Byla T‑512/09

Rusal Armenal ZAO

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Dempingas – Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos kilmės aliumininės folijos importas – Armėnijos prisijungimas prie PPO – Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas – Reglamento (EB) Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalis – Suderinamumas su antidempingo susitarimu – SESV 277 straipsnis“

Santrauka – 2013 m. lapkričio 5 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Tarptautiniai susitarimai – Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis – 1994 m. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) – Galimybės remtis PPO susitarimais ginčijant Sąjungos akto teisėtumą nebuvimas – Išimtys – Sąjungos aktas, skirtas užtikrinti vykdymą arba darantis į tai aiškią ir tikslią nuorodą

(SESV 263 straipsnio pirma pastraipa; Susitarimas dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos; Tarybos reglamentas Nr. 384/96)

2.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Importas iš kitos PPO narės – Importuojančios valstybės pareiga taikyti taisykles, suderinamas su antidempingo susitarimo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis – Išimtys – Šio susitarimo 2 straipsnio 7 dalis ir 1994 m. GATT VI straipsnio 1 dalis – Eksportuojančios valstybės prisijungimo prie PPO dokumentuose numatytos sąlygos

(1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio 1 dalis; Susitarimo dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo 2 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys; Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalis)

3.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Importas iš ne rinkos ekonomikos šalies – Valstybių, laikomų ne rinkos ekonomikos šalimis, sąrašas, pateiktas Reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalies a punkto išnašoje – Šalys, prisijungusios prie PPO ir vis dar nurodytos minėtame sąraše – Trečiosios rinkos ekonomikos valstybės metodo netaikymas

(SESV 277 straipsnis; 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio 1 dalis; Susitarimo dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo 2 straipsnio1 ir 2 dalys; Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 36 punktą)

2.      Susitarimo dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (antidempingo susitarimas) 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos su normaliąja verte susijusios taisyklės, kuriomis įgyvendinamos 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) VI straipsnio 1 dalies nuostatos, yra taikomos visada, išskyrus išimtis, numatytas pačiame antidempingo susitarime, GATT, pavyzdžiui, GATT VI straipsnio 1 dalies pateiktoje 2 papildomoje nuostatoje, ar Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės prisijungimo dokumentuose. Todėl, atsižvelgiant į GATT VI straipsnį ir antidempingo susitarimą, PPO narė importui iš kitos PPO narės turi teisę taikyti kitokį nei numatytas antidempingo susitarimo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse normaliosios vertės nustatymo metodą tik remdamasi minėto susitarimo 2 straipsnio 7 dalimi ir GATT VI straipsnio 1 dalies pateikta 2 papildoma nuostata arba, tam tikrais atvejais, specialiomis šiuo tikslu pastarosios PPO narės prisijungimo dokumentuose numatytomis sąlygomis.

Tokiomis aplinkybėmis Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalis neleidžia institucijoms nepažeidžiant antidempingo susitarimo netaikyti minėto susitarimo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis atitinkančių normaliosios vertės apskaičiavimo taisyklių net ir tada, kai nėra taikoma GATT VI straipsnio 1 dalies pateikta 2 papildoma nuostata ir tokia galimybė nėra numatyta eksportuojančiosios valstybės prisijungimo prie PPO dokumentuose. Iš šių susitarimų išplaukia pareiga taikyti kitoms PPO narėms su antidempingo susitarimo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis suderinamas taisykles, išskyrus pirmiau minėtus atvejus. Šiuo klausimu minėtuose straipsniuose įtvirtintos visos aiškios, tikslios ir išsamios taisyklės, kaip turi būti apskaičiuojama panašaus produkto normalioji vertė, ir nėra numatyta jokių sąlygų, kuriomis šių taisyklių taikymas liktų PPO narių diskrecija. Be to, galimybė nukrypti nuo šių taisyklių remiantis GATT VI straipsnio 1 dalies pateikta 2 papildoma nuostata, į kurią daroma nuoroda antidempingo susitarimo 2 straipsnio 7 dalyje, apibrėžta labai tiksliai. Konkrečiai kalbant, į šios nuostatos taikymo sritį patenka šalys, kuriose yra visiška ar iš esmės visiška prekybos monopolija ir kuriose visas kainas nustato valstybė. Taigi ši teisės taisyklė aiškiai apibrėžia jos apimamas situacijas, todėl leidžia institucijoms įvertinti, ar PPO narė atitinka jos pateiktą apibrėžimą, o Sąjungos teismui atlikti šio vertinimo kontrolę ir prireikus priimti sprendimą atsižvelgiant į teismų praktiką.

Esant tokiai situacijai, kai Sąjungos teisės aktų leidėjas priima nuostatas dėl ne rinkos ekonomikos valstybių, taikomas PPO narei, įrašytai į tokių valstybių sąrašą, kuris pateiktas pagrindinio antidempingo reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkto išnašoje, jis tai daro remdamasis GATT VI straipsnio 1 dalies pateikta 2 papildoma nuostata, todėl turi būti įvertinta, ar ši PPO narė atitinka šioje nuostatoje nustatytas sąlygas.

(žr. 48–50, 52 punktus)

3.      Armėnijos Respublikai prisijungus prie Pasaulio prekybos organizacijos šios valstybės įtraukimas į Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalies a punkto išnašoje pateiktą sąrašą yra nebesuderinamas su Susitarimo dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (antidempingo susitarimo) 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) VI straipsnio 1 dalies pateiktoje 2 papildomoje nuostatoje įtvirtinta taisyklių sistema, nes dėl tokio įtraukimo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalys būtų taikomos tik jei prieš tai būtų patenkintas atitinkamos įmonės prašymas suteikti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą, o atmetus minėtą prašymą būtų taikomas trečiosios rinkos ekonomikos valstybės metodas. Todėl nesant jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad Armėnija atitinka GATT VI straipsnio 1 dalies pateiktoje 2 papildomoje nuostatoje įtvirtintus kriterijus, ir atsižvelgiant į tai, kad Armėnija neatitinka šios nuostatos sąlygų, Armėnijos nurodymas minėto reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto išnašoje nėra tinkamas pagrindas, kad būtų taikomas trečiosios rinkos ekonomikos valstybės metodas pagal minėto reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktus, todėl šis metodas turi būti pripažintas netaikytinu pagal SESV 277 straipsnį.

(žr. 59, 60 punktus)