija, ir jos protokolo Nr. 1 1 straipsnį (pagal kurį saugoma teisė į turtą). Toje byloje ieškovė, kuri turėjo teisę į senatvės pensijos išmokas pagal AOW, tvirtino, jog kompetentingos Nyderlandų įstaigos sprendimu sumažinti jai pensiją buvo diskriminuojama dėl lyties, nes sumažinimo priežastis buvo ta, kad nagrinėjamu laikotarpiu ištekėjusi moteris buvo apdrausta tik tais laikotarpiais, kuriais buvo apdraustas jos vyras, o vedusiems vyrams toks apribojimas nebuvo taikomas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškina, kad Nyderlandų teismas toje byloje taikė Strasbūro teismo argumentus kitose su jūrininkų pensinėmis teisėmis susijusiose bylose. Jis mano, kad F. Wieland ir H. Rothwangl padėtis skiriasi nuo minėtų bylų ir kad dėl pilietybės daromas skirtumas pagrįstas EŽTK 14 straipsnio tikslais. Tačiau jam kyla klausimas, ar jiems gali būti naudingas Reglamentas Nr. 1408/71 kartu su Reglamentu Nr. 859/2003 ir SESV 18 ir 45 straipsniais.
20. Taigi Centrale Raad van Beroep (Apeliacinis socialinės apsaugos teismas) prašo priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:
„1. Ar Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnį, taip pat 94 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aiškinti taip, kad buvusiam jūreiviui, priklausiusiam jūrų laivo, kurio pilietybės uostas buvo valstybėje narėje, įgulai, neturėjusiam gyvenamosios vietos sausumoje ir valstybės narės pilietybės, valstybei narei, kurios pilietybę turi šis jūreivis, įstojus į Europos Sąjungą arba įsigaliojus Reglamentui Nr. 1408/71 šioje valstybėje negali būti (iš dalies) atsisakoma skirti senatvės pensiją vien todėl, kad minėtas buvęs jūreivis (prašyto) draudimo laikotarpiu neturėjo (pirma nurodytos) valstybės narės pilietybės?
2. Ar SESV 18 ir 45 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiamas valstybės narės teisės aktas, pagal kurį jūreivis, priklausęs jūrų laivo, kurio pilietybės uostas buvo šioje valstybėje narėje, įgulai, neturėjęs gyvenamosios vietos sausumoje ir valstybės narės pilietybės, nebuvo apdraustas senatvės pensiniu draudimu, o pagal šį teisės aktą apdraustu laikomas jūreivis, kuris yra valstybės narės, kur jūrų laivas turi pilietybės uostą, pilietis, ir apskritai jo situacija yra tokia pati, kai valstybė, kurios pilietis yra pirma nurodytas jūreivis, teisės į pensiją nustatymo momentu įstojo į Europos Sąjungą arba tuo metu šioje valstybėje įsigaliojo Reglamentas Nr. 1408/71?
3. Ar atsakymai į 1 ir 2 klausimus būtų tokie patys ir dėl (buvusio) jūreivio, kuris dirbdamas turėjo valstybės, vėliau įstojusios į Europos Sąjungą, pilietybę, bet šio įstojimo ar Reglamento Nr. 1408/71 įsigaliojimo minėtai valstybei arba teisės į senatvės pensiją momentu nebuvo valstybės narės, kuriai Reglamentas Nr. 1408/71 irgi taikomas pagal Reglamento Nr. 859/2003 1 straipsnį, pilietis?“
21. Rašytines pastabas pateikė RSvb, Nyderlandų vyriausybė ir Europos Komisija. 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje žodines pastabas pateikė šios trys šalys ir Ispanijos Karalystė. F. Wieland ir H. Rothwangl rašytinių ar žodinių pastabų šioje byloje nepateikė.
Vertinimas
Pirminės pastabos
22. Kai F. Wieland ir H. Rothwangl dirbo HAL Nyderlanduose, jūrininkams nebuvo taikomas Reglamentas Nr. 3/58(16). Tai neprieštaravo tuo metu galiojusioms tarptautinėms jūrininkų pensijų taisyklėms(17). Todėl jūrininkų dalyvavimas socialinės apsaugos sistemose buvo reglamentuojamas tik nacionalinės teisės normomis.
23. 2008 m., kai F. Wieland ir H. Rothwangl pateikė prašymus dėl senatvės pensijų, buvo taikomas Reglamentas Nr. 1408/71. To reglamento tikslas nebuvo pakeisti įvairių nacionalinių socialinės apsaugos sistemų(18). Jo pagrindinis tikslas – koordinuoti nacionalines sistemas siekiant įgyvendinti laisvo asmenų judėjimo principą teritorijoje, kuri dabar yra Europos Sąjunga(19). Pagal tas taisykles Austrijos kompetentinga įstaiga privalo tartis su tokia pačia įstaiga Nyderlanduose, kad nustatytų, ar ieškovų pensinės teisės turėtų būti sumuojamos pagal to reglamento III antraštinės dalies 3 skyrių.
24. Nors valstybės narės pasilieka teisę nusistatyti prisijungimo prie socialinės apsaugos sistemų sąlygas, naudodamosi tais įgaliojimais jos vis dėlto turi laikytis ES teisės, pirmiausia Sutarčių nuostatų dėl darbuotojų judėjimo laisvės. Taigi pagal tokias sąlygas negalima į nacionalinės teisės aktų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, taikymo sritį neįtraukti asmenų, kuriems tie teisės aktai taikomi remiantis Reglamentu Nr. 1408/71; privalomojo draudimo sistemos turi atitikti SESV 18 ir 45 straipsnių nuostatas(20). Pateiktus prejudicinius klausimus reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į tai.
Pirmasis klausimas
25. Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar išėjusiam į pensiją jūrininkui Austrijos piliečiui, buvusiam trečiosios šalies piliečiui tuo metu, kai dirbo laive, kurio prirašymo uostas buvo Nyderlanduose, gali būti atsisakyta skirti pensiją po jo pilietybės valstybės įstojimo į Europos Sąjungą. Ar Nyderlandų taisyklės, pagal kurias H. Rothwangl darbo laikotarpiu dėl pilietybės netaikomas senatvės pensijos draudimas Nyderlandų socialinės apsaugos sistemoje, draudžiamos pagal Reglamentą Nr. 1408/71?
26. RSvb teigia, jog H. Rothwangl atvejis nepatenka į Reglamento Nr. 1408/71 taikymo sritį. Nyderlandų vyriausybės teigimu, Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnis netaikomas, nes H. Rothwangl neatitinka 2 straipsnyje nustatytų sąlygų. Ispanijos vyriausybė teigia priešingai, kad H. Rothwangl padėtį reikėtų nagrinėti nuo 2008 m. gruodžio 1 d., kai jis pateikė prašymą dėl pensijos. Tuo metu Reglamentas Nr. 1408/71 jam buvo taikomas, todėl nagrinėjamos nacionalinės taisyklės draudžiamos pagal 3 straipsnį.
27. Komisija teigia, jog lemiamas klausimas yra, ar Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnio 2 dalis taikoma laikotarpiui, kai H. Rothwangl dirbo HAL. Faktas, ar H. Rothwangl įgijo draudimo laikotarpį, turi būti nustatytas pagal nacionalinę teisę. Dirbdamas HAL, H. Rothwangl pagal nacionalines taisykles buvo laikomas Nyderlandų gyventoju. Dėl to nagrinėjamas laikotarpis gana glaudžiai siejamas su Nyderlandais, kad jį būtų galima laikyti draudimo laikotarpiu pagal nagrinėjamas nacionalines taisykles. Be to, Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytomis taisyklėmis reglamentuojamas ne tik taikytinų teisės aktų nustatymas, bet ir tai, ar asmuo, kuriam taikomas Reglamentas Nr. 1408/71, turi teisę į socialinės apsaugos išmokas.
28. Nepritariu RSvb ir Nyderlandų vyriausybės teikiamam Reglamento Nr. 1408/71 2 straipsnio aiškinimui.
29. Aišku, kad kai H. Rothwangl pateikė prašymą dėl pensijos 2008 m. gruodžio 1 d., jis buvo valstybės narės pilietis. Jis buvo apdraustas pagal Austrijos senatvės pensijos išmokų sistemą, kuriai iš esmės taikomas Reglamentas Nr. 1408/71(21). H. Rothwangl prašo skirti pro rata išmokas, kurias Nyderlandų kompetentinga įstaiga turėtų mokėti už laikotarpį, kai jis dirbo HAL ir jam Nyderlanduose buvo taikomos nagrinėjamos nacionalinės taisyklės. Taigi jam turi būti taikoma 2 straipsnio 1 dalis.
30. Iš tiesų, mano nuomone, RSvb ir Nyderlandų vyriausybės pozicija gana paini, kalbant apie tai, kad H. Rothwangl gavo invalidumo išmoką iš Nyderlandų valdžios institucijų. Tai išmokai iš esmės taikomas Reglamentas Nr. 1408/71(22). Man atrodo, kad atsiranda tam tikras nenuoseklumas laikant, jog dėl prašymo skirti invalidumo išmoką H. Rothwangl buvo asmeniškai taikomas tas reglamentas, o dėl prašymo skirti senatvės pensijos išmokas jis laikomas nepatenkančiu į to reglamento taikymo sritį.
31. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai klausia, ar sprendžiant šį klausimą naudinga Teisingumo Teismo praktika dėl Reglamento Nr. 1408/71 2 dalies aiškinimo, pirmiausia Sprendimas Belbouab(23).
32. T. Belbouab buvo Alžyro kilmės Prancūzijos pilietis, gimęs 1924 m. Jis dirbo angliakasiu Prancūzijoje, vėliau emigravo į Vokietiją ir ten dirbo tą patį darbą. Visą darbo abiejose valstybėse laikotarpį T. Belbouab mokėjo privalomas įmokas. Kai 1962 m. Alžyras tapo nepriklausomas, jis prarado Prancūzijos pilietybę. 1964 m. Vokietijos valdžios institucijos atmetė T. Belbouab prašymą skirti jam angliakasio pensiją. Teisingumo Teismas nurodė, jog nacionalinio teismo pateikti klausimai dėl Reglamento Nr. 1408/71 2 straipsnio aiškinimo buvo grindžiami prielaida, kad teikdamas prašymą T. Belbouab turėjo būti valstybės narės pilietis. Tokia prielaida būtų nesuderinama su teisinio saugumo principu. Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikalavimas būti vienos iš valstybių narių piliečiu taikomas įdarbinimo laikotarpiui, kai mokamos su draudimo laikotarpiais susijusios įmokos ir įgyjamos atitinkamos teisės(24).
33. Šioje byloje neginčijama, kad H. Rothwangl buvo valstybės narės pilietis 2008 m. gruodžio 1 d., kai pateikė prašymą dėl Nyderlandų mokėtinos senatvės pensijos, o referenciniu laikotarpiu – ne. Ar jis vis tiek įgijo teises referenciniu laikotarpiu? Toks klausimas byloje Belbouab nebuvo nagrinėjamas. T. Belbouab mokėjo privalomas įmokas ir buvo įgijęs teises per atitinkamą laikotarpį. Todėl man atrodo, kad šiai bylai Sprendimas Belbouab nėra naudingas.
34. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, ar šiai bylai būtų svarbus Sprendimas Buhari Haji(25). Ta byla susijusi su Nigerijos piliečiu, kuris buvo Jungtinės Karalystės pilietis, kol Nigerija 1960 m. tapo nepriklausoma. 1937–1986 m. I. Buhari Haji dirbo Belgijos Konge (kuris 1960 m. liepos 1 d. tapo Zairu) ir mokėjo įmokas į Belgijos socialinio draudimo sistemą, kol Zairas tapo nepriklausoma valstybe. Teisingumo Teismas nusprendė, kad tarp darbuotojų, anksčiau turėjusių (tuometinės) Europos bendrijos nare vėliau tapusios valstybės pilietybę ir paskui ją praradusių prieš tos valstybės įstojimą į Bendriją, padėties ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų arba savarankiškai dirbančių asmenų judėjimo Bendrijoje laisvės įgijimo nebuvo sąsajos. Kiek kitaip yra su tais iš šių darbuotojų, kurie išlaikė atitinkamos valstybės pilietybę po to, kai ji įstojo į Bendriją, ir jų teisės pagal Bendrijos teisės aktus dėl socialinės apsaugos pripažįstamos ir saugomos remiantis Reglamento Nr. 1408/71 pereinamojo laikotarpio nuostatomis, 94 ir 95 straipsniais, pagal kuriuos nustatant teisę į išmokas pagal šias nuostatas atsižvelgiama į visus draudimo, darbo ir gyvenimo laikotarpius iki įstojimo.
35. H. Rothwangl padėtis visiškai kitokia nei I. Buhari Haji. Jis nemokėjo įmokų ir nebuvo apdraustas pagal Nyderlandų taisykles, kurios buvo taikomos referenciniu laikotarpiu. Ar vis dėlto pagal Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnio 1–3 dalis jis įgijo teises, kurios turėtų būti sumuojamos su senatvės pensijos išmokomis, į kurias jis turi teisę Austrijoje?
36. Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal jį neįgyjama jokių teisių iki reglamento įsigaliojimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje(26).
37. Kad Reglamentą Nr. 1408/71 būtų galima taikyti praeities situacijoms, 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga nustatant teisę į išmokas atsižvelgti į visus draudimo, darbo ir gyvenimo laikotarpius, kuriais valstybės narės teisės aktai galiojo iki 1972 m. spalio 1 d. arba iki reglamento taikymo šioje valstybėje narėje. Taigi iš tos nuostatos aišku, kad nustatydama pareiškėjo senatvės pensiją valstybė narė negali atsisakyti atsižvelgti į kitos valstybės narės teritorijoje įgytus draudimo laikotarpius vien todėl, kad tie laikotarpiai įgyti prieš įsigaliojant tam reglamentui(27).
38. Pareiškėjas turi galėti nurodyti draudimo laikotarpį ir tam tikrais atvejais darbo ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal valstybės narės teisę iki 1972 m. spalio 1 d.(28), kad jam būtų sėkmingai pritaikyta Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnio 2 dalis.
39. Man atrodo, kad tos sąlygos nebūtinai taikomos kartu. Iš žodžių „ir tam tikrais atvejais“ aišku, jog ne visada reikalaujama įrodyti, kad tenkinamos visos trys sąlygos. Reikėtų turėti omenyje, kad 94 straipsnio 2 dalis taikoma visoms socialinės apsaugos išmokoms, iš esmės patenkančioms į Reglamento Nr. 1408/71 taikymo sritį. Sąlygos, kurias turi tenkinti pareiškėjas įvairiose valstybėse narėse ir (arba) dėl nagrinėjamos išmokos rūšies, gali skirtis. Pagal Nyderlandų sistemą (kaip suprantu) nereikalaujama, kad pareiškėjas taip pat įrodytų, jog jis įgijęs gyvenimo ar darbo laikotarpį, nors neginčijama, kad H. Rothwangl tenkina abi šias sąlygas. Tačiau pareiškėjas turi galėti nurodyti pagal valstybės narės teisės aktus įgytą draudimo laikotarpį.
40. Ar H. Rothwangl tenkina šią sąlygą?
41. Nagrinėjamos nacionalinės taisyklės yra teisės aktai, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio j punkte. Remiantis 1 straipsnio r punktu, draudimo laikotarpiai – įmokų mokėjimo laikotarpiai arba darbo pagal darbo sutartį ar savarankiško darbo laikotarpiai, nustatomi arba pripažįstami teisės aktais, pagal kuriuos jie įgyti ar laikomi įgytais. Ta konkreti nuoroda į nacionalinę teisę aiškiai rodo, kad Reglamentu Nr. 1408/71, pirmiausia draudimo laikotarpių sumavimo tikslais, nustatomos sąlygos, kuriomis pagal nacionalinę teisę tam tikras laikotarpis pripažįstamas kaip lygiavertis tinkamiems draudimo laikotarpiams(29).
42. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad pagal nacionalines taisykles, kurios buvo taikomos referencinį laikotarpį, H. Rothwangl nebuvo apdraustas, nes trečiosios šalies piliečiams, kurie yra jūrų laivo įgulos nariai, kurie gyveno tame laive, nebuvo suteikiamas senatvės pensijos draudimas. Jis taip pat aiškiai nurodė, kad nagrinėjamomis nacionalinėmis taisyklėmis diskriminuojama dėl pilietybės(30). Ar tokia diskriminacija draudžiama pagal Reglamento Nr. 1408/71 3 straipsnį? Jeigu taip, H. Rothwangl galėtų pareikšti, jog su juo turi būti elgiamasi taip, tarsi jis būtų įgijęs draudimo laikotarpį Nyderlanduose, nepaisant to, kad faktiškai jis netenkina tos svarbios 94 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
43. Panašius klausimus Teisingumo Teismas nagrinėjo bylose Kauer ir Duchon.
44. L. Kauer, Austrijos pilietė, pateikė prašymą dėl senatvės pensijos Austrijoje. Ji dirbo ir įgijo privalomojo draudimo laikotarpius pagal Austrijos teisę. Nustatydama privalomus įgyti laikotarpius, susijusius su teise gauti senatvės pensiją, kompetentinga įstaiga atsižvelgė į laikotarpį Austrijoje, kai ji nedirbo, augino vaikus. Tie laikotarpiai buvo apskaičiuoti kaip „pakaitiniai laikotarpiai“. Tačiau tokie patys laikotarpiai, kuriuos L. Kauer praleido Belgijoje augindama vaikus, nebuvo apskaičiuoti. Visi vaikų auginimo laikotarpiai (ir Austrijoje, ir Belgijoje) buvo prieš Austrijos įstojimą į (tuometinę) Europos bendriją. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausė, ar pagal Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnio 1–3 dalis draudžiama priimti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos Belgijoje praleisti vaikų auginimo laikotarpiai nebūtų laikomi pakaitiniais laikotarpiais apskaičiuojant L. Kauer senatvės pensijos išmokas.
45. J. F. Duchon buvo Austrijos pilietis, iki Austrijos įstojimo į Bendriją dirbęs Vokietijoje. Tuo laikotarpiu jis nukentėjo pramoninėje avarijoje. Iš Vokietijos valdžios institucijų J. F. Duchon gavo išmoką už tą pramoninę avariją. Jo prašymas Austrijos valdžios institucijoms skirti neįgalumo pensiją nuo 1998 m. sausio 1 d. buvo atmestas todėl, kad: i) jis nebuvo įgijęs privalomo įgyti laikotarpio; ir ii) kadangi su avarija susiję įvykiai nutiko Vokietijoje iki Austrijos stojimo į Bendriją, jis negalėjo vadovautis darbuotojų judėjimo laisvės principu.
46. Abiem atvejais Teisingumo Teismas nusprendė, kad pareiškėjams galėtų būti taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos pagal Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnį ir kad Austrijos taisyklės, kurios buvo taikomos L. Kauer ir J. F. Duchon, dėl diskriminacijos draudimo principo buvo draudžiamos. Sprendimuose galima įžvelgti tam tikrų bendrų principų.
47. Teisingumo Teismas nusprendė, jog, siekiant taikyti pereinamojo laikotarpio taisykles pagal Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnio 1–3 dalis, būtina atsižvelgti į iki reglamento įsigaliojimo įgytus draudimo laikotarpius(31). Abiem atvejais pareiškėjai buvo apdrausti pagal atitinkamas nacionalines taisykles. Nagrinėjamos nacionalinės priemonės turėjo būti įvertintos atsižvelgiant į Bendrijos taisykles, taikomas po Austrijos įstojimo(32). Taigi kompetentinga įstaiga turėjo taikyti su darbuotojų judėjimo laisve susijusius principus ir 94 straipsnio 1–3 dalyse nustatytas pereinamojo laikotarpio taisykles(33).
48. Iš Sprendimo Kauer ir Sprendimo Duchon aišku, jog H. Rothwangl padėtis turėtų būti nagrinėjama atsižvelgiant į ES teisę po Austrijos įstojimo į Europos Sąjungą. Kokia tokios analizės pasekmė?
49. Man atrodo, kad (deja) H. Rothwangl padėtis kitokia nei pareiškėjų tose dviejose bylose dėl dviejų svarbių dalykų.
50. Pirma, pagal diskriminacijos draudimą reikalaujama panašių atvejų nevertinti skirtingai, o skirtingų – vienodai, nebent toks požiūris būtų objektyviai pagrįstas(34). Byloje Kauer Teisingumo Teismas nustatė, jog dėl nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų faktiškai atsirado požiūrio skirtumų, t. y. buvo savaime atsižvelgta į Austrijoje praleistus vaikų auginimo laikotarpius, bet vertinant tokius pačius kitoje EEE valstybėje narėje praleistus laikotarpius atsižvelgta į motinystės išmokos pinigais arba panašių išmokų pagal federalinę Austrijos teisę gavimą. Po Austrijos įstojimo į Europos Sąjungą taikant tokias skirtingas taisykles Austrijoje ir kitoje valstybėje narėje praleistiems vaikų auginimo laikotarpiams, tokie teisės aktai galiojo Bendrijos piliečių, gyvenusių arba dirbusių Austrijoje ir vėliau pasinaudojusių laisvo judėjimo teise, nenaudai(35). Byloje Duchon Teisingumo Teismas nustatė aiškų požiūrio skirtumą, nenaudingą Austrijos darbuotojams, pasinaudojusiems laisvo judėjimo teise, palyginti su pasilikusiaisiais Austrijoje, nes pirmajai grupei buvo sunkiau atitikti nagrinėjamas nacionalines taisykles ir įgyti teisę į išmokas(36).
51. Svarbiausia, abiejose bylose Teisingumo Teismas buvo netiesiogiai pasiruošęs vertinti pareiškėjus kaip pasinaudojusius ES laisvo judėjimo teisėmis, nors tas „judėjimas“ vyko prieš Austrijos įstojimą į ES. Taigi, nors Belgija pagal ES teisę galėtų teisėtai laikyti L. Kauer trečiosios šalies piliete, kai 1970–1975 m. ji ten augino vaikus, ir Vokietija taip pat galėtų teisėtai laikyti J. F. Duchon trečiosios šalies piliečiu, kai jis nukentėjo pramoninėje avarijoje, kai dirbo toje šalyje 1968 m., įstojusi į ES Austrija turėjo vertinti tuos „užsienyje“ praleistus laikotarpius kaip laiką, praleistą kitoje ES valstybėje narėje naudojantis laisvo judėjimo teisėmis.
52. Vadinasi, šioje byloje Austrija turi vertinti H. Rothwangl kaip asmenį, pasinaudojusį laisvo judėjimo teisėmis dar prieš Austrijos įstojimą į Europos Sąjungą, kai jis dirbo HAL laivuose, kurių prirašymo uostas buvo Nyderlanduose. Tačiau vien to nepakanka, kad H. Rothwangl pensija būtų papildyta išmokų iš Nyderlandų. Priešingai nei L. Kauer ir J. F. Duchon, H. Rothwangl kylantys sunkumai susiję ne tik (arba ne pirmiausia) su Austrijos taisyklėmis. Jie susiję su Nyderlandų taisyklėmis, dėl kurių H. Rothwangl nesuteiktas draudimas už laikotarpį, kai dirbo HAL, nes jis buvo trečiosios šalies pilietis. Ir toks H. Rothwangl pritaikytas apribojimas, nors dėl jo aiškiai kyla diskriminacija dėl pilietybės, tuo metu buvo visiškai leistinas pagal ES teisę, nes Austrija dar nebuvo Europos Sąjungos valstybė narė.
53. Antra, bylose Kauer ir Duchon nebuvo ginčijama, kad pareiškėjai dalyvavo nagrinėjamose nacionalinės socialinės apsaugos sistemose (abiejose bylose tai buvo Austrijos sistema). Apskritai kilo klausimas, ar į ne Austrijoje praleistus laikotarpius reikėtų atsižvelgti Austrijos kompetentingoms institucijoms apskaičiuojant išmokas, į kurias pareiškėjai turėjo teisę(37). Kita vertus, Teisingumo Teismas neturi informacijos, ar H. Rothwangl dalyvavo Austrijos socialinės apsaugos sistemoje referenciniu laikotarpiu; tačiau aišku, jog jis neįgijo jokių teisių pagal Nyderlandų taisykles, kurios buvo taikomos referenciniu laikotarpiu, kai jis dirbo HAL. Todėl paprasčiausiai nėra įgytų teisių, kurias Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnio 2 dalies pereinamojo laikotarpio nuostatos galėtų paveikti neigiamai. O tokių teisių suteikimas atgaline data neatitiktų teisinio saugumo principo ir aiškios 94 straipsnio 1 dalies formuluotės.
54. Priešingai nei Komisija, nemanau, kad pakankamai glaudus H. Rothwangl ryšys su Nyderlandais referenciniu laikotarpiu yra svarbus kriterijus. Tokia sąlyga nėra nustatyta Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nemanau, kad svarbus 13 straipsnio 2 dalies c punktas. Vienintelis tos nuostatos tikslas – nustatyti nacionalinės teisės aktus, kurie būtų taikomi su valstybės narės vėliava plaukiojančiame laive dirbantiems asmenims. Pačiame Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies c punkte nenustatyta sąlygų, dėl kurių atsirastų teisė ar pareiga draustis pagal socialinės apsaugos sistemą arba vienoje, arba kitoje šios sistemos srityje. Šios sąlygos turi būti nustatomos valstybių narių teisės aktuose(38). Šioje byloje neginčijama, kad H. Rothwangl buvo taikomos Nyderlandų taisyklės, kai jis dirbo HAL, ir kad pagal tas taisykles jis nebuvo apdraustas. Taigi jis neįgijo draudimo laikotarpio, kaip numatyta 94 straipsnio 2 dalyje.
55. Todėl darytina išvada, jog prašymą skirti senatvės pensijos išmokas teikiantis asmuo, kuris nebuvo valstybės narės pilietis tą laikotarpį, už kurį prašo skirti išmokas, neįgyja teisių, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnio 1–3 dalių pereinamojo laikotarpio nuostatose, jeigu jis neįgijo draudimo laikotarpio pagal valstybės narės teisę, kol ta valstybė narė įstojo į Europos Sąjungą, nes nagrinėjamas laikotarpis nėra draudimo laikotarpis pagal tos valstybės narės teisę. Taip yra net ir tuo atveju, jeigu tuo laikotarpiu asmuo gyveno ir dirbo valstybėje narėje, kuri turi nustatyti jo teisę į išmokas pagal Reglamentą Nr. 1408/71. Pagal to reglamento 3 straipsnį nedraudžiamos nacionalinės taisyklės, pagal kurias pareiškėjas nebuvo apdraustas atitinkamos valstybės narės socialinės apsaugos sistemoje, kai gyveno ir dirbo toje valstybėje.
Antrasis klausimas
56. Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar pagal SESV 18 straipsnį (diskriminacijos draudimas) ir SESV 45 straipsnį (darbuotojų judėjimo laisvės užtikrinimas) apskaičiuodamos H. Rothwangl pensiją Nyderlandų valdžios institucijos privalo netaikyti nagrinėjamų nacionalinių taisyklių, pagal kurias jūrininkai trečiųjų šalių piliečiai referenciniu laikotarpiu nebuvo apdrausti, kad gautų senatvės pensijos išmokas.
57. Manau, kad į šį klausimą reikėtų atsakyti „ne“.
58. Akto dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (toliau – Stojimo aktas) 2 straipsnyje numatyta, kad nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir jose taikomos tose Sutartyse ir Stojimo akte nustatytomis sąlygomis. Stojimo akte nėra pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl dabartinių SESV 18 ir 45 straipsnių taikymo. Todėl tas nuostatas reikia laikyti taikomomis nedelsiant ir privalomoms Austrijai nuo įstojimo dienos, t. y. 1995 m. sausio 1 d. Vadinasi, nuo tos datos kitos valstybės narės privalo elgtis su Austrijos piliečiais kaip su ES piliečiais.
59. Tačiau pagal Stojimo aktą nereikalaujama, kad esamos valstybės narės elgtųsi su Austrijos piliečiais taip pat, kaip su kitų valstybių narių piliečiais, dar prieš Austrijos įstojimą(39). H. Rothwangl galėtų reikalauti, kad Nyderlandai jį vertintų kaip senatvės pensijos draudimu apdraustą asmenį, tik tuomet, jeigu referenciniu laikotarpiu būtų turėjęs teises, įgyjamas pagal nuostatas, kuriomis reglamentuojama darbuotojų judėjimo laisvė(40). Bet jis tokių teisių neturėjo. Teisių pagal ES teisės aktus negalima įgyti prieš įstojimą, todėl jos negali būti pripažintos po įstojimo, kai netenkinamos jų įgijimo ar turėjimo sąlygos(41).
60. Taigi darytina išvada, jog, kalbant apie Austrijos stojimą į Europos Sąjungą, pagal SESV 18 ir 45 straipsnius nedraudžiama priimti nacionalinių taisyklių, kaip antai nagrinėjamų H. Rothwangl byloje.
Trečiasis klausimas
61. Trečiasis klausimas iš esmės susijęs su F. Wieland. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar pareiškėjas, kuris tuo metu, kai teikia prašymą skirti pensiją, yra trečiosios šalies pilietis, bet referenciniu laikotarpiu buvo valstybės, įstojusios į Europos Sąjungą jam įgijus valstybėje narėje gyvenimo ir darbo laikotarpį, pilietis, gali pasinaudoti Reglamentu Nr. 1408/71, nes jam taikomas Reglamento Nr. 859/2003 1 straipsnis ir jis gali tenkinti pereinamojo laikotarpio sąlygas pagal to reglamento 2 straipsnio 1–3 dalis.
62. Remdamasi savo argumentais dėl H. Rothwangl atvejo, manau, kad negali.
63. F. Wieland tenkina sąlygas pagal Reglamento Nr. 859/2003 1 dalį, jeigu jis yra JAV pilietis, teisėtai gyvenantis Austrijoje, jo prašymo aplinkybės susijusios ne tik su viena valstybe nare ir tos nuostatos nebėra jam taikomos tiesiog dėl pilietybės. Todėl jis patenka į reglamento taikymo sritį.
64. Reglamento Nr. 859/2003 2 straipsnio 1–3 dalių tekstas atitinka Reglamento Nr. 1408/71 94 straipsnio 1–3 dalių formuluotę. Nors referenciniu laikotarpiu F. Wieland gyveno Nyderlanduose, jis, kaip ir H. Rothwangl, nebuvo apdraustas pagal Nyderlandų taisykles senatvės pensijos draudimu. Todėl jis neatitiko 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos pirmosios sąlygos ir neįgijo teisių pagal tą nuostatą. Taigi jo prašymas turėtų būti atmestas dėl tų pačių priežasčių, kurias išdėsčiau šios išvados 35–55 punktuose dėl H. Rothwangl.
65. Todėl į trečiąjį klausimą reikėtų atsakyti taip: asmuo, kuriam taikomas Reglamento Nr. 859/2003 1 straipsnis ir kuris teikia prašymą skirti senatvės pensijos išmokas už laikotarpį iki 2003 m. birželio 1 d., negali remtis to reglamento 2 straipsnio 1–3 dalių pereinamojo laikotarpio nuostatomis, jeigu nagrinėjamas laikotarpis nėra draudimo laikotarpis pagal valstybės narės teisę, nors tą laikotarpį asmuo gyveno ir dirbo valstybėje narėje, kuri turi nustatyti jo teisę į išmokas pagal Reglamentą Nr. 1408/71.
Išvada
66. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Centrale Raad van Beroep (Apeliacinis socialinės apsaugos teismas, Nyderlandai) pateiktus prejudicinius klausimus:
– Prašymą skirti senatvės pensijos išmokas teikiantis asmuo, kuris nebuvo valstybės narės pilietis tą laikotarpį, už kurį prašo skirti išmokas, neįgyja teisių, kaip apibrėžta 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, 94 straipsnio 1–3 dalių pereinamojo laikotarpio nuostatose, jeigu jis neįgijo draudimo laikotarpio pagal valstybės narės teisę, kol ta valstybė narė įstojo į Europos Sąjungą, nes nagrinėjamas laikotarpis nėra draudimo laikotarpis pagal tos valstybės narės teisę. Taip yra net ir tuo atveju, jeigu tuo laikotarpiu asmuo gyveno ir dirbo valstybėje narėje, kuri turi nustatyti jo teisę į išmokas pagal Reglamentą Nr. 1408/71. Pagal to reglamento 3 straipsnį nedraudžiamos nacionalinės taisyklės, pagal kurias pareiškėjas nebuvo apdraustas atitinkamos valstybės narės socialinės apsaugos sistemoje, kai gyveno ir dirbo toje valstybėje.
– Kalbant apie Austrijos stojimą į Europos Sąjungą, pagal SESV 18 ir 45 straipsnius nedraudžiama priimti nacionalinių taisyklių, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje.
– Asmuo, kuriam taikomas 2003 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 859/2003, išplečiančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės, 1 straipsnis ir kuris teikia prašymą skirti senatvės pensijos išmokas už laikotarpį iki 2003 m. birželio 1 d., negali remtis to reglamento 2 straipsnio 1–3 dalių pereinamojo laikotarpio nuostatomis, jeigu nagrinėjamas laikotarpis nėra draudimo laikotarpis pagal valstybės narės teisę, nors tą laikotarpį asmuo gyveno ir dirbo valstybėje narėje, kuri turi nustatyti jo teisę į išmokas pagal Reglamentą Nr. 1408/71.