PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKO NUTARTIS
2004 m. liepos 2 d.(*)
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Direktyvos 67/548/EEB ir 2004/73/EB – Priimtinumo sąlygos“
Byloje T‑422/03 R II
Enviro Tech Europe Ltd, įsteigta Surrey (Jungtinė Karalystė),
Enviro Tech International Inc., įsteigta Čikagoje (Jungtinės Amerikos Valstijos),
atstovaujamos advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem,
ieškovės,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą X. Lewis ir F. Simonetti, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
dėl prašymo, pirma, „atidėti nPB įtraukimą“ į 29 kartą derinamą su technikos pažanga 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967, p. 1), antra, sustabdyti 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyvos 2004/73/EB, 29 kartą derinančios su technikos pažanga Direktyvą 67/548 (OL L 152, p. 1), vykdymą, ir, trečia, nurodyti kitas laikinąsias apsaugos priemones
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS,
priima šią
Nutartį
Teisinis pagrindas
Bendras teisinis pagrindas
1 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967, p. 1), pakeista 1992 m. balandžio 30 d. Tarybos direktyva 92/32/EEB, septintą kartą keičiančia Direktyvą 67/548 (OL L 154, p. 1), nustato taisykles dėl prekybos tam tikromis „medžiagomis“, kurios reiškia „natūralius arba gamybos procese gautus cheminius elementus ir jų junginius, įskaitant bet kokius priedus, reikalingus tų gaminių stabilumui (tvarumui) išlaikyti, ir bet kokias naudojamame procese atsirandančias priemaišas, bet išskyrus bet kokius tirpiklius, kurie gali būti atskiriami nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties“.
2 Priėmus Direktyvą 67/548 ji buvo daug kartų keista, o paskutinį kartą pakeista 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyva 2004/73/EB, 29 kartą derinančia su technikos pažanga Direktyvą 67/548 (OL L 152, p. 1).
3 Pakeistos Direktyvos 67/548 4 straipsnyje nustatyta, kad medžiagos pagal joms būdingas savybes yra skirstomos į 2 straipsnio 2 dalyje numatytas kategorijas. Klasifikavus cheminę medžiagą kaip „pavojingą“ ant pakuotės privalo būti pavojingumo simbolis, konkrečią riziką, kylančią dėl medžiagos naudojimo, įvardijančios standartinės frazės (,,frazės R“), taip pat standartinės frazės, numatančios patarimus dėl saugos priemonių jas naudojant (,,frazės S“).
4 Pagal pakeistos Direktyvos 67/548 2 straipsnio 2 dalį „pavojingomis“ laikomos „nepaprastai degios“, „labai degios“, „degios“ arba „toksiškos reprodukcijai“ medžiagos ir preparatai. (Neoficialus vertimas)
5 Pakeistos Direktyvos 67/548 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindiniai pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo principai taikomi pagal VI priede nustatytus kriterijus, išskyrus tuos atvejus, kai atskirose direktyvose pavojingiems preparatams konkrečiai nurodomi kitokie reikalavimai.
6 Pakeistos Direktyvos 67/548 VI priedo 4.2.3 punkte įvardijami pagal toksiškumo poveikius reprodukcijai taikomi kriterijai ir išskiriamos trys tokį poveikį turinčių medžiagų kategorijos:
– 1 kategorija: „medžiagos, apie kurias žinoma, kad jos mažina žmonių vaisingumą“ ir „medžiagos, apie kurias žinoma, kad jos gali sukelti toksiškumo poveikius vystymuisi“,
– 2 kategorija: „medžiagos, kurios turėtų būti laikomos mažinančiomis žmonių vaisingumą“ ir „medžiagos, kurios turėtų būti laikomos sukeliančiomis toksiškumo poveikius vystymuisi“,
– 3 kategorija: „medžiagos, kurios kelia susirūpinimą dėl žmonių vaisingumo“ ir „medžiagos, kurios kelia susirūpinimą dėl galimų toksiškumo poveikių vystymuisi“.
Direktyvos 67/548 derinimas su technikos pažanga
7 Pakeistos Direktyvos 67/548 28 straipsnyje teigiama:
„Pataisos, reikalingos priedams suderinti su technine pažanga, priimamos 29 straipsnyje numatyta tvarka.“
8 Savo pastabose Komisija nurodė, kad praktikoje, rengdama pirmą Direktyvos 67/548 derinimo su technikos pažanga priemonių projektą, ji konsultuojasi su klasifikavimo ir ženklinimo darbo grupe (toliau – darbo grupė). Šią grupę sudaro valstybių narių deleguoti toksikologijos ir klasifikavimo ekspertai, chemijos pramonės atstovai, taip pat labiausiai susijusios su svarstomų produktų sritimi pramonės šakos atstovai. Pasikonsultavus su darbo grupe Komisija priemonių projektą pateikia Direktyvos 67/584 29 straipsnyje įvardytam komitetui (toliau – reguliavimo komitetas).
9 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 807/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi tvarka (balsų vieningumu) (OL L 122, p. 36), pakeistos Direktyvos 67/548 29 straipsnyje nustatyta:
„1. Komisijai padeda komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.“
10 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23), 5 straipsnyje nustatyta:
„1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas reguliavimo komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.
2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį gali nustatyti pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tais atvejais, kai Taryba turi priimti sprendimus Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.
3. Komisija, nepažeisdama 8 straipsnio, patvirtina numatytas priemones, jei jos atitinka komiteto nuomonę.
<…>“
Faktai ir procesas
11 N-propilbromidas (toliau – nPB) yra lakus organinis tirpiklis, dažniausiai naudojamas pramoniniam valymui.
12 Enviro Tech Europe Ltd ir Enviro Tech International Inc. (toliau – ieškovės) verčiasi vien tiktai „Ensolv“, gaminamo nPB pagrindu, gamyba ir prekyba. Pirmoji bendrovė yra antrosios dukterinė įmonė Europoje ir turi išimtinę Ensolv pardavimo Europoje licenciją.
13 Priėmus 1991 m. kovo 1 d. Komisijos direktyvą 91/325/EEB, dvyliktąjį kartą derinančią su technikos pažanga Direktyvą 67/548 (JO L 180, p. 1), nPB Direktyvos 67/548 I priede klasifikuotas kaip dirginanti ir degi medžiaga.
14 2002 m. sausio 16–18 d. darbo grupės susirinkime Health & Safety Executive (Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos administracija, toliau – HSE) direktorius pasiūlė nPB klasifikuoti kaip 2 kategorijos toksišką reprodukcijai medžiagą.
15 Vėliau, 2002 m. balandį, HSE, remdamasi naujais moksliniais bandymais, pasiūlė klasifikuoti nPB kaip labai degią medžiagą.
16 Nuo tada ieškovės kelis kartus prieštaravo šiam HSE, Europos chemikalų biuro ir darbo grupės parengtam klasifikavimo projektui ir savo pozicijai pagrįsti pateikė jiems mokslinių duomenų ir argumentų.
17 Per susirinkimą 2003 m. sausį darbo grupė nusprendė rekomenduoti nPB klasifikuoti kaip 2 kategorijos labai degią ir toksišką reprodukcijai medžiagą. Po šio sprendimo priėmimo ieškovės veltui bandė įtikinti darbo grupę iš naujo apsvarstyti nPB klasifikavimo klausimą.
18 Atitinkamai 2003 m. rugpjūčio 29 d. ir rugsėjo 29 d. ieškovės Komisijai nusiuntė du laiškus, kuriuose prašė pastarosios imtis reikalingų priemonių, kad būtų ištaisytos klaidos, kurios, ieškovių teigimu, nulėmė darbo grupės rekomendacijas dėl nPB.
19 Dviejuose 2003 m. lapkričio 3 d. laiškuose Komisija ieškovėms nurodė, kad jų 2003 m. rugpjūčio 29 d. ir rugsėjo 29 d. laiškuose išdėstytų argumentų nepakanka norint pakeisti darbo grupės rekomenduotą nPB klasifikavimą (toliau – ginčijami aktai).
20 Ši byla pradėta ieškovių ieškiniu dėl ginčijamų aktų panaikinimo ir ieškiniu dėl žalos atlyginimo, užregistruotais Pirmosios instancijos teismo sekretoriate 2003 m. gruodžio 23 d.
21 Netrukus po pagrindinio ieškinio pateikimo ieškovės buvo informuotos apie 2004 m. sausio 15 d. reguliavimo komiteto susirinkimą, skirtą patvirtinti 29 Direktyvos 67/548 derinimą su technikos pažanga.
22 Atskiru dokumentu, užregistruotu Pirmosios instancijos teismo sekretoriate 2003 m. gruodžio 30 d., ieškovės, remdamosi EB 242 ir 243 straipsniais, laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui pateikė pirmąjį prašymą nurodyti laikinąsias apsaugos priemones, numatančias, kad būtų sustabdytas ginčijamų aktų vykdymas ir kad Komisijai per būsimą reguliavimo komiteto susirinkimą, numatytą 2004 m. sausio 15 d., būtų nurodyta nesiūlyti nPB perklasifikavimo pagal 29 Direktyvos 67/548 derinimą su technikos pažanga, kol nebus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.
23 Savo pastabose Komisija patikslino, kad 2004 m. sausio 15 d. reguliavimo komiteto posėdis niekada nebuvo numatytas ir kad jis buvo nukeltas sine die.
24 2004 m. vasario 3 d. buvo priimta nutartis, kuria atmestas pirmasis laikinųjų apsaugos priemonių prašymas (Envirotech ir kiti prieš Komisiją, T‑422/03 R, Rink. p. I‑0000, toliau – 2004 m. vasario 3 d. nutartis). Šioje nutartyje laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas įvertino, kad be to, jog nėra būtina pareikšti savo nuomonę apie pagrindinio ieškinio priimtinumą, ginčijamų aktų vykdymo sustabdymas ieškovėms visiškai nėra naudingas, nes tai negali uždrausti Komisijai pasiūlyti nPB perkvalifikavimo. Dėl kitų ieškovių prašymų teisėjas mano, kad nėra būtina įvertinti patirtos tariamos didelės ir nepataisomos žalos, nes prielaidos, kuriomis ji remiasi, yra per daug hipotetinio pobūdžio, kad būtų pateisintas laikinųjų apsaugos priemonių suteikimas.
25 Atskiru dokumentu, užregistruotu Pirmosios instancijos teismo sekretoriate 2004 m. vasario 9 d., atsakovė, remdamasi Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 114 straipsniu, pagrindinėje byloje pateikė prieštaravimą dėl priimtinumo.
26 2004 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sekretoriate užregistruotu dokumentu ieškovės pateikė antrąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal EB 242 ir 243 straipsnius siekdamos, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas nurodytų sustabdyti „Komisijos vykdomą nPB įtraukimą į 29 Direktyvos 67/548 derinimą su technikos pažanga“. Savo prašyme ieškovės pažymi, kad reguliavimo komiteto susirinkimas dėl pasiūlymo 29 kartą derinti Direktyvą 67/548 su technikos pažanga priėmimo turi vykti 2004 m. balandžio 14 d. Be to, laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo, remiantis Darbo reglamento 105 straipsnio 2 dalimi, jos prašo priimti sprendimą Komisijai dar nepateikus savo pastabų.
27 Laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui paprašius, 2004 m. balandžio 7 d. Komisija patvirtino, kad reguliavimo komiteto susirinkimas dėl pasiūlymo 29 kartą derinti Direktyvą 67/548 su technikos pažanga priėmimo turi vykti 2004 m. balandžio 14 d.
28 2004 m. balandžio 13 d. ieškovės savo iniciatyva Pirmosios instancijos teismo sekretoriatui pateikė keletą dokumentų, ir nurodė, kad apie juos sužinojo tik po savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas nusprendė pridėti šiuos dokumentus prie bylos medžiagos.
29 2004 m. balandžio 23 d. Komisija pateikė savo pastabas dėl minėtų dokumentų. Komisija taip pat informavo laikinąsias apsaugos priemones taikantį teisėją, kad 2004 m. balandžio 14 d. reguliavimo komitetas pritarė nPB perkvalifikavimo kaip, viena vertus, lengvai degia medžiaga (R 11) ir, kita vertus, kaip 2 (R 60) ir 3 (R 63) kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga, projektui.
30 2004 m. gegužės 14 d. laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui ieškovės pateikė naujų dokumentų ir jį informavo, kad 2004 m. balandžio 29 d. Komisija formaliai priėmė Direktyvą 2004/73, 29 kartą derinančią su technikos pažanga Direktyvą 67/548, ir nPB priskyrė kategorijoms R 11 ir R 60. Atsižvelgdamos į šias aplinkybes ieškovės pateikė naujų reikalavimų, kad būtų sustabdytas nPB įtraukimas į naująją Direktyvą 2004/73. 2004 m. gegužės 17 d. laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas nusprendė prijungti šiuos naujus dokumentus prie bylos medžiagos. 2004 m. gegužės 26 d. Komisija pateikė pastabas dėl šių naujų dokumentų ir reikalavimų.
Reikalavimai
31 Šiame prašyme ieškovės laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo prašo:
– „paskelbti jų prašymą priimtinu ir pagrįstu“ (toliau – pirmasis prašymas),
– „paskelbti, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant išvengti neatitaisomos žalos ieškovėms“ (toliau – antrasis prašymas),
– „sustabdyti nPB įtraukimą į 29 Direktyvos 67/548 derinimą su technikos pažanga, kol bus išnagrinėta pagrindinė byla“ (toliau – trečiasis prašymas),
– „priimti kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurias (laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas) mano esant tinkamomis, kad nPB nebūtų perkvalifikuotas į kategorijas R 11 ir R 60“ (toliau – ketvirtasis prašymas),
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
32 Be to, 2004 m. gegužės 14 d. laiške ieškovės laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo prašo:
– „atidėti nPB įtraukimą į 29 Direktyvos 67/548 derinimą su technikos pažanga“ (toliau – penktasis prašymas),
– „nurodyti Komisijai nedelsiant pranešti valstybėms narėms, kad minėtas įtraukimas yra atidėtas iki pagrindinės bylos išsprendimo“ (toliau – šeštasis prašymas),
– „nurodyti kitas būtinas priemones, kad būtų užtikrinta ieškovių laikinoji teisinė apsauga“ (toliau – septintasis prašymas).
33 Savo ruožtu Komisija laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo prašo:
– atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
34 Darbo reglamento 104 straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad laikinųjų priemonių prašyme turi būti nurodytas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių yra reikalingas skubus sprendimas ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, visų pirma patvirtinantys (fumus boni juris) prašomų priemonių reikalingumą. Šios sąlygos yra kumuliatyvinės, nes prašymai nustatyti laikinąsias apsaugos priemones atmestini, jei nėra patenkinama bent viena sąlyga (1996 m. spalio 14 d. Teisingumo teismo pirmininko nutartis SCK ir FNK prieš Komisiją, C‑268/96 P(R), Rink. p. I‑4971, 30 punktas). Prireikus laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas taip pat turi įvertinti šalių interesus šioje byloje (2001 m. vasario 23 d. Teisingumo teismo pirmininko nutartis Austrija prieš Tarybą, C‑445/00 R, Rink. p. I‑1461, 73 punktas).
35 Be to, nagrinėdamas visas sąlygas, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelius vertinimo įgaliojimus ir, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, gali laisvai pasirinkti šių skirtingų sąlygų patikrinimo būdą, taip pat jų nagrinėjimo tvarką, nes jokia Bendrijos teisės norma jo neįpareigoja pasirinkti iš anksto nustatytos vertinimo sistemos, kuria remiantis būtų vertinamas būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1995 m. liepos 19 d. Teisingumo teismo pirmininko nutartis Komisija prieš Atlantic Container Line ir kt., C‑149/95 P(R), Rink. p. I‑2165, 23 punktas).
Šalių argumentai
Dėl priimtinumo
36 Savo pastabose Komisija, pažymėdama, kad ieškovės siekia laikinai sustabdyti kitą priemonę nei ta, kurią jos prašė panaikinti pagrindinėje byloje, nurodo, kad nėra būtina nagrinėti šio klausimo, nes pagrindinis ieškinys ir iš jo išplaukiantis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdžiai nepriimtini. Dėl pagrindinio ieškinio priimtinumo Komisija teigia, kad ieškovių pateiktas ieškinys dėl panaikinimo yra akivaizdžiai nepriimtinas dėl to, kad jos nori užginčyti aktus, kurie nėra susiję su jų teisine padėtimi.
37 Savo ruožtu ieškovės teigia turinčios teisę užginčyti ginčijamus aktus pagal EB 230 straipsnio 4 pastraipą, kadangi minėti aktai yra Komisijos sprendimai, pasirašyti vieno direktoriaus, ir jos yra tiesioginės jų adresatės. Ieškovės neturi įrodinėti, kad ginčijami aktai jas liečia tiesiogiai ir konkrečiai, nes šie kriterijai taikomi tik trečiosioms šalims skirtiems sprendimams. Ieškovės taip pat tvirtina turinčios teisę pareikšti ieškinį, remdamosi vienu pagrindu, susijusiu su aiškinimu, kurį Pirmosios instancijos teismas pateikė 2002 m. sausio 30 d. Sprendime max.mobil prieš Komisiją (T‑54/99, Rink. p. II‑313, 71 punktas).
Dėl fumus boni juris
38 Ieškovės mano, kad prieš ginčijamus aktus pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovių argumentai dėl fumus boni juris detaliau išdėstomi 2004 m. vasario 3 d. nutarties 36–40 punktuose.
Dėl skubumo
39 2004 m. balandžio 5 d. prašyme ieškovės mano, kad laikinųjų priemonių reikia dėl skubumo, kuris būtinas sustabdant jau 2004 m. balandžio 14 d. numatytą 29 Direktyvos 67/548 derinimo su technikos pažanga priėmimą. Ieškovės mano, kad Komisijos sprendimo perkvalifikuoti nPB priėmimas ir vykdymas, kuris užtikrina jo perkvalifikavimą pagal 29 Direktyvos 67/548 derinimą su technikos pažanga, turi tris neigiamas pasekmes, sukeliančias jų atžvilgiu rimtą ir neatitaisomą žalą, kuri, be kita ko, gali būti įrodyta pakankamai tiksliai.
40 Ieškovės mano, kad, pirma, naujai klasifikavus nPB kaip 2 kategorijos lengvai degią ir toksišką reprodukcijai medžiagą, nutraukiamas jų turimo Ensolv patento galiojimas, nes jis paremtas nedegiomis ir nepavojingomis nPB savybėmis.
41 Ieškovės taip pat teigia, kad naujasis nPB kaip lengvai degios medžiagos klasifikavimas jas, visų pirma, įpareigoja šią medžiagą taip ir įvardyti bei pakeisti saugumo duomenų lapus, antra, pakeisti jų pervežimo, prekiavimo ir sandėliavimo praktiką, ir, trečia, patarti jų klientams padaryti tą patį pagal Direktyvos 67/548 bei 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarnybos direktyvos 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (OL L 200, p. 1) nuostatas. Atsižvelgiant į visus šiuos įpareigojimus, ieškovių klientai nebeišskirs Ensolv iš kitų produktų. Kadangi ieškovių veikla remiasi išskirtinai šiuo produktu, kyla grėsmė jų išlikimui.
42 Galiausiai ieškovės pažymi, kad naujasis nPB klasifikavimas kaip 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos jas verčia pasiūlyti ir suteikti per trumpiausią įmanomą laikotarpį nPB pakaitalus, kurie būtų patikimesni nei ši medžiaga pagal 1999 m. kovo 11 d. Tarybos direktyvą 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo (OL L 85, p. 1). Dėl šio naujo klasifikavimo reikėtų keisti leidimo naudoti nPB taisykles ateityje siūlomo „REACH“ reglamento rėmuose.
43 Ieškovės priduria, kad jei nPB būtų palaipsniui išimamas iš rinkos arba nebebūtų perkamas dėl tam tikrų reguliavimo ir finansinių suvaržymų, joms tektų pasitraukti iš verslo, nes dėl to patirti būsimi nuostoliai ir žala nebūtų nei apskaičiuojami, nei atstatomi.
Dėl interesų palyginimo
44 Dėl interesų vertinimo ieškovės savo prašyme pažymi, kad laikinosios priemonės leistų tik išlaikyti esamą padėtį, kol būtų priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.
45 Visiškai atmesdamos prielaidą klasifikuoti nPB kaip degią medžiagą, kol atitinkami tyrimai to nepatvirtins, ieškovės laikosi nuomonės, kad dabartinis klasifikavimas nPB naudotojus pakankamai įspėja apie numanomas degias savybes. Klasifikuojant šią medžiagą kaip degią nebūtų pasiektas joks tolimesnis tikslas, priešingai, priverstų ieškoves pasitraukti iš verslo dar prieš galutinį sprendimo pagrindinėje byloje priėmimą. Be to, ieškovės pažymi, kad po nPB įvedimo į Europą ir kitur pasaulyje neįvyko joks incidentas dėl numanomų šios medžiagos degumo savybių.
46 Ieškovės mano, kad tokiu pat samprotavimu galima remtis ir siūlant perkvalifikuoti nPB kaip 2 kategorijos toksišką reprodukcijai medžiagą, nes, nesant laikinųjų priemonių, ieškovės turės nedelsiant paklusti ir įgyvendinti palaipsninio nPB išėmimo iš rinkos programą pagal Direktyvą 1999/13. Papildomai, ieškovės yra pasirengusios sutikti su laikinu klasifikavimu kaip 3 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, kol nebus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.
47 Galiausiai ieškovės pažymi, kad suteikti prašomas laikinąsias priemones šioje byloje juo labiau reikia tam, kad būtų išaiškinta, jog Komisijai nėra suteikta teisė klasifikuoti medžiagas nesiremiant Direktyvoje 67/548 numatytais bandymų metodais ir klasifikavimo kriterijais, taip pat, kad atsargumo principas negali būti taikomas klasifikavimui pagal pavojingumą ir, galiausiai išaiškintas darbo grupės vaidmuo ir kompetencija priimant politinius sprendimus.
Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo vertinimas
48 Visų pirma būtina priminti, kad Darbo reglamento nuostatų laikymasis ir prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimtinumo sąlygos yra imperatyvaus pobūdžio (žr. šiuo klausimu 2002 m. gegužės 7 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartį Aden ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, T‑306/01 R, Rink. p. II‑2387, 43–46 punktus).
49 Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad byloje yra visi duomenys, būtini sprendimui dėl šio laikinųjų priemonių prašymo priimti be šalių žodinių paaiškinimų.
50 Teisėjas mano, kad šiuo atveju reikia išnagrinėti 31 ir 32 punktuose nurodytus ieškovių prašymus, ir nebūtina pareikšti nuomonės dėl pagrindinio ieškinio akivaizdaus nepriimtinumo.
51 Pirma, dėl pirmojo ir antrojo prašymo, nesant būtinybės įvertinti, ar jie galėtų turėti kokią nors naudą ieškovėms, akivaizdu, kad klausimas, ar reikia dėl jų priimti nutartį, priklauso nuo kitų prašymų priimtinumo ir pagrindimo.
52 Antra, dėl trečiojo prašymo sustabdyti „nPB įtraukimą į 29 Direktyvos 67/548 derinimą su technikos pažanga“, iš karto konstatuotina, kad jis suformuluotas labai dviprasmiškai. „nPB įtraukimas į 29 Direktyvos 67/548 derinimą su technikos pažanga“ pažodžiui gali reikšti tik galutinės jos redakcijos priėmimą, tuo tarpu trečiasis prašymas, atrodo, turėtų būti interpretuojamas kaip siekiantis galutinės Komisijos priimtos redakcijos vykdymo sustabdymo. Vis dėlto, kai kurios prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalys taip pat leidžia manyti, kad tame pačiame prašyme ieškovės laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo iš tikrųjų prašo sutrukdyti Komisijai ir (arba) reguliavimo komitetui vykdyti jiems suteiktus įstatymų leidybos įgaliojimus dėl 29 Direktyvos 67/548 derinimo su technikos pažanga. Tai ypač akivaizdu tose dalyse, kuriose ieškovės nurodo siekiančios užkirsti kelią priimti Komisijos reguliavimo komitetui pateiktą projektą.
53 Atrodo, kad trečiasis prašymas turi būti atmestas bet kuriuo atveju, net nepasisakius dėl to, ar toks aiškumo trūkumas tik trečiąjį prašymą padaro nepriimtinu.
54 Pirma, kadangi trečiasis prašymas turi būti aiškinamas kaip siekiantis sutrukdyti Komisijai ir (arba) reguliavimo komitetui vykdyti jiems suteiktus įstatymų leidybos įgaliojimus dėl nPB įtraukimo į 29 Direktyvos 67/548 derinimą su technikos pažanga, jis turėtų būti nagrinėjamas kartu su ketvirtuoju prašymu, siekiančiu, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas priimtų „kitas laikinąsias apsaugos priemones <...>, užtikrinančias, kad nPB nebūtų perkvalifikuotas į kategorijas R 11 ir R 60“.
55 Dėl to, nesant reikalo įvertinti, ar šie du prašymai yra priimtini, juo labiau nesant reikalo įvertinti, ar nurodymas taikyti laikinąsias priemones, siekiant sutrukdyti Komisijai ir reguliavimo komitetui vykdyti jiems suteiktus įstatymų leidybos įgaliojimus, prieštarauja kompetencijos pasidalijimo principui tarp skirtingų Bendrijos institucijų (žr. pagal analogiją 1996 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartį Sogecable prieš Komisiją, T‑52/96 R, Rink. p. II‑797, 39–41 punktus ir 2001 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartį Reisebank prieš Komisiją, T‑216/01 R, Rink. p. II‑3481, 52 punktą), būtina konstatuoti, kad šie prašymai nuo šiol nebeturi savo objekto, kadangi 2004 m. balandžio 29 d. Komisija priėmė Direktyvą 2004/73.
56 Antra, aiškinant trečiąjį prašymą kaip siekiantį sustabdyti nPB įtraukimą į 29 Direktyvos 67/548 derinimą su technikos pažanga, jis turėtų būti nagrinėjamas kartu su penktuoju prašymu, kuriuo siekiama sustabdyti nPB įtraukimą į Direktyvą 2004/73. Taigi būtina konstatuoti, kad šiuo požiūriu šie du prašymai siekia sustabdyti akto, kurio ieškovės neužginčijo savo pagrindiniu ieškiniu, vykdymą, o tai prieštarauja darbo reglamento 104 straipsnio 1 dalies 1 pastraipai.
57 Taigi trečiasis, ketvirtasis ir penktasis prašymai turi būti atmesti.
58 Dėl to taip pat turi būti atmestas ir šeštasis prašymas, kuriuo siekiama, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas Komisijai nurodytų nedelsiant pranešti valstybėms narėms apie minėto įtraukimo sustabdymą, kol bus išspręsta pagrindinė byla.
59 Galiausiai dėl septintojo prašymo, kuriuo siekiama, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas nurodytų „visas kitas būtinas priemones, kad būtų užtikrinta ieškovių laikinoji teisinė apsauga“, reikia konstatuoti, kad ieškovės nepateikė pakankamai šią prašymo dalį, kuri lieka neapibrėžta ir netiksli, pagrindžiančių paaiškinimų. Nesant išsamesnių patikslinimų dėl jo objekto, toks prašymas neatitinka Darbo reglamento 44 straipsnio 1 dalies d punkto, į kurį daroma nuoroda to paties reglamento 104 straipsnio 3 dalyje, sąlygų, ir todėl yra nepriimtinas (žr. šiuo klausimu 1996 m. vasario 12 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutarties Lehrfreund prieš Tarybą ir Komisiją, T‑228/95 R, Rink. p. II‑111, 58 punktą).
60 Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų motyvų visumą, ieškovių pateikti prašymai bet kuriuo atveju turi būti atmesti. Dėl to prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti atmestas.
Remdamasis šiais motyvais
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS
nusprendžia:
1. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Priimta 2004 m. liepos 2 d. Liuksemburge.